Lietuvos verslas

Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo įpareigoti, kad visi ateityje statomi visuomeninės paskirties ir negyvenami statiniai apsaugotų gyventojus nuo sprogimų karo atveju. VRM siūlo tai padaryti pavedant Aplinkos ministerijai tikslinti statybos srities, teritorijų planavimo teisės aktus bei Lietuvos statybos standartus ir techninius reglamentus.

Ar prasidės naftos gavyba vadinamajame Kaltinėnų plote – Telšių, Šiaulių ir Tauragės apskrityse, priklausys nuo strateginio tokios gavybos galimų pasekmių aplinkai vertinimo. Jį jau pradėjo Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT). Nuo gautų išvadų priklausys, ar bus organizuojamas konkursas angliavandenilių ištekliams Kaltinėnų plote naudoti.

Didžiųjų Lietuvos miestų plėtra lemia visos šalies ekonominę ir socialinę pažangą. Tačiau didmiesčiuose kyla ir daugiausiai su užimtumu, tam tikrų grupių atskirtimi ir skurdu susijusių problemų. Joms spręsti bus nukreiptos didelės Vidaus reikalų ministerijos administruojamos 2014-2020 m. Europos Sąjungos investicijos. Ką jos pakeis laikinojoje sostinėje? Aleksotas pasikeis neatpažįstamai „Planuojama sutvarkyti daugiau nei 35 ha dydžio buvusios Aviacijos gamyklos teritoriją.

Vertindamas euro įvedimo procesą ir pirmąsias naujosios valiutos cirkuliavimo apyvartoje dienas Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas neįžvelgia didesnių nesklandumų. Planuojama, kad jau šiomis dienomis apyvartoje eurai išstums grynuosius litus, rašo „Verslo žinios“. „Techninis perėjimas prie bendrosios valiutos vyksta palyginti sklandžiai“, – sekmadienį dienraščiui teigė V.Vasiliauskas.

 Skilandį, pirmą lietuvišką gaminį, kuris prieš penkerius metus įgijo Europos Komisijos (EK) saugomo produkto pavadinimą, Lietuva dabar prašo leisti vadinti „lietuvišku“. Be tokio prašymo skilandis apsaugą prarastų, rašo „Verslo žinios“. 2010 metais pateikę paraišką registruoti skilandį kaip Garantuotą tradicinį gaminį, gamintojai nemanė, kad derėtų suteikti apsaugą ir produkto vardui, o be pavadinimo registruotiems produktams EK apsauga galios iki 2023 metų.

Sausio 1 d. Lietuvos nacionaline valiuta tapo euras. Litai kaip mokėjimo priemonė galutinai nustos galioti 2015 m. sausio 16 d., o išsikeisti grynuosius litus bus galima neribotą laiką. Tam, kad valiutos pasikeitimas nesukeltų nepatogumų, pateikiama dešimt patarimų, kurie gali būti naudingi pirmąsias dvi 2015 metų savaites. Parduotuvėse – su kortelėmis paprasčiau Sausio 1-15 d. atsiskaityti už prekes ir paslaugas galima litais ir eurais.

 Prekybininkams pirmosiomis metų dienomis teko susidurti su didesniu nei tikėtasi atsiskaitymų litais srautu, nes daugelis pirkėjų po švenčių į parduotuves, kaip ir laukta, patraukė ne tiek apsipirkti, kiek išsikeisti santaupų į naują valiutą. Didžiausia įtampa, anot verslo, buvo jaučiama savaitgalį, tačiau eurų pardavėjai teigia nepritrūkę, rašo „Verslo žinios“. „Ko baiminomės, tai ir nutiko: parduotuvės išties tapo keityklomis.

Oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ 2014 metais pervežė daugiau nei 132 tūkst. keleivių, per visą veiklos laikotarpį – daugiau nei 182 tūkst., o kitais metais planuoja perkopti 200 tūkst. pervežtų keleivių skaičių ir plėsti savo skrydžių geografiją. Į 2014 m. vykusius „Air Lituanica” skrydžius buvo parduota daugiau nei 140 tūkst. bilietų. Vidutinė bilieto kaina į vieną pusę be oro uosto mokesčių yra 84 Eur / 290,04 Lt. Daugiausiai keleivių pervežta Talino kryptimi – 27 tūkst.

