Lietuvos verslas

„The Financial Times“ tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektų stebėsenos bazės „fDi Markets“ duomenimis, per pirmąjį 2014 m. pusmetį naujų užsienio investicinių projektų skaičius sumažėjo visame Centrinės ir Rytų Europos regione, tačiau Lietuvoje įgyvendintų projektų skaičius išaugo net ketvirtadaliu. Pagal milijonui gyventojų tenkančius projektus, daugiau nei dvigubai lenkiame Centrinės ir Rytų Europos regiono vidurkį, beveik dvigubai – Estiją ir beveik 7 kartus – Latviją.

Lietuvoje įsigaliojus tvarkai, leidžiančiai vairuotojams savarankiškai piltis automobilines dujas, buvo sudarytos sąlygos greičiau ir patogiau pripildyti automobilio dujų balioną. Vis tik net ir po penkerių metų ne visi savarankiškai dujas besipilantys vairuotojai imasi privalomų saugumo priemonių.

Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras gali prarasti milijonus litų paramos, jeigu nespės įgyvendinti atliekų rūšiavimo projekto pagal nustatytus terminus. Projekto vertė siekia 25 milijonus litų. Netekus paramos, pinigų tektų ieškoti regiono savivaldybėms, t.y. mokesčių mokėtojams.

Telekomunikacijų bendrovė „Omnitel“ pasiūlė savo klientams išankstinio mokėjimo sąskaitas internetu papildyti iš banko kortelės tiesiogiai per interneto svetainę www.ezys.lt. „Per dvejus pastaruosius metus „Ežio“ sąskaitų papildymų internetu sumos išaugo 35 proc. Papildymus internetu augino ir prieš pusantrų metų pristatyta „Ežio“ savitarnos aplikacija telefone.

Šiandien posėdyje Vyriausybė patvirtino Žemės ūkio ministerijos parengtą nutarimą „Dėl 2014 metų pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos“, kuriuo įsipareigojama iš valstybės biudžeto skirti lėšų pereinamojo laikotarpio nacionalinei paramai už 2014 metus žemdirbių pajamoms palaikyti. Pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos už pieną, gyvulius ir pasėlius bendra didžiausia mokėtina suma sieks 117 mln. litų.

Žinių radijas Vilniaus savivaldybės sprendimas steigti taksi bendrovę „Vilnius veža“ yra neteisėtas, teigia Konkurencijos taryba ir siūlo panaikinti įmonę. Konkurencijos taryba aiškina, kad buvo sukurtas interesų konfliktas, nes savivaldybė pradėjo dalyvauti ūkinėje veikloje, kurią pati administruoja. Tuo metu Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas „Žinių radijui“ sako, jog toks Konkurencijos tarybos sprendimas rodo tik tai vieną - kad šiandien šešėlis laimėjo.

Gamtinių dujų tiekimo bei prekybos bendrovė LITGAS, priklausanti energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“, šiandien pasirašė finansavimo paslaugų sutartį su viešajame pirkime geriausią pasiūlymą pateikusiu banku „Swedbank“, AB. Pagal šią sutartį UAB LITGAS suteikiama 287,73 mln. litų (83,33 mln.

 Aštuoni inovatyvius produktus kuriantys Lietuvos startuoliai pradėjo VšĮ „Versli Lietuva“ organizuojamo projekto „Startup Lithuania Roadshow 2014“ keliones, kurių metu prisistatys pasaulio investuotojams. Šiuo metu Tel Avive, Izraelyje, viešintys projekto dalyviai jau spėjo patraukti vietinių investuotojų, startuolių ir žiniasklaidos dėmesį.

Vyriausybė posėdyje pritarė Ūkio ministerijos parengtai Investicijų skatinimo ir pramonės plėtros 2014–2020 metų programai, kurioje numatyti investicijų skatinimo paslaugų, gamybos sektorių ir pramonės plėtros tikslai ir uždaviniai, vertinimo kriterijai.

Žinių radijas Ekonomistė Aušra Maldeikienė „Žinių radijui“ nurodė, kad Lietuvos valstybės nelaukia šviesi ateitis – emigracija didėja, jaunimo mažėja, darbuotojams esą mokami grašiai, o bedarbiai išvis, anot jos, yra stigmatizuojami. „Nedarbo draudimo fondas, įsteigtas 2002 metais, nuosekliai užsiima pagalba žmonėms, kurie neteko darbo.

Specializuotos pensijų kaupimo bendrovės „MP Pension Funds Baltic“ valdomų pensijų fondų grynųjų aktyvų vertė pasiekė 301,6 mln. Lt, o bendrovės klientų skaičius viršijo 61 tūkst. Praėjusiais metais tuo pačiu metu bendrovės grynųjų aktyvų vertė siekė 205 mln. Lt, bendrovės klientais buvo virš 50 tūkst. Lietuvos gyventojų. „Esminis faktorius, lemiantis sėkmingą mūsų veiklą, yra tai, kad „MP Pension Funds Baltic“ yra specializuota pensijų kaupimo bendrovė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) išnagrinėjęs kasacinę bylą dėl Lietuvos specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) reikalavimo atlyginti žalą iš oro linijų bendrovės „Air Baltic“, nutarė kreiptis į ES Teisingumo Teismą ir prašyti priimti prejudicinį sprendimą. Nesutarimo objektas byloje - tam tiktų Monrealio konvencijos normų aiškinimas ir taikymas.

„Lietuvos, kaip ir kaimyninių Baltijos šalių, projektų vadovai pagal turimas kompetencijas nedaug skiriasi nuo kitų Rytų Europos šalių. Mūsų projektų vadovai, ypač viešajame sektoriuje ar kai kuriose lietuviško kapitalo įmonėse, dažnai dirba be vieningų projektų valdymo metodikų.

Lietuviai neįsivaizduoja savo raciono be grilio patiekalų, net 95 proc. apklaustųjų patvirtino, kad juos mėgsta. Ne tik mėgsta, bet ir dažnai valgo – šią vasarą daugiau kaip 3 kartus per savaitę ant grilio keptų patiekalų ragavo 42 proc. apklaustųjų. Be to, renkantis mėsą kepsniams, daugiau kaip trečdalis jų (33 proc.) prioritetą teikia paukštienai. Tai parodė kepsnių ir salotų restoranų tinklo „Forest“ atlikta apklausa. Apklausa atskleidė, jog 44 proc.

Maisto produktų ženklinimas „šviesoforo“ spalvomis pakenks lietuviškų maisto produktų pardavimams, mano žemės ūkio ministrė. Pasak Virginijos Baltraitienės, ženklinimas, kai pagal riebalų, cukrų ir druskų kiekį produktai būtų žymimi žalia, geltona ir raudona spalvomis, yra neobjektyvus ir per daug supaprastintas.

Šiaulių meras socialdemokratas Justinas Sartauskas sako, kad kol kas nesvarstoma nutraukti investicijų sutartį su įmone, sulaukusia kai kurių politikų įtarimų dėl ryšių su Rusija ir norinčia veikti prie karinio oro uosto, kur dislokuoti NATO sąjungininkų naikintuvai. Jo teigimu, įmonė „Rail Skyway Systems Ltd.“ savivaldybei praėjusią savaitę pervedė 1 mln. litų teritorijos tvarkymo darbams dar iki jos išnuomojimo.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė interviu Lietuvos radijui neseniai pareiškė, kad mūsų šalies ekonomika 2015 m. augs daugiau nei 3 proc. Ar ši optimistinė prognozė pasitvirtins, priklausys nuo daugelio veiksnių ir prielaidų. Viena svarbiausių jų – kaip klostysis situacija Ukrainoje. Įvykiai šioje valstybėje jau skaudžiai smogė Lietuvos žemės ūkiui. Apie pusė viso pagaminamo pieno, o taip pat ir mėsos bei daug daržovių, buvo eksportuojama į Rusiją, aktyvūs buvo ir vežėjai.

