Lietuvos verslas

 Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis vėl siūlo sugriežtinti prekybą alkoholiu valstybiniuose pastatuose. Tai ministras pasiūlė trečiadienį, Vyriausybei svarstant prekybos alkoholiu sušvelninimą užsienio įmonėms, pranešė premjeras Algirdas Butkevičius. „Buvo išsakyta, kad Lietuvoje alkoholio suvartojimas yra gana didelis, skaičiuojant vienam gyventojui.

Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės viešai išsakytos mintys apie nuo kitų metų MMA, didėsiančią iki 1509 litų, neramina ne vieną ekonomistą. Vienas jų, vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis, parlamento vadovei išsiuntė asmeninį laišką su pasiūlymais ir skaičiavimais bei ironiškai linksmais pastebėjimais. Prieš išsiųsdamas laišką ekonomistas jį paviešino savo „Facebook“ paskyroje: „Labas rytas, gerb.

„Hanner“ vadovas Arvydas Avulis mano, kad lietuviai turi ir taip daug šventinių darbo dienų, tad klausimas, ar reiktų įteisinti kalėdines atostogas, svarstytinas ir kaži ar įgyvendinamas. „Turime nuspręsti, kokia valstybė norime būti – pietietiška, kur visi „atsipūtę“, ar šiaurietiška“, – Žinių radijo laidoje „Prie pietų stalo“ sakė verslininkas.  Kalėdines atostogas A. Avulis prisipažino praleidęs lietuvių jau pamėgtoje Ispanijos saloje Tenerifėje.

Vyriausybė meta Šiauliams gelbėjimosi ratą – miestas išrinktas bandomuoju regionu, kuriame bus ieškoma, kokius projektus reiktų įgyvendinti, kad suintensyvėtų plėtra, eksportas, kurtųsi naujos darbo vietos. Jei pilotinis projektas pavyks, jis bus taikomas visoje Lietuvoje.

„Conresta“ laimėjo administracinio pastato A. Goštauto g. 12A Vilniuje rangos darbų konkursą. Septynių aukštų verslo centro bendras plotas sieks 10,4 tūkst. kv. m. Statybinių darbų vertė – daugiau nei 30 mln. Lt. Gruodžio mėn. pradėtus rangos darbus numatoma baigti 2015 gegužę.

Šalia sostinėje įsikūrusio „Forum Palace“ verslo, laisvalaikio ir pramogų centro žadama pastatyti tris modernius pastatus, kurie taps 130 kambarių viešbučiu, rašo naujienų portalas delfi.lt. „Forum Palace“ vadovas Igoris Ponomariovas delfi.lt pasakojo, kad vos tik atidarius centrą buvo suprastas apgyvendinimo patalpų poreikis. Teigiama, kad nauji pastatai turėtų sudaryti 6 tūkst. kv.

 Trečiadienį Kauno miesto savivaldybėje visuomenei bus pristatytas Kauno miesto turistinis prekės ženklas ir šūkis. Iki šiol miestas tokio ženklo neturėjo. Pristatyme dalyvaus Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, ženklo kūrėjas agentūros „Not Perfect | Y&R“ direktorius Gytis Giniotis ir ekspertė, Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto Marketingo katedros docentė Nina Klebanskaja.

Jurgita JUŠKEVIČIENĖ Baigėsi šventės, lydimos įvairių gerumo akcijų. Kasmet jos sulaukia vis daugiau dėmesio, surenkama daugiau lėšų ligoniams, skurstantiems ir kitokių negandų prispaustiems žmonėms. Ar žmonės tampa jautresni ir dosnesni todėl, kad turi daugiau finansinių galimybių, ar todėl, kad skurstančių mato vis daugiau? Galimybė padėti – labai arti Pernai spalio pabaigoje vykusios „Maisto banko“ akcijos metu šalies gyventojai nepasiturintiems paaukojo maisto už milijoną litų.

 Zinaida Paškevičienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ant neskubančios ateiti žiemos padangų pardavėjai nepyksta – esą pavyzdingi vairuotojai žiemines padangas įsigijo dar rudenį, o patys taupiausieji, kaip įprastai, jų nupirks tik pasnigus. Nors lyja, o ne sninga vairuotojai vis tiek suka į parduotuvę žieminių padangų. Padangų pardavėjai sako, kad pavyzdingiausi vairuotojai žieminėmis padangomis apsirūpina iki lapkričio, dabar ateina tik atsitiktiniai pirkėjai.

 Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis sako, kad žmonės, norintys užsiimti natūralia medicina, privalės gauti licencijas ir bus kontroliuojami Natūralios medicinos rūmų, pranešė LRT Televizija. Sveikatos apsaugos ministerija rengia du naujus įstatymus – Natūralios medicinos rūmų ir Natūralios medicinos praktikos. Ministras viliasi, kad jie iš Vyriausybės į Seimą atkeliaus jau pavasario sesijos metu.

Antradienį NASDAQ OMX Vilniaus birža didesnio investuotojų aktyvumo nesulaukė – sandorių skaičius nesiekė 200, apyvartą sudarė tik 172 tūkst. eurų. Naujienų iš emitentų nebuvimas lėmė nedidelius akcijų kainų svyravimus – biržos indekso vertė smuko 0,12 proc. Aktyviausiai prekiauta „Teo LT“ vertybiniais popieriais, jie brango 0,64 proc. Šių akcijų vertė paskutiniu metu iš lėto kopia aukštyn, kaip visada tikimasi pavasarį sulaukti solidžių dividendų.

Gurmanus Lietuvoje pasiekia įvairiausi rūkytos, vytintos strutienos gaminiai, pirkėjai gali įsigyti batų, odinės galanterijos iš stručio odos, suvenyrų iš šių paukščių kiaušinių. Ar Lietuvoje palankios sąlygos stručiams auginti?   Stručių auginimo asociacijos prezidentas Aleksandras Skliaras Žinių radijo laidoje „Žaliavų rinkos pulsas “ sakė, kad kaip ir kitus naminius paukščius, stručius išauginti įmanoma. Reikia tik noro turėti. Ir žinoti, kam juos auginti.

Ispanijos bendrovė "Lispa Holdings" įsigijo Klaipėdos žvejybos bendrovės "Baltlanta" akcijas. Registrų centro duomenimis, "Lispa Holdings" sausio 6 dieną tapo vienintele "Baltlantos" akcininke. Iki šiol įmonės akcijas valdė Panamoje registruotos įmonės "Cosaco Naval Enterprises (60 proc.) ir Vapores Nauticos Merrimack" (40 porc.). "Baltlanta" nurodo, jog daugiau nei 15 metų žvejoja bei apdoroja žuvis iš Baltijos jūros, Atlanto bei Ramiojo vandenynų ir tiekia ją vartotojams.

Kauno meras Andrius Kupčinskas tikisi, kad miestas iš „Girstučio“ kultūros ir sporto komplekso pavadinimo gali uždirbti iki 5 milijonų litų. Meras antradienį sakė, kad gali būti leista centrui suteikti ne tik lietuvišką pavadinimą.

Nacionalinė teismų administracija pirmadienį paskelbė maždaug 193 mln. litų vertės teismų pastato Vilniuje viešosios ir privačiosios partnerystės (PPP) statybos konkursą. Centriniame viešųjų pirkimų portale skelbiamose konkurso sąlygose nurodoma, kad jo laimėtojas 17 metų po statybų prižiūrės pastatą bei teiks maitinimo, apsaugos, automobilių stovėjimo ir kitas paslaugas. Anot teismų administracijos, naująjį pastatą bus pigiau prižiūrėti.

2013 m. III ketv., palyginti su atitinkamu 2012 m. laikotarpiu, Lietuvos paslaugų eksportas didėjo 13,3 proc., arba 571,7 mln. Lt iki 4,9 mlrd. Lt., o augimo tempas išliko sparčiausias tarp trijų Baltijos šalių. Tradiciškai labiausiai prie augimo prisidėjo transporto paslaugos, kelionės ir kitos verslo paslaugos. Nors bendras statybos paslaugų eksportas 2013 m. III ketv., palyginti su 2012 m. III ketv., mažėjo 13,6 proc., arba 23 mln. Lt, iki 145,3 mln.

Antrus metus iš eilės SEB banko atlikta mažų ir vidutinių įmonių apklausa „Verslo barometras“ rodo, kad jų nuotaikos beveik nekinta. Didesnė dalis – 69 proc. įmonių – šiemet tikisi nuosaikaus, iki 10 proc., apyvartos augimo (2012 metais, kai įmonės teikė prognozes 2013-iesiems – 72 proc.). Tiesa, šiek tiek išaugo optimistiškiausiai verslo perspektyvas vertinančių įmonių gretos: įmonių, kurios tikisi 15-30 proc. apyvartos augimo, per metus padaugėjo 2 proc. punktais iki 19 procentų.

Telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos nacionaline vežėjų automobiliais asociacija „Linava“. „Tele2“ asociacijos nariams pagal individualius poreikius teiks visas telemetrijai reikalingas paslaugas. Jos vežėjams padės užtikrinti efektyvų logistikos valdymą, krovinio ir vežėjo saugumą bei mažesnes transportavimo sąnaudas. „Logistikos sektoriuje telemetrijos paslauga yra kasdieninis darbo įrankis, kuris taupo pinigus.

Septynių įmonių įsteigta Ekologinių produktų gamintojų ir prekybininkų asociacija (EPA) pradeda veiklą. Atsižvelgdama į informacijos trūkumą apie ekologiškumą ir jo standarto plėtros poreikį Lietuvoje, asociacija sieks skleisti informaciją apie ekologiško produkto pridėtinę vertę visuomenei, prisidėti prie teisinių ekologinių produktų gamybos ir prekybos pagrindų tobulinimo bei įtvirtinti ir išplėtoti ekologiško ūkininkavimo, gamybos, prekybos ir vartojimo tradiciją Lietuvoje.

Telekomunikacijų bendrovės „Bitė Lietuva“ klientai gruodį įsigijo beveik 50 proc. daugiau išmaniųjų nei pernai tuo pačiu metu. Kalėdiniu laikotarpiu šių telefonų pardavimai gerokai pralenkė įprastų mobiliųjų pardavimus. sakoma bendrovės pranešime. Paskutinį metų mėnesį daugiau nei 57 proc. visų bendrovės parduotų telefonų sudarė išmanieji. Pranešama, kad iš viso kalėdiniu laikotarpiu Lietuvos gyventojai iš „Bitės“ įsigijo beveik 16 proc. daugiau telefonų nei pernai tuo pačiu metu.

Nuosavo namo statybų procesas ne tik daug kainuojantis, bet ir ilgai trunkantis procesas. Norintys kuo greičiau įsikelti į naują gyvenamąją vietą, gali rinktis alternatyvą – modulinius namus, tačiau ši alternatyva - nėra populiari.  „Indigo house“ direktorė Vitalija Jankauskaitė pasakojo, kad dažniausiai gamyklose gaminami moduliniai namai yra medinio karkaso ir būna dviejų rūšių.

Karolis Birgilas Nupuošus kalėdines eglutes ir sušlavus paskutines fejerverkų tūteles, galima objektyviau pažiūrėti į ateinančius metus. O šie, bent jau Lietuvos verslo akimis, bus optimistiški bet nuosaikūs. Antrus metus iš eilės SEB bankas atlieka mažų ir vidutinių įmonių apklausą „Verslo barometras“, kuris šiemet parodė, kad nuotaikos beveik nekinta ir lieka nuosaikios. Bet jau tokių metų tikisi 69 proc. įmonių, kurios iš 2014 metų laukia 10 proc. apyvartos augimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį išnagrinėjo buvusio "Verslios Lietuvos" vadovo Pauliaus Lukausko ieškinį buvusiai ūkio ministrei Birutei Vėsaitei, kuriuo prašoma priteisti 10 tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimą dėl garbės ir orumo pažeidimo. Sprendimą šioje civilinėje byloje teismas skelbs sausio 23 dieną. Nei ieškovas, nei atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo - argumentus dėl ieškinio ir jo pagrįstumo išsakė šalims atstovaujantys teisininkai.

Kauno valdžia žada šiemet tęsti kovą prieš naktiniais barais besivadinančias prekybos alkoholiu vietas. „Kova su pseudobarais persimeta ir į šiuos metus, ir manome, kad savivaldybė turi siekti ne tik nerūkymo zonų, bet ir tų pseudobarų neveiklos po 22 valandos“, - žurnalistams antradienį sakė miesto meras Andrius Kupčinskas. Miesto taryba pernai uždraudė prekiauti alkoholiu daugiau nei 40-yje vietų. Pasak A.Kupčinsko, dėl to savivaldybė yra apskųsta teismui.