Didžiausią Lietuvoje ekologinį ožkų ūkį Širvintų rajone turinti Dalia Andžela Ėmužytė sako, kad ožkininkystė – perspektyvi. Didėja ožkų pieno ir mėsos produktų paklausa ne tik mūsų, bet ir kitose šalyse. Griciūnų kaime pieningos Čekų baltųjų veislės ožkos auginamos jau 18 metų. Didžiausiame Lietuvos ekologiniame ūkyje dabar jų yra beveik 500, daug ožkingų, tad per sausį susilauks gausaus palikuonių būrio.

Jei išmetame vieną ar du gabaliukus maisto, didelės problemos daryti nereikia, bet lietuviai sparčiai artėja prie 95–115 kg – tiek maisto per metus išmeta vienas vakarietis, sako nepriklausomas ekspertas, publicistas Vitalijus Balkus. „Be to, jau esame įpratę išmesti netgi supakuotą maistą. Kruopų ar cukraus tiek neišmetame, bet mūsų maisto pirkimo ir vartojimo įpročiai labai pasikeitė.

Lietuvos pašto skyriuose gyventojai į eurus jau iškeitė apie 40 mln. litų, pranešė Lietuvos pašto Tinklo tarnybos vadovė Inga Dundulienė. Jos duomenimis, penktadienį iš viso surinkta 30 mln. litų, šeštadienį per trejetą darbo valandų - apie 10 mln. litų. „Klientų srautai yra didesni rajoniniuose miestuose, didžiuosiuose miestuose stebimas mažesnis klientų srautas“, - šeštadienį Lietuvos radijui sakė I.Dundulienė.

Tomas Kavaliauskas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Verslo idėjų konkursas „Verslauk“ per dešimtmetį padėjo sukurti per 70 įvairių verslų ir beveik 200 naujų darbo vietų, o kai kuriuos jaunuolius paskatino sugrįžti po studijų į Lietuvą. Plečiasi ir konkurso geografija, prasidėjęs Vilniuje, pastaruosius kelerius metus projektas vyksta Kaune ir Klaipėdoje. lėkštė.lt, dalinuosi.lt, čiop čiop ar etaksi.

Finansų ministerija teigia, kad atsiskaitant už prekes ir paslaugas grąža, išskyrus kelias išimtis, turi būti atiduodama eurais, ir primena, kad išimtimis verslas gali naudotis tik išskirtiniais atvejais, kurių kiekvieną privalės pagrįsti įrodymais. „Atvejai, kai grąža litais pirkėjams atiduodama didžiuosiuose prekybos centruose, nebus toleruojami.

Asta Kažukauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Klaipėdos rajone, netoli Lapių kaimo ant Utrių kalno prieš pat Naujuosius atidaryta nauja slidinėjimo trasa. Ją įrengusios Lapių bendruomenės atstovai sako didelio pelno nesitikintys, tačiau jau brandina idėjas kaip kalną pritaikyti ir vasaros pramogoms. Mėgėjiškų slidinėjimo trasų ant Utrių kalno būta ir prieš tris dešimtmečius, slidinėjimo entuziastai tuomet esą čia važiuodavę gausiai. modernioms trasoms įrengti prireikė trejų metų.

Žinių radijas Lietuvai įsivedant eurą, kone viskas buvo padaryta idealiai, „Žinių radijui“ sakė autorius ir žurnalistas Andrius Užkalnis. Visgi, anot jo, visada yra žmonių, kurie ieško ir randa, kuo pasiskųsti. „Ar gerai gyveni, yra kiekvieno žmogaus galvoje. Yra labai didelė dalis žmonių, kurie tik ir eina per gyvenimą, ieškodami, dėl ko įsižeisti ir dėl ko padejuoti.

Pastarieji septyneri metai Lietuvai nebuvo lengvi. Pasaulinė ekonominė krizė supurtė ir šalies ūkį. Susitraukė ne tik valstybės iždas, bet ir savivaldybių biudžetai. Kita vertus, per tą laikotarpį daugelis Lietuvos regionų labai pasikeitė, atsinaujino, išgražėjo, naudą pajuto šimtai miestų, miestelių, kaimo vietovių gyventojų. Tokios permainos tapo įmanomos, pasinaudojus Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama.

