Lietuvos verslas

Vismantas Žuklevičius „Europos rinkos atsigauna, o euras grįžta į madą“, – sakė banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Lietuvoje Žygimantas Mauricas. Jo teigimu, gerėjantys ekonominiai Vakarų Europos rodikliai teigiamai paveiks ir Lietuvos ekonomiką. Mūsų šalies augimui koją pakišti gali nebent galima Rusijos ekonomikos krizė. Nedarbo mažėjimas, atlyginimų kilimas ir didesnis investuotojų susidomėjimas mūsų šalimi rodo, kad Baltijos tigras iš tiesų bunda iš 5 metus trukusios letargijos.

Pernai su žemės ūkiu ir maisto pramone susijusių finansinių nusikaltimų viršūnėje tradiciškai išsilaikė nelegali prekyba mėsos produktais. Albinas Čaplikas Jeigu yra galimybių nelegaliais būdais uždirbti daugiau, šešėlinės rinkos atstovai numoja ranka į riziką, kad, darydami nusikaltimus, gali būti nutverti už rankos. Pateikiame tik nedidelę dalelę 2013-aisiais išaiškintų finansinių nusikaltimų, susijusių su nelegalia mėsos produktų gamyba ir prekyba jais.

 Londono Vestminsterio magistrato teismui rengiantis skelbti sprendimą, dėl buvusių banko "Snoras" akcininkų Raimondo Baranausko ir Vladimiro Antonovo išdavimo Lietuvai, Latvijos gyventojai pageidauja, kad pastarasis būtų teisiamas kaimyninėje šalyje, šeštadienį rašo dienraštis "Lietuvos žinios". Kaip parodė gruodį Latvijoje kompanijos TNS atlikta ekonomiškai aktyvių gyventojų apklausa, 64 proc.

 Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė yra sakiusi, kad jei norime įsivesti eurą 2015 metais, tai minimali mėnesio alga (MMA), įvedus eurą, turės būti 1500 litų. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė teigia, kad euras ir 1500 litų MMA 2015 metais yra nesuderinami dalykai.  „Jei kas nors įsivaizduoja, kad Lietuvoje nuo 2015 metų turėtų būti minimali alga 1500 litų ir euras, tai šitas idėjas reikėtų tiesiog pamiršti.

 Praėjusiais metais Vyriausybės nariai savo reprezentacijai išleido per 108 tūkst. litų. Vieniems Vyriausybės nariams pernai reprezentacijai pakako vos kelių šimtų, o kitiems prireikė net keliasdešimt tūkstančių litų, šeštadienį rašo dienraštis "Lietuvos žinios" . Mokesčių mokėtojams praėjusiais metais daugiausia kainavo sveikatos apsaugos ministro socialdemokrato Vytenio Povilo Andriukaičio reprezentavimas - išleista beveik 24 tūkst. litų. Beveik 21 tūkst.

Už investicijų ir verslumo skatinimą atsakingos institucijos „Investuok Lietuvoje“ ir „Versli Lietuva“ artimiausiu metu nebus sujungtos. Taip tikina ūkio ministras Evaldas Gustas. Ministerija esą jau parengė išvadas Seimo Ekonomikos komitetui, kuris siūlė grįžti prie institucijų sujungimo klausimo.   „Šiuo metu ne, o gyvenimas parodys – niekada negali pasakyti, kas po 5, po 10 metų vyks.

„Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa tikina, kad pernai Lietuvoje įmonių bankrotų padaugėjo 14 proc. Jo nuomone, bankrotams įtakos turi atsigaunantis verslas, tarpusavio pasitikėjimas, kad ir kaip tai keistai skambėtų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pernai patikrinusi didelį turtą valdančių 15 asmenų finansus nustatė, kad jie valstybei nesumokėjo beveik 4 mln. litų. Mokesčių inspekcijos atstovas Darius Buta Žinių radijui patvirtino, kad tam tikros mokesčių procedūros yra atliekamos ir dėl Floridoje gyvenančio buvusio „VP Grupės“ akcininko Juliaus Numavičiaus.

Konsoliduodama verslo priežiūros institucijas, Ūkio ministerija siūlo jų skaičių sumažinti perpus - nuo 68 iki maždaug 30. Kol kas neskelbiama, kiek sumažės darbuotojų. „Pagal ekspertų siūlomą modelį siūloma koncentruoti priežiūrą tam tikrose srityse. Ekspertų buvo siūloma palikti tik 18 institucijų iš 63 studijoje nagrinėtų.

