Lietuvos verslas

Prieš trejetą metų šalies prekybos centruose šviežio pieno pilstymo automatus įrengę ūkininkai galutinai nuleido rankas. Ilgiausiai rinkoje išbuvo pirmasis tokią naujovę įdiegęs ir bene daugiausia pastangų dėl vartotojų dėjęs Panevėžio rajono ūkininkas Laisvūnas Valikonis. Rugpjūčio 1-ąją pieno gamintojas išjungė automatus. Prekyba naudos neteikė „Pamažu vis mažėjo pardavimai, todėl savikaina išaugo iki kritinės ribos.

Prabangus visureigis, namas užmiestyje, atostogos egzotiškose šalyse ir saldus atsakymas į klausimą, kuo verčiatės. „Aš verslininkas“ – tikriausiai svajoja ištarti ne vienas šiuo metu mokslus kremtantis studentas ar samdomą darbą dirbantis jaunuolis. Gyvenimas būtų kaip pasakoje apie laimingąją Pelenę: niekas nekrauna papildomų darbų, neprimena rytinių pramiegojimų, o svarbiausia, galima savarankiškai pasirinkti, ką, kada ir kaip nori veikti.

Rugpjūčio 17 d. drabužių mažmeninės prekybos rinkos lyderė Lietuvoje ir Baltijos šalyse „Aprangos„ grupė pagal franšizės sutartį su „Burberry“ atidaro 230 kv.m. šio prekės ženklo parduotuvę Estijos sostinėje Taline. Tai pirmoji „Burberry„ parduotuvė Baltijos šalyse. „Burberry“ ir „Aprangos„ grupė numato atidaryti dar dvi „Burberry“ parduotuves Baltijos šalyse.

Prieš gerus 20 metų pirkdami šaldytuvą lietuviai rinkosi tik gamintą čia pat, Lietuvoje, ir tik su užrašu „Snaigė“. Tai buvo kokybės ženklas. Kokybės ženklas „Snaigė“ tebėra ir šiandien. Kitąmet švęsianti 50 metų jubiliejų šiandien „Snaigė“ gamina šaldytuvus daugiau nei 30 šalių rinkoms, džiaugiasi ilgus metus dirbančiais darbuotojais, aukso medaliais už inovatyvius gaminius ir po sunkmečio pagaliau uždirbamu pelnu.

Baltarusijos sostinėje atsidarė naujo prekybos tinklo „Mart Inn“ parduotuvė. Prekybos tinklo vadovas – vienas iš „Maximą“ valdančios „VP grupės“ akcininkų Gintaras Marcinkevičius, o jo brolis Mindaugas yra prekybos tinklo Baltarusijoje akcininkas, skelbia delfi.lt.  „Maxima“ neigia savo ryšius su šiuo prekybos tinklu Baltarusijoje.

Šiais metais per pirmąjį pusmetį  fizinių asmenų ne gyvybės draudimo rinka augo beveik 3 kartus daugiau (7,9 %) nei 2011 m. pirmąjį pusmetį (vos 2,9%). Draudikai sudarė 3,5 % (beveik 60 tūkst.) daugiau sutarčių nei pernai, daugėja perkančių kelis draudimo produktus. „Lietuvos draudimo“ generalinis direktorius Kęstutis Šerpytis, vertindamas 2012 m. I pusmečio ne gyvybės draudimo rinkos rezultatus, atkreipia dėmesį į tvarų rinkos augimą.

Vie­nin­te­liai Bal­ti­jos ša­ly­se bi­zo­nų ūkį tu­rin­tys Aud­ra ir Ro­lan­das Sche­lenz, ke­ti­nę vers­lą plė­to­ti Lie­tu­vo­je, šian­dien lin­kę sa­vo sva­jo­nes įgy­ven­din­ti už­sie­ny­je. Lie­tu­vo­je – per ma­ža rin­ka. Ir po­žiū­ris į vers­li­nin­ką – ne toks, koks tu­rė­tų bū­ti.

Įvairus darbuotojų skatinimas tapo šiuolaikinio verslo kliše, kai darbdaviai suprato, kad šiaip sau niekas nedirba. O dabar tenka pasiūlyti ne tik piniginę premiją, bet ir nupirkti naujų kompiuterinių žaidimų ar leisti į biurą atsivesti augintinį. Motyvuoti darbuotojus galima įvairiai, tačiau turbūt vieni labiausiai išsiskiriančių yra Silicio slėnio darbdaviai ir įvairios JAV kompanijos.

