Lietuvos verslas

Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas (LVOA), atliko visų Lietuvos prekybos tinklų kainų tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad šiame kare laimi vartotojas. Šių metų birželio pradžioje Pranešu.lt surinko ir palygino visų Lietuvoje šiuo metu veikiančių prekybos tinklų analogiškų prekių kainas trimis skirtingais laikotarpiais: vasario viduryje, vos tik prekybos tinklai paskelbė sumažinę kainas, kovo pabaigoje ir birželio pradžioje. Tyrimą Pranešu.

Sportiniai automobiliai buvo ir bus ne tik savininko, bet ir šalies ūkio gerbūvio vienas iš indikatorių. Šiandien prabangių sportinių automobilių vairuotojai Lietuvoje reikalauja ne tik daugiau automobilių, bet ir specializuotų atstovybių, o tai neabejotinai geras ženklas prabangos sektoriui. Prieš pusantrų metų į Lietuvą pritraukusi Vokietijos sportinių automobilių gamintoją „Porsche“ koncerno įgaliotoji atstovė „Prime Auto“ plečiasi.

Šiuo metu Lietuvos gatvėmis rieda vis daugiau dyzelinu varomų automobilių, o bene kiekviena degalinė gali pasiūlyti mažiausiai dvi dyzelino rūšis. Nepaisant populiarumo, kartais diskutuojama dėl šių degalų kokybės skirtumo ir poveikio aplinkai. Ekspertų nuomone, technologijos sparčiai tobulėja, todėl įsitikinimai, kurie prieš kelerius metus dar buvo tikrovė, dabar jau tikrai gali būti priskiriami prie mitų.

 Žemės ūkio ministerijos pasiūlytas žalio pieno pirkimą-pardavimą reguliuojantis įstatymas bus žalingas Lietuvos vartotojams ir įmonėms. Įstatymu draudžiama į Lietuvą įvežti žaliavinį pieną, kol nebus nupirktas visas pienas, pagamintas Lietuvoje. Taip Lietuvos įmonės bus priverstos pirkti brangesnę žaliavą, o tai ilgainiui reikš brangesnius pieno produktus vartotojams. Lietuvos pieno produktų gamintojams bus draudžiama į Lietuvos rinką tiekti produktus iš ne Lietuvoje pagaminto pieno.

Skolų kamuojama Graikija be pašalinės finansinės pagalbos vargiai ar sugebės iki birželio 30 dienos sumokėti 1,6 mlrd. eurų Tarptautiniam valiutos fondui (TVF), mano Lietuvos finansų ministras. Rimantas Šadžius ketvirtadienį dalyvauja euro grupės posėdyje Liuksemburge, kur šalys tarsis dėl Graikijos likimo. „Kuo toliau, tuo labiau susidaro įspūdis, kad be pašalinės finansinės paramos, kurios dabar graikai būtent ir negauna, kol tęsiasi derybos, jiems būtų sudėtinga šitokią sumą sumokėti.

Vyriausybei trečiadienį nutarus didinti minimalią mėnesio algą (MMA) iki 325 eurų, ekonomistė Rūta Vainienė „Žinių radijui“ sakė nesuprantanti, iš kur valdžia turi tiek optimizmo. Anot jos, toks veiksmas tik didins šešėlį. „Nežinau, kur čia reikėtų dairytis to ekonominės padėties pagerėjimo – ar į privatų sektorių, ar į viešą sektorių, kur čia įvyko toks milžiniškas proveržis, ar bendrasis vidaus produktas augo aštuoniais proc.

Lietuvoje nebėra kam dirbti. Apie tai vis dažniau ir dažniau prabyla lietuvos darbdaviai. Jie skundžiasi, kad naujai priimti darbuotojai neatsakingi, reikalauja didžiulių algų, nors neturi nei darbo patirties, nei įgūdžių. Įmonių vadovai sako, kad dabartinė darbuotojų karta į darbą žiūri atmestinai, nevertina savo darbo vietos.

Graikijoje žmonės nenori priimti jokių atsiskaitymų banko kortele, suprasdami, kad jų sąskaitos bankuose bet kada gali būti įšaldytos, „Žinių radijui“ trečiadienį iš Graikijos sakė „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Labai pasijaučia gyventojų, ypač pardavėjų, nuotaikos, kuomet visiškai nenorima matyti banko kortelių, ir visų atsiskaitymų nori tik grynaisiais pinigais.