Kartu su naujais metais į Lietuvą atėjo euras. Pirmas sausio savaites dar bus galima atsiskaityti litais, todėl lietuviai ėmė traukti iš taupyklių smulkius litus ir centus bei nešti juos į prekybos centrus, kur stengiasi juos išleisti. Arba naudojasi prekybos vietomis kaip pinigų keityklomis – už prekes moka didesnėmis litų kupiūromis, o grąžą gauna eurais.

Šalies gyventojai paštuose jau gali pasikeisti litus į eurus. Nuo sausio 2 dienos klientai laukiami 330-yje šalies paštų, kuriuose litai į eurus keičiami neatlygintinai. Pašto atstovai ragina gyventojus neskubėti, apsilankyti paštuose patogiu metu ir išvengti eilių, kurios gali susidaryti dėl didesnio nei įprasta gyventojų antplūdžio – šią paslaugą Lietuvos paštas teiks du mėnesius. Vienas pirmųjų litus į eurus išsikeisti atvyko susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Vaida Pilibaitytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Šiandien gyvenimas prie Neries labai pasikeitęs, senuosius gyventojus sparčiai keičia nauji, ne tiek daug liko ir trobų, sako Neries regioninio parko direktorė Audronė Žičkutė. „Buvo didžiulis Bielazariškių kaimas, bet dabar ten tik vieną vietinį žmogų žinau, visi kiti – naujakuriai. Daržų prie savo namų jau beveik niekas nebeturi, tik vasarotojai čia atvažiuoja praleisti laiko“, – pastebi ji.

Didžiausią prekybos tinklą Baltijos šalyse valdančios bendrovės „Maxima LT“ parduotuvės pirmąją euro įvedimo dieną dirbo be trikdžių, sako bendrovės komunikacijos vadovė. Renata Saulytė teigia, kad atsiskaitymai nesutriko, nes euro įvedimui buvo ruošiamasi iš anksto, o daugiausia sumaišties buvo tarp pirkėjų. „Dvi valiutos piniginėje (...), prie kasų žmonės stovėjo ilgiau, ilgiau žiūrėjo į čekius, ilgiau skaičiavo.

 Žinių radijas Naujųjų metų naktis ne visiems buvo nerūpestinga šventė. Nemažai žmonių, ypač bankininkų pasiraitoję rankoves plušėjo, kad Lietuvoje euras būtų sėkmingai įvestas ir pradėtų funkcionuoti. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė taip pat Naujųjų naktį sutiko ne kur kitur, o banke. Nepaisant to, ji džiaugėsi, jog viskas pavyko sėkmingai ir dar su kaupu.

Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. iš skolininkų sąskaitų priverstinis išieškomų pinigų nurašymas vyks centralizuotai, todėl bus labiau užtikrinamos kreditorių teisės. Seimas pritarė Teisingumo ministerijos pateiktam pasiūlymui sukurti Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą ir priėmė Civilinio proceso kodekso, Civilinio kodekso, Mokesčių administravimo įstatymo ir kitų įstatymų pataisas.

Šalies bankuose ketvirtadienį į eurus pakeista 10 mln. litų, Lietuvos radijui pranešė Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. „Galime konstatuoti, kad per vakar dieną (ketvirtadienį - BNS) visuose bankuose, o taip pat ir Lietuvos banke buvo atlikta keitimų maždaug už 10 mln. litų“, - interviu radijui teigė centrinio banko vadovas. Pasak V.Vasiliausko, daugiausia litų į eurus iškeista SEB banke.

  Šalies bankuose ketvirtadienį į eurus pakeista 10 mln. litų, Lietuvos radijui pranešė Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas.   „Galime konstatuoti, kad per vakar dieną (ketvirtadienį - BNS) visuose bankuose, o taip pat ir Lietuvos banke buvo atlikta keitimų maždaug už 10 mln. litų“, - interviu radijui teigė centrinio banko vadovas. Pasak V.Vasiliausko, daugiausia litų į eurus iškeista SEB banke.

Lietuvos įstojimas į euro zoną padidins Baltijos šalių pasaulinį konkurencingumą, teigia Latvijos finansų ministras Janis Reiras. „Baltijos šalys yra vienas regionas, todėl šis įvykis reikšmingas ne vien Lietuvai, bet ir Latvijai bei Estijai.

 Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija nuo šių metų finansuojamas tik iš valstybės biudžeto, todėl jame nebelieka komercinės reklamos. LRT finansavimas nuo šiol susietas su biudžeto įplaukomis iš dviejų mokesčių. Šiemet įstaiga gaus beveik 30 mln. eurų. Seimas yra nutaręs, kad LRT asignavimai kasmet sudarys 1,5 proc. praėjusių metų gyventojų pajamų mokesčio pajamų ir 1,3 proc. akcizų.

 Euras Lietuvoje įvestas sklandžiai ir sėkmingai, nepaisant sutrikimų išvakarėse, ketvirtadienį pranešė Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. „Perėjimas prie naujos valiutos įvyko skandžiai ir sėkmingai, nepaisant tam tikrų sutrikimų išvakarėse“, - žurnalistams vidurdienį Vilniuje sakė V.Vasiliauskas. Pasak jo, mokėjimo kortelės ir bankomatai veikia gerai, o visos internetinės bankininkystės paslaugos pilnai veiks penktadienį. „Internetinė bankininkystė pilnai funkcionali bus rytoj.

Žinių radijas Klaipėdos Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas nuo sausio 1-osios pradeda tiekti dujas šilumos ir elektros gamintojams. Terminalo operatorės „Klaipėdos naftos“ atstovė Indrė Milinienė sako, kad taip prasidės komercinė terminalo veikla. Pasak jos, šiuo metu laivas-saugykla „Independence“ visiškai užpildytas. „Suskystintųjų dujų terminalo komercinės veiklos pradžia, kas paprastai reiškia, kad prasideda tiekimas komercinių dujų į tiekimo sistemą.

Žinių radijas Lietuva, įžengdama į euro zoną, jau pranoksta visas didžiąsias Europos šalis, - rašo vienas didžiausių ir įtakingiausių Italijos dienraščių "La Repubblica".   Anot dienraščio Lietuvos valstybės skola yra mažesnė nei Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos ir Italijos. Šalies BVP sparčiai auga, o biudžeto deficitas kontroliuojamas.

 Lietuvoje ketvirtadienį įvedus bendrą Europos Sąjungos valiutą - eurą - ir šaliai tapus 19-aja euro zonos nare, ekonomistai bei verslininkai tikisi daugiau stabilumo ir pigesnio skolinimosi, tačiau politologai perspėja, kad tai gali paskatinti nepagrįstą valdžios išlaidavimą. Banko „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, didžiausia nauda susijusi su mažesne valstybės skolinimosi kaina.

 Lietuvos Vyriausybė tikisi, kad ketvirtadienį įvestas euras garantuos Lietuvai ekonominį ir politinį saugumą, o kaimyninių šalių ir Europos Sąjungos (ES) institucijų pareigūnai Lietuvos prisijungimą vadina visos euro zonos laimėjimu. Netrukus po vidurnakčio pirmąjį euro banknotą Vilniaus centre iš bankomato ištraukęs premjeras Algirdas Butkevičius sakė tvirtai tikintis, kad Lietuva sustiprins euro šeimą.

 Naujųjų metų naktį eismo sąlygas sunkins snygis, lijundra ir plikledis, įspėja kelininkai. Lijundra ir plikledis numatoma daugiausia rytiniuose ir pietrytiniuose rajonuose. Trečiadienio pavakare Rytų Lietuvoje ir Alytaus apskrityje dėl buvusių ar esančių kritulių kelių dangos padengtos šlapio sniego provėžomis, slidžios, čia barstomi ir valomi valstybinės reikšmės keliai. Taip pat barstomi ir valomi magistralinių kelių Vilnius–Panevėžys ir Vilnius–Kaunas–Klaipėda slidūs ruožai.

Lietuvoje ketvirtadienio naktį įvedus eurą, bankomatuose bus galima išsigryninti nuo 5 iki 50 eurų. DNB banko atstovas spaudai Andrius Vilkancas BNS sakė, kad po Naujųjų metų bankomatuose bus išduodamos 5, 10, 20 ir 50 eurų kupiūros ir tik vėliau pagal poreikį bus svarstoma, ar juose atsiras didesni nominalai. Lietuvos banko (LB) duomenimis, didesnių nominalų - 100, 200 ir 500 eurų - bus galima gauti tik bankuose.

