Lietuvos verslas

Brangstant viešojo transporto bilietams, norėdami kuo ilgiau važinėti pigiau, klaipėdiečiai lapkritį bilietėlių nupirko keliskart daugiau nei paprastai. Vienkartiniai popieriniai ir terminuoti elektroniniai bilietai Klaipėdoje vidutiniškai brangsta 9 procentais. Labiausiai – vienkartiniai popieriniai bilietai, kuriais naudojasi apie trečdalis autobusų keleivių. Spaudos kioske jis kainuos nebe 1,80 litų, o 2 litus. Perkantiems autobuse kaina lieka ta pati – 2,40 centų.

Seime vėl kalbama apie naujus mokesčius eiliniams gyventojams. Tai, kad diskutuojama apie PVM didinimą, patvirtino ir J. Razma. Pasak parlamentaro, diskutuojama apie įvairius variantus, taip pat ir apie PVM didinimą. „Nors kai kurie politikai išsako viešą kritiką, siūlymų dėl to, kaip papildyti biudžetą, negirdžiu“– teigia J. Razma.

Jau kitų metų pradžioje Lietuvos keliais turėtų pradėti kursuoti Lietuvoje surinkti troleibusai. Projektui pasiteisinus juos ketinama eksportuoti ir į užsienį, o ateityje kalbama apie galimybę pradėti ir savarankišką elektra važiuojančių autobusų surinkimą.

Mažoji vėjo, saulės, hidro energetika gali būti visiškai nebevystoma Lietuvoje, nes Energetikos ministerija teikia Vyriausybei Aprašo projektą, numatantį kaip nustoti remti projektus, jau gavusius ar ateityje gausiančius ES paramą vėjo ar hidroelektrinių statybai, mano paramos gavėjai. Pasak žaliosios energetikos vystytojų, priėmus tokį aprašą, iškyla reali grėsmė visiems projektams netekti ES paramos.

Spalio mėnesį atliktos viešosios nuomonės apklausos duomenimis, beveik pusė Lietuvos gyventojų mano, kad ekonominė Lietuvos padėtis blogėja. Beveik tiek pat respondentų geresnių lūkesčių nepuoselėjo ir ateičiai. Spalį 49 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų šalies ekonominę situaciją per pastaruosius kelis mėnesius vertinio kaip blogėjančią. Dešimtadalis – 9 proc.– viešosios nuomonės apklausos dalyvių nurodė, kad ji pagerėjo. Keturi iš dešimties – 39 proc. – teigė, kad ji nepasikeitė.

Rapsų perdirbimo įmonės šį sezoną tikisi bent jau išgyventi, o pelno sieks tolimoje ateityje. Prieš penkerius metus Lietuvoje rimtai svarstyta užauginti nuo 350 iki 700 tūkst. tonų rapsų, juos perdirbti ir pagamintą biodyzeliną eksportuoti. Svajota ne tik gaminti didesnės pridėtinės vertės produktą, bet ir ūkininkams mokėti daugiau, nei tuo metu mokėjo žaliavos eksportuotojai.

VU gali tapti telekomunikacijų specialistų rengimo visai Rytų Europai centru, žada viena stambiausių pasaulyje telekomunikacijų bendrovė „Huawei“ iš Kinijos. Ji su partneriais Lietuvoje – Vilniaus universitetu (VU) ir „Omnitel“ – steigia telekomunikacijų mokslo centrą, praneša LTV „Panorama“. Kukliai studentų laboratorijai gali pavydėti net stambios informacinių technologijų bendrovės.

Keleri pastarieji metai statybininkams buvo itin sunkūs, tačiau sektorius pamažu lipa iš duobės ir tikisi, kad, nepaisant kliūčių, pavyks kilstelėti ir kitąmet. Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad trečiąjį šių metų ketvirtį statybos darbų atlikta už 2,2 mlrd. litų, o per visus tris ketvirčius už 4,4 mlrd. litų.

Išankstiniais neaudituotais duomenimis, AB „Pieno žvaigždės“ pardavimai per pirmus devynis šių metų mėnesius sudarė 524,4 mln. litų, tai yra 15,6 proc. daugiau nei prieš metus. 2010 m. 9 mėnesių pardavimų pajamos siekė 453,6 mln. litų. Reikšmingą įtaką bendrovės pardavimų rezultatams 2011 m. turėjo eksporto rinkose augę pardavimai (ypač pirmąjį šių metų ketvirtį). Palyginti su 2010–aisiais, pardavimų apimtys eksporto rinkose padidėjo 26 proc., o pajamos siekė 281,7 mln.

