Lietuvos verslas

 Rinkos tyrimų kompanijos „Batijos tyrimai“ apklausai parodžius, kad per metus dešimtadaliu padaugėjo žmonių, teigiančių, kad ir Lietuvoje, ir jų šeimose ekonominiai reikalai iš esmės pakrypo į blogąją pusę, „Swedbank“ asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė, kad Statistikos departamento fiksuoti gyventojų lūkesčiai rodo žymiai geresnę situaciją.

Nors Lietuvos senjorai gauna vienas mažiausių pensijų Europos Sąjungoje – vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2015 m. gegužę buvo 251,71 Eur – net iš šių pajamų daugelis sugeba sutaupyti. Tai rodo atliktas pensininkų taupymo įpročių tyrimas. Jo metu paaiškėjo, kad taupyti senjorams padeda ne tik asmeninių finansų planavimas, bet ir įvairios buitinės gudrybės, atsakingas vartojimas ir pan.

Dvigubas kainų vaizdavimas parduotuvėse prieš įvedant eurą sulaukė didžiulio dėmesio, mat pirkėjai stebėjo, ar jos perskaičiuojamos sąžiningai. Nuo liepos pradžios verslininkai nebus įpareigoti skelbti kainų abiem valiutomis, tačiau ar gyventojai tam yra pasiruošę? Kaip portalui tv3.lt sakė prekybos tinklo „Rimi Lietuva“ atstovė spaudai Giedrė Bielskytė, daugiau nei pusė jų klientų kainas dar norėtų matyti litais, todėl nuo liepos pakeitimai parduotuvėse nėra planuojami.

Europai nesutariant, ar reikia gelbėti Graikiją, ar ne, opozicijos lyderis Andrius Kubilius „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė, kad bankrutavus Graikijai, nukentėti gali ir lietuvaičiai. „Graikija vis dar yra dosnesnė ir savo pensijomis, ir atlyginimais viešajame sektoriuje negu mes. Jeigu mums reikėtų ieškoti būdų, kaip padėti Graikijai, be abejo, kiltų natūralių, labai rimtų klausimų. Iš kitos pusės, turime skaičiuoti ir tai, kokios pasekmės būtų, jeigu realiai Graikija bankrutuotų ir žlugtų.

Šiandien Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ETT) paskelbė sprendimą dviejų „SNORO“ investuotojų byloje – pritarė investuotojų ieškiniams ir nutarė, kad Lietuvos Respublika tinkamai įgyvendino ES direktyvą, numatančią indėlių garantijų sistemą, tačiau netinkamai įgyvendino ES direktyvą, numatančią investuotojų kompensavimo sistemas.

 Kasdien kiekvieną valandą, minutę, sekundę sukuriami neįsivaizduojami kiekiai informacijos. Jei per vieną dieną atsiradę duomenys būtų įrašyti į DVD diskus, tai juos sudėjus vieną ant kito susidarytų toks atstumas, kaip iki Mėnulio ir atgal. Kaip suvaldyti tokius informacijos kiekius? Kaip atrinkti faktus, kurie padėtų kurti ir tobulinti verslą? Tai pagrindinė užduotis šiuolaikiniams specialistams – verslo analitikams.

  Vilniaus savivaldybės netiesiogiai valdomos ir veiklą sustabdžiusios oro vežėjos „Air Lituanica“ bankrotą bus bandoma inicijuoti teisme. Ketvirtadienį vykusiame įmonės kreditorių susirinkime nuspręsta nepradėti bendrovės bankroto procedūros ne teismo tvarka, pranešė „Air Lituanica“. Nurodoma, kad prieš šį siūlymą balsavo vienas kreditorius - savivaldybės valdoma įmonė Vilniaus šilumos tinklai, turintys 27,78 proc. visų kreditorių balsų.

 Lietuvos energetikos ministras neneigia, kad Lietuva kalbasi su Norvegijos „Statoil“ dėl lankstesnio suskystinų gamtinių dujų (SGD) importo grafiko. Rokas Masiulis sako, kad bandomi įvairūs SGD terminalo veiklos režimai, jo galimybės, todėl ministerija yra paprašiusi įmonių pasirengti įvairiems galimiems scenarijams. Ministras pripažįsta, kad informacija apie derybas su „Statoil“ viešai pasklido kiek per anksti.

