LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Šiemet šventinis laikotarpis dovanoja žmonėms išskirtinai daug laisvadienių, bet svarstyti, ar tokiu laikotarpiu valstybė turėtų paskelbti kalėdines atostogas, reikėtų labai atsargiai, sako Vilniaus universiteto socialinių mokslų dr. Romas Lazutka.
„Oficialiai paskelbus būtų aiškiau, nebūtų tokių nesusipratimų, kurie įvyksta, kai žmones tikisi, kad kažkas dirbs, o paskui pamato, kad nedirba. Gali būti, kad jų planai suyra. Bet, iš kitos pusės, organizacijų, įmonių įvairovė – labai didelė, todėl valstybės įsikišimas gali ir sutrukdyti. Reikėtų atsargiai [priimti tokius sprendimus – LRT.lt]“, – tvirtina R. Lazutka.
Anot jo, dėl didesnio laisvadienių kiekio ekonomika nekrinta ir nesustoja, tai tiesiog sukuria didesnį sezoniškumą. R. Lazutkos teigimu, jei šventės būtų trumpesnės, žmonės joms mažiau ruoštųsi, bet efektas būtų toks pat, nes žmonės vis tiek perka tai, ko reikia.
– Ar Jums, kaip dėstytojui, tokie ilgi savaitgaliai yra patogūs ar kelia daugiau rūpesčių?
– Kiek aš žinau, dauguma kolegų tiesiog dirba savo darbus: rašo straipsnius, renka kokią nors medžiagą, skaito literatūrą, nes nėra paskaitų, posėdžių, todėl tai yra labai geras laikas. Gal dėstytojai yra šiokia tokia išimtis (tai nelabai darbas, nes sutampa su hobiu, bet sakoma, kad darbas), nes jie pasiilgsta tokių darbų, kai nėra atitraukiami kitų reikalų.
– Kaip Jums atrodo, ar darbdaviai linkę darbuotojus išleisti atostogų tom dviem dienom, kurios dabar susidarė?
– Man atrodo, kad tai priklauso nuo organizacijos. Padėtis labai skirtinga. Yra sritys, kuriose daugiau dirbama, nei įprastai, pavyzdžiui, pramogų ar žmonių aptarnavimo srityse. Žinoma, ten – pats darbymetis. Kitur, matyt, yra įvairiai. Man atrodo, kad yra gerai, jog galima pasirinkti. Nebūtina visiems reguliuoti.
– Kiek produktyvus toks darbas, kai aplink visi švenčia, mąsto tik apie stalą, pramogas, dovanas ir nedaug darbuotojų likę darbuose?
– Tų, kurie dirba, darbas vis tiek produktyvus. Yra sričių, kur vyksta nepertraukiama gamyba arba vykdomas infrastruktūros sistemų užtikrinimas, pavyzdžiui, elektros tiekimas, vandens šildymas, transporto sritys. Ten dirbama rimtai ir neatsižvelgiama į tai, kad kiti švenčia.
Ten, kur galima švęsti, švenčia. Kolektyvuose, organizacijose yra sutariama arba darbdavys organizuoja, kad tuo laikotarpiu geriau švęsti, o daugiau padirbėti reikia prieš šventes ar po jų. Matyt, rezultatai panašūs. Dažnai galvojama, kad, jei žmonės nedirba, tai tuoj pat krinta ekonomika ar sumažėja jos augimas, bet reikia turėti galvoje, kad šiais laikais labai svarbu paklausa, vartojimas. Laikotarpis, kai žmonės daug perka, yra paskata gaminti. Tai vis tiek pozityviai veikia ekonomiką, nors ir šiek tiek kitu metu.
– Jūs sakote, kad nuostolio ekonomikai dėl to, kad yra toks ilgas šventinis savaitgalis, nėra?
– Tai tiesiog sukelia didesnį sezoniškumą. Jeigu būtų trumpesnės šventės, tai žmogus šiek tiek mažiau joms apsirūpintų, mažiau vartotų, bet tada visa tai atpirktų prieš arba po švenčių. Vis tiek dažniausiai perkama tai, ko reikia, išskyrus kai kuriuos dalykus, pavyzdžiui, alkoholį ar kitas prekes, bet tai vėlgi priklauso nuo žmonių. Tie, kurie linkę į alkoholį, švenčių nereikia. Tie, kurie nelinkę, kurie mato prasmingesnį laiko praleidimo būdą, šventes panaudoja kitiems tikslams.
– LRT Radijo skaitytojas sako, kad jis, dirbdamas teatre, atostogauti galės tik po Trijų karalių, nes dabar per dieną parodomi šeši spektakliai. Tai kai kam šis laikotarpis yra labai darbingas.
– Taip, aš irgi bandžiau tai paminėti, kad viskas priklauso nuo ūkio srities, veiklos sektoriaus. Ten, kur žmonės daugiau teikia paslaugas, švenčių metu arba padidėja kažko paklausa, kaip ir prekyboje prieš šventes ir švenčių metu, žinoma, ten yra didesnis darbymetis. Galėtume sakyti, kad tai yra derliaus ėmimas.
– Kai kurie pasiima kelias laisvas dienas ir atostogauja bene dvi savaites. Gal tai duoda kažkokios naudos? Po to tampa lengviau dirbti?
– Taip, žinoma, kad laisvalaikis yra svarbu, bet gal reikėtų atkreipti dėmesį į du dalykus. Pirma, kad tai būtų koordinuojama ar deklaruojama. Tie žmonės, kurie dirba, gali net nepagalvoti, kad kai kurios įstaigos atostogauja. Jie bandys tvarkyti reikalus, o ras užrakintas duris arba niekas neatsilieps į telefono skambučius. Gal valstybei nereikėtų nustatyti bendros tvarkos, bet būtų gerai, kad įstaigos iš anksto deklaruotų savo klientams, partneriams, kad jos nedirbs arba dirbs kitokiu laiku.
Antras, man atrodo, labai svarbus aspektas – paprastai laisvalaikis yra vertingas tiems, kurie daugiau uždirba, nes tuomet yra už ką poilsiauti, pirkti kokias nors pramogas. Žinoma, kieno pajamos yra mažos, tai tos šventės gali atrodyti ir per ilgos.
– Tai ar nereikėtų paskelbti oficialių Kalėdų atostogų?
– Yra dvi pusės. Kaip jau minėjau, oficialiai paskelbus būtų aiškiau, nebūtų tokių nesusipratimų, kurie įvyksta, kai žmones tikisi, kad kažkas dirbs, o paskui pamato, kad nedirba. Gali būti, kad jų planai suyra. Bet, iš kitos pusės, organizacijų, įmonių įvairovė – labai didelė, todėl valstybės įsikišimas gali ir sutrukdyti. Reikėtų atsargiai [priimti tokius sprendimus – LRT.lt]. Kaip bandžiau paminėti, būtų gerai, kad tie, kurie švenčia visa tai stengtųsi deklaruoti viešai, kad būtų žinoma iš anksto.