Neaudituotais duomenimis, konsoliduotas AB „Sanitas“ grupės 9 mėnesių nuostolis prieš mokesčius sudarė 19 039 tūkst. litų. Tuo pačiu laikotarpiu pernai grupės pelnas prieš mokesčius siekė 52 959 tūkst. litų. Šiemet grupė patyrė nuostolius dėl 47 567 tūkst. litų vienkartinių išlaidų, susijusių su bendrovės akcijų pardavimu, o pernai grupė gavo 14 487 tūkst.

Dabartinę, labiau formalią, darbo saugos užtikrinimo sistemą nuo kitų metų keičia nauja – orientuota į socialinę atsakomybę. Tikimasi, kad sugriežtinta darbdavių ir specialistų, atsakingų už darbuotojų saugą ir sveikatą, atestavimo tvarka, bei kiek liberalesnė, tačiau daugiau darbdavių atsakomybės reikalaujanti, darbuotojų instruktavimo tvarka padės sumažinti nelaimingų atsitikimų darbe skaičių. Per pastaruosius penkerius metus savo darbo vietose žuvo 324 darbuotojai, apie 800 sužaloti.

Nuo šiandien Vilniaus apskrities įmonės ir Lietuvos gyventojai, laikę lėšas nacionalizuotame  banke „Snoras“, dėl informacijos apie planuojamą draustų indėlių išmokėjimą SEB banke gali skambinti specialiu telefonu (8 5) 268 2886. Šiuo numeriu indėlininkams bus pateikiami atsakymai į rūpimus klausimus darbo dienomis nuo 8 iki 18 valandos.

Per devynis šių metų mėnesius AB „Rokiškio sūris“ pardavė produkcijos už 518,2 mln. litų. Tai 32,74 proc. daugiau negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį, kuomet įmonės apyvarta siekė 390,384 mln. litų. Preliminarus AB „Rokiškio sūris“ devynių mėnesių pelnas, neaudituotais duomenimis, siekia 19,756 mln. litų, o grynasis pelningumas - 3,8 proc.

Finansų ministerija (FM) informavo, kad 2011 m. lapkričio 28 dieną turėjęs įvykti eurais denominuotų Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcionas neįvyko. Nevalingai susirūpinti priverčia faktas, kad VVP, kurių vienas iš privalumų yra saugumas (juk VVP yra garantuojami valstybės turtu), praranda paklausą.

Latvijos ekonomistas Andersas Aslundas, kuris kartu su šalies premjeru Valdžiu Dombrovskiu parašė knygą „Kaip Latvija įveikė finansinę krizę“, tinklapyje „EU Observer“ publikavo straipsnį, kuriame išgyrė griežtą Lietuvos Vyriausybės ekonomikos politiką, padėjusią išbristi iš 2008-ųjų krizės, rašoma „euobserver.com“. A. Aslundo straipsnyje teigiama, kad šiemet Lietuva yra viena iš sparčiausiai augančių Europos ekonomikų, per pirmąjį pusmetį jos bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugo 6,6 proc.

Juridiniams asmenims draudimo išmokas mokėti pasirinkti visi bankai, kurie išreiškė susidomėjimą prisidėti prie šios svarbios funkcijos - draudimo išmokų mokėjimo - įgyvendinimo.

Bankrutuojančiame banke „Snoras“ sąskaitas turėję pensininkai “Sodros“ yra raginami atsidaryti sąskaitas kituose bankuose. Pensininkai kratosi bankų ir tvirtina, kad toks nurodymas atima teisę rinktis. “Sodros“ skyriuose daugėja prašymų pensijas pristatyti į namus. Teko prašyti kaip malonės Kuršėniškis pensininkas (redakcijai pavardė žinoma) piktinasi, kad yra varžoma pasirinkimo laisvė gyventi be bankų. „Bankrutavus “Snorui“ “Sodroje“ manęs pareikalavo atsidaryti sąskaitą kitame banke.

