Lietuvos verslas

Druskininkų kurorte už beveik 13 mln. įrenginėjamas daugiau, nei kilometro ilgio keltuvas slidininkams. Aplinkos ministerija šiam projektui skyrė 6 mln. litų iš Klimato kaitos programos. Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pritaria, kad kurorte atsiras toks statinys, tačiau abejoja, ar keltuvas esą gali sumažinti transporto taršą.

Supaprastintas nedidelių skolų išieškojimo procesas turėtų palengvinti smulkių pažeidėjų ir skolininkų gyvenimą. Teisingumo ministerija nustatė naują iki 200 litų skolos dydžio išieškojimo procesą, kuris gerokai sumažins vykdymo išlaidas išieškant mažas skolas. Kasmet antstoliams pateikiama vykdyti daugiau nei 120 tūkst. vykdomųjų dokumentų, kuriais išieškomos nedidelės sumos.

 Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LTR.lt Išgyvenę krizę ir dviejų bankų griūtį Lietuvos gyventojai susigriebė labiau taupyti. Pernai fiksuotos rekordinės ir bankuose laikomų, ir grynųjų pinigų sumos. Bankininkai perspėja, kad, taupant grynaisiais, dėl infliacijos jie nuvertėja, todėl vilioja investuoti. Finansų analitikai atkreipia dėmesį, kad ir tai kainuoja, o neturint investicinių įgūdžių, geriau ieškoti kitų būdų.

 LRT radijo laida „60 minučių“ Daugiau kaip pusšimtyje Didžiosios Britanijos „Lidl“ prekybos tinklo parduotuvių iš stendų prie kasų šalinami saldumynai, šokoladukai, traškučiai. Jie bus keičiami sveikesniais produktais. Sprendimas motyvuojamas tuo, kad tėvams sunku vaikus mokyti sveikos gyvensenos, kai lengvai prieinami nesveiki užkandžiai.

 Pernai Kėdainiuose veikiančiame krematoriume kremuoti 2 118 mirusiųjų - pusantro karto daugiau nei 2012-aisiais. Krematoriumą vandančios bendrovės „K2 LT“ direktorius Vytenis Labanauskas BNS sakė augimą siejantis su žmonių palankesniu požiūriu į šią paslaugą. "Pernai mes kremavome 2118, o 2012 metais buvo apie 1400. Natūraliai mes siejame su tuo, kad ta paslauga populiarėja ir šiaip daugiau žmonių deklaruoja, kad jie nori būti kremuoti", - teigė V.Labanauskas.

Jei norite ramios pensijos ar lengvesnių kasmėnesinių sąskaitų apmokėjimų, privalote susiimti ir išmokti protingai tvarkyti savo pinigus. Tyrimai atskleidė, kad tik mažiau nei 20 proc. dirbančiųjų yra pasiruošę netikėtoms išlaidoms, susijusioms su jų pragyvenimu arba sveikata.

 Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad mūsų šalies rinkoje neleista realizuoti 2 siuntų (40 t) džiovintų vynuogių (razinų) iš Uzbekijos. Sprendimas priimtas nustačius, kad abi vaisių siuntos užterštos pelėsinių grybų išskiriama kenksminga medžiaga – ochratoksinu A. Produktų mėginius laboratoriniams tyrimams atrinko Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai, vykdydami importuojamų maisto produktų kontrolę.

 Lietuvos vartotojai daugiausiai priekaištų turi kavinėms, restoranams ir užkandinėms dėl patiekalų kokybės. Taip pat juos piktina prekybininkai, siūlantys įsigyti abejotinos kokybės produktų. Tai atskleidė skundų, kuriuos 2013 m. gavo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), analizė. Gauta daugiau skundų Kiekvienais metais VMVT gauna ir ištiria daugiau kaip 2 tūkst. vartotojų skundų. 2013 m. buvo užregistruota 2 718 skundų, kuriuos ištyrus, paaiškėjo, kad 896 (33 %) – pagrįsti.

Praėjusių metų pabaigoje bankams vieningai padidinus įkainius už grynųjų pinigų operacijas fiziniuose bankų skyriuose, kilo mokesčių mokėtojų nepasitenkinimo banga. Įmonės, siūlančios alternatyvius būdus sąskaitų apmokėjimui, suskubo kurti planų, kaip palengvinti mokesčių naštą gyventojams. Naujus metus įmonė „Viena sąskaita“ pradėjo su pasiūlymu nemokamai 12 mėnesių rinkti ir pateikinėti visus periodinius mokėjimus gyventojams vienoje sąskaitoje.