 „Akmenės cementas“ elektros energiją ir toliau pirks laisvojoje rinkoje. Bendrovė pratęsė bendradarbiavimo sutartį su nepriklausomu elektros tiekėju „Elektrum Lietuva“. „Akmenės cementas” elektros energiją iš „Elektrum Lietuva“ perka nuo 2011 metų. Bendrovė vidutiniškai suvartoja 130 mln. kWh elektros energijos per metus. Planuojama, kad 2015 metais suvartojamos elektros energijos kiekis augs iki 150 mln. kWh, nes bendrovė paleido naują sauso gamybos būdo klinkerio liniją.

 Kredito paslaugomis besinaudojantis Lietuvos gyventojas vidutiniškai per trejus metus pasiima beveik dvi paskolas, o besiskolinantys tampa vis ištikimesni tam pačiam kreditoriui. Tokius duomenis atskleidė specializuoto vartojimo paskolų banko „Bigbank“ užsakymu bendrovės „Carat“ vykdytas tyrimas.   61 proc. šalies gyventojų per trejus paskutinius metus banke ar kreditų bendrovėje ėmusių vartojimo paskolą, tai darė vieną, o beveik trečdalis – du arba tris kartus.

Lietuvos Statistiskos departamento duomenimis BVP 2014 metais palyginti su 2013 metais, padidėjo 3 procentais, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką. Tokie augimo rodikliai žymiai lenkia bendrus tiek euro zonos, tiek ES augimo rodiklius. Pasaulio banko duomenimis Lietuvos BVP vienam gyventojui siekia 25 453 JAV dolerių.

Pajūrio verslininkai susiėmę už galvų – birželis tragiškas – poilsiautojų nedaug, o ir tie patys labai jau taupūs. Keletą kartų mažiau nei pernai į Palangą atvažiavo ir turtingesnių užsieniečių. Viską lemia oras, o šis – lyg pavasarį ar rudenį: šaltas ir lietingas. Prekybininkai graužia nagus: tarkim, vieta metams prekiauti paveikslais jiems kainuoja per 2 tūkstančius eurų.

Naujausi genų tyrimai gali paaiškinti, kodėl vieni žmonės yra labiau nei kiti linkę laiką leisti ant sofutės priešais televizorių. Eksperimentai atlikti su žiurkėmis leidžia manyti, kad egzistuoja tingėjimo genas, rašo „Business Insider“. Mokslininkai patalpino grupę žiurkių į atskirus narvelius su bėgimo ratais, kuriuose jos galėjo mankštintis. Per šešias dienas buvo išmatuotas kiekvienos žiurkės laikas praleistas bėgimo rate.

Joninių proga panevėžiečiai traukia į turgų. Šiomis dienomis čia giedžiamiausia prekė ąžuolų vainikai, lauko gėlės ir jomis puoštos šiaudinės skrybėlės. Populiariausios vardynos užsakymais užvertė ne tik turgaus prekiautojus, bet ir gėlių salonus. Turguje ąžuolų vainikų kainos įvairios už didesnį prašoma nuo 6 eurų, mažesni euru pigesni. Lauko gėlių puokštelės nuo euro iki 2. Turgaus prekeiviai džiaugiasi, kad pirkėjai šluoja ir lauko gėles.

 Graikijos vyriausybė ėmė keisti savo poziciją ta prasme, kad pradėjo teikti kiek konkretesnius ir realistiškesnius pasiūlymus dėl to, kaip galėtų vykdyti savo įsipareigojimus, „Žinių radijui“ antradienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų vadovas Ramūnas Vilpišauskas. „Pagrindinis trumpalaikis tikslas yra, kad biudžetas turėtų perteklių ir kad po truputį Graikija galėtų mažinti savo įsiskolinimus.

 Jau antrą savaitę iš eilės vidutinė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje mažėjo 8 proc. – siekė 39,39 EUR/MWh. Tokį kainų kritimą lėmė 27 proc. didesni elektros perdavimo pajėgumai iš Estijos ir Rusijos. Elektros kainos Lietuvoje ir Latvijoje svyravo nuo 5,06 EUR/MWh iki 58,10 EUR/MWh. Augo „Estlink” jungties pajėgumai Estijoje vidutinė elektros kaina sumažėjo 13 proc. ir tesiekė 24,61 EUR/MWh. Čia kainos svyravo nuo 4,06 EUR MWh iki 57,99 EUR/MWh.

 Nuo šiol Vilniaus Savivaldybės darbuotojai turi teisę individualiai pasirinkti, kada ateiti į darbą ir kada iš jo išeiti. Atsižvelgiant į darbuotojų poreikius, leista rinktis ne daugiau kaip dviem valandomis skirtis galinčią darbo laiko pradžią ir pabaigą, išlaikant nustatytą 8 valandų darbo dienos, 40 valandų trukmės 5 darbo dienų darbo savaitės su dviem poilsio dienomis darbo laiko režimą.

Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai atskleidė, kad šalies finansų sistema yra pasirengusi atremti staigų ekonomikos ar finansų rinkų būklės pablogėjimą. Lietuvos finansų sistemos stabilumą padės sustiprinti šiemet pradedami taikyti nauji makroprudenciniai reikalavimai bankams. Tokios išvados pateikiamos Lietuvos banko paskelbtoje Finansinio stabilumo apžvalgoje.

 Seimui dar metams pratęsus pridėtinės vertės mokesčio lengvatą šildymui, šios pataisos iniciatorius, „darbietis“ Kęstutis Daukšys „Žinių radijui“ pirmadienį sakė, kad valdžia nerado sprendimo, kaip būtų galima kompensuoti lengvatos šildymui panaikinimą, todėl ir buvo nutarta tą lengvatą palikti.

 Tradiciškai vasarą, atėjus atostogų metui, vartotojų poreikiai keičiasi ir tai turi įtakos įvairių verslo sektorių veiklos rezultatams. Nekilnojamojo turto rinkoje irgi galioja nuostatos, jog būsto rinkoje vasara ir žiema yra mažiau aktyvūs sezonai, palyginti su pavasariu ir rudeniu.

Politikai nutarė vieneriems metams pratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui, nes atsisakant šios lengvatos, reikia dar labiau sumažinti šilumos kainą, teigia premjeras. „Iki Seimo rinkimų (iki kitų metų liepos 1-osios pratęsta lengvata, rinkimai - spalį - BNS) tikriausiai dėl to, kad pratęsus pusmečiui, po to vėl būtų grįžtama prie to paties klausimo. Kiek atsimenu, ta pataisa visada būna pratęsiama, tai čia yra politinis požiūris.

 Kitą savaitę pensininkams vidutiniškai po 5 € didės pensijos. Nors premjeras tai vadina džiugia žinia, dauguma senjorų lieka nusivylę, kodėl tiek mažai. Pensijos padidėjimas kiekvienam pensininkui bus skirtingas, mat priklausys nuo darbo stažo, gauto atlyginimo.

Praėjusią savaitę portalas tv3.lt rašė apie tai, kad Graikija lietuvių atostogų pasirinkimuose nusileidžia tik Turkijai. Vis dėlto liko iki birželio pabaigos liko mažiau nei savaitė, o tada šalis spręs, ar pasilikti euro zonoje ar susiveržti diržus ir vykdyti finansinius įsipareigojimus Tarptautiniam valiutos fondui ir Europos sąjungai.

Valdančiosios koalicijos lyderiai, pirmadienį nusprendę dar metams pratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui, pasirinko lengviausią kelią, užuot sprendę, kaip padidinti gyventojų pajamas, sako „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas. Žygimanto Maurico teigimu, Vyriausybė apskritai vengia priimti sudėtingus sprendimus ir tokiu būdu stabdo šalies progresą. „Sprendimas (pratęsit PVM lengvatą šildymui - BNS) šiek tiek keistokas, nes jau kaip niekad buvo pasiryžtą lengvatą naikinti.

 Briuselyje Viršūnių susitikime dalyvaujanti prezidentė Dalia Grybauskaitė mano, kad Graikija iš euro zonos nesitrauks, tačiau net ir nusprendus kitaip, Lietuva didesnės finansinės įtakos nepajus:  „Mes su Graikija praktiškai neturime didelių ir gilesnių ekonominių santykių. Mes ten praktiškai nesame investavę, nei pirkę Graikijos vyriausybės vertybinių popierių, taigi tiesioginės įtakos tikrai praktiškai nepajustume.

 Pirmadienį vakare Briuselyje prasideda svarbiausias šios savaitės euro zonos įvykis – neeiliniame Europos Sąjungos lyderių susirinkime bus sprendžiama Graikijos situacija. Laiko susitarti lieka vis mažiau – dabartinė, antroji, Graikijos gelbėjimo programa baigiasi birželio pabaigoje. Susitars paskutinę minutę „Danske Bank“ analitikai prognozuoja, kad susitarimas tarp Graikