Visos pasaulio valstybės yra sunerimusios dėl mūsų planetą krečiančios klimato kaitos. Daug ryžto rodo ir ambicingus tikslus sau kelia Europos Sąjunga (ES), kurios valstybės narės vieningai siekia sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus, pagerinti energetinį efektyvumą ir sustiprinti alternatyvių energijos išteklių naudojimą. Nors Europos Sąjungos lygmeniu yra numatyti pagrindiniai įrankiai, kurie užtikrina sėkmingą tikslų siekimą, nuolatos peržiūrimos įvairios sritys, kuriose galima pritaikyti papildomas priemones.
Paskutinis Europos Sąjungos Tarybos susitikimas šiais metais vyko gruodžio viduryje. Nors atrodytų prieš didžiąsias metų šventes tokie susitikimai neatneša daug naudos, tačiau šis susitikimas net atvirkščiai žada permainas jūrų transporto sektoriuje. ES valstybių narių Aplinkos ministrai ir kiti už aplinkosaugą atsakingi atstovai aptarė naujas priemones, kurios padėtų reguliuoti išmetimus. Briuselyje vykusiame susitikime dalyvavo ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.
Susitikimo metu buvo sutarta dėl CO2 emisijų stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo laivuose. Įdomu tai, jog laivai buvo iki šiol vienintelė transporto priemonė, kuriai pavyko išvengti ES įsipareigojimų dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų. CO2 apskaitos vedimas laivuose yra pirmas žingsnis siekiant mažinti emisijas ir šiame sektoriuje. Tokie duomenys padės įvertinti laivų CO2 išmetimų kiekį ir energetinį efektyvumą bei išanalizuoti išmetimų tendencijas ir įvertinti jūrų transporto eksploatacines savybes. Pasak susitikime dalyvavusio Aplinkos ministro Kęstučio Trečioko, tai gana naujas apribojimas. „Tie, kurie daug keliauja oro transportu pastebi koks intensyvus yra jūrinis judėjimas ir kokie galingi krovininiai tanklaiviai plaukioja vandyse. Jie vartoja milžiniškus kiekius degalų, taip užteršdami tiek vandenį, tiek orą, tiek išmesdami didelį kiekį CO2. Tad iškilo problema kaip tai tvarkyti, riboti ir kokius reikalavimus kelti“, – dalijasi mintimis K. Trečiokas.
Tiesa, ne visam vandens transportui galios nauji reikalavimai. Karo, žvejybos ir žuvų apdorojimo, mediniai, neturintys motoro bei valstybiniai laivai, kurie naudojami nekomerciniais tikslais, išvengs apribojimų. „Lietuva turi 21 laivą, kurį šie naujai iškelti reikalavimai paliestų. Iš tikrųjų tie reikalavimai, kurie dabar yra keliami, kad išmetimai būtų sumažinti bent 40 proc. mums nebus sunkiai įgyvendinami. Juolab, kad numatytas ir pereinamasis laikotarpis iki 2050 metų, – džiaugiasi Lietuvos situacija ministras. – Tiesa, kai kurios valstybės kelia žymiai ambicingesnius tikslus. Tačiau nepaisant to, be visų kitų priemonių, kurios yra suplanuotos ir šiai dienai taikomos, tai padės mažinti emisijas.“ Numatyta, jog nuo 2018 metų sausio 1 dienos laivų savininkai bus priversti stebėti kiekvieno laivo vienkartinių kelionių ir metinius CO2 išmetimus. Taip pat įsigalios nuostatos, kurios apibrėš stebėseną ir ataskaitų teikimą, patikrinimus ir akreditaciją, informacijos atitikimą bei tarptautinį bendradarbiavimą.
Europos Komisija įsipareigoja pateikti metines ataskaitas apie jūrų transporto išmetamus teršalus, kurios padės informuoti visuomenę ir sudarys sąlygas įvertinti laivų energetinį efektyvumą priklausomai nuo dydžio, laivo tipo ir pan. Kas dveji metai bus įvertinamas bendras jūrų sektoriaus poveikis pasauliniam klimatui, įskaitant ne tik CO2 išmetimus ir poveikį aplinkai. ES lygmeniu nuolatos ieškomi sprendimai ir priemonės, galinčios prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir stabdymo tik dar kartą įrodo situacijos rimtumą. Ir nors Lietuva šiuo atveju yra geresnėje pozicijoje nei kitos jūrinės valstybės, mes taip pat turime savo iššūkius, kuriems įveikti dėsime daug pastangų ir 2015 metais.