Vienos didžiausios šalies perdirbimo bendrovės „Žemaitijos pienas“ gaminamas sūris „Džiugas“ jau parduodamas Vokietijoje, aukštesnės kokybės produktų ir delikatesų parduotuvių tinkle „Frische Paradies“. Į šią rinką planuoja žengti ir kita pieno perdirbimo bendrovė Vilkyškių pieninė, skelbia portalas eversus.lt. „Kai dėl Vokietijos, tai esame prie starto linijos, tačiau produktų nenorėčiau įvardyti“, - teigė Vilkyškių pieninės generalinis direktorius Gintaras Bertašius.

Rygos apygardos teismas priėmė nagrinėti 142,3 mln. eurų (beveik 500 mln. litų) vertės ieškinį „Maxima“ parduotuvės Rygoje griūties kaltininkams – bendrovėms „Maxima Latvija“, „Re&Re“, „Tineo“, „Homburg Zolitude“ ir Rygos savivaldybei. Tragedijos aukoms atstovaujantys advokatai per nurodytą laiką pašalino ieškinio trūkumus, todėl ieškinys priimtas nagrinėti, pranešė Rygos apygardos teismo atstovas spaudai Aigaras Bėrzinis.

BNS, LRT televizijos laida „Teisė žinoti“ Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė teigia, kad įsivedusios eurą Lietuvos finansiniai įsipareigojimai netaps nepakeliama našta. Anot jos, 1 mlrd. litų įmoką į antikrizinį Europos Sąjungos fondą šalis turės sumokėti per penkerius metus ir tai netaps dideliu įsipareigojimu. „Ta suma siekia maždaug 1 mlrd.

Daugiau nei 2,5 tūkst. į Didžiąją Britaniją emigravusių lietuvių gruodį į Lietuvą pervedė 4,4 mln. litų, arba vidutiniškai po 1,7 tūkst. litų, rodo Lietuvos kapitalo tarptautinių pinigų pervedimų bendrovės „TransferGo“ duomenys. „Švenčių išvakarėse buvo pasiektas gruodžio mėnesio pervedimų pikas.

Kol visi trokšta uždirbti daugiau, visos aplinkybės suka nugarą. Jei norime euro, ekonomikos stabilumo ir kuo mažiau staigmenų, didesnės MMA teks palaukti, ir tikriausiai ne vienerius metus. Nors valdantieji mažiausiai uždirbančius ir labiausiai pažeidžiamus vis audrina kalbomis apie dar šiemet iki 1509 Lt kilsiančią MMA, ekonomistai į tokias svajones atsako kibiru šalto vandens – kol ne vėlu, reikia atsipeikėti ir priimti blaivius, racionalius sprendimus.

Ekonomistas, profesorius Raimondas Kuodis kritiškai vertina mėginimą projektuoti "Globalią Lietuvą“. Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ R.Kuodis sakė, jog nėra prieš lietuvaičių bendravimą, kad ir kur jie būtų.   „Aš kritikavau tokios minties institucionalizavimą, kad Lietuva tai globali Lietuva. Man tai pasirodė labai kapituliantiška strategija. Aš puikiai suprantu, kodėl politiškai tokie dalykai atsiranda. Politikai bando didžiausias tragedijas paversti pranašumais.

Valdančiųjų partijų politinė taryba antradienį svarstys Darbo partijos pareiškimus dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo iki 1509 litų. Socialdemokratų, Darbo, „Tvarkos ir teisingumo“ partijų, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovai aptars galimybes dar šiemet gerokai didinti MMA. Praėjusią savaitę Seimo pirmininkė Darbo partijos vadovė Loreta Graužinienė pareiškė, kad minimali alga 2015 metais turės būti 1509 litai, jei valdantieji siekia įvesti eurą.

 Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Valdantieji ir net opozicijos lyderis Andrius Kubilius teigia, jog švediškas gerovės valstybės modelis yra bene pagrindinis Lietuvos siekis. Tačiau ekonomistas Romas Lazutka teigia, kad apie švedišką gerovę nė svajoti nėra ko, mat ši kainuoja per brangiai, be to, Lietuvoje egzistuoja ir stiprios interesų grupės, kurioms toks valstybės modelis – nepalankus. „Švediško gerovės valstybės modelio siekis yra suformuluojamas nežinant viso paveikslo.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Per Naujuosius sulaukusi didžiulio žmonių srauto, svečių Palanga nestokoja ir šiomis dienomis. Į kurortą plūsta rusai. Vietos verslininkai dosnius poilsiautojus pasitinka įvairiomis dovanomis ir nuolaidomis. Basanavičiaus gatvėje tarsi vasarą: atviri langai, skamba muzika, o ir poilsiautojų čia netrūksta. Daugiausiai jų – iš Rusijos.

Irma Janauskaitė, LRT telelvizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Su Ukraina dirbantys Lietuvos verslininkai ir diplomatai sako, kad neigiamos protestų Maidane įtakos ekonominiams šalių santykiams nematyti. Su Ukrainos gamybininkais dirbančios įmonės „Aplinkos vadyba“ bendrovės vadovo Nerijaus Dilbos teigimu, darbo nestinga. Mat Ukrainos verslas kuo toliau, tuo labiau ieško, kaip parduoti savo produkciją didžiulei ir geografiškai patogiai ES.

Jau ilgą laiką beveik visame pasaulyje stebimos itin sparčios elektroninio verslo plėtros tendencijos ir Lietuva čia – ne išimtis. Šioje srityje pirmaujančiose šalyse elektroniniai sprendimai apima vis daugiau komercinės veiklos sričių, tačiau didžiąją dalį mūsų šalies elektroninės prekybos rinkos užima elektroninės parduotuvės. Pavyzdžiui, Vakaruose jau ilgą laiką rinkoje sutinkami itin kokybiškus ir profesionalius sveikatingumo sprendimus teikiantys projektai.

LRT radijo laida „Aktualijų studija“, LRT.lt Radikalus minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) padidinimas, kokį siūlo Darbo partija, turėtų pasekmių ir nedarbo lygiui, ir infliacijai, sako ekonomistas Gitanas Nausėda. Pasak jo, MMA kėlimas turėtų būti siejamas su vidutiniu darbo užmokesčiu. Savo ruožtu opozicija „darbiečių“ siūlymą didinti minimalų atlyginimą laiko viešųjų ryšių akcija.

 Vilniaus mero Artūro Zuoko bei Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ valdoma įmonė Trakų miesto Žalgirio jachtklubas neteisėtai pastatė du lieptus Galvės ežero pakrantėje Trakuose, nutarė Vilniaus apygardos teismas. Jei sprendimas įsigalios, lieptai turės būti nugriauti. Statybų inspektoriai nustatė, kad jachtklubas savavališkai pastatė du lieptus, skirtus švartuotis jachtoms. Trakų miesto Žalgirio jachtklubas sprendimą apskundė teismui ir pirmosios instancijos teisme bylą pralaimėjo.

 Gruodį Lietuvą iš Skandinavijos pasiekusios elektros kainos buvo rekordiškai žemos, skelbia elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Praėjusiais metais Lietuvos prekybos zonoje elektros kaina siekė beveik 17 centų už kilovatvalandę, tuo metu gruodį ji buvo beveik 13 centų. Pasak „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovo Roberto Staniulio, tam įtakos turėjo naujos elektros jungties tarp Estijos ir Suomijos atsiradimas.

 Pirmadienį prekyba NASDAQ OMX Vilniaus biržoje vyko ramiai, o apyvarta nebuvo didelė – 210 tūkst. eurų. Atlikti 263 sandoriai, o biržos indekso vertė beveik nepakito. Aktyviausiai prekiauta „Linas Agro Group“ vertybiniais popieriais, jų kaina smuko 1,76 proc. Šioje pozicijoje jau gana seniai dominuoja pardavėjai, kainai niekaip nepavyksta ilgesnį laiką demonstruoti teigiamo pokyčio.

Verslininkas Sigitas Sirusas siūlo alternatyvų būsto šildymo būdą infraraudonaisiais spinduliais. Kuo šis būdas ypatingas, ar jis noriai pritaikomas? Žinių radijo laidai „Verslo ritmu“ S.Sirusas sakė, jog principas labai paprastas.  „Yra specialus varžos šildymo elementas. Kai juo teka elektros srovė, sukeliamos tam tikros vibracijos. Elementas įšyla ir išspinduliuoja infraraudonuosius spindulius. Aš orientuojuosiu į mažesnius objektus.

 Visoje Europoje bankai nemoka didelių palūkanų – Europos centrinio banko (ECB) duomenimis, 2013 metų spalio mėnesį vidutinės namų ūkio indėlių iki vienerių metų vidutinės palūkanos eurozonos šalyse siekė 1,83 proc. Tuo tarpu „Swedbank“ už pusės metų indėlius moka 0 proc. palūkanas, „Seb“ – 0,05 proc. Bankai Lietuvoje už indėlius moka bene mažiausias palūkanas Europoje dėl to, kad čia yra vienos didžiausių indėlių draudimo įmokos Bendrijoje, siekiančios 0,45 proc.