Kauno taryba ketvirtadienį pritarė, kad būtų pasirašyta taikos sutartis su statybų bendrove „Kamesta“, kuri statė „Girstučio“ kultūros ir sporto rūmus. Kaip nurodoma sprendime projekte, pavyko susitarti, kad „Kamesta“ atsisako pretenzijų dėl daugiau nei 420 tūkst. litų energetikos išlaidų, o savivaldybė bendrovei sumoka beveik 550 tūkst. litų už būtinus papildomus darbus. Savivaldybei pritarus taikos sutarties projektui, jai dar turės pritarti teismas.

 UAB „Būtenta“ vadovė Daiva Jankuvienė mano, kad Lietuvoje tiek valdininkai, tiek verslumą skatinančios organizacijos yra labiau suinteresuotos investuoti į užsienio įmones, o ne į lietuviškas. Jos teigimu, tokiu būdu žmonės gyvena Tėvynėje, tačiau darbo rinkoje jie yra emigravę.  Verslininkė pasakojo, kad nusprendus pradėti savo verslą, ji susidūrė su beveik visur užvertomis durimis.

Karolis Birgilas Norint suskaičiuoti Lietuvoje veikiančias gamyklas, kurias saugo kariškiai, užtektų penkių pirštų. Vienos iš tokių gamyklų produkcijos gali nusipirkti kiekvienas norintis. Tiesa, ji gali ir atpigti, tik dar nežinoma, kieno sąskaita.  Giraitės ginkluotės gamykla (GGG) gamina šaudmenis ne tik NATO kareiviams, bet ir sportinio šaudymo entuziastams, medžiotojams. Pirmieji yra pagrindiniai gamyklos eksporto klientai, o jo mastas sudaro kiek daugiau nei 95 proc.

Lietuvoje kavos vartojimas yra didžiausias tarp Baltijos šalių gyventojų – rodo restoranų tinklo „McDonald‘s“ ir jo valdomų „McCafé“ kavinių 2013 metų kavos pardavimų duomenys. Praėjusiais metais lietuviai „McDonald‘s“ restoranuose ir „McCafé“ kavinėse užsisakė net 780 tūkst. puodelių kavos, tuo tarpu Latvijoje – 632 tūkst., o Estijoje – 450 tūkst. puodelių.

 Kas antra šeima Lietuvoje nuolat atsideda santaupų, ir šalies gyventojai šiuo metu yra sukaupę rekordines lėšų sumas. Tačiau remiantis statistiniais duomenimis, didžioji dalis gyventojų sukauptas lėšas tvarko neracionaliai – 80 proc. taupančiųjų santaupas laiko arba grynaisiais namuose, arba banko einamojoje sąskaitoje ir jų vertės išsaugojimu nesirūpina. „Praėjusiais metais šalies bankai fiksavo rekordiškai aukštas sąskaitose laikomas gyventojų pinigų sumas – maždaug 26 mlrd. litų.

Vyriausybės nutarimu įsteigus draudimo bendrovę UAB „Būsto paskolų draudimas“, 2000 metais Lietuvoje buvo pradėtas vykdyti būsto kreditų draudimas. Būsto kreditų draudimas sudarė galimybes gyventojams, gaunantiems reguliarias pajamas, bet negalintiems sukaupti ar neturintiems reikiamo pradinio įnašo bankui, įsigyti būstą su mažesniu pradiniu įnašu ar be jo.

Į Lietuvą atvyksta didžiausio pasaulyje kelionių portalo TripAdvisor atstovas Europai Thomas Bangert. Daugiau nei 10 metų turizmo sektoriuje dirbantis ekspertas savo patirtimi ir patarimais dalysis su parodos-kontaktų mugės CONVENE svečiais. Parodos-kontaktų mugės CONVENE, vyksiančios vasario 12-13 d., edukacinėje progamoje pranešimus skaitys ne tik turizmo sektoriaus, bet ir komunikacijos bei rinkodaros ekspertai.

VšĮ „Investuok Lietuvoje“ pritraukė 22 užsienio kompanijų investicinius projektus.Tai yra geriausias rezultatas nuo įstaigos įkūrimo. Šios užsienio įmonės planuoja sukurti 1550 darbo vietų. Per paskutinius kelis metus tokios įmonės įdarbino žymiai daugiau darbuotojų nei buvo planuota.Per paskutinius 4 metus „Investuok Lietuvoje“ pritrauktose užsienio įmonėse dabar jau dirba 9 570 darbuotojų. Tai yra du kartus daugiau nei buvo planuota.

Pardavimų specialistai Lietuvoje per metus prie atlyginimo papildomai gali prisidurti penkiaženklę sumą. Anot personalo ekspertų, patyrusio pardavimų profesionalo dirbančio sostinėje alga svyruoja nuo 3 iki 7 tūkst. litų į rankas. Be to, priklausomai nuo nustatytos priedų už pardavimus sistemos, jis gali papildomai gauti nuo 20 iki 100 proc. atlyginimo.

Kauno rajono įmonei ,,Baltic fish export” leista eksportuoti žuvies produktus į Rusiją ir kitas Muitų sąjungos šalis. Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnyba ,,Rosselchoznadzor” įtraukė bendrovę į organizacijų, kurių produkciją leidžiama įvežti į šias šalis, Registrą, pranešė Veterinarijos tarnyba. Pasak pranešimo, leidimas suteiktas, Lietuvos tarnybai garantavus, kad įmonė atitinka visus reikalavimus bei normas.

Vida Tavorienė Penktus metus Lietuvos ikimokyklinukams ir pradinukams nemokamai dalijami vaisiai ir daržovės. Tam kasmet atseikėjama nuo 5 iki 9 mln. litų paramos. Būtų logiška, jei šios lėšos papildytų mūsų ūkininkų pajamas, o vaikai valgytų vietinius obuolius ir morkas. Tačiau į didžiausią paramos riekę taikosi apsukrūs tarpininkai.

LRT.lt Referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams iniciatyvą, kuri balansuoja ant 300 tūkst. reikalingų parašų ribos, stojo ginti ne tik „Drąsos kelio“ partija, bet ir žinomi žmonės, tarp kurių – Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, aktorius Rolandas Kazlas, Režisierius Jonas Vaitkus, buvęs krepšinio treneris Vladas Garastas ir Nepriklausomybės akto signataras Romualdas Ozolas.

 Generalinėje prokuratūroje vienas po kito bliūkšta ikiteisminiai tyrimai, į kuriuos įsivėlę ir politikai, ir teisėsaugininkai. Vyriausybė raginama išsiaiškinti, ar prie nacionalinio oro vežėjo „FlyLAL“ sužlugdymo aktyviai neprisidėjo ekspremjero Andriaus Kubiliaus aplinkos žmonės, įsivėlę į galimai neskaidrius ryšius su „FlyLAL“ konkurentais ir teisėsauga. Juolab kad Generalinėje prokuratūroje jau subliuško ne vienas politinį užsakymą primenantis ikiteisminis tyrimas.

Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime Seime kvietė atsižvelgti į šeimos poreikius. Arkivyskupas ragino grąžinti sekmadienį Dievui ir šeimai. Žinių radijo laidai „Dienos klausimas“ arkivyskupas sakė, kad jo kreipimosi kontekstas buvo nukreiptas į mūsų visų poreikį saugoti vieni kitus, saugoti šeimas.  „Buvo kalbėta ir apie sekmadienio apsipirkimus. Bet kalbėta ir apie kitus dalykus, kurie kelia pavojų mūsų šeimoms.

„Arvi“ įmonių grupės savininko verslininko Vidmanto Kučinsko valdomai bendrovei Investicijų ir inovacijų fondas leista įsigyti ir valdyti iki 100 proc. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto akcijų. Konkurencijos taryba leidimą suteikė antradienį. „Konkurencijos taryba konstatavo, kad dėl numatomos vykdyti koncentracijos nebus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis ar itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje“, - rašoma tarybos pranešime.

 Praėjusiais metais „Danske Bank“ išdavė dvigubai daugiau būsto paskolų. Naujų pasirašytų būsto paskolų sutarčių suma pernai sudarė 140,3 mln. litų, palyginimui – 2012 metais ji siekė 69,2 mln. litų. „Būsto paskolų rinka stabiliai augo visus metus, gyventojai drąsiau skolinasi“, – sako Jūratė Nedzinskienė, „Danske Bank“ Asmeninės bankininkystės tarnybos direktorė.

Telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ Latvijoje sėkmingai užbaigė 2012 m. pavasarį pradėtą mobiliojo ryšio tinklo modernizavimą. Tai operatoriaus vartotojams užtikrins galimybę kokybiškesnėmis mobiliojo ryšio paslaugomis naudotis 99 proc. šalies teritorijos. Spartus „Tele2” mobilusis internetas bus pasiekiamas 95 proc. Latvijos teritorijos. „Tele2” ryšio tinklas dabar yra pažangiausias šalyje. Modernizavimo naudą pirmiausia pajuto klientai.

Lažybų bendrovės neturėtų siūlyti lažintis dėl vertybinių popierių, valiutų, palūkanų normų ar biržos prekių vertės pokyčių, nes tuo gali užsiimti tik investicinių paslaugų teikėjai. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba antradienį patvirtino poziciją, kad parduoti su finansinio turto vertės pokyčiu susijusius binarinius opcionus gali tik atitinkamą licenciją turinčios finansų maklerio įmonės arba investicijų bankai.

Kiekvienas vadovas sutiks, kad efektyvūs informacijos mainai tarp įmonės darbuotojų yra būtina sąlyga, lemianti sėkmingą verslo vystymą. Čia, kaip ir mūšyje, vienas lauke – ne karys, o idėjų, žinių ir patirties sklaida tarp kolektyvo narių leidžia pasiekti aukštesnių rezultatų. Komunikacijai, informacijos dalyboms ir kaupimui reikalinga ne tik iniciatyva, bet ir veiksmingas įrankis, kuriuo gali tapti socialinis intranetas.

  2013 m. III ketv., palyginti su atitinkamu 2012 m. laikotarpiu, Lietuvos paslaugų eksportas didėjo 13,3 proc., arba 571,7 mln. Lt iki 4,9 mlrd. Lt., o augimo tempas išliko sparčiausias tarp trijų Baltijos šalių. Tradiciškai labiausiai prie augimo prisidėjo transporto paslaugos, kelionės ir kitos verslo paslaugos. Nors bendras statybos paslaugų eksportas 2013 m. III ketv., palyginti su 2012 m. III ketv., mažėjo 13,6 proc., arba 23 mln. Lt, iki 145,3 mln.

Rita ŽADEIKYTĖ Neapsikentę darbo be pelno, savininkai uždaro kaimų parduotuves. Jos išsilaiko nebent didesniuose kaimuose. Šiandien kaimo parduotuvės yra tam tikras socialinis ir demografinis rodiklis. Ten, kur neliko parduotuvių, iš kaimo baigia pabėgti visos jaunos šeimos, o senukai palaikiais dviračiais ar pėsčiomis eina nusipirkti duonos už kelių kilometrų. Be konkurencijos Redakcija gavo laišką iš Šiaulių rajono Verbūnų gyvenvietės žmonių.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Po kelių tūkstančių metų nė vienas žmogus neturės protinių dantų, tačiau šiandien jie yra viena iš kreivų dantų ir netaisyklingo sąkandžio priežasčių. Peržvelgus odontologijos klinikų paslaugų kainas galima pastebėti, kad iš rikiuotės išėjusių dantų sustatymas į vietas apytiksliai gali kainuoti nuo 600 iki 13 tūkst. litų, tačiau vis tiek išliks tikimybė, jog ištiesinti dantys pamėgins sugrįžti į netaisyklingą savo padėtį. LRT.

Tarptautinė įmonių susijungimus ir įsigijimus analizuojanti naujienų tarnyba „Mergermarket“ paskelbė 2013 m. pirmaujančių teisės konsultantų bendrovių apžvalgą pasaulinėje ir didžiausiose regioninėse rinkose. Remiantis naujienų tarnybos paskelbtais reitingais, advokatų kontora LAWIN toliau išlaiko lyderės pozicijas. Lyginant su kitomis Baltijos šalių teisininkų kontoromis, LAWIN konsultavo daugiausiai įmonių įsigijimų ir susijungimų sandorių Centrinėje ir Rytų Europoje 2013 metais.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis viešai išreiškė pritarimą Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko mintims, kad svarstymai, ar mums reikia euro, tik juokina pasaulį, nes dėl jo įvedimo Lietuva apsisprendė dar tada, kai stojo į Europos Sąjungą. Socialiniame tinkle „Facebook“ N. Mačiulis, kuris čia turi nemažą ratą gerbėjų, papildė V. Vasiliausko teiginius ir sulaukė šimtų žmonių palaikymo (kalba neredaguota – balsas.

Pernai 200 tūkst. eurų investiciją iš rizikos kapitalo bendrovės „Practica Capital“ pritraukusi turinio valdymo sistema „ImpressPages“ pristato savo elektroninę prekyvietę „Theme Market“. Joje sistemos vartotojai, kurių šiuo metu yra daugiau nei 20 tūkst., nuo šiol galės įsigyti temų bei jas pritaikyti savo tinklalapiams. „Theme Market“ taip pat atveria plačias galimybes temų kūrėjams, kurie savo kūrinius galės pardavinėti „ImpressPages“ vartotojams iš viso pasaulio.

SEB bankas suteikė 11 mln. litų paskolą įmonių grupės „Eika“ nekilnojamojo turto projektams Vilniuje įgyvendinti. Beveik 7 mln. litų iš suteiktos paskolos įmonių grupė „Eika“ skirs mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai kvartale „Santariškių namai“, o kiek daugiau negu 4 mln. litų paskolos – naujo devynių aukštų daugiabučio Pilaitėje statybai. „Augant naujos statybos butų paklausai, dalyvaujame įgyvendinant perspektyvius nekilnojamojo turto projektus ir didinant kokybiško naujo būsto pasiūlą.

Rusijoje, Sankt Peterburge, AB „Hanner“ užbaigė pramonės logistikos parko „Nord Way“ antrąjį etapą ir šiuo metu pradeda ruoštis tolimesniam komplekso plėtojimui. Trečiojo etapo statybos darbai prasidės 2014 m. pavasarį. Pirmojo ir antrojo etapo metu į projektą investuota 177 mln. litų. Logistikos parke iki šiol pastatyta 84 tūkst. kvadratinių metrų sandėliavimo patalpų. Iki 2015 m. iš viso numatyta pastatyti 105 tūkst. kvadratinių metrų.

Tarp įmonių, investavusių į saulės energetikos plėtrą Lietuvoje, yra ir norvegų kapitalo investicinė bendrovė „Siva Scaninvestment“, valdanti pramonės parką Panevėžyje. Įmonės direktorius Geir Reiersen teigia, kad labai džiaugėsi ir sveikino Lietuvos iniciatyvą pasukti atsinaujinančios - „žaliosios“ - energetikos kryptimi, o dabar permainingais lyg pavasario orai politikų sprendimais yra taip nusivylę, kad stabdo jau suplanuotas investicijas Lietuvoje.

Prekybos tinklą „Iki“ valdanti UAB „Palink“ į savo tinklo plėtrą Lietuvoje 2013 metais investavo daugiau nei 80 mln. litų. Atidarytos penkios naujos ir rekonstruotos trisdešimt aštuonios parduotuvės, Klaipėdoje veiklą pradėjo nauja regioninė konditerijos ir duonos gaminių kepykla. Vykdydama tinklo plėtrą UAB „Palink“ pernai įdarbino daugiau nei 250 naujų darbuotojų.

Kelerių metų atostogas sukaupusiems darbuotojams dar ne vėlu pagalvoti, kaip jas išnaudoti. Nuo 2015 m gruodžio 1 d. įsigalios Darbo kodekso pakeitimas, numatantis, kad išeinantis iš darbo darbuotojas galės gauti kompensaciją tik už trejų metų nepanaudotas atostogas. Valstybinės Darbo inspekcijos vadovas Vilius Mačiulaitis sako, kad darbdavys neprivalo per metus darbuotojui suteikti ilgesnes atostogas nei numatyta Darbo kodekse - tai esą tik šalių susitarimo reikalas.

Atlikėjų teises ginanti gretutinių teisių asociacija AGATA šiandien mini 15 metų įkūrimo sukaktį. Be gretutinių teisių priežiūros, asociacija užsiima kūrinių retransliavimo apmokestinimu, sprendžia teisinius, mokestinius klausimus, kurie yra aktualūs atlikėjams.  Asociacijos direktorė Agnė Masalskytė Žinių radijo laidoje „Ryto espresso“ paaiškino esminį skirtumą tarp dviejų asociacijų – AGATA ir LATGA.

Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko teigimu, dėl euro įvedimo Lietuva apsisprendė dar tada, kai stojo į Europos sąjungą, todėl dabar svarstymai, ar mums reikia euro ar ne, tik prajuokintų pasaulį. „Nereikia juokinti nei Lietuvos, nei viso pasaulio tokiais svarstymais. Euro įvedimas nėra vienos dienos darbas, jis neįvyksta spragtelėjus pirštu. Tai ilgo pasirengimo reikalaujantis procesas. Jam rengiasi verslas, valdžios institucijos, centrinis bankas, pertvarkomos sistemos.