Po naktį Lietuvoje siautusios audros pirmadienio vidurdienį elektros dar neturėjo per 20 tūkst. vartotojų, daugiausiai – Kauno ir Klaipėdos regionuose. Anot skirstomųjų tinklų bendrovės „Lesto“, po lapkričio 28-osios naktį siautusio uraganinio vėjo   užfiksuota didelio masto elektros tiekimo sutrikimai, kuriuos patyrė beveik 60 tūkst. elektros vartotojų. Gedimų šalinimo darbus pirmadienį vykdė 327 operatyvinės brigados, kurios iki 16 val. atstatė elektros tiekimą daugiau kaip 38 tūkst.

Spūstimis sausakimšose parduotuvėse ir viduryje dienos nutįsusiomis automobilių eilėmis prie didžiųjų prekybos centrų – taip prekybininkai ir pirkėjai paminėjo kalėdinės prekybos sezono pradžią. Lietuvoje masiniai apsipirkimai nėra tokie populiarūs kaip, tarkime, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), kur didelė dalis gyventojų apsiperka per vieną dieną – Juodąjį penktadienį, tačiau prekybos centrų atstovai sako, kad masiniai apsipirkimai Lietuvoje sparčiai populiarėja.

Rusijos įstojimas į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) turėtų tapti neblogu ženklu Lietuvos vežėjams. Visiems: nuo gabenančių automobilius automobilvežiais (jiems turėtų atsirasti nemažai tiesioginio darbo), iki standartines puspriekabas bei vilkikus eksploatuojančių įmonių, kurioms ateityje bus lengviau atnaujinti savo parkus, parduodant senesnę techniką.

Sekmadienio naktį Lietuvoje praūžusi vėtra ne tik išvartė medžius, nutraukė elektros tinklus, bet ir atnešė nuostolių gyventojams. (papildyta 14.35 val.) Draudimo bendrovė „Ergo Lietuva“ jau užregistravo apie 30 žalų, kurias klientai patyrė dėl siautėjusios audros. Turto ir kasko draudimo klientų žaloms atlyginti bendrovė jau rezervavo 110 tūkst. litų. Prognozuojama, kad žalų skaičius augs iki 70, o išmokų suma gali siekti 330 tūkst. litų.

Iki pirmadienio vakaro turėtų paaiškėti, per kurį banką bus vykdomas nacionalizuoto banko „Snoras“ apdraustų indėlių grąžinimas. „Kiek žinau, šiandien tas pasirinkimas turėtų būti baigtas, taip, kaip ir numato įstatymas – per nustatytą laiką. Maždaug iki Kalėdų, Naujųjų metų drausti indėliai visiems bus išmokėti“, – pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo sakė Premjeras Andrius Kubilius. „Tikrai bus paskelbtas šiandien.

Pirmadienį Prezidentūroje apdovanoti konkurso „Žinių ekonomikos įmonė 2011“ ir „Sėkmingiausia jauna aukštųjų technologijų įmonė 2011“ nugalėtojai. Metų žinių ekonomikos įmonėmis šiemet pripažintos  „Altechna“, „Mobiliųjų telefonų techninis centras“, „Pirmas žingsnis“, sėkmingiausia jauna aukštųjų technologijų įmone -  „Ruptela“. Pažangiausia aukštųjų technologijų įmone „Altechna“ išrinkta už pavyzdinį verslo ir mokslo bendradarbiavimą, perspektyvių produktų kūrimą ir eksportą.

Bendrovė „Teo LT“ pralaimėjo vilniečiui, kovojusiam prieš bendrovės užmojį statyti didesnį nei leidžiamą pastatą, rašo „Lietuvos rytas“. Paaiškėjus naujoms bylos detalėms, iškilo grėsmė ir bendrovės 100 metų išsinuomotam žemės sklypui Vilniaus centre. Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad garsios sostinės architektės, norėdamos statyti trim aukštais didesnį pastatą nei leidžiamą, klastojo dokumentus, praneša dienraštis.

Lietuvos banko valdyba nutarė pasiūlyti Vilniaus apygardos teismui skirti banko „Snoras“  administratoriumi UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Šis pasiūlymas kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo bankui „Snoras“  teismui perduotas šiandien. Pagal įstatymą teismas sprendimą tuo klausimu turi priimti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo priėmimo.