Asta Volkovaitė Šiauliuose tebėra mokesčių mokėtojų išlaikomų įstaigų, kur darbuotojams pamaloninti nereikia nė Kalėdų, rašo savaitraštis „Šiauliai plius“. Solidariai tebetaupant įvairiose įstaigose, pinigais įvairiomis progomis „tebelyja“ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centre (ŠRATC). Išmokos – ir per gimtadienius Per 2013-uosius išmokų „prie atlyginimų“ suma ŠRATC darbuotojams siekė beveik 25 tūkst. Lt.

Vilniuje ir Kaune nuo pirmadienio vyks kalėdinių eglučių surinkimo akcija. Abiejų miestų savivaldybės ragina gyventojus nešiukšlinti miesto gatvių ir kitų erdvių, o atnešti nupuoštus medžius į tam skirtas surinkimo vietas.

Kauno vartotojai dėl šiltesnių orų, padidėjusio biokuro naudojimo, atpigusių dujų bei šilumos energijos sausį gaus daugiau nei trečdaliu mažesnes sąskaitas už šildymą. Kauno šilumos tiekimo bendrovė „Kauno energija“ penktadienį pranešė, jog sąskaitos už šildymą bus apie 37 proc. mažesnės nei prieš metus. Vidutinė sąskaita už 60 kvadratinių metrų ploto buto šildymą gruodį sieks 269 litus (2012-ųjų gruodį – 428 litus). Šildymo sąskaitos bus mažesnės ir kituose miestuose.

Vis daugiau gyventojų imasi rūšiuoti atliekas ir daro tai atsakingiau. Didžiausios Vilniuje atliekų tvarkymo bendrovės „VSA Vilnius“ duomenimis, 2013 m. gyventojai išrūšiavo maždaug 15 proc. daugiau atliekų nei užpernai. „Praėjusiais metais iš sostinės gyventojų surinkome rekordinius kiekius antrinių žaliavų – daugiau nei 1,3 mln. kilogramų. Sostinės daugiabučių namų gyventojai į spalvotuosius konteinerius išmetė net 12 proc. daugiau atliekų.

Praėjusiais metais bankrutavo 1566 įmonės, arba 14 proc. daugiau nei 2012-aisiais. Dauguma šių įmonių 2012 m. sausį buvo vertinamos kaip aukštos ir aukščiausios bankroto rizikos, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ duomenys. „Daugiausia bankrotų 2013 m. teko verslo šakoms, stipriai priklausomoms nuo vartotojų perkamosios galios. Ji jau kuris laikas rodo atsigavimo ženklus, tačiau tokio užtikrinto augimo kaip eksporto eilutėje dar laukiame.

Jei grįžus po švenčių, iš kelionės ar darbo namo jums neteko patirti, ką reiškia, kai pro lubas ir sienas į butą liejasi vanduo, stebėti, kaip pampsta baldai bei grindų parketas, o dėl sudrėkusių laidų baisu net pagalvoti apie tai, kas nutiktų pabandžius įjungti šviesą, jūs – laimingas žmogus. Ir ne tik dėl to, kad nepatyrėte bejėgiškumo jausmo, kuris apima stebint, kaip vanduo niokoja jūsų per daugelį metų išpuoselėtą būstą ir jame sukauptą turtą.

2013-aisiais bankrotų skaičius 14 procentų viršijo 2012 metų „rezultatą“. Pernai bankrutuojančiomis buvo paskelbtos 1545 įmonės, kai 2012 m. – 1354. Smarkiau bankrotai puolė didmenininkus, transportininkus ir paslaugų įmones, išliko aukštas bankrotų lygis statybos ir maitinimo šakose. Dėl bankroto praėjusiais metais be darbo liko daugiau darbuotojų nei užpernai, teigia įmonių kreditingumo vertinimo bendrovės UAB Creditreform Lietuva specialistai, atlikę Registrų centro duomenų analizę.

Dėl pirmosios Baltijos šalyse „Subway“ užkandinės Vilniaus Senamiestyje įrengimo darbų trukdžių atidarymas atidėtas. Gruodžio mėnesį sostinės Vokiečių gatvėje turėjusią atsidaryti užkandinę planuojama užbaigti įrengti artimiausiu metu, tačiau tikslios datos „Subway“ atstovas Peteris Mompalao de Piro naujienų portalui Ekonomika.lt negalėjo atskleisti.   Ekonomika.

Ar norėtumėte gauti didesnį atlyginimą, nors ir esate vadovas? Naujienų portalas businessinsider.com dalijasi patarimais, kaip tapti tokiu vadovu, kuris kaip magnetas trauktų darbuotojus ir pastarieji noriai jam dirbtų. Drįstama prieštarauti populiariai nuomonei ir teigiama, kad lyderio savybes galima išsiugdyti. Vertinkite savo darbuotojus Rūpinkitės, domėkitės savo darbuotojais labiau negu savimi. Pavyzdžiui, organizuokite labdaros vakarą.

„Sveiki atvykę į ateitį!” mobiliojo telefono ekrane pasirodo frazė, kai įjungiamas „Pebble“ išmanusis laikrodis. Bet ar tikrai tokia yra ateitis? Pasak BBC žurnalisto Richardo Tayloro, vietoje spalvingo ir liečiamo ekrano „Pebble“ gali pasiūlyti tik 256 pilkus atspalvius ir 3 cm skersmens plastikinį ekraną. Tai yra prietaisas, be kurio lengva įsivaizduoti ateitį. Gamintojai pasirinko lengviausią kelią – kurti prietaisą taip, kad jis ilgai veiktų nekraunamas.

Pirmąją naujųjų metų darbo dieną investuotojai Vilniaus biržoje buvo labai aktyvūs – atlikti 646 sandoriai, apyvarta viršijo 1,3 mln. eurų. Euforinės nuotaikos pakėlė biržos indekso vertę beveik 3 procentais. „Aprangos“ vertybiniai popieriai brango 1,15 proc. – bendrovė pranešė apie beveik 11 proc. išaugusias pardavimų apimtis gruodžio mėn. (plačiau apie tai – įmonių naujienose). „Pieno Žvaigždžių“ akcijų kaina šoktelėjo 8,02 proc.

 Teisėsaugos pareigūnams pernai rudenį pradėjus tyrimą dėl, kaip manoma, neskaidrių bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ir jos antrinės saugos paslaugų įmonės „Gelsauga“ konkursų, iš pastarosios vadovo posto atleistas Vilius Žilionis. Naujuoju „Gelsaugos“ vadovu paskirtas buvęs jo pavaduotojas Algimantas Songaila. Tai BNS patvirtino „Lietuvos geležinkelių“ atstovas spaudai Vidmantas Gudas. „Galiu patvirtinti šią informacija.

Nuo šių metų sausio pradžios prasideda pirmoji VšĮ „Versli Lietuva“ jaunųjų eksporto lyderių programos „Sparnai“ pusės metų rotacija Lietuvos įmonėse. Pirmajame įmonių atrankos etape dėl 16-os būsimų Lietuvos eksporto lyderių, programos dalyvių, konkuravo 61 Lietuvos įmonė. Tai pirmoji programa Lietuvoje, kuri apima viešojo sektoriaus ir verslo partnerystę siekiant bendro tikslo – didinti šalies konkurencingumą, ugdant į eksportą orientuotus ateities verslo lyderius.

Oligopolijų plėtra Lietuvoje pasiekė tokį mastą, jog netrukus teks visai pasitraukti iš rinkos parduodant ar net už dyką perleidžiant verslus, sako elektros tinklų montavimo paslaugas teikiančios bendrovės „Varžos matas“ vadovas Michailas Baliuckas. Pasak jo, oligopolijoms padeda ir valstybė viešųjų pirkimų konkursuose vis dažniau suformuluodama užsakymus didelėms įmonėms.

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis ketvirtadienį pasirašė įsakymą, kuriuo keičiama receptų rašymo tvarka. Dabar asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis, gydantys gydytojai galės išrašyti kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones iki 6 mėn. laikotarpiui, praneša ministerija. Taip siekiama mažinti pacientų eiles prie gydytojų kabinetų. Pakeistoje tvarkoje numatyta, kad gydytojas, įvertinęs paciento būklę ir atsižvelgdamas į jo pageidavimą, 6 mėn.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė visiškai nepriimtinais laiko finansų ministro pareiškimus dėl to, kad minimalios algos 2015 metais negalima bus padidinti iki 1509 litų. Politikė pabrėžia, kad valdančiosios koalicijos partneriai, ruošiant Vyriausybės programą, sutarė, kad minimali alga bus nuosekliai didinama. Be to, ji mano, kad finansų ministras nėra susipažinęs su pačių socialdemokratų pasirašytu įsipareigojimu profesinėms sąjungoms dėl minimalios algos didinimo.

Iš „Danske” banko vyriausiosios ekonomistės Baltijos šalims pareigų traukiasi Violeta Klyvienė. Ji nuo šiol dirbs Europos Komisijoje. Buvusi „Danske Bank“ vyriausioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė sausio viduryje pradeda dirbti Europos Komisijos (EK) Ekonomikos ir finansų direktorate, kur bus atsakinga už Portugalijos ekonomikos prognozes.

Paskutiniąją 2013-ųjų metų dieną Molėtų rajono aplinkosaugininkai organizavo reidą brakonierių mėgstamame Spenglo ežere, Molėtų rajone. Nuvykus ryte ežere buvo matyti kelios valtys, žvejai mėgėjai žvejojo su spiningu ir plūdinėmis meškerėmis. Pareigūnų dėmesį patraukė du piliečiai, kurie ežero pakrantėmis vaikštinėjo lyg kažko laukdami ar kažką saugodami. Apie 14 val. žvejai mėgėjai išsiskirstė. Saugiau pasijutę minėti 2 piliečiai iš nendryno išsitraukė guminę valtį ir išplaukė į ežerą.

Kiauras dienas prilipę prie kompiuterių ekranų patogiuose biuruose, po darbo jie važiuoja namo prabangiais automobiliais, o darbinį nuovargį gydo atostogomis ten, kur niekada neatslenka lietuviška žiema – dažnai taip įsivaizduoja informacinių technologijų specialisto gyvenimą, kurio atlyginimas lenkia du vidutinius šalies darbo užmokesčius. Ar iš tiesų informacinių technologijų specialistų profesija išgyvena aukso amžių, kuriam ir pabaigos nematyti, aiškinosi naujienų portalas Balsas.lt.

Pavadinimą pakeitusi UAB „Vičiūnų restoranų grupė“, persivadinusi į „Amber Food“, per 2013 metus pasiekė 86 mln. Lt apyvartą – tai 12 proc. daugiau nei 2012 metais (2012 m. įmonės apyvarta siekė 77 mln. Lt). 2014 metais UAB „Amber Food“ ketina atidaryti iki 10 naujų restoranų, tad prognozuojama, kad įmonės apyvarta ir toliau augs bei pasieks 93 mln. litų.

Nepaisant to, kad dalyvauti prevencinėse programose ir gauti profesionalių medikų įvertinimą apie sveikatos būklę nieko nekainuoja, vis tik tai daroma vangiai. VLK kviečia žmones nebūti abejingais savo sveikatai ir išnaudoti visas valstybės siūlomas galimybes nemokamai ją išsitirti.

Per 2013 metus Lietuvos verslo subjektams buvo įregistruota 11,3 tūkst. turto areštų, tai yra 650 mažiau nei ankstesniais metais. Areštų suma, palyginti su 2012 m., sumažėjo 1,5 karto, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ analizė, atlikta pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis. Laikini apribojimai valdyti, disponuoti ir naudotis turtu turėjo neigiamos įtakos įmonių mokumo perspektyvoms.

Grįžote po švenčių namo ir nustėrote: visame bute telkšo balos, lubas „puošia“ dėmės, sienų apmušalai permirkę ir atsilupę, o baldai permirkę... Jei jums neteko patirti, ką reiškia, kai pro lubas ir sienas į butą liejasi vanduo, kaip pampsta baldai bei grindų parketas, o dėl sudrėkusių laidų baisu net pagalvoti apie tai, kas nutiks pabandžius įjungti šviesą, jūs – laimingas žmogus.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad minimali mėnesio alga procentais turėtų didėti panašiai tiek pat, kiek vidutinis darbo užmokestis. „Finansų ministerijos skaičiavimai ir prognozės rodo, kad 2014, 2015, 2016 metais vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje turėtų augti maždaug apie 5 proc. kiekvienais metais.

Apie prekybos centrų pardavėjų sukčiavimą, pirkėjų vagystes ir plaunamas mišraines savaitraščiui „Šiauliai plius“ sutiko papasakoti buvusi kasininkė ir salės darbuotoja Gražina J. – Dirbai kasininke. Kokių gudrybių tu ar tavo kolegės imdavosi, norėdamos apgauti pirkėją? – Nelabai dabar apgausi, nes visos prekės skenuojamos, nebent netyčia, kai du kartus nuskenuojama ta pati prekė arba kai nukainotas produktas parduodamas už visą kainą. Dažnai tai kasininkės žioplumo klaidos.

 Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Nepaisant nuosmukio euro zonoje ir sunkumų dėl Rusijos ekonominių problemų, 2013-ieji Lietuvos ekonomikai buvo geri, vertina LRT.lt kalbinti ekonomistai. „Danske Bank“ analitikės Violetos Klyvienės teigimu, 2014-aisiais Lietuvos ekonomikai atsivers dar daugiau galimybių, tačiau gyventojai to nepajus.

Santūrumu pasižymintys ekspertai, kalbėdami apie atėjusius Arklio metus, rodeo nežada – 2014-ųjų kumelė risnos ramiai ir užtikrintai. Leidinio „Ekonomika.lt“ kalbinti ekonomistai mano, kad ir 2014-aisiais Lietuvos vardas puikuosis sparčiausiai augančių Europos Sąjungos (ES) valstybių olimpe, o kelerius metus trunkantį pakilimą vainikuos bendros Senojo žemyno valiutos – euro kelionės mūsų pinginių link pabaiga.

Darbuotojų veiklos vertinimas ir metiniai pokalbiai – tai veiklos valdymo procesas, kuris suteikia galimybę komunikuoti organizacijos tikslus visai organizacijai bei įsivertinti turimą potencialą tiems tikslams pasiekti. Metinis pokalbis suteikia vadovui puikią galimybę geriau pažinti savo pavaldinius, darbuotojams išsakyti savo lūkesčius ir kartu bendrai pasiekti geresnių veiklos rezultatų ar vystyti savo karjerą.

 Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas tikisi, kad eurą įsivedus visoms trims Baltijos valstybėms, tai padidins regiono patrauklumą investuotojams. Tokią mintį V.Vasiliauskas išsakė trečiadienį sveikindamas Latvijos centrinio banko vadovą Ilmarą Rimševičių šalies įžengimo į euro zoną proga. „Priėmimas į euro klubą patvirtina, kad šalis geba vykdyti atsakingą ekonominę politiką. Tuo keliu eina ir Lietuva.

 Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Tuščius tinklus traukiantys priekrantės žvejai sako, kad tokių metų darė nėra buvę. Ne tik Kalėdos, bet ir Naujieji – be stintų. Paprastai šiuo metų laiku įsibėgėdavęs stintų sezonas šiemet dar nė neprasidėjo – agurkais kvepiančios žuvys į tinklus neskuba. „Įsivaizduokite, iš 3 km tinklo – 7 kg stintų. Tokie metai – pirmi.

 Aurelija Malakauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ateinantieji metai bus ypač svarbūs įmonėms, įgyvendinančioms strateginius energetikos objektus. „Klaipėdos naftai“ reikės užbaigti suskystintųjų gamtinių dujų terminalą Klaipėdoje, elektros tinklo operatorei „Litgrid“ – atlikti didžiąją dalį darbų tiesiant dvi svarbias elektros jungtis su Švedija ir su Lenkija. Projektų vykdytojai sako rimtai pasirengę kitų metų darbams.

Dažnai norint gauti daugiau pelno, verslininkai yra linkę pakelti kainas, pastebi inc.com. Vis dėlto aukštesnės kainos gali padaryti daug žalos – galima prarasti klientus. Taigi naujienų portalas dalijasi patarimais, kaip tai padaryti jų neprarandant.   Pakelkite kainas, siūlydami papildomas paslaugas Jeigu jūs tiesiog pakelsite kainas už jūsų siūlomus produktus ar paslaugas, klientai į tai tikrai labai jautriai reaguos. Jūs juos galite net prarasti.