Verslininko Vidmanto Kučinsko valdoma įmonių grupė „Arvi ir Ko“ pernai gerino savo rezultatus, o šiemet planuoja produktus eksportuoti į tolimąsias rinkas. V.Kučinskas sako, kad grupės apyvarta ir pelnas pernai augo kelis kartus. „Tikrai dirbome tris kartus geriau negu 2012 metais, aš taip galvoju. Dabar tiksliai negaliu pasakyti, bet dvigubai tai tikrai geriau, bet man atrodo, kad trigubai. Ir apyvartos išaugo, ir pelnai išaugo.

 Salomėja Pranatienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Statybų bumo metais išsiplėtęs į priemiesčius, Vilnius stengiasi atgręžti investicijas į miesto centre esančias teritorijas. Viena iš prioritetinių miesto plėtros krypčių – atgaivinti buvusias pramonės ir karines teritorijas. Vienas iš nedaugelio dabar Vilniuje įgyvendinamų pertvarkos projektų – Mindaugo gatvėje, netoli miesto centro ir stoties. Prieš kelerius metus čia buvo sandėliai, kitos gamybinės patalpos.

 Sulaukus žiemiškų orų įsibėgėja „Kaminuko“ akcija. Jos metu pareigūnai tikrina, kaip eksploatuojamos katilinės ir įvairaus kuro katilai, koks kuras deginamas. Aplinkos viceministras Almantas Petkus sako, kad didžiausias dėmesys kreipiamas į mažas įmones, kurios neretai kurui naudoja sveikatai kenksmingas atliekas.

Estijai ir Latvijai nepritarus Vilniaus prijungimui prie transeuropinės vėžės „Rail Baltica“, gali žlugti visas bendras Baltijos šalių projektas, teigia Lietuvos susisiekimo ministras. Pasak Rimanto Sinkevičiaus, trys valstybės jau yra pasirašiusios politinę deklaraciją, kurioje Vilnius įvardytas kaip trasos dalis, todėl daugiau politiškai to svarstyti, jo manymu, nebereikėtų.

Eilės prie kasų, pilnos kino teatrų salės, papildomi seansai ir sumušti visi rekordai – taip praėjusį savaitgalį startavo naujas režisieriaus Emilio Vėlyvio filmas „Redirected / Už Lietuvą!”. Vien per tris premjerinio savaitgalio dienas ši kino juosta į kino teatrus priviliojo 55 570 žiūrovų ir surinko beveik milijoną litų pajamų – 921 608. Pagal šiuos abu kriterijus filmas „Redirected / Už Lietuvą!” tapo absoliučiu rekordininku Lietuvoje – ir tarp lietuviškų, ir tarp užsienietiškų j...

 Vienos didžiausių šalies pieno perdirbimo bendrovių Vilkyškių pieninė vadovas ir pagrindinis akcininkas Gintaras Bertašius teigia, kad pernai įmonė gavo planuotas pajamas, nors Rusijos rinka ir buvo užverta paskutinį metų ketvirtį. „Galima sakyti, kad praėjusių metų pavasario pajamų prognozes pasiekėme“, – BNS sakė G. Bertašius. Pasak jo, jei Rusijos rinka pernai spalį nebūtų užsivėrusi, pajamos būtų dar didesnės.

Per pastarąjį pusmetį telekomunikacijų bendrovė „Bitė Lietuva“ beveik padvigubino savo 3G tinklo padengiamą nuo 32,2 proc. iki 60 proc. Lietuvos teritorijos. Per šį laikotarpį bendrovė įrengė 70 naujų ir specialiai šalies regionams pritaikytų bazinių stočių. Iš viso per 2013 m. „Bitė“ įrengė 180 bazinių stotelių ir į tinklo tobulinimą investavo daugiau nei 31 mln. litų.

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) 2013 m. antrojo pusmečio duomenys rodo, kad plačiausią 2G (GSM) mobiliojo ryšio tinklą Lietuvoje turi telekomunikacijų bendrovė „Tele2“. Jis šiuo metu dengia beveik visą šalies teritoriją – 98,9 procento. Ankstesnį tokį tyrimą RRT atliko praėjusių metų viduryje. RRT skaičiavimais, antrąjį 2013 m. pusmetį augo „Tele2“ 3G (UMTS) ryšio tinklas, leidžiantis naudotis mobiliuoju internetu. Šiuo metu jis apima 79,4 proc.