 Vyriausybės sprendimas padidinti minimalią mėnesio algą (MMA) iki 325 eurų neturėtų padaryti neigiamos įtakos Lietuvos verslui ar užsienio investicijoms, sako premjeras Algirdas Butkevičius. „Aš manau, kad verslas nuo to (MMA didinimo - BNS) nenukentės nei investicijos, nes matome, kad investicijos iš užsienio valstybių Lietuvoje auga“, - interviu Žinių radijui sakė A.Butkevičius. Pasak jo, valstybė ir joje veikiantis verslas turi šiuo metu visas galimybes padidinti MMA.

 Lietuvoje vis dar vangiai mažėjant nedarbo lygiui, daugeliui bedarbių puikią išeitį gali pasiūlyti laikinojo įdarbinimo paslaugas teikiančios įmonės. Tačiau šią, darbuotojų nuoma vadinamą, paslaugą dar lydi keletas niekuo nepagrįstų mitų. Jie gąsdina darbo ieškančius žmones ir taip sutrukdo sėkmingai įsitvirtinti darbo rinkoje.

Manote, kad tai nebūtina? Specialistų teigimu, automobilį reikia paruošti ne tik prieš šaltąjį metų sezoną, bet ir vasaros sezonui. Tad norėdami turėti įsimintas vasaros atostogas ir nesukti galvos dėl savo automobilio galimų gedimų reikia atminti, kad yra svarbi nuolatinė automobilio priežiūra.

 Vilniaus kolegijos studentai sukūrė asmeninius finansus padėsiančią valdyti programėlę „Studento biudžetas“. Programėlė prieinama visiems, naudojantiems Windows operacinę sistemą savo telefone. Ją galima įsigyti ir naudotis nemokamai. Ateities planuose – ir programėlės versijos kitoms platformoms. „Pripažinkime, studentams finansų valdymas nėra labai patraukli tema.

Dažnai vadovo sugebėjimas suburti komandą yra įvardijamas kaip X faktorius, su kuriuo gimstama. Kiti gi teigia, kad lyderystės yra išmokstama ir tai labai priklauso nuo šiandienos realijų, mat senus vadovus gali pakeisti jauni ir užsienio verslo guru įkvėpti vadovai. Visgi Lietuvos verslo lyderiai samprotauja, kad tam tikros savybės yra pamatinės ir jos keičiasi tik nežymiai. „Universalios lyderystės savybės išlieka, bet jos vystosi spirale, todėl atsiranda vis naujų savybių.

 Vilniaus meras Remigijus Šimašius prokurorų prašo ištirti savivaldybės valdomos įmonės „Start Vilnius“ nekilnojamojo turto sandorius.   Vilniaus meras Remigijus Šimašius prokurorų prašo ištirti savivaldybės valdomos įmonės „Start Vilnius“ nekilnojamojo turto sandorius.   Mero atstovas spaudai Aleksandras Zubriakovas BNS informavo, kad kreipimąsi Vilniaus apygardos prokuratūrai meras išsiuntė trečiadienį.

 Liepos pabaiga šalies dvidešimtmečiams tampa svarbiu laikotarpiu, nes tuomet paaiškėja, ar jie įstojo į savo svajonių specialybes. Net ir neįstojusieji į savo prioritetines specialybes susiduria su lygiai tokia pačia problema kaip ir pirmieji – kur gyventi? Apie tokį sezoniškumą portalui tv3.lt pasakoja nekilnojamojo turto bendrovės „In real“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius „Pernai prieš rudenį buvo stebimas suaktyvėjimas ir dėl studentų antplūdžio didiej...

Vyriausybė pritarė siūlymui nuo liepos padidinti minimalią algą 25 eurais - iki 325 eurų (MMA). Tam šių metų biudžete numatyta 14,4 mln. eurų. Ministrų kabinetas trečiadienį posėdyje pritarė MMA didinimui, kuris yra jau trečias nuo 2012-ųjų pabaigos, kai dirba dabartinė koalicinė socialdemokratų, tvarkiečių ir darbiečių Vyriausybė. Nuo to laiko MMA yra padidėjusi 79 eurais.

 Naujoji Vilniaus valdžia svarsto galimybę dalyvauti „Lietuvos energijos“ kogeneracinės jėgainės statybos projekte. Miestas kaip savo dalį į jį galėtų įnešti trečiosios termofikacinės elektrinės (TEC-3) infrastruktūrą - ji galėtų būti perduota kaip turtinis įnašas arba parduota už pinigus. Investicijos į naująją jėgainę gali siekti 328 mln. eurų.

Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA), praėjusią savaitę pasiūliusi sumažinti rankinio bagažo, įnešamo į lėktuvo saloną, dydžio standartą, suskubo raminti keliautojus. Agentūra išplatino patikslinimą, jog pateiktas naujas standartas yra tik rekomendacinio pobūdžio ir atspindi „optimalų“, o ne „maksimalų“ rankinio bagažo dydį. Be to, kaip ir iki šiol, kiekviena aviakompanija yra laisva nustatyti savo ribas rankinio bagažo išmatavimams.

 Valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas išmokės 187 tūkst. eurų dividendų iš paskirstytojo pelno. Praėjusiais metais Lietuvos paštas uždirbo 233 tūkst. eurų grynojo pelno. „Viena iš pagrindinių kelių užduočių valstybės valdomoms įmonėms – dirbti efektyviai ir duoti naudą akcininkui, t. y. valstybei. Šio tikslo siekia ir Lietuvos paštas. Bendrovės finansiniams rezultatams gerėjant, jau pastaruosius kelerius metus akcininkui išmokame dividendus.

Lietuva, siekdama didinti savo konkurencingumą, turi gerinti švietimo sistemą, sako už eurą ir socialinį dialogą atsakingas eurokomisaras Valdis Dombrovskis, rašo „Lietuvos žinios“. „Ilgalaikiam konkurencingumui būtina gerai veikianti švietimo sistema. Lietuva turi sumažinti atotrūkį tarp profesinių gebėjimų ir darbo rinkos poreikių bei pagerinti gebėjimų pasiūlą.

Palangos turizmo informacijos centro atstovas Mindaugas Surblys sako, kad vietos verslininkai jau pajuto, jog turistų iš Rusijos sumažėjo. Jei pernai tokiu metu rasti laisvus apartamentus Palangoje buvo nelengva, tai šiemet jų dar tikrai yra: „Galbūt jaučia vietos verslininkai, kai sulaukia mažiau rezervacijų iš Rusijos piliečių. Vėlgi Rusijos krizė koreguoja tą turizmą, nukritęs rublis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybei pateikė nutarimo projektą, kuriuo siūloma nuo liepos 1 dienos didinti minimaliąją mėnesinę algą (MMA) ir minimalųjį valandinį atlygį. Ši žinia džiugina mažiausias pajamas gaunančius asmenis, tačiau turi ir kitą medalio pusę – vien tik keliant MMA ir nedidinant neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) valdžia siekia surinkti daugiau mokesčių valstybei darbdavių sąskaita.

Dėl išmokamų pensijų kompensacijų neturėtų nukentėti pašalpos socialiai remtiniems gyventojams. Seimas antradienį po svarstymo pritarė „darbiečių“ pataisoms, kuriomis jie siūlo grąžinamų per krizę sumažintų pensijų nepriskirti visų šeimos narių gaunamoms pajamoms, į kurias atsižvelgiama, skiriant piniginę paramą.

 Tyrimų bendrovė „Millward Brown“ vėl skelbia brangiausių prekės ženklų pasaulyje šimtuką „BrandZ Top 100”. Per dešimtmetį sąrašo vertė išaugo 126 proc. ir siekia 3,3 trln. JAV dolerių. Autoriai pastebi, kad praėjusi finansinė krizė ne tik padalijo penkmečius į du skirtinga dinamika pasižyminčius laikmečius, bet ir išryškino technologijų rinkos spartą. Pirmoje vietoje atsidūrusios technologijų kompanijos „Apple“ vertė per paskutinius metus augo 67 proc. ir dabar siekia 247 mlrd.

Valstybinė mokesčių inspekcija ( VMI) informuoja, kad nuo 2006 m. birželio, kai buvo įsteigtas vieningas VMI pasitikėjimo telefonas 1882, skirtas pranešti apie mokestinius pažeidimus, pagal gautą informaciją iš sąmoningų mokesčių mokėtojų, VMI nustatė per 31 mln. € (apie 107 mln. litų) nuslėptų mokesčių. Iš viso VMI pasitikėjimo linija sulaukė daugiau nei 26 tūkst. įvairių pranešimų, o šiemet mokėtojai institucijai jau daugiau nei 1000 kartų pranešė apie galimus mokesčių sukčiavimo atvejus.

