Statinaitės, stalinės lempos, svertuvai, rusiškos maldaknygės, senovinės knygos ar muzikos instrumentai – dar nuo senų laikų užsilikę daiktai, kurie dažniausiai pūpso rūsiuose ar palėpėse. Senoviniai daiktai daugeliui atrodo niekam tikęs šlamštas, tačiau taip mąsto toli gražu ne visi.

Yra žmonių, kurie prekiauja arba keičiasi senoviniais daiktais iš malonumo. Bet netrūksta ir tokių, kurie pagalvoja, jog reikia apsikuopti namus, o senovinius daiktus parduoti. Juk pinigas kitas dar niekam nepamaišė.

Ir parduoda, ir keičiasi

Ypač aktyvi prekyba sendaikčiais vyksta internete, kuriame netrūksta skelbimų, siūlančių įsigyti vienokią ar kitokią istorinę relikviją.

Kaišiadorių rajone gyvenantis Algimantas Ruzgas Balsas.lt pasakojo, kad pastaruoju metu žmonės mažiau domisi ir perka sendaikčius: „Vasara, visi intensyviai taupo atostogoms, todėl niekas nenori leisti pinigų.“

Bet iš esmės lietuvius domina karo ir pokario meto daiktai. „Populiarūs įvairūs daiktai susiję su II pasauliniu karu. Varpeliais, medaliais, įvairiomis statulėlėmis domisi. O baldais mažiau. Asmeniškai pats turiu gal tik vieną kitą kėdę. Bet daugiausia prekiauju karo atributika“, - pasakojo A. Ruzgas.

Pašnekovas užtikrina, kad sendaikčių tikrai neperka tik vyresnio amžiaus žmonės. Anot jo, yra ir jaunimo, kuris aktyviai domisi istorija. „Perka tiek iš miesto, tiek iš kaimo atvykę žmonės. Be to, ne tik parduodu, bet ir keičiuosi. Pamatau patrauklų daiktą ir siūlau kažką mainais už jį“, - pasakojo A. Ruzgas.

REKLAMA

Vaikystėje pašto ženklus rinkdavęs vyras atskleidė, kad vertingiausia ir paklausiausia prekė – auksinės monetos: „Turėjau jų keletą. Bet buvo metas, bėdos prispyrė, todėl teko parduoti. Galiu tik pasakyti, kad viena auksinė moneta prieš 10 metų kainavo 300 Lt, o šių dienų kainomis net 1 tūkst. litų.“

Vieni sendaikčiai turi paklausą, kiti ne. Tačiau, anot A. Ruzgo, anksčiau ar vėliau vis tiek kažkas nuperka. „Esu nusiteikęs optimistiškai. Anksčiau ar vėliau paims. O žmonės labai linkę derėtis. Tik kartais nesuvokia esmės. Tarkime, aš Vokietijoje už kažką sumoku 10 litų. O čia niekas tiek neduos. Arba būna, kad parašai puse kainos, o tau siūlo dar per pus mažiau. Tada lieka tik pasiūlyti pačiam vykti ir įsigyti“, - sakė A. Ruzgas.

Išmesti? Ne, geriau parduoti!

Paskambinus pagal kitą skelbimą, atsiliepė Andrius iš Panevėžio. Vaikinas trumpai ir aiškiai išdėstė, kodėl užsiima prekyba: „Sugalvojome, kad neverta tokių daiktų išmesti, todėl reikia pabandyti juos parduoti ir kokį litą kitą užsidirbti. Parduodame muzikos instrumentus, statulėles, senovines knygas, akordeonus. Retai, bet atsiranda norinčių kažką įsigyti.“


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų