Seimo liberalų frakcijos nariai su Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atstovais aptarė mokestinę valstybės politiką Lietuvai įsivedant eurą. LVK prezidentas politikams priminė, kad neseniai Seimas priėmė naują 5 proc. mokestį privatiems miškų savininkams. Mokestis yra taikomas už parduotą medieną, o surinktas lėšas planuojama skirti miško kelių priežiūrai, tačiau verslininkai nėra linkę tikėti tokiais politikų pažadais.
LVK atstovai piktinosi, kad šis mokestis yra taikomas ne nuo pelno, bet nuo apyvartos, o kartu buvo parengtas nepasitarus ne tik su verslo atstovais, bet ir su Seimo komitetais. Anot verslininkų, toks mokestis prieštarauja stojimo į ES sutarčiai. Buvęs Teisingumo ministras Remigijus Šimašius sakė, kad šis įstatymas turi būti peržiūrėtas, kadangi tai yra akivaizdus ES teisės pažeidimas.
V.Sutkus sakė, kad šiuo Lietuvai ypač svarbiu metu būtinas valdžios ir verslo sutarimas, kuris leistų verslininkams nedidinti produktų ir paslaugų kainų, o tai užtikrintų sklandų euro įsivedimo procesą. Frakcijos nariai pritaria, kad mokestiniai klausimai turi būti siūlomi tik apgalvotai.
Kaip teigia frakcijos seniūnas E.Masiulis, Seime yra daug žadančių politikų: „Parlamente yra gausu tų, kurie žada žmonėms tik duoti, tačiau nepagalvoja iš kur atsiras pinigai biudžete, todėl girdime desperatiškus siūlymus“.
Politikas sakė, kad įvedant naujus mokesčius būtina galvoti, ar jie atneš naudos valstybei ir padidins biudžeto surinkimą.
Vasario 14 d. LVK kreipėsi į Vyriausybę ir kvietė pasirašyti memorandumą, kuriuo siekiama valdžios ir verslo dialogo užtikrinant, kad verslas nedidins kainų tuo atveju, jeigu valdžia garantuos, kad nebus keliami ir įvedami nauji mokesčiai euro įvedimo metu.
Artėjant rinkimams netyla kalboms ir dėl minimalios algos (MMA) didinimo. Liberalų sąjūdžio frakcija sutinka su LVK atstovais, kad raginimai didinti MMA iki 1500 Lt ir daugiau – neprotingi.
2013 metais MMA Lietuvoje nuo 850 Lt buvo padidintas iki 1000 Lt, šiam sprendimui pritarė ir LVK. Kaip teigia LVK prezidentas V.Sutkus didinti minimalų atlygį būtina, jeigu norime išlaikyti žmones Lietuvoje. „MMA didinimas turi būti abipusiai naudingas. Lietuvos verslas veikia globalioje rinkoje, žmonės gali pasirinkti dirbti užsienyje, kur darbo užmokestis didesnis, turime palaipsniui gerinti sąlygas ir didinti minimalų atlygį, tačiau turi būti sudarytos sąlygos verslui gebėti išlaikyti darbuotojus“,- sakė jis.
Pasak V.Sutkaus, šiuo metu Lietuvoje minimalus atlyginimas yra mažiausias tarp Baltijos regiono valstybių (įskaitant ir Lenkiją). Estijoje minimalus atlygis siekia 1225 Lt, Latvijoje - 1105 Lt, Lenkijoje – 1370 litų. Pavasario sesijoje bus svarstomas akcizo mokesčio kėlimas alkoholio ir tabako gaminiams. Legalaus aljanso atstovas Romas Apulskis teigė, kad dabar planuojamas akcizo didinimas turi būti išdėstytas per penkerius metus.
Praėjusią savaitę LVK atstovai, susitikę su valdančiosios LSDP frakcijos nariais bei premjeru Algirdu Butkevičiumi, aptarė galimybę norimą didinti akcizo mokestį išdėstyti 3–5 metų laikotarpiui. Premjeras sutiko, kad šis klausimas yra svarstytinas.
2008 metais drastiškai padidinus akcizus nukentėjo tiek verslininkai, tiek ir Lietuvos biudžetas. Akcizo mokestis buvo padidintas pagrindinėms akcizinėms prekėms: cigaretėms - 2 kartus, alkoholiniams gėrimams – 20-45 proc. Tačiau dėl akcizų pajamų surinkimas sumažėjo apie 10 proc.
Verslininkai su Seimo nariais aptarė šiuo metu Vyriausybei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktus Trišalės tarybos pakeitimus, kurią sudaro profesinių sąjungų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai.
Kaip teigia verslininkai, šis darinys yra moraliai pasenęs, o į sprendimų priėmimą turi būti įtraukta daugiau socialinių grupių, todėl turi būti kuriama Ekonominių ir socialinių reikalų taryba. Tokie dariniai yra paplitę Vakaru Europoje.
Gintaras Steponavičius sutinka, kad pagal dabartinį modelį veikianti Trišalė taryba stabdo naujovių priėmimą reglamentuojant darbo santykius.
R.Šimašius verslininkus ragina teikti pasiūlymus ne tik per įstatymuose numatytas struktūras, bet ir tiesiogiai politikams.
Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis sakė, kad dažnai verslas negali suspėti pateikti savo nuomonės, kadangi įstatymai ar nutarimai Seime bei Vyriausybėje yra priimami skubos tvarka, todėl būtina įtvirtinti glaudesnį asocijuotų struktūrų dalyvavimą diskutuojant svarbiais klausimais verslui.
G.Steponavičius verslo atstovams sakė, kad šioje Seimo sesijoje vėl bus keliami sveikatos ir aukštojo mokslo reformų klausimai, kurie yra diskriminaciniai verslui. Jo nuomone, valdančiųjų užmojai nefinansuoti privačių sveikatos įstaigų ir kitos reformos iškreips sveikatos sistemą Lietuvoje, dėl to nukentės ir eiliniai pacientai.
LVK atstovai buvusiam Susisiekimo ministrui E.Masiuliui priminė, kad valdžios atstovai turi skirti daugiau dėmesio projektui „Rail Baltica 2“, kadangi Latvijoje įkūrus projekto valdymo įmonę ir steigimo sutartyje nenumačius reikiamų saugiklių, geležinkelio vėžės statybos darbai ir konkursai nebūtų naudingi Lietuvos verslo įmonėms.
„Jei bus centralizuotai Latvijoje vykdomi labai didelės apimties darbų pirkimai, nei viena Lietuvos įmonė nepajėgtų juose dalyvauti, kadangi neatitiktų keliamų reikalavimų. Lietuvos įmonėms tuomet tektų juodžiausi darbai už mažiausias kainas, o didiesiems tarptautiniams koncernams – didžioji pelno dalis. Tai duotų mažai naudos mūsų šalies ekonomikai “, sakė LVK prezidentas V.Sutkus.