Dzūkijoje po gausaus lietaus pasipylė voveraitės, prityrę grybautojai jau randa ir vieną kitą baravyką ar raudonviršį. Grybų perdirbėjai tikisi ne tik voveraičių, bet ir geresnio nei pernai baravykų, šilbaravykių ar makavykų derliaus. Miškuose pasipylus voveraitėms, daugiau jų grybautojai parduoda ir pakelėse, nors čia jos brangiausios. Už litrą prašoma 6 litų. Supirkimo punktuose už kilogramą voveraičių moka 9 ar 10 litų. Patyrę grybautojai randa po vieną kitą baravyką ar raudonviršį.

Birželis savo produkciją eksportuojančioms Lietuvos įmonėms buvo antras sėkmingiausias mėnuo po Nepriklausomybės atkūrimo. Prekių eksporto metinis augimas siekė 5,2 proc., o eksporto apimtys pasiekė 6,39 mlrd. litų, teigia VšĮ „Versli Lietuva“. Šių metų antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, bendras prekių eksportas augo 3,6 proc. iki 18 mlrd. litų. Tarp trijų Baltijos šalių šiuo laikotarpiu Lietuva pagal šį rodiklį užėmė antrąją vietą (3,6 proc.

TEO įmonių grupei priklausančios bendrovės „Lintel“ generalinis direktorius Remigijus Šeris nusprendė nuo rugpjūčio 16 dienos palikti šias pareigas ir pasitraukti iš TEO įmonių grupės. Bendrovei laikinai vadovaus bendrovės Pardavimo projektų valdymo ir paslaugų plėtros departamento direktorius Gediminas Mažeika . Naujojo vadovo „Lintel“ ketina ieškoti konkurso būdu. „Lintel“ jau daugelį metų yra savo srities lyderė ir sėkmingai veiklą plėtojanti bendrovė.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir „Klaipėdos nafta“ pasiekė papildomą susitarimą dėl investavimo į suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą ir investicijų kompensavimo tvarkos bei sąlygų. Šis susitarimas papildo liepos 5 d. pasirašytą bendrovės ir direkcijos dvišalę bendradarbiavimo sutartį. Juo šalys susitarė dėl preliminariai numatomų šalių investicijų į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūrą ir suprastruktūrą dydžio.

Ne visi prekybos centrų lankytojai yra laukiami, o siekiant sureguliuoti pageidaujamų ir nepageidaujamų klientų srautus imamasi pačių netikėčiausių priemonių, pvz., klientus baidyti muzika. Ne vieta nepirkti Kone kiekviename prekybos centro kampe stovinčių apsaugos darbuotojų darbas yra ne tik bauginti linkusius vagiliauti, bet ir sudrausminti ne pagal numatytas ir tik administracijai žinomas lankytojų elgesio taisykles besielgiančius asmenis.

Šimtai tūkstančių saulės ir jūros išsiilgusių žmonių, masiškai susirenkančių į nedidelį Palangos miestą: kas jie – poilsio entuziastai ar bepročiai? Vilniaus universiteto docentas filosofas Nerijus Milerius aiškina, kokia ekonominė ir kultūrinė logika Palangą daro tokią populiarią. Televizijos rodė, kad paskutinį liepos savaitgalį Palanga priviliojo arti pusės milijono poilsiautojų.

Tarptautinius pervežimus vykdančios kompanijos susiduria su begale problemų, tačiau kas labiausiai stabdo produktyvų Lietuvos vežėjų darbą užsienio rinkose ir plėtrą Lietuvoje? Plėtros kliūtys VšĮ “Edukacijos ir tyrimų centro” užsakymu buvo atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 300 respondentų iš Lietuvoje įregistruotų įmonių. Apklausos tikslas – išanalizuoti Lietuvos vežėjų verslo ypatumus, išsiaiškinti, su kokiomis didžiausiomis problemomis susiduria šalies vežėjai.

Nors Vyriausybė ragina gyventojus kuo skubiau renovuoti daugiabučius namus, Zarasų ir Alytaus savivaldybių iniciatyva atsimušė į sieną. Įsteigtoms viešosioms įstaigoms, kurios turėjo rūpintis daugiabučių namų renovacija, neleista imti paskolų iš banko, praneša LRT Televizijos naujienų laida „Šiandien“. Alytaus Statybininkų gatvės 15-ojo namo gyventojai tikėjosi dar šiemet vieną rytą atsibusti renovuotame name, padedant miesto savivaldybei, tačiau namo renovacijos vėl teks laukti.

