Laidoje situaciją komentavo „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas dr. Žygimantas Mauricas.
Pradėkime nuo Jungtinių Amerikos Valstijų rinkimų. Kaip prognozuotumėte šių rinkimų ekonomines pasėkmes?
Ž. Mauricas: Gali būti, kad lūkesčiai yra gerokai geresni, nei bus realybė, nes toks įspūdis iš rinkų reakcijų, ypač pirmą dieną, kad čia buvo prezidento rinkimai. Nebuvo prezidento rinkimai, prezidentu lieka Donaldas Trumpas.
Tau trumpalaikė euforija, kuri truko, ji perėjo į netgi tam tikrą paniką, nes, visų pirma, tokios JAV, kai prezidentas yra vienos partijos atstovas, o Atstovų Rūmai ir Senatas kitos partijos atstovai – ji tam tikra prasme būna dažnai paralyžiuota.
Tokia situacija vidaus rinkai nebūtinai bus labai palanki, o išorėje D. Trumpas vis tiek turės daugiau galių, nei Atstovų Rūmai ir Senatas. Jis gali daug ko dar pridirbti užsienio politikoje. Matome, dar Ukrainos klausimas – jis dabar labai entuziastingai nusiteikęs kažkokių būdu taikyti. Iranas – jis vieną dieną pasako, kad žada stipriai padidinti bombardavimą, kitą dieną atsitraukia.
Tas didelis neapibrėžtumas ir tos visos rizikos kol kas lieka. Pirma euforija kiek šiek tiek aprimo, netgi finansų rinkose. Matėme, kad Europos akcijos iš pradžių pakilo labai stipriai, po to nusileido.
Europa meldžiasi, kad žiema nebūtų šalta, nes atsargos neužpildytos tokia riba, kaip buvo pernai?
Ž. Mauricas: Taip, šiai žiemai yra pasiruošta pakankamai prastai. Vienintelė viltis lieka – šilta žiema. Jei žiema bus šalta, bus tikrai didelių reikalų. Vokietijoje elektros kaina jau 250 eurų už megavatvalandę, jau praktiškai artėjame prie 2021-ų metų žiemos lygio.
JAV rinkimai niekaip neįtakos, tik nuo kitų metų pokyčiai bus. D. Trumpas lieka, karas Irane lieka, Ukrainos ir Rusijos karas lieka – viskas „status quo“. Lūkestis yra vienintelis – šilta, vėjuota žiema. Kaip matėme, jei vėjo nėra ir apsiniaukę – elektros kaina šoka iškart labai stipriai į viršų.
Panašiai yra ir visoje Europoje, nes tada reikia deginti dujas, o kadangi dujos yra brangios, atitinkamai ir elektros kaina yra brangi. Atsinaujinantys ištekliai žiemą nesugeneruoja tiek energijos, kad reikšmingai lemtų kainos pokyčius.
Žiema gali būti sunki. Vienintelė paguoda, kad, ko gero, jau blogiau nebus. Kita žiema bus geresnė. Bet ši žiema gali būti sunki, ypatingai turint omeny, kad artėja rinkimai Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje – matėte, kas darosi, ten protestuoja žmonės.
Klausimas, ar mes to pavasario čia sulauksime tokioje sudėtyje, kaip dabar esame.
Lietuvoje turime minus procentą nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) – ar važiuosime nuo kalno, ekonomine prasme?
Ž. Mauricas: Trečio ketvirčio BVP įvertis buvo netikėtas, nes mažmeninės prekybos pramonės rezultatai rodė inertiškai teigiamas tendencijas. Čia yra labiau statistinis nukrypimas, ko gero lemtas dviejų priežasčių.
Statybų sektoriaus sumažėjimas – labiau formalus. Pirmas ketvirtis buvo labai silpnas statybų sektoriuje, nes buvo labai šalta žiema su labai daug sniego, antrą ketvirtį šoko į viršų, nes darbus, kurių nepadarė pirmą ketvirtį padarė per antrą ir trečią ketvirtį šiek tiek tempą primažino.
Kita priežastis buvo transporto sektorius. Tai buvo labiau formalumas – pasibaigė darbuotojų iš užsienio kvota. Čia dar nėra susiję su fundamentaliais nuosmukiais, gal bus net pagerintas tas įvertis šiek tiek.
Bet augimas neišvengiamai sumažės, gal net turėsime neigiamą augimą, nuosmukį – ypatingai 2028-ais, 2029-ais metais. Tai bus labai blogas metas, Valstybės kontrolė išleido savo biudžeto projekcijos vertinimą ir pareiškė, kad biudžetas neatitinka nei nacionalinių įstatymų, nei Mastrichto kriterijų – jis yra ženkliai per didelis, todėl reikia imtis priemonių dabar, nelaukiant ateities.
Deficitas prognozuojamas 3,8 proc., bet faktinis, Valstybės kontrolės duomenimis, gali netgi siekti 5 proc. jau kitais metais ir tada išaugti gali iki 6 proc., kas taip pat mūsų skolą išaugintų virš 60 proc. Mastrichto kriterijų, mums gali būti net pradėta taikyti perviršinio biudžeto procedūra. Kitaip tariant, gautume dėmesio ir iš Europos Komisijos institucijų, kas nebūtų labai malonu.
Matome besiformuojančia dramą – ką gi daryti su tuo biudžetu? Eina į trasą cukraus mokestis, azartinių lošimų mokestis, bet matoma, kad to neužteks. Žiūrima, kur galima dar sumažinti išlaidas arba padidinti pajamas.
Manyčiau, kad tai tęsis iki pat gruodžio vidurio, kai bus galutinai priimtas kitų metų biudžetas. Tokio biudžeto, koks dabar suplanuotas, manau priimti Lietuva nesiryš. O jei ryšis, tai būtų labai didelė rizika.
Jūsų nuomone, nori, nenori – turės deficitą sumažinti?
Ž. Mauricas: Jau ieškoma priemonių bent kažkiek susimažinti. Lūkestis yra, kad bent neviršytų 3,5 proc., aišku, tikslas būtų žemiau 3 proc. Tai nebus lengva padaryti – jei kitų mokesčių neliestume, tai turėtume pridėtinės vertės mokestį pakelti trimis procentiniai punktais.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