Nuo pirmadienio Lietuva turi atstovybę Silicio slėnyje - garsiausioje pasaulyje naujųjų technologijų zonoje Šiaurės Kalifornijoje, kur veikia šimtai JAV ir kitų šalių technologijų bendrovių. Svarbiausias atstovybės tikslas - organizuoti Lietuvos pristatymus Silicio slėnio ir kitų JAV regionų verslininkams bei formuoti Lietuvos, kaip investicijoms palankios šalies, įvaizdį.

Prekyba internetu populiarėja – vis daugiau žmonių pasirenka greitą prekių ar paslaugų įsigijimo būdą. Remiantis oficialiais statistikos duomenimis, Lietuvos gyventojų, perkančių internetu, skaičius auga. Vis tik kyla klausimas ar perkame saugiai ir ką daryti, kad tai daryti būtų saugu? Perkančių internete skaičius auga Statistikos departamento duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį prekes ir paslaugas internetu pirko ar užsakė 11 proc.

Skandalais apipinta bendrovė "Leo LT", kurios likvidavimu taip gyrėsi Energetikos ministerija (EM), pasirodo, iš tiesų gyva ir šiandien. Būtent per šią įmonę buvo samdomi privatūs konsultantai - net 14 bendrovių, o jiems sumokėta per 8 mln. litų valstybės pinigų.

Įsigaliojus Lietuvos banko valdybos nutarimui, pradeda veikti indėlių draudimo mechanizmas. Indėliai kompensuojami pagal įstatymą iki 345 tūkst. litų. Finansų ministrė patikino, kad su indėlininkais bus atsiskaityta dar iki Naujų metų. Sumų, kurios viršija šią ribą, savininkai ir kiti kreditoriai stos į eilę dėl likusio banko turto. Neapdraustų indėlių, indėlių sertifikatų, obligacijų „Snore“ yra už 0,125 milijardo.

Europa ir JAV jau kelerius metus aktyviai diskutuoja, kaip pertvarkyti bankų sektorių, kad panašios problemos ir krizės, kokios įvyko prieš kelerius metus, jei ir pasikartotų ateityje, nebūtų tokios skaudžios. Ekonominiai sunkumai ir bankų problemos kiekvienoje šalyje sukelia vis didesnį žmonių pasipiktinimą bankininkais.

Ant pro­duk­tų eti­ke­čių daž­nai ran­da­me pa­ra­šy­ta „tik iš na­tū­ra­lių ing­re­dien­tų“, „be hor­mo­nų“, „ge­ne­tiš­kai nemodifikuo­ta“, bet tai dar ne­reiš­kia, kad pro­duk­tas yra eko­lo­giš­kas. Pa­žiū­rė­ję ar­ba pa­ra­ga­vę ne­ga­li­me nu­sta­ty­ti, ar pro­duk­tas tik­rai toks yra. Tik ser­ti­fi­kuo­tas ga­min­to­jas tu­ri tei­sę rea­li­zuo­ti sa­vo pa­ga­min­tą pro­duk­ci­ją kaip ekolo­giš­ką. Tad kuo ski­ria­si na­tū­ra­lus nuo eko­lo­giš­ko? Spal­va, kva­pas, sko­nis.

Pabandžiusieji imtis verslo supranta, ką tai reiškia, kiek kainuoja sveikatos ir bemiegių naktų. Mėgstantieji tik skaičiuoti svetimus pinigus pavydi sėkmės ir galvoja, kad padarytų geriau. Pailsi tik prie bičių Užsukus į Prienuose įsikūrusią Danutės ir Gedimino Olsevičių parduotuvę ar čia pat esančias gamybines patalpas pasitinka malonus bičių vaško kvapas. Prekių parduotuvėje – gausybė, nuo medsukių iki vaško žvakių. O prasidėjo viskas nuo Gedimino rankomis pagaminto medinio avilio.

Vakar pirmą kartą Panevėžyje, prekybos ir pramogų centre „Babilonas“ vykęs naktinis išpardavimas – „Naktinis desantas“ – sutraukė didžiulį panevėžiečių ir miesto svečių būrį. „Naktinis desantas“ – visą savaitę pramogų ir prekybos centre vykusios karinės savaitės kulminacija. „Minint Lietuvos Kariuomenės dieną, penktadienį „Babilone“ buvo eksponuojama Lietuvos Kariuomenės karinė technika, ginklai, amunicija. Smaguriai skanavo tikros kareiviškos košės.