Viešosios erdvės priklauso žmonėms, tačiau neretai jas užkariauja reklaminiai skydai ir ekranai, rašo BBC. Tokie aktyvistai kaip Jordanas Seileris mano, kad žmonės turėtų spręsti kaip privalo atrodyti jų gyvenama aplinka. Anot aktyvisto, vis daugiau žmonių pageidautų išvalyti miestus ir pakeles nuo reklaminių stendų. „Tuo tarpu daugybė verslininkų, nekilnojamo turto savininkų ir reklamos kūrėjų mėgaujasi galimybe išnaudoti viešasias erdves“, - sako J. Seileris.

Žengti konkretūs žingsniai sprendžiant aktualią problemą, kaip išplėsti Lietuvos maisto gamintojų produkcijos eksporto į Jungtines Amerikos Valstijas galimybių ribas. Žemės ūkio ministerija derina rugsėjo pradžioje į Lietuvą atvažiuosiančių JAV maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorių vizito detales. Inspektoriai tikrins Lietuvos mėsos perdirbimo įmones, ar jos atitinka būtinas sąlygas dėl leidimo vežti mėsos gaminius į JAV.

Į kriminalistų tinklus įkliuvęs buvęs kriminalistas, verslininkas Tadas Karosas dievagojasi tapęs provokacijos auka, vis dėlto šį mėnesį pateikti kaltinimai kyšio davimu gali atrodyti kaip dėsninga jo veiklos kupino gyvenimo ir sudėtingos veiklos atomazga. Už užstatą iš areštinės paleistas T. Karosas, įtariamas 30 tūkst. litų kyšio perdavimu, netrukus sulaukė dar vienos nemalonios naujienos: užėję į „Čili kaimą“ Klaipėdoje valstybiniai tikrintojai aptiko tarakonų ir fiksavo kitų pažeidimų.

Švedų Minske išbarstyti pliušiniai meškučiai Lietuvai gali atsirūgti 900 mln. litų. Maždaug tiek pajamų netektų šalies transportininkai, jei Baltarusija nuspręstų krovinius siųsti ne per Klaipėdos, o per kitus uostus, rašo dienraštis „Vakarų ekspresas“. Tiesa, daugelis Klaipėdos uostininkų visgi nemano, kad kaimyninė šalis ryšis tokiems veiksmams, kurie būtų nenaudingi ir jos pačios ekonomikai. „Santykių su kaimynais gadinimas yra blogas dalykas. Man net sunku tai komentuoti.

Į Balsas.lt redakciją kreipėsi skaitytoja Ernesta, atsiuntusi „Norfos“ parduotuvėje pirktų papelijusių meduolių nuotrauką. Susisiekus su ja, moteris papasakojo, kad šeštadienio vakarą vienoje iš prekybos tinklų parduotuvių ji nusipirko šokoladinių meduolių. Grįžusi namo ir jų paragavusi, suprato, kad jie papeliję ir iškart nešina meduolių maišeliu sugrįžo į parduotuvę. „Meduoliai buvo šeštadienio dienos fasavimo, aš juos ir nusipirkau šeštadienį vakare.

Paaiškėjus, kad iš uosto direkcijos laivų ilgą laiką buvo grobstomas kuras, atsistatydina Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonas Viktoras Lukoševičius. Iš pareigų jau atleisti du kuro vagystėmis kaltinami uosto direkcijos darbuotojai, praneša žiniasklaida. „Traukiuosi nuo spalio 5 dienos. Ketinau dirbti iki kitų metų liepos, tuomet išeiti į pensiją“, – VE.lt sakė 12 metų pareigas ėjęs uosto kapitonas Viktoras Lukoševičius.

Tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ vadovas Lietuvoje Aleksandras Sukovas apie keliones galėtų pasakoti daug ir ilgai. Turizmo srityje vyras dirba ne vienerius metus, tačiau kelionės jį vis dar žavi. „Galiu į tą pačią vietą vykti tris keturis kartus ir man vis tiek patiks, – šypsojosi A. Sukovas. – Netgi Lietuva, į ją atvykus skirtingais metų laikais, atrodo vis kitokia šalis.

