Prieš 20–25 metus įmonė „Lietuvos automatika“ buvo puikiai žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir buvusios Sovietų Sąjungos šalyse. Įmonė garsėjo kontrolinių ir matavimo prietaisų bei automatizacijos sistemų montavimo darbais.
Nunykęs feniksas
Kadaise klestėjusios bendrovės padėtis šiandien yra apverktina – didžiulės skolos, vidiniai nesutarimai ir pensinio amžiaus vadovai tempia ją į bedugnę. „Lietuvos automatika“ įsteigta daugiau nei prieš pusę amžiaus – 1960 metais buvo įregistruotas tresto „Sevzapmontažavtomatika“ Minsko montavimo valdybos padalinys Lietuvos montavimo aikštelė. Po penkerių metų aikštelė reorganizuota į savarankišką tresto padalinį Vilniaus montavimo valdybą, kuri po privatizavimo 1993-iaisiais tapo AB „Lietuvos automatika“.
„Lietuvos automatikoje“ dirbo šimtai aukščiausios kvalifikacijos darbuotojų, buvo įgyvendinami stambūs projektai. Įmonė dalyvavo daugelio stambių Lietuvos objektų, tokių kaip „Mažeikių nafta“, „Klaipėdos nafta“, „Achema“, „Lifosa“ ir kitų, statybose.
Prieš 20 metų atrodė, kad „Lietuvos automatikos“ laukia šviesi ateitis, tačiau sovietinės planinės ekonomikos vaisius po Sovietų Sąjungos griūties susidūrė su problemomis – užsakymų trūkumu, pabrangusiomis žaliavomis. Konkurencija šiuolaikinės rinkos sąlygomis privertė įmonę ieškoti naujų nišų ir keisti veiklos profilį. Turima gamybinė bazė ir aukštos klasės specialistai leido „Lietuvos automatikai“ pastaruosius kelerius metus plūduriuoti paviršiuje. Taip buvo iki šiemet.
Prislėgė milžiniškos skolos
„Lietuvos automatikos“ interneto svetainėje teigiama, kad įmonės įstatinis kapitalas yra 2,4 mln. litų. Tačiau skolos jau gerokai viršijo nurodomą kapitalą. Šių metų gegužės duomenimis, „Lietuvos automatika“ vien savo kreditoriams buvo skolinga per 3 mln. litų. Tarp įmonių, kurioms skolinga „Lietuvos automatika, yra „SLO Lietuva“, „Elga“, „Elektroskandia Baltics“, „Siemens Lietuva“ ir dar kelios dešimtys kitų kompanijų. Trys kreditoriai jau kreipėsi į teismą ir siekia iš įmonės išsireikalauti sau priklausančius pinigus. Paaiškėjo, kad skolų išieškojimo galimybė yra gana miglota, nes „Lietuvos automatikos“ turtas įkeistas valstybės nacionalizuotam bankui „Snoras“ už gautą paskolą, taigi šis turtas atiteks minėtam bankui įmonės bankroto atveju arba bankui pareikalavus grąžinti paskolą.
„Lietuvos automatika“ taip pat buvo įsiskolinusi „Sodrai“ bei Lietuvos ir Rusijos mokesčių inspekcijoms. Lietuvos mokesčių inspekcijai, gegužės duomenimis, įmonė buvo skolinga 744 tūkst. litų, Rusijos – 531 tūkst. litų.
„Lietuvos automatikos“ skolų kupra auga kaip ant mielių, ir nepanašu, kad ateityje padėtis pagerėtų. Milžiniškos skolos trukdo dirbti, įmonės vadovybė atrodo sutrikusi ir nežinanti, kaip tvarkytis su susiklosčiusia situacija“, – teigė vienas „Lietuvos automatikos“ darbuotojas, prašęs neatskleisti jo tapatybės. Anot pašnekovo, per pastaruosius kelerius metus ne kartą buvo bandyta įtikinti esamą vadovybę pritraukti investuotojų, tačiau, įmonės direktorius ir akcininkas Markas Mincas bendros kalbos nerado nė su vienu investuotoju. „O dabar jau vėlu ką nors daryti, – kartėlio neslėpė pašnekovas. – Kam reikalinga įmonė su milžiniškomis skolomis, neturinti užsakymų ir gyvavimo perspektyvos?“
ES įmonėje – sovietinis valdymo stilius
Pasak „Lietuvos automatikoje“ jau kelerius metus dirbančio pašnekovo, dalis įmonės darbuotojų yra įsitikinę, kad dauguma bendrovės problemų yra susijusios su sovietinės nomenklatūros laikus menančiais vadovavimo metodais.
„Įmonėje dažnai juokaujama, kad mums vadovauja Leonido Brežnevo laikų Komunistų partijos prezidiumas: daugumai vadovų jau gerokai per 60 metų, o direktorius, kuris net nekalba lietuviškai, jau įžengė į aštuntąją dešimtmetį. Juokas pro ašaras, bet tokių vadovų vadovaujama įmonė negali konkuruoti su kitomis tos pačios specializacijos įmonėmis“, – sakė „Lietuvos automatikos“ specialistas.
Darbuotojai ne be pagrindo įmonę vadina senjorų užuovėja: direktoriui M. Mincui jau sukako 73 metai, gamybos direktoriui Petrui Balkiui – 64-eri, finansų direktoriui Vladimirui Dutovui – 63 metai, darbo ir sveikatos saugos skyriaus vadovui Arūnui Paužai – 66-eri, gamybos cecho vadovui Jevgenijui Dobryninui – 62-eji.
„Garbių vadovų metai yra tik viena medalio pusė. Deja, dauguma jų iki šiol vadovauja taip, tarsi šiandien būtų ne 2012, o 1982 metai. Pavyzdžiui, sargas pas mus gali gauti 1 500 litų atlyginimą vien dėl to, kad patinka direktoriui. Apie tokį atlyginimą kai kurie jauni specialistai gali tik pasvajoti“, – skėsčiojo rankomis kalbintas įmonės specialistas.
„Lietuvos automatikos“ direktorius M. Mincas su žiniasklaida bendrauja nenoriai. Paskambinusiam žurnalistui jis nepanoro atsakyti į klausimus apie padėtį jo vadovaujamoje įmonėje.
TIK FAKTAI
„Lietuvos automatikos“ skolos įmonėms:
„SLO Lietuvai“ – beveik 400 tūkst. litų. „Elgai“ – daugiau kaip 300 tūkst. litų.· „Eletech“ – daugiau kaip 180 tūkst. litų. „Elektroskandia Baltics“ – beveik 180 tūkst. litų.· „Eldermontai“ – daugiau nei 100 tūkst. litų.„Elektrobalt “ – beveik 100 tūkst. litų.Kitoms įmonėms – beveik pusantro milijono litų.