Užvakar Šiaulių arenoje atidaryta tarptautinė verslo ir pasiekimų paroda „Šiauliai 2011“ – tradicinė, bet įgavusi naują – žalią spalvą. Šįmet didžiausias dėmesys skiriamas pažangioms technologijoms, padedančioms taupyti pinigus, energiją ir, žinoma, draugiškoms aplinkai. Ateisi alkanas, išeisi sotus Kaip ir kasmet tarptautinės verslo ir pasiekimų parodos atidarymas pritraukė nemažą būrį dalyvių ir svečių.

30 Lietuvos įmonių, kurios turėjo sąskaitas „Snoro“ banke, gali iškilti bankroto pavojus, Vyriausybėje sakė ūkio ministras Rimantas Žylius. „Apie trisdešimčiai įmonių galėtų kilti nemokumo situacija, jeigu įmonės ar akcininkai nesiimtų papildomų priemonių užtikrinti mokumą“, -  teigė ūkio ministras. Ministerijos paskaičiavimais, „Snore“ sąskaitų turėjo apie 900 iš 5 tūkst. Lietuvoje veikiančių įmonių.

Lietuvos banko sprendimas skelbti nacionalizuoto banko „Snoras“ bankrotą atvėrė kelią aiškiai banko likvidavimo procedūrai ir suteikė galimybę joje dalyvauti visiems banko kreditoriams. Banko klientus vienijančios „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos teigimu, šiuo metu svarbiausia, kad būtų paskirtas skaidrus ir kompetentingas banko bankroto administratorius.

Lietuvos bankas Vilniaus apygardos teismui penktadienį, lapkričio 25 d. popietę, pateiks pareiškimą iškelti bankroto bylą bankui „Snoras“ . Apie tai po neeilinio Vyriausybės posėdžio, vykusio ankstų penktadienio rytą, teigė Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. „Priežastys, nulėmusios tokį LB valdybos sprendimą, susijusios su banko finansine situacija. Administratorius patvirtino, kad turtas sumažėjo maždaug 3,4 mlrd. litų“, – po susitikimo Vyriausybėje sakė V. Vasiliauskas.

Kaip informuoja Lietuvos bankas, Lietuvoje veikianti indėlių bankuose draudimo sistema apima beveik 90 proc.  banke „Snoras“ esančių fizinių ir juridinių asmenų indėlių. „Didžiajai daugumai banko „Snoras“ klientų tikrai nėra ko jaudintis dėl indėlių – jiems taikoma indėlių draudimo apsauga, įstatymas garantuoja pinigų atgavimą“, – teigė Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius. 440 tūkst. juridinių ir fizinių asmenų indėliai „Snore“ sudaro 5,6 mlrd.

„Lietuvos bankas“ (LB) valdyba pripažino banką „Snoras“ nemokiu ir ketina kreitis į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismui iškėlus bankroto bylą, bankas visam laikui neteks LB išduotos veiklos licencijos. I. Šimonytė: prie „Snoro“ gelbėjimo valstybė prisidės 2,5 mlrd.

Generalinei prokuratūrai ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai pateikti pirmieji du ieškiniai pradėti baudžiamąjį procesą dėl „Lietuvos banko“ patikrinimo metu nustatytų galimų „Snoro“ vadovų, valdybos narių, pagrindinių akcininkų ir kitų asmenų galimai padarytų pažeidimų. Ieškinius pateikę fiziniai asmenys prašo juos pripažinti nukentėjusiaisiais civiliniais ieškovais ir atlyginti žalą, kuri bendrai siekia beveik 1,5 mln. litų.

Latvijos portalas „Telegraf.lv“, priklausantis Vladimirui Antonovui, publikuoja savo banko „Snoro“ nacionalizavimo versiją, kurioje demaskuojamas kruopščiai parengtas Lietuvos vyriausybės veiksmų planas: Jeigu po to, kas atsitiko Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko finansinei grupei „Snoras“, kas nors vis dar tiki, kad taisyklės visiems yra vienodos, – jie yra išties naivūs.