Siekdamos įžengti bei įsitvirtinti užsienio rinkose, Lietuvos įmonės išbando daugelį būdų. Šaltieji skambučiai, elektroniniai laiškai, dalyvavimas tarptautinėse parodose. Tačiau tarp visų jau klasikiniais tapusių plėtros metodų, atsiranda ir keletas netradicinių, kitokį priėjimą prie užsienio įmonių siūlančių, įsitvirtinimo kitose šalyse metodų.

Už eurą ir socialinį dialogą atsakingas eurokomisaras Valdis Dombovskis perspėja, kad Lietuvos biudžeto deficitas šiemet neturėtų išaugti. Anot jo, EK prognozuoja, kad šiemet šalies deficitas bus 0,7-0,8 punkto didesnis nei šalis yra įsipareigojusi. „Visos valstybės, kurios yra pasirašiusios fiskalinės drausmės susitarimą, turi pasiekti savo vidutinio laikotarpio biudžeto tikslus. Lietuvos atveju tai yra, kad struktūrinio biudžeto deficitas nebūtų didesnis nei 1 proc. bendrojo vidaus produkto.

Vasara – puikus metas leisti laiką gamtoje, tačiau kartais tuo pat metu norisi papildyti ir savo žinių bagažą, sužinoti meno ar kultūros aktualijas. Visa tai galima suderinti. Paprastai regioniniuose šalies parkuose, gamta yra persipynusi su istorija, kultūra ir menu. Vienas tokių – Sirvėtos regioninis parkas, esantis Švenčionių ir Ignalinos rajonuose. Susitikimas su dievybėmis Vienas didžiausių traukos objektų čia šiandien – Mitologinis takas, kuris buvo įrengtas praėjusiais metais.

Politikams gali būti sunku susitarti dėl Vyriausybės pasiūlytos socialinės ir darbo reformos, nes šiuo metu tam nėra palankių sąlygų, sako buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

 Šiemet per pirmuosius penkis mėnesius Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficitas buvo penktadaliu mažesnis nei prieš metus, rodo išankstiniai duomenys. Iš viso sausį – gegužę į biudžetą gauta 1 mlrd. 209,2 mln. įplaukų. Tai yra 6,4 proc. (72,8 mln. Eur) daugiau nei per tą patį 2014 m. laikotarpį ir 1,1 proc. (13,5 mln. Eur) mažiau nei planuota. Biudžeto išlaidos pirmuosius penkis mėnesius buvo 1 mlrd. 375,9 mln. Eur. Tai yra 2,2 proc. (29,1 mln.

 Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs Lietuvos banko Priežiūros tarnybos surašytą Administracinio teisės pažeidimo protokolą, paskyrė 1,6 tūkst. Eur baudą M. G. už pasinaudojimą viešai neatskleista informacija ir jos perdavimą. Byloje teismas nustatė, kad M. G. pažeidė Finansinių priemonių rinkų įstatyme įtvirtintą draudimą naudotis viešai neatskleista informacija ir ją perduoti.

 Po ilgų įtikinėjimų atiduoti skolą greitųjų kreditų bendrovės nebesismulkina – reikalauja areštuoti turtą. Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis, daug registruojama būtent lengvų pinigų mėgėjų turto areštų. Pernai tokių areštų mastas perkopė 7 mln. eurų. Vien per pirmąjį šių metų ketvirtį greitųjų kreditų bendrovės pateikė 1030 prašymų areštuoti nemokių klientų turtą. Bendra suma siekia 1,6 mln. eurų.

 „Šiuo metu į bet kurį Lietuvos banką padėtą net ir terminuotą indėlį galima atsiimti kada tik panorėjus. Tokiu atveju žmogus negauna palūkanų, tačiau net jei jis indėlį ir išlaiko metus ar ilgiau, bankui iš to naudos nėra. Šis pinigų negali investuoti, kadangi turi būti pasiruošęs juos bet kada grąžinti.

 Vidaus reikalų ministerija (VRM) pirmadienį pateikė projektą, pagal kurį į Lietuvą iki 2018 metų būtų priimti iki 200 Europos Komisijos skirstomų pabėgėlių, sprendžiant migrantų krizę Viduržemio jūroje. Vyriausybei svarstyti pateiktame projekte pažymima, kad pabėgėlių perkėlimą finansuojant Europos Komisijai ir jai taikant vienkartinės išmokos mechanizmą, pabėgėlius priimanti valstybė vykdytų jį savo lėšomis, o vienkartinė išmoka būtų mokama tik „tinkamai atsiskaičius“ Europos Komisijai.

 Seimo vicepirmininkui Algirdui Sysui siūlant, kad įdarbinti puse ar mažiau etato ir uždirbantys mažiau nei oficiali minimali alga asmenys privalėtų socialiniam draudimui mokėti daugiau mokesčių, ekonomistas Raimondas Kuodis „Žinių radijui“ pirmadienį sakė, kad toks siūlymas yra ėjimas teisinga linkme, nes tai prisidėtų prie sistemos be vokelių kūrimo. „Ponas Sysas eina teisinga kryptimi ta prasme, kad daug žmonių pas mus yra pakibę – jie nėra drausti. Tai yra skandalinga.

Po beveik dvigubo elektros kainų skirtumo Lietuvos ir Estijos kainų zonose, praėjusią savaitę jis gerokai sumažėjo. Lietuvoje ir Latvijoje vidutinė elektros kaina praėjusią savaitę nukrito 8 proc., o Estijoje augo net 15 proc. Teigiamus kainų pokyčius Lietuvoje ir Latvijoje lėmė išaugusi elektros gamyba ir elektros importas, o Estijoje – sumažėję perdavimo jungčių pralaidumai. Augusi gamyba ir importas leido pirkti pigiau Lietuvos ir Latvijos kainų zonose elektra atpigo iki 42,66 EUR/MWh.

Palūkanų normoms pasiekus rekordines žemumas, DNB bankas gyventojams siūlo apsvarstyti galimybę apsidrausti nuo galimo jų augimo ateityje ir fiksuoti savo būsto paskolos palūkanas ilgesniam laikotarpiui. Nuo pirmadienio banko klientai jau gali fiksuoti palūkanas ne tik 2 ar 5, bet ir 10 metų laikotarpiui, teigiama banko pranešime. Pasak banko Kreditavimo produktų plėtros departamento vadovo Žilvino Mileriaus, pastaruoju metu klientai džiaugiasi mažomis būsto paskolų įmokomis.

Akcinės bendrovės „Achema“ Valdyba priėmė sprendimą pradėti mokėti nuo 2014 m. gruodžio mėn. įstatymais įtvirtintą SGDT saugumo dedamosios mokestį. Bendrovės „Achema“ Valdybos narys Audrius Bendaravičius, koncerno „Achemos grupė“ - ekonomikos ir finansų direktorius, laikinai vykdantis generalinio direktoriaus funkcijas, pabrėžė, jog šiam sprendimui buvo ilgai ir nuosekliai ruošiamasi: „Akcinė bendrovė „Achema“ besąlygiškai visada palaikė ir palaiko SGD terminalo poreikį ir būtinybę užtikrinant L...

 Paskutinio šanso derybos tarp Graikijos ir jos tarptautinių skolintojų - Europos Sąjungos bei Tarptautinio valiutos fondo (TVF) - sekmadienį baigėsi nepasiekus susitarimo, o tai reiškia, jog tikimybė, kad šalis taps nemoki ir pasitrauks iš euro zonos, yra kaip niekada reali, praneša naujienų agentūra BNS. Naujai išrinkta Graikijos kairiųjų vyriausybė bando išvengti drastiškos taupymo politikos, kurios reikalauja kreditoriai, ir taip įgyvendinti savo rinkiminius pažadus.

Net 17 procentų Lietuvos gyventojų nepaiso policijos perspėjimų ir socialiniuose tinkluose paskelbia informaciją, kuomet išvyksta iš namų, rodo ne gyvybės draudimo bendrovės BTA tyrimas. Dažniausiai apie savo buvimo vietą socialiniuose tinkluose informuoja 18-25 metų jaunimas. Kruopščiai vagystes planuojantiems nusikaltėliams socialinių tinklų dėka pasiruošti kriminalinei veiklai tapo lengviau „Atsiradus socialiniams tinklams, gyventojai vagims palengvino darbą.

Vėjo jėgainių eksploatuojančios įmonės ir naujus jų parkus kuriantys verslininkai atsidūrė aklavietėje. Patvirtinus naują reikalavimą nustatyti sanitarines apsaugos zonas vėjo jėgainių parkai tapo nelegalūs, o statomi negali pradėti veikti. Lietuvoje vėjų jėgainių parką kuriantis UAB „4enerija“ vadovas Tadas Navickas tikino, kad situacija yra labai bloga. Šiuo metu vyksta keturių didelių vėjo jėgainių parkų statyba Lietuvoje, kurie buvo suplanuoti iki 2012 metų.