Palangos valdžia nutarė pailginti automobilių stovėjimo kurorto gatvėse rinkliavos laiką. Vairuotojams teks mokėti ir pasibaigus vasarai, šiandien rašo „Lietuvos rytas“. Palangos valdžia vakar nusprendė pinigus už automobilių stovėjimą miesto gatvėse rinkti nuo gegužės 15-osios iki rugsėjo 15 dienos. Iki šiol tai buvo daroma tik kalendorinės vasaros mėnesiais. Keisti automobilių stovėjimo apmokestinimo laikotarpį Palangos valdžią vertė reali grėsmė nesurinkti planuotų pajamų.

Paukščių auginimo ir vištienos perdirbimo įmonei "Vilniaus paukštynas" šių metų liepos mėn. suteikta naujausia tarptautinio standarto „BRC Global Standard for Food Safety“ 6-oji versija. A lygio sertifikatą, pažymintį, kad kokybės ir maisto saugos sistema atitinka standarto reikalavimus, įmonei išdavė tarptautinė sertifikavimo kompanija „Bureau Veritas Lit“. Vilniaus paukštynas nuolat investuoja į gamybos modernizavimą ir pagal BRC standarto reikalavimus sertifikuojamas jau septintus metus.

Sparčiai didėjanti greitųjų kreditų paklausa ir jų portfelis privertė susirūpinti kontroliuojančias įstaigas. Manoma, kad iki šiol dalis vartojimo kreditus teikiančių bendrovių pelnosi iš kliento nesugebėjimo vykdyti įsipareigojimų. Vartoti skolinasi aktyviau Pastaruoju metu greitųjų kreditų, arba smulkiųjų vartojimo kreditų, portfelio augimas įgavo žaibišką pagreitį: greičiau nei per metus jis padidėjo beveik dvigubai.

2012 m. birželį eksportuota prekių už 6,4 mlrd. litų, importuota - už 6,9 mlrd. litų, informuoja Lietuvos statistikos departamentas. Negalutiniais muitinės deklaracijų, Intrastato ataskaitų ir PVM deklaracijų duomenimis, lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 3,9 mlrd. litų, o šalies užsienio prekybos deficitas sudarė 0,5 mlrd. litų. Per mėnesį (2012 m. birželį, palyginti su geguže) eksportas padidėjo 20,3 proc. Įtakos tam turėjo padidėjęs naftos produktų (2,9 karto), trąšų (61,4 proc.

Antrąjį šių metų ketvirtį eksportas augimas to meto kainomis sulėtėjo iki 3,6 proc., kai pirmąjį šių metų ketvirtį augimas dar siekė 11,4 proc., teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jo teigimu, didžiausią įtaką prastesniems antrojo ketvirčio rezultatams turėjo vienkartiniai veiksniai - mažesnis naftos produktų eksportas, nulemtas penkias savaites trukusio remonto naftos perdirbimo gamykloje.

Verslas šių metų antrojo pusmečio Europos ekonomikai stebuklų nežada, tačiau kompanijos tikisi išlikti pelningos. „Ekonomika.lt“ analizavo, ko ateinančius šešis mėnesius Europoje ir Lietuvoje laukia tiesiogiai su ekonomikos nestabilumu susiduriančios bendrovės. Atrodo, šalies prezidentė ir pramonininkai susikibo ne juokais: politikė prognozuoja antrąją krizės bangą, o pramonės atstovai tvirtina, kad tokioms kalboms nėra pagrindo.

Kovodami dėl įtakos didžiausi šalies verslininkai žodžiais kapojasi dėl elektros, krepšinio, kiaušinių – dažniausia konfliktuoja sarkazmu ir metaforomis, nors pasitaiko ir atvirų grasinimų. Pastaraisiais metais labiausiai pasižymėję verslo skandalistai – Ūkio banko, „MG Baltic“, buvusios „VP grupės“ ir „Lietuvos ryto“ savininkai. Romanovas vs.

Vokietijos koncernas MAN su Panevėžio bendrove "Metalistas LT" pasirašė 2 mln. litų vertės sutartį - panevėžiečiai įrodė, kad moka gaminti duslintuvus, slopinančius vadinamąjį rožinį triukšmą, rašo "Lietuvos rytas". Vokiečių auditoriai prieš kelias savaites tyrė, kaip panevėžiečių gaminami milžiniški duslintuvai gali slopinti įvairaus dažnio triukšmą, ir paaiškėjo, kad pagal vieno Danijos mokslininko sukurtą bei patentuotą technologiją panevėžiečių gaminami duslintuvai pranoksta konkurentų pro...