Praėjus metams nuo pilno laisvosios elektros rinkos atsivėrimo juridiniams asmenims, dažnai vis dar kyla klausimų, kas ji tokia, kaip ji veikia ir kas jos dalyviai. Informacijos trūkumą patvirtina ir atliktų tyrimų rezultatai, rodantys, kad žinių apie rinką vis dar neužtenka 72 proc. verslininkų. Tad kaipgi iš tikrųjų veikia laisvoji elektros rinka ir kokia jos nauda – skaitykite straipsnyje.

Lobius, kitus radinius, bešeimininkį, konfiskuotą, valstybės paveldėtą ir kitą valstybei perduotiną turtą siūloma parduoti elektroniniuose aukcionuose, konkursuose ir parduotuvėse. Tai numatyta Finansų ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte. Anot ministerijos, dabartiniai tokio turto pardavimo būdai nėra efektyviausi, todėl įteisinus modernius būdus, valstybė gautų daugiau pajamų.

Daugiau nei 50 proc. naujų „Bitės“ klientų užsisako realaus laiko išlaidų kontrolės paslaugą – tai viena populiariausių papildomų bendrovės paslaugų. Ją pasirinkę klientai patys nustato norimą sąskaitos dydį ir yra tikri, kad ji nebus didesnė. Šiemet vartotojai dažniausiai pasirinkdavo išlaidų sumą iki 30 litų – tokį limitą nustatė 59 proc. privačių paslaugos vartotojų. „Vartotojai nori bendrauti laisvai ir nevaržyti savęs mintimis apie būsimą sąskaitą.

Rusijos vartotojų teisių apsaugos tarnyba "Rospotrebnadzor" pranešė atšaukusi Lietuvos pieno perdirbimo įmonės "Pieno žvaigždės" produkcijos importo draudimą ir apie tai informavusi Rusijos muitinės tarnybą. "Rospotrebnadzor" pranešime teigiama, jog sprendimas priimtas atsižvelgus į gruodžio 17-ąją vykusių derybų rezultatus - pateiktą informaciją apie papildomas priemones, įgyvendinant Rusijos keliamus mikrobiologinius reikalavimus bei sugriežtinant gamybos kontrolę.

Pernai dėl nesaugiai naudojamų fejerverkų buvo registruotos 35 nelaimės. Kad dangaus puošmenos neapkartintų šventinės nuotaikos, draudimo bendrovės „ERGO Insurance“ ekspertai pateikia rekomendacijas, kaip pasirūpinti savo bei turto saugumu. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento statistika atspindi, jog pernai dėl pirotechnikos gaminių naudojimo taisyklių pažeidimų teko gesinti 9 gaisrus, šiemet – jau tris.

Bankrutuojantys miestai ar ekonomiką skatinantys kūdikiai – viskas turi savo kainą. „Ekonomika.lt“ pristato, mūsų vertinimu, įsimintiniausius šių metų įvykius skaičiais. Esame linkę manyti, kad svarbiausi įvykiai yra tie, kurie mus liečia asmeniškai. Vis dėlto pasaulis yra labai dinamiškas, o žmonijos išgyvenimai apsiriboja ne vien Marijos žemės ar Senojo žemyno problemomis.

Nuo sausio už elektrą mokėsime maždaug dviem trimis centais pigiau. Kainų komisijos skaičiavimu, vidutinis namų ūkis kitąmet už elektrą kas mėnesį mokės beveik 4 litais mažiau. Lapkritį komisija patvirtino 5 procentais mažesnes už šiemet buvusias elektros kainas. Ilgą laiką svarsčiusi, kaip kitąmet išlaikyti nebrangstančią elektrą ar net ją atpiginti, Vyriausybė norimą tikslą pasiekė sumažindama remtinos elektros energijos gamybos kvotas.

 Asta Kažukauskienė, LRT radijas, LRT.lt   Pietų Korėjos laivų statykloje Lietuvai skirto suskystintųjų gamtinių dujų laivo statybos darbai jau beveik baigti. Pradedami jo sistemų bandymai, kurie bus atliekami ir prie krantinės, ir jūroje. Įvairių dujų laivo sistemų bandymus atliks apie 400 aukštos kvalifikacijos darbuotojų, kuriems vadovaus 20 ekspertų. Su tokio tipo laivais atliekami specialūs bandymai.