Arnas Mazėtis, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Trečiadienį Vyriausybė turėtų svarstyti Žemės ūkio ministerijos siūlymus skubos tvarka nuo lapkričio didinti baudas už kiaulių neregistravimą. Pasak ministrės Virginijos Baltraitienės, peržiūrėti baudas paskatino tai, kad žmogui, kuris nesilaiko taisyklių arba pažeidžia veterinarijos veiklos taisykles, šiuo metu gali būti skiriama minimali bauda – 20 litų.

Arnas Mazėtis, LRT radijas, LRT.lt Siekiant paspartinti šalies pramonės plėtrą ir jos konkurencingumą, Lietuva investicijoms 2014–2020 metais numato skirti daugiau nei pusantro milijardo litų Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir šalies biudžeto lėšų. Investicijų skatinimo ir pramonės plėtros programoje, kuri bus svarstoma trečiadienį Vyriausybės posėdyje, numatoma gerinti šalies investicinę aplinką, plėtoti laisvąsias ekonomines zonas ir pramonės parkus.

Lietuvos Bankas suteikė Lietuvoje planuojančiai įsikurti JAV bendrovei ,,Alternative Payments“ neribotą mokėjimo įstaigos licenciją veikti visoje ES rinkoje. 2014 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos Bankas išdavė JAV kompanijai ,,Alternative Payments“ neribotą mokėjimo įstaigos licenciją. “Alternative Payments, Inc.” centrinė buveinė yra įsikūrusi Pasadenoje, Kalifornijoje, JAV. Savo būstinę Europai JAV bendrovė įsteigs Vilniuje.

Giedrė Baltrušytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Likus mažiau nei ketvirčiui iki euro įvedimo, apskaičiuotas Lietuvos pasirengimo naujajai valiutai indeksas sparčiai ūgtelėjo – didėja ir gyventojų, ir verslo susidomėjimas ir informuotumas. Tiesa, verslininkai sulaukė ir perspėjimo nuo planų pereiti prie darbų, nes, jei tikrąjį pasiruošimą įmonės pradės tik paskutinį metų ketvirtį, rizikuos susidurti ir su nepatogumais, ir su didesnėmis sąnaudomis.

Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Prieš krizę DNB banko siūlytomis investicinėmis schemomis susigundę žmonės, užuot padoriai uždirbę, dabar vaikšto po teismus ir dėl įsiskolinimų bankui bijo netekti visko. Skolintus pinigus siūlęs investuoti bankas sako nenorėjęs klaidinti tyčia ir apgailestauja, kad klientai negavo norimo pelno. Keliolika žmonių širdgėlą dėl neteisybės antradienį liejo priešais banką ir jį iš dalies valdančios Norvegijos Vyriausybės ambasadą.

Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad įstatymai nedraudžia Savivaldybei steigti ūkio subjekto, teikiančio taksi paslaugas ir nesutinka su Konkurencijos tarybos išvada, kad būtų panaikinta galimybė VšĮ “Vilnius veža” veikti taksi paslaugų rinkoje. Savivaldybė artimiausiu metu įvertins pastabas, atsižvelgs į siūlymus ir dar kartą pateiks argumentus, kurie turėtų būti objektyviai įvertinti Konkurencijos tarnybai svarstant ar patvirtinti šią išvadą.

  Vilniaus valdžia nesutinka su Konkurencijos tarybos siūlymu panaikinti taksi bendrovę „Vilnius veža“. Anot savivaldybės, ji artimiausiu metu ketina įrodyti, kad įstatymai nedraudžia jai turėti taksi įmonės.   „Savivaldybė artimiausiu metu įvertins pastabas, atsižvelgs į siūlymus ir dar kartą pateiks argumentus, kurie turėtų būti objektyviai įvertinti, Konkurencijos tarnybai svarstant,ar patvirtinti šią išvadą“, - teigiama savivaldybės pranešime.

Belgijos ambasadorius Peter Lescouhier susitiko su žemės ūkio viceministru Sauliumi Cironka. Susitikimo metu daugiausia buvo kalbama apie Rusijos įvestą ES žemės ūkio ir maisto produktų importo embargą ir apie afrikinį kiaulių marą. „Susitikimas su Belgijos ambasadoriumi buvo konstruktyvus ir naudingas. Nuo Rusijos įvesto embargo nukentėjo abi šalys, todėl buvo naudinga pasidalyti abiejų šalių patirtimi ir žiniomis apie jo poveikį bei priemones švelninant pasekmes.

Žinių radijas Bendrovės „Spinter“ tyrimai atlikta biokuro gamyba ir tiekimu užsiimančių įmonių apklausa rodo, kad daugiau nė pusė jų mano, kad ši rinka Lietuvoje yra neskaidri. Esą piktnaudžiaujama dominuojančia padėtimi, neretai nesilaikoma prisiimtų įsipareigojimų. Bendrovės „Energovia“ direktorius Edmundas Radavičius sako, kad Lietuvos rinkoje dominuoja vienas biokuro gamintojas. Jis esą nuolat stambėja, o kiti smulkėja.

Likus mažiau nei ketvirčiui iki euro įvedimo, sparčiai auga gyventojų domėjimasis, kaip bus pereita prie naujosios valiutos – eurui jau pradėjo ruoštis 82 proc. šalies gyventojų. Verslo sektoriuje pasirengimas eurui yra dar aukštesnis – tam rengiasi 9 iš 10 įmonių. Tiesa, įmonių pasiruošimas vis dar daugiausia susijęs su praktinių pasiruošimo veiksmų planavimu, o ne jų įgyvendinimu.

LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Premjeras Algirdas Butkevičius įsitikinęs, kad Aplinkos ministerijos parengti nauji įstatymų projektai dėl skalūnų žvalgybos ir gavybos apmokestinimo nesusidurs su jokiomis kliūtimis ir bus priimti. „Aplinkos ministerija pateikė įstatymų projektus svarstyti Vyriausybei, ir trečiadienį Vyriausybės posėdyje jiems bus pritarta“, – tvirtina Ministras Pirmininkas.

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Kauno AVMI) informuoja, kad įvertinus pasitikėjimo telefonu 1882 gautą informaciją dėl „vokeliuose“ mokamų atlyginimų, atliko operatyvų patikrinimą slaugos paslaugas teikiančioje privačioje bendrovėje.

Saugumo sumetimais „Ikea“ atšaukia iš rinkos vaikiškas sūpynes „Gunggung“. „Visiškai netoleruojame nesaugių ir vaikų sveikatai pavojų keliančių gaminių ir, sužinoję apie galimus pavojus, visada imamės skubių priemonių“, – teigia Cindy Andersen, „Ikea“ vaikiškų prekių grupės vystymo vadovė. „Ikea“ pasaulyje vaikai laikomi svarbiausiais žmonėmis, o namai – svarbiausia jų žaidimų aikštele. Žaisdami vaikai įgyja gyvenimiškų įgūdžių, žaidimai yra jų vystymosi pagrindas.

Koncernui „Achemos grupė“ priklausanti trąšų ir chemijos produktų gamintoja „Achema“ nuo spalio mėnesio vėl dirbs visu pajėgumu. Gamykla planuoja baigti vieno iš dviejų amoniako cechų remontą ir nuo spalio pradžios kaip įprasta veiks abu amoniako cechai, taip pat pradės veikti elektros energijos gamybos kogeneracinė jėgainė. Tiek vienas iš amoniako cechų, tiek kogeneracinė jėgainė buvo sustabdyta šią gegužę.

  Rita Miliūtė, LRT televizijos laida „Teisė žinoti“, LRT.lt Rusiškos dezinformacijos vykdomą Lietuvos žmonių smegenų plovimą gali sumažinti tik rusiškos informacijos apribojimas arba visiškas rusiškų TV kanalų išjungimas – tokią išvadą daro LRT laidoje „Teisė žinoti“ diskutavę Seimo nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, prezidentės vyriausioji patarėja kultūrai Rūta Kačkutė, kabelinės televizijos asociacijos vadovė Vaiva Žukienė ir žurnalistas Vidas Rachlevičius.

Žinių radijas Seime vėl gaivinama iniciatyva pakeisti gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą. Tai yra, kad būtų leidžiama skersti gyvulius skerdyklose, jų prieš tai neapsvaiginus. Rusijos sankcijų paveikti ūkininkai ir mėsos perdirbėjai tikina, kad tai yra galimybė atverti naujas eksporto rinkas. Tuo metu gyvūnų teisėmis besirūpinantys visuomenininkai sako, kad Rusijos krizė tapo puikia priedanga įteisinti žiaurų elgesį su gyvūnais.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Apie nelegalią prekybą tabako gaminiais ar svaigalais neparanešę turgaviečių administratoriai gali būti baudžiami tūkstantinėmis baudomis. Taip siekiama kovoti su kontrabandiniais produktais turgavietėse. Antradienį šio siūlymo imsis Seimas. Vyriausybės išvadoje teigiama, kad tai neturės papildomos naštos verslui. Nors Turgaviečių asociacija piktinasi, kad taip jiems primetama pareigūnų funkcija – esą jie turės tikrinti prekybininkus.

 Oksana Laurutytė Savaitraščiui „Šiauliai plius“ išspausdinus straipsnį „Šešėlis ne versle, šešėlis – pašalpininkuose“, kuriame vienos miesto mezgimo įmonės vadovas dalijosi patirtimi, kaip sunku rasti darbuotojų, redakcija sulaukė rezonanso. Kaip rašo savaitraštis „Šiauliai plius“, skambinę ir komentarus rašę skaitytojai pasidalijo patirtimi, kad mieste lyg su žiburiu reikia ieškoti kultūringo ir darbuotoją gerbiančio darbdavio.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vasarą padaugėjo pramogaujančiųjų ore ir ant vandens. Mažųjų pramoginių laivų savininkai pajūryje sako pagaliau galėję lengviau atsikvėpti – netrūko nei plaukiančiųjų į delfinariumą, nei norinčiųjų kitaip iškylauti. Nemažą užsakymų augimą fiksavo ir pramoginius skrydžius nedideliais lėktuvais siūlantys verslininkai.

Prieš daugiau nei pusantrų metų iš žiauriomis sąlygomis žirgus auginusio ir, prisidengiant žemaitukų veisimu, iš Europos struktūrinių fondų nesąžiningai lėšas gavusio ūkininko A. A. Kaušakio konfiskuotų žirgų liko daugiau nei pusė – kita dalis sėkmingai išparduoti privatiems asmenims. Kitą dąlį, kurioje liko vyresnės kumelės ir eržilai Lietuvos žirgynas tikisi išparduoti artimiausiu metu. Antrajame viešojo pardavimo etape dauguma žirgų yra eržilai.

LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Jeigu skolininkas yra išvykęs gyventi į užsienį ir tą deklaravęs, skola turi būti išieškoma užsienio šalyje, jeigu nedeklaravęs – Lietuvoje. Vis dėlto ir pastaruoju atveju, jei antstoliai nemato skolininko gyvenimo Lietuvoje žymių, greičiausiai dėl išieškojimo teks kreiptis į užsienio šalies institucijas. „Kas Lietuvoje galėtų įpareigoti skolininką grąžinti skolą? Teismo sprendimą turiu, antstoliai nenori jo ieškoti, kadangi jis dirba Danijoje.

 Lietuva išsikovojo teisę prekiauti kiaulių mėsa ir jos produktais iš griežčiausiai saugomų zonų, kur nustatytas afrikinio kiaulių maro užkratas. „Tai iš tiesų geros naujienos. Afrikinis kiaulių maras skaudžiai smogė mūsų kiaulių augintojams, todėl žinios apie skerdienos eksportą yra itin laukiamos“, – pranešime spaudai sakė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Informaciją parengė Kęstutis Celiešius, „Danske Bank“ Finansų maklerio skyriaus vadovas Šią savaitę visų investuotojų akys bus nukreiptos į JAV centrinio banko (FED) susirinkimą ir Škotijos referendumą. Pastarajame didelių netikėtumų nelaukiama, tačiau manoma, kad net ir Škotijos atsiskyrimo atveju ypatingai blogų ilgalaikių pasekmių finansų rinkos nepatirtų.

Europos Audito rūmų narė Rasa Budbergytė ragina Lietuvą Europos Sąjungos (e) lėšas naudoti taip, kad jos ne tik leistų įgyvendinti konkrečius projektus, bet ir duotų kuo daugiau pridedamosios vertės. ,,2014-ieji metai – tai naujas programinis laikotarpis. Pinigus reikia panaudoti taip, kad tie tiksliai, kurie gražiai suformuluoti Europos augimo strategijoje, būtų pasiekti.

Europos Audito rūmų prezidentas Vitoras Manuelis da Silva Caldeira pritarė minčiai, kad reikia paprastinti Europos Sąjungos lėšų panaudojimo (atsiskaitymo – red. past.) taisykles. Tai po susitikimo su Lietuvoje viešinčiu V. Caldeira žurnalistams sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Lietuva yra viena iš lyderių įsisavinant Europos Sąjungos (ES) fondų lėšas, skirtas 2007-2013 metais. ,,Pagal 2007-2013 metų ES fondų lėšų panaudojimą tarp ES šalių narių Lietuva yra tarp lyderių, tačiau mums svarbus ne tik greitis, bet ir efektyvumas.

Plintant mirtinam afrikinio kiaulių maro virusui, Lietuvoje rasta tūkstančiai oficialiai neįregistruotų kiaulių. Žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę nustebino faktas, kad dėl priverstinio skerdimo ir kitų priežasčių turėjusi sumažėti kiaulių banda yra net 120 tūkst. didesnė negu pernai. V.Baltraitienė BNS teigė, kad registravimas nėra galutinai baigtas, todėl kol kas sunku pasakyti, kiek kiaulių ūkininkai nebuvo sąmoningai įregistravę.

Patikslinta dalies palūkanų, sumokėtų už trumpalaikiam turtui įsigyti suteiktus kreditus, kompensavimo tvarka ir garantinio užmokesčio, kurį subjektai, imantys kreditus su garantija moka UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondui, nustatymo tvarka.

Rugsėjo 11 d. Seimo Sveikatos reikalų komitetas užregistravo Lietuvos Respublikos maisto įstatymo ir Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo pakeitimo projektus. Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė pabrėžė, kad vienas svarbiausių pakeitimų – siekis nustatyti aiškias visų maisto rinkos dalyvių pareigas ir atsakomybę, ypač tuomet, kai vartotojus būtina informuoti apie nesaugius produktus ir galimą žalą jų sveikatai.

Galimybė, kad Rusija smarkiai sumažins ar nutrauks dujų tiekimą Lietuvai, yra maža. Taip sako energetikos kontroliuojančiosios bendrovės „Lietuvos energija“ vadovas. Pasak Daliaus Misiūno, per Lietuvą dujos tranzitu tiekiamos į Karaliaučių, šalis baigia statyti SGD terminalą, be to, ji gali apsirūpinti elektra, kūrendama mazutą. „Be abejo, turim būti pasirengę visiems scenarijams ir įvertinti visus scenarijus.

2014 m. rugsėjo 15 d., Klaipėda. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau — Klaipėdos AVMI) išaiškino didmenine vandentiekio ir šildymo įrangos prekyba užsiimančią įmonę, kuri nepagrįstai susigrąžino pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM) už beveik 0,5 mln. litų vertės neegzistuojančias prekes. Mokesčių inspektoriams įmonėje pasigedus santechnikos prekių, vadovas teisinosi jas išgabenęs į Latviją akcininkams.

60 proc. smulkių ir vidutinių verslininkų prognozuoja, kad per pirmą pusmetį po euro įvedimo žaliavų kainos išaugs. Tačiau vos 36 proc. įmonių mano, kad didės ir jų parduodamų prekių bei paslaugų kainos. Tokie verslininkų ketinimai paaiškėjo Lietuvos centrinei kredito unijai (LCKU) inicijuoto tyrimo metu, kurį atliko „Spinter tyrimai“. „Verslininkų apklausa parodė, kad žaliavų brangimą labiausiai prognozuoja ne pačių mažiausių, o vidutinių įmonių, turinčių per 50 darbuotojų, atstovai.