Visos pasaulio valstybės yra sunerimusios dėl mūsų planetą krečiančios klimato kaitos. Daug ryžto rodo ir ambicingus tikslus sau kelia Europos Sąjunga (ES), kurios valstybės narės vieningai siekia sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus, pagerinti energetinį efektyvumą ir sustiprinti alternatyvių energijos išteklių naudojimą.

Vilniuje šiandien oficialiai atidaryta nauja koncertų salė „Compensa“. 2300 vietų salė puikiai užpildo vidutinio dydžio salių nišą sostinėje, nes iki šiol tiek žiūrovų talpinančios modernios erdvės koncertams Vilniuje trūko. "Esu itin maloniai nustebintas, kad Vilniuje atsirado tokios aukštos kokybės moderni, vidutinio dydžio koncertų salė, ir ne pačiame miesto centre, kaip įprasta, bet gyvenamajame rajone - Šnipiškėse.

Visi Vilniečio kortelėje turimi viešojo transporto bilietai galios ir įvedus eurą. Elektroninių bilietų ir e.pinigų likutis Vilniečio kortelėse nuo sausio 1 dienos į eurus bus konvertuojamas pirmą kartą kortele palietus geltonąjį komposterį.   "Šis konvertavimas pirmą kartą kortele palietus komposterį užtruks vos kelias sekundes. Taip pat vilniečiai, kurie naudojasi programėle m.Ticket, turėtų atsinaujinti programėlės versiją, pritaikytą eurams.

Vilniuje, nenustojant snigti, eismo sąlygos išlieka sudėtingos. Kelininkai įspėja, kad vairuotojai būtų atidūs keliuose, nors gatvės pabarstytos ir buvo prižiūrimos visą naktį, tačiau eismo sąlygos išlieka sudėtingos. Tikimasi, kad kelių sąlygos pagerės per artimiausias 4 valandas.   Šiuo metu tarnybos Vilniaus gatves jau valo ir barsto 3 kartą. Skaičiuojama, kad jau išbarstyta 462 t druskų bei 216 t smėlio-druskos mišinio.

Trečiadienį sulauksime sniego, šlapdribos ir lietaus, antroje dienos pusėje vakariniuose šalies rajonuose formuosis rūkas. Tai LRT radijui sakė sinoptikas Vytautas Sakalauskas. „Rimčiausios kliūtys laukia vairuotojų: bus lijundra, plikledis. Pūs vidutinio stiprumo pietvakarių, vakarų vėjas, kai kur jo gūsiai sieks 15–17 m/s. Šis vėjas vietomis pustys sniegą“, – įspėja sinoptikas.

Sausio 1 dieną Lietuvos nacionalinę valiutą litą keičia bendra Europos Sąjungos valiuta euras. Litas kaip piniginis vienetas naudotas 1922-1940 ir 1993-2014 metais. BNS primena svarbiausias lito istorijos datas. 1918 metais Lietuvai atkūrus valstybingumą, netrukus pradėtas svarstyti nacionalinės valiutos klausimas. Pinigą siūlyta vadinti muštiniu, auksiniu, doleriu ar rubliu. 1922 metų rudenį oficialiai įvedamas litas.

Pinigai yra ne valstybingumo simbolis, o priemonė šalies gerovei pasiekti, tikina finansų ministras. Rimantas Šadžius teigia, kad Lietuva, atsisakiusi lito, nepraras savo nepriklausomybės simbolio, o tiesiog taps geriau matoma pasaulyje.

Trečiadienio rytą didžiojoje Lietuvos teritorijoje pusto, todėl eismo sąlygos yra itin sudėtingos, įspėja Automobilių kelių direkcija. 6 val. duomenimis, didžiojoje šalies teritorijoje pustė naktį ar tebepusto, todėl eismo sąlygos yra sudėtingos, kelių dangos padengtos sniego sluoksniu, daug kur dėl pustymo susidarę sniego liežuviai. Telšių apskrityje eismo sąlygas sunkina lijundra, formuojasi plikledis.