Čia nėra langų, laikrodžių, čia atėję žmonės kartais pralošia paskutines santaupas. Tačiau jiems šypsomasi, jie pavaišinami, todėl grįžta. Lankytojų grįžimas šiemet didele dalimi lėmė tai, kad visi Lietuvoje veikiantys kazino per pirmąjį pusmetį uždirbo 97 milijonus litų. Kiekvienas, kas yra buvęs kazino, žino, kad laikas čia prabėga akimirksniu. Darbuotojų šypsenos, nemokamas alkoholis arba bent jau ypač žemos jo kainos lemia, kad lankytojai nė nepastebi, kaip pasikeičia paros metas.

Vilniečius džiugina vasaros projektas „Nustebink Vilnių“ A.Sutkus: J.P.Sartre'as Vilniuje įvertino cigaretes „Prima“ Prancūziškas Vilnius prasideda nuo Stendhalio namų Pasirengimas valstybės atkūrimo jubiliejui truks kelerius metus Didžiulės pastangos įdomiai ir teisingai pristatyti Vilnių užsienio svečiams griaunamos akimirksniu: neretai nelegalūs gidai iš užsienio vis dar sugeba pripasakoti turistams nebūtų dalykų, o svarbiausius faktus „netyčia“ praleisti.

Gyventojų skundais dėl naktimis iš barų sklindančio triukšmo užversti Klaipėdos valdininkai žada griežčiau žaboti miesto širdyje įsikūrusius verslininkus. Pastarieji skundžiasi per dideliais suvaržymais ir sako, kad Klaipėdos senamiestis pasmerktas mirti. Uostamiesčio kavinės vakarėjant rengiasi klientų antplūdžiui. Tai į neviltį varo kai kuriuos senamiesčio gyventojus. „Praktiškai nuo 10 val. vakaro iki 10 val. ryto vyksta žemų dažnių maratonas.

Informacijos amžiuje norisi žinoti viską. Tačiau kartais per prievartą grūdama visai neaktuali informacija gali ne juokais suerzinti. Visi puikiai žino tą  jausmą, kai savaitgalio ramybę sudrumsčia viena po kitos gaunamos SMS žinutės. Deja, šias žinutes rašo ne draugai, norintys papramogauti, o prekybos centrai ar kavinių tinklai.

Marijampolės ledų ir žuvies produktų gamybos bei prekybos įmonė ICECO plečia firminių parduotuvių tinklą - rugpjūtį dvi naujos parduotuvės atveria duris Vilniuje. Firminėse parduotuvėse didžiąją dalį asortimento sudaro įmonėje gaminama produkcija - gerai žinomi žuvies produktų ir gaminių prekių ženklai „Zigmas„ ir „Junga“, ledai „Aurum„ ir „Tirpukas“. Pirkėjams siūlomi ir tokie produktai, kurių nėra didžiuosiuose prekybos centruose.

Liepą metinė infliacija siekė 2,8 procento ir padidėjo 0,3 proc. lyginant su praėjusiu mėnesiu, praneša Statistikos departamentas. Metinės infliacijos didėjimas fiksuotas po keturių mėnesių pertraukos. Per mėnesį labiausiai brango būsto, vandens, elektros, dujų prekės ir paslaugos, o prasidėjus sezoninėms nuolaidoms atpigo – drabužiai ir avalynė. Žymiai padidėjo valstybės institucijų reguliuojamos kainos.

Savitarna Lietuvoje seniai visiems pažįstamas žodis. Prasidėjusi nuo sovietinių gazuoto vandens automatų, šiandien savitarna neapsiriboja vien gėrimais. Pradedant mokėjimu internetu, baigiant apsipirkimu parduotuvėse – daug ką šiandien darome patys. Tačiau plintant įvairioms savitarnos sistemoms girdėti ir kita nuomonė. Esą Lietuvai, šiandien esančiai paslaugų valstybe, savitarnos sistemos gresia nedarbu.

Per griežti sanitarinių zonų reikalavimai ir įpareigojimai rengti poveikio aplinkai vertinimo projektus tapo stabdžiu investicijoms į nedidelių ūkių plėtrą. Ūkininkai, siekiantys investuoti į mažų ir vidutinių ūkių plėtrą, palyginti su stambiais kompleksais, dirba nelygiomis sąlygomis. Iš nedidelės bandos savininko reikalaujama to paties, ko ir iš dešimtis tūkstančių kiaulių ar paukščių auginančių bendrovių.

