S. Pranaitienė, J. Anilionytė, L.Jankauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Po besniegės žiemos žemdirbiai skaičiuoja, kad gali būti iššalę nuo 20 iki 70 proc. žiemkenčių. Ypač prasta padėtis Šiaurės Lietuvoje. Pasak žemės ūkio ministro, Lietuva dar nėra atsisakiusi minties kreiptis į Europos Sąjungos institucijas dėl galimų nuostolių kompensavimo.
Tarp miškų esantys Švenčionių rajono ūkininko Kazimiro Žeimos žiemkenčiai palyginti gerai peržiemojo. Kvietrugiai ir kviečiai atgyja, leidžia papildomas šakneles.
„Kitą savaitę važiuosim tręšti salietra ir purkšti. Trąšų turim, prieš Naujuosius metus nupirkom. Reikės nupurkšti amino rūgštimi, atnaujinti vegetacijai“, – tolimesnius pavasario darbus vardija K. Žeima.
Ūkininkas sako iš kelių pernai pasėtų užsienietiškų javų veislių kitai sėjai atsirinks geriausiai atlaikiusią šalčius. O štai dalį rapsų teks atsėti.
Joniškio rajono UAB „Drąsutaičių“ bendrovės žiemkenčius speigai tiesiog „nuvirino“ – nurudo kviečiai ir žuvo rapsai.
„Mano nuomone, žuvo 80 proc. rapsų ir 60proc kviečių. Besniegė žiema, 20 laipsnių šalčiai... Nuostoliai bus dideli, bet tikimės, kad draudimas nors kiek kompensuos“, – žuvusį derlių skaičiuoja UAB „Drąsutaičiai“ agronomė Dangira Šatienė.
Draudėjai pastebi, kad bene daugiausiai nuostolių teks atlyginti Joniškio, Pakruojo, Pasvalio žemdirbiams. Per 260 ūkininkų, daugiausiai stambiųjų, yra apdraudę 67 tūkst. ha žiemkenčių. Skaičiuojama, kad įvairiuose rajonuose gali būti iššalę nuo 20 iki 70 proc. žiemkenčių. Dalį jų teks atsėti, o tai – papildomos išlaidos.
„Kai kur yra paretėję rapsai, bet nereikia išsigąsti. Kai prasidės aktyvi vegetacija, kai paros vidutinė temperatūra bus 10 laipsnių šilumos, tada reikės įvertinti būklę. Jei 1 kv. metre yra 10–12 augalų, tai geriau palikti žieminį rapsą nei atsėti tą plotą vasariniais rapsais, nes bus tas pats derlius gautas“, – nurodo A. Stulginskio universiteto Bandymų stoties direktorius prof. habil. dr. Rimantas Velička.
Mokslininkai ragina žemdirbius atsargiau rinktis žiemkenčių veisles. Iš šalių, kur šiltesnis klimatas, atvežtos veislės derlingesnės, o lietuviškos – atsparesnės.
Pasak žemės ūkio ministro, neatmetama, kad dėl žiemos padarytų nuostolių kompensavimo Lietuva kreipsis į Europos Sąjungos institucijas. Manoma, kad tikslesni duomenys bus gauti po poros savaičių.