Pačios pirmosios lietuviškos bulvės ant prekystalių nugulė jau prieš šv. Antaną. Vieni pirmųjų ankstyvąsias „Solist“ veislės bulves šią savaitę ėmė kasti Kėdainių rajono ūkininkai. Ūkininkai bulvių sodininkus į žemę sukišo dar kovo pradžioj, tačiau šiemet kasa panašiu laiku kaip ir pernai. Dėl šaltos gegužės ankstyvų bulvių negausu. Todėl ir kaina pačių pirmųjų bulvyčių bus kiek didesnė - ne mažiau kaip euras už kilogramą.

Ar pamenate, kiek 2005 metais kainavo duona, pienas ar sūris? Lietuvos statistikos departamentas kasmet kaupia įvairių prekių kainų duomenis - pažiūrėkime, kiek kilo maisto prekių kainos Lietuvoje nuo 2005 metų gegužės iki 2015 metų gegužės mėnesio ir kas pabrango daugiausiai. Svogūnai – 0,23 € Svogūnai (kg) – vidutinė mažmeninė kaina 2005 metų gegužės mėnesį buvo 0,22 euro, 2015 metų gegužės mėnesį – 0,45 euro. Per 10 metų prekė pabrango 0,23 euro centais.

Paaiškėjus milijoninės vertės machinacijoms žemėtvarkos srityje, žemės reformos Lietuvoje stabdyti nenumatoma, o pažeidimus aiškinsis prokurorai. Žemės ūkio ministrė sako, kad sustabdžius darbus, nukentėtų 10 tūkst. žmonių. 2012 metais tuometinė Nacionalinės žemės tarnybos vadovybė pasirašė 36,8 mln. eurų vertės žemėtvarkos sutarčių, nors tam buvo numatyta tik 8,7 mln. eurų. „Ar sutartys teisingai, ar ne sudarytos, vyksta tyrimas.

Pirmas šių metų kvietimas jaunųjų ūkininkų įsikūrimo paramai gauti parodė, kad prasideda labai arši konkurencija dėl europinių pinigų, o nusivylusiųjų gali būti tūkstančiai. Šimtai paramą gauti galinčių jaunųjų ūkininkų jau malšina nusiminimo kartėlį ir sprendžia hamletišką klausimą – laukti antrojo šaukimo ar deklaruoti pasėlius. Paramos įgyvendinimo taisyklėse jiems paspęsti spąstai: deklaravus pasėlius jaunieji ūkininkai jau nebegalės pretenduoti į paramą įsikurti.

Laisvai samdomų darbuotojų kiekvienas rytas gali atrodyti lyg įprastų darbuotojų savaitgalis. Darbo savaitės be darbo valandų, taip pat gali pavydėti kiekvienas, tačiau portalo tv3.lt kalbinti savo srities profesionalai tikina, kad vadovauti sau nėra taip idiliška kaip atrodo. Vienas geriausių sprendimų Fotografas Augustas Didžgalvis savo patirtį samdomame darbe prilygina priklausomybei ir teigia, kad atsisakyti tokio darbo buvo geriausias sprendimas jo gyvenime.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad Vilniui tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo gali ir mažėti. „Įtariu, kažin ar labai turėtų tikėtis Vilnius (GPM dalies padidėjimo - BNS), nes atvirkščiai gali net įvykti dėl to, kad yra trys donorai miestai, visos kitos savivaldybės didele dalimi yra dotuojamos“, - žurnalistams Vilniuje penktadienį sakė D.Grybauskaitė.

Rekordinės turguose pasirodžiusių pirmųjų Lietuvoje užaugintų braškių kainos šį savaitgalį turėtų šiek tiek mažėti. Lietuviškų braškių kainas koreguoja šylantys orai, sparčiai laukuose nokstantis derlius bei itin konkurencingos uogų iš Lenkijos kainos. Šią savaitę kilogramas po danga užaugintų lietuviškų braškių Lietuvos turguose kainavo 5–6 Eurus, lenkiškų – perpus pigiau.

Seimas ketvirtadienį apsisprendė svarstyti įstatymo projektą, draudžiantį nesąžiningus veiksmus visoje pieno ir pieno gaminių tiekimo grandinėje: pieno gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų santykiuose. Tikimasi, kad jis sutramdys pieno perdirbėjus, drastiškai sumažinusius iš ūkių superkamo pieno kainas iki žemiausių ES. Įstatymo projekte numatyta, kad pieno perdirbėjai turės supirkti visą pieno kiekį iš gamintojo, suplanuotą sutartyje.