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba (LSVVT) atstovauja verslui, todėl nesiima vertinti finansinės rinkos situacijos, susidariusios valstybės institucijoms nacionalizavus banką „Snoras“ – tai teisėsaugos organizacijų veiklos sritis. Tačiau LSVVT siūlo, vertinant susidariusią situaciją, visą dėmesį nukreipti į galimas pasekmes ekonomikai ir būtinus artimiausius sprendimus.

Trijų opozicinių partijų Seime frakcijų vadovai V. Mazuronis, A. Butkevičius ir V. Gapšys kreipėsi į Lietuvos Banko vadovą V. Vasiliauską ir finansų ministrę I. Šimonytę bei Vyriausybės vadovą A. Kubilių , kviesdami juos šiandien atvykti į Seimą ir kartu su indėlininkų atstovais aptarti galimas tarpusavio bendravimo ir bendrų sprendimų priėmimo formas. „Žinodami ir pritardami valstybės įsipareigojimams garantuoti indėlių iki 100 tūkst.

Didelį laikinojo banko SNORO administratoriaus Simono Freakley atlyginimą Premjeras Andrius Kubilius aiškina eksperto kompetencija ir rinkos kainomis. „Tai pirmas dalykas – Lietuvos bankas pasamdė aukšto lygmens profesionalą tam, kad rastume geriausią būdą sprendžiant milijardų problemas. Šioje vietoje tokio lygmens profesionalų kontraktai yra visada panašaus pobūdžio ir panašių apimčių“, – apie 140 tūkst. eurų arba 16 tūkst.

Trečiadienį laikinasis banko administratorius Simonas Freakly'is Lietuvos bankui pateikė savo išvadas apie banko turtą ir įsipareigojimus. Trečiadienį iki vėlumos posėdžiavusi Lietuvos banko valdyba žadėjo nuspręsti, kaip reikėtų pertvarkyti „Snoro“ banką, įvertinti padėtį banke, paskelbti, kurie apribojimai išliks banko klientams ir kurie bus panaikinti, taip pat pranešti, ar bus atidaryta daugiau banko skyrių bei tai, ar banko klientai galės laisvai naudotis nacionalizuotame banke sukauptomi...

Banko „Snoras“ laikinojo administratoriaus sprendimu nuo ketvirtadienio, lapkričio 24-osios, veiklą atnaujina dar 22 banko padaliniai ir dabar jų iš viso Lietuvoje dirbs 25. Kol kas banko „Snoras“ filialuose ir jų skyriuose kiekvienam banko klientui iš mokėjimo sąskaitų, kurios nėra susietos su mokėjimo kortelėmis, bus išmokama daugiausia iki 500 litų per parą. Iš sąskaitų, kurios yra valdomos mokėjimo kortelėmis, lėšas bus galima išsigryninti tik iš bankomatų.

Užsienio investuotojai, dėdami savo pinigus į banką „Snoras“, turėjo įvertinti riziką ir valstybė šioje situacijoje negali prisiimti atsakomybės. Tokios pozicijos laikosi Premjeras Andrius Kubilius, vertindamas tai, kad užsienio investuotojai pradėjo investicinius ginčus prieš Lietuvos Vyriausybę. „Čia diskusijų ir ginčų gali būti pačių įvairiausių, bet reikia atsiminti, kad indėlininkai ar įmonės, kurios dėjo didesnius indėlius į „Snoro“ banką, rizikavo ir turėjo šią riziką įvertinti.

„Ūkio banko“ valdybos pirmininkas Gintaras Ugianskis ragina nekreipti dėmesio į spekuliacijas apie lietuviškus bankus. Jo nuomone, „Lietuvos banko“ nereikėtų kaltinti bandymais sužlugdyti šalies verslą, o bankų ateitis Lietuvoje priklausys nuo sprendimų priėmėjų operatyvumo. Jums tenka stebėti, kas dabar vyksta Lietuvos versle dėl įvykių su „Snoro“ banku.

Jau dvylika metų kelmiškio verslininko Ričardo Lapinsko įmonė augina paukščius. Šis verslas kaip ir pats paukštis — tai skrieja aukštyn, tai tupia. Kartais, anot verslininko, po bemiegių naktų ir patirtų nuostolių norisi viską mesti. Bet sugrįžta, nes tai — šeimos verslas ir galimybė išgyventi. Pradinis kapitalas iš miško Prieš keliolika metų vairuotoju dirbęs Ričardas Lapinskas savo verslą pradėjo nuo miškų tvarkymo.