Jau pusantro mėnesio Lietuva priklauso Šiaurės šalių elektros biržos „Nord Pool Spot“ prekybos zonai, tačiau lietuviai į rekordines žemumas pasiekusias elektros kainas Skandinavijos šalyse vis tiek žiūri tik kaip katinas į lašinius. Mat mūsų valdžios vyrai apie tiesioginę jungtį su Švedija daugelį metų tik kalbėjo, bet darė mažai.

Prie skrydžio laiko priderinta staliukų rezervacija, tik tinkamiausias vynas ir maistas, išskirtinis virtuvės šefo dėmesys kiekvienam klientui, idealia tvarka patiekiami patiekalai – tik geriausiose vietose pavalgyti. Tokias kryptis brėžia tarptautinis „Michelin“ gidas.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimu laikinai sustabdyta UAB „Čili kaimas“ restorano Klaipėdoje veikla. Sprendimas priimtas po to, kai gavę vartotojo skundą, Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai patikrino šią viešojo maitinimo įmonę. Patikrinimo metu restorano bare lakstė tarakonai, mediniai baro paviršiai buvo susidėvėję.

Lietuvos banko Priežiūros tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad Vilniaus kredito unija nevykdė veiklos riziką ribojančių normatyvų, nusprendė laikinai uždrausti jai teikti skolinimo (įskaitant hipotekines paskolas) finansinę paslaugą.

Nacionalinis bilietų platintojas „Bilietai LT“ pirmąjį šių metų pusmetį pasiekė dvigubai didesnį augimą nei pernai per visus metus – sausio-birželio mėnesiais įmonės apyvarta siekė 15,3 mln. litų arba 30 proc. daugiau nei 2011 m. tuo pačiu laikotarpiu. Praėjusiais metais, lyginant su 2010 m., „Bilietai LT“ augimas siekė 25 proc.

„Vostok Europe“ – Vilniaus pramoniniame rajone įsikūrusi nedidelė laikrodžių gamintoja, beveik nežinoma Lietuvoje, tačiau sugebanti kasmet visame pasaulyje parduoti 15–20 tūkst. laikrodžių, kainuojančių apie 1000 litų. Vilniuje jau dešimtmetį gaminami laikrodžiai turi garsios Rusijos laikrodžių gamyklos „Vostok“ vardą. „Vostok Europe“ yra bendra šio gamintojo ir Lietuvos koncerno „Koliz“ įmonė. „Lietuvoje mes net nelabai reklamuojamės.

Pirmajį pusmetį bankai iš paslaugų mokesčių ir komisinių uždirbo 309,3 mln. litų. Seimo narys Arvydas Anušauskas įsitikinęs, kad klientai bankams už aptarnavimą moka per daug, o specialistai teigia, kad bankai klientų sąskaita bando kompensuoti sumažėjusias pajamas iš kitų paslaugų bei siekia atsisakyti tradicinio atsiskaitymo grynaisiais.

NASDAQ OMX Vilniaus vertybinių popierių biržoje buvo jaučiamos optimistinės nuotaikos, o ir apyvarta buvo didžiausia nuo liepos 20 d., praneša „Finasta“. Ir vėl aktyviausiai prekiauta „Aprangos“ akcijomis, kuriomis sudaryta sandorių už 62,8 tūkst. eurų. Bendrovė artimiausią trečiadienį skelbs 2012 m. II ketv. finansinį rezultatą, kuris veikiausiai bus labai stiprus, tad natūralu, kad susidomėjimas šiomis akcijomis pastarosiomis savaitėmis vėl didėja.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra pradėjo finansuoti 13 naujai įsteigtų „start-up“ įmonių, kurios dalyvavo konkurse dėl mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatų komercinimo. Šių įmonių vykdomiems projektams, kurie truks vienerius metus, bus skirta apie 1 mln. litų valstybės paramos. Vežėjų socialinė atsakomybė: mada, nauda ar laiko gaišimas? Pirmąjį ketvirtį materialinės investicijos išaugo 12 proc.

Per liepos mėnesį Lietuvos gyventojų uždelstos skolos išaugo 42 mln. litų ir pasiekė 3,16 mlrd. litų. Vidutinė vieno vyro uždelsta skola siekia 4,7 vidutinio darbo užmokesčio (neto), o vienos moters - 2,8. Šiuo metu uždelstų įsiskolinimų turi daugiau nei 244 tūkst. gyventojų, rodo asmeninės kredito istorijos sistemos „Manocreditinfo.lt" duomenys. Pasak „Manocreditinfo.