„Šįryt direktorė nusiuntė mane nupirkti jai pieno. Nežinau, kuo jai netiko tas, kurį parnešiau, bet, rėkdama, kad ne tą nupirkau, sugriebė pakelį ir tiesiog sviedė jį į mane. Gerai, kad į veidą nepataikė“, – ašarodama portalo balsas.lt žurnalistams pasakojo vilnietė. 22-ejų metų mergina, pavadinkime ją V. V. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) sakė, kad vadovė ją dažnai siųsdavo į parduotuvę su tokiomis užduotimis. „Manau, kad taip neturėtų būti, bet iki šiol taiksčiausi.

2013-ųjų metų pabaigą nekilnojamo turto (NT) rinka baigė rekordais. Nors tikslūs metų ir paskutinio mėnesio skaičiai bus įvertinti tik po kelių savaičių, panašu, kad rinka po sudėtingo laikotarpio grįžta prie „ikikrizinių“ skaičių. Ką šie ženklai žada 2014 metams ir kaip į juos reaguoja pati NT rinka bei vartotojai? Negalutiniais „Registrų centro“ duomenimis, rekordas buvo pasiektas spalio mėnesį, kai rinkoje buvo užfiksuota daugiau nei 11,9 tūkst. sandorių (palyginimui, 22 proc.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad Lietuva yra mažiausiai patraukli užsienio investuotojams, palyginti su Estija ir Latvija.  „Latvija ir Estija holdingo kompanijoms yra patraukli tuo, kad užsienyje uždirbtiems dividendams, palūkanoms netaikomi mokesčiai. Šiuo aspektu Lietuva tampa tikrai nepatraukli investicijoms.

Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA keturių metų tyrimo duomenimis, šventiniu laikotarpiu palikti be priežiūros būstai daugiausiai nukenčia nuo vandens užliejimų. Vagysčių ir vandalizmo atvejų fiksuojama 2,3 karto daugiau nei paprastomis dienomis. Pasak BTA specialistų, didžiausia paliktų būstų problema – vandens užliejimai. Analizuojant keturių metų duomenis, matyti, kad kiekvienais metais šventiniu laikotarpiu šių įvykių vis daugėja.

Alma Mosteikaitė Alytuje veikiančiai statybų bendrovei „Kortas“, siejamai su buvusiu miesto meru Česlovu Daugėla, paskutinį praėjusių metų mėnesį pradėjo vadovauti buvęs aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. Statybų bendrovė „Kortas“ Alytuje veikia nuo 1992-ųjų. Jos akcininkai yra buvęs Dzūkijos sostinės meras Č.Daugėla, jo žmona Virginija Daugėlienė ir mama Ona Aldona Daugėlienė.

Šalies savivaldybės nori turėti galimybę įvesti vadinamąjį pagalvės mokestį. Dabar tai leidžiama tik kurortams. Toks mokestis paprastai taikomas už naudojimąsi turizmo ir poilsio viešąja infrastruktūra. Pasigendama aiškumo Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė tvirtina, kad asociacija prieš tokį mokestį, nes tai dar vienas apynasris verslui.

Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“ Euras – vienas iš svarbiausių vyriausybės rūpesčių šiais metais. 2007 m. Lietuva buvo visai arti euro, tačiau tada sutrukdė infliacija. Dabar eurą turi jau ir Estija, ir Latvija, o Lietuva planuoja prie euro zonos prisijungti 2015-aisiais.

 Indrė Genytė-Pikčienė, banko DNB vyresnioji analitikė Lietuvos BVP kitais metais augs 2,5 proc., Estijos ūkis augs 1 proc., o Latvijos – 4 proc. Kitąmet 2008-ųjų augimo piką pirmoji pasieks Lietuva, netrukus po jos – Estija, o Latvija – 2015 m. pabaigoje. Lietuva atitiks Mastrichto kriterijus dėl žemų ilgalaikių Vyriausybės vertybinių popierių palūkanų normų ir santykinai nedidelės valdžios sektoriaus skolos. Todėl mūsų šalis 2015 m. galės tapti euro zonos nare.