Ką verta žinoti prieš pripildant taures šampano ar putojančio vyno? Ką bendro turi šampanas ir kreida? Ar tikrai šampano „pusbrolis“ putojantis vynas – mažiau rafinuoto skonio gėrimas? Šių gėrimų gamybos paslaptis atskleidžia ir mitus apie juos griauna Régis Camus – šampano namų „Piper-Heidsieck“ vyndarys, įvairiuose vynų čempionatuose net septynis kartus pripažintas geriausiu putojančio vyno gamintoju.

Asta Kažukauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Laivybos kompanijos ir Klaipėdos uostas Naujųjų laukia su nerimu – nuo sausio įsigalioja Europos Sąjungos (ES) reikalavimas stipriai mažinti laivų keliamą taršą – po Baltijos ir Šiaurės jūras bei Lamanšo sąsiaurį plaukiojantys laivai išmetamą sieros kiekį privalės sumažinti dešimteriopai. Keltų kompanija dėl to net brangina bilietus ir įveda naują mokestį už mašiną. Iki šiol laivų varikliai varyti mazutu.

 Lietuva – saugesnė, stipresnė ir nuveikusi daug svarbių darbų. Taip į 2014 metus vertina premjeras Algirdas Butkevičius. Anot ministro pirmininko, pažvelgę į iškalbingus skaičius ir faktus, galime tvirtinti, kad, nepaisant geopolitinės įtampos, šie metai mums visiems ir Lietuvos ekonomikai buvo gana sėkmingi.

 Dauguma žaliavų Lietuvai svarbiai maisto pramonei šiais metais pigo dėl kritusių žemės ūkio produktų supirkimo kainų. Kokią įtaką tai turėjo maisto pramonės konkurencingumui ir kokios svarbiausių žaliavų maisto pramonei – grūdų, pieno, mėsos – kainos bus 2015-aisias metais? Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys „Žinių radijo“ laidoje „Žaliavų rinkos pulsas“ sutinka, kad besibaigiantys metai mūsų žemdirbiams nebuvo sėkmingi: „Ir g...

Jos čia jaučiasi šeimininkėmis. Nori – snaudžia patogiai įsitaisiusios guoliuose, nori – pačios ateina prie patikusio lankytojo ir tarsi sako „paglostyk mane“, o kai kada įsitaiso ant tako tiesiog kavinės viduryje. Ir nors turi savo kambarėlį, į kurį lankytojams užsukti nevalia, jame, pasak Tautvydo Bitino, slepiasi itin retai. „Štai šita gyveno grožio salone, tačiau kai jis buvo uždarytas, atsidūrė gatvėje. Štai šią su dviem vos gimusiais vaikučiais paliko prie prieglaudėlės.

„Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė sako, kad šiais metais nesulaukus reikšmingo pasaulinės ekonomikos augimo, proveržio tikimasi ateinančiais metais.   „Dalis tų lūkesčių, kuriuos turėjome metų pradžioje vis dėlto nepasiteisino ir pirmiausia kalbame apie tai, kad pasaulinis ekonomikos augimas nebuvo toks spartus, kokio buvo laukta. Buvo laukta akivaizdaus išsiveržimo iš po krizinių metų, tačiau tai dar šiemet nenutiko.

 Lietuvos bankai šalies bendrovėms išdalijo beveik penktadalį numatytų eurų, teigia Lietuvos banko vadovas. Pasak Vito Vasiliausko, komerciniai bankai įmonėms pateikė 18 proc. monetų ir daugiau nei 15 proc. banknotų. Centrinis bankas iki šiol bankams yra perdavęs apie 99 proc. monetų ir 90 proc. banknotų. „Paskutiniai duomenys tokie, kad kalbant apie vienetus, tai monetų buvo patiekta maždaug 186 mln. vienetų, kalbant apie banknotus - apie 32 mln. vienetų.

 Jaukūs bendruomenės namai, naujos žaidimų aikštelės, originalūs kelionių maršrutai – šie Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) LEADER metodu įgyvendinamos priemonės „Vietos plėtros strategijų įgyvendinamas“ rezultatai džiugina akį keliaujant per Lietuvos miestelius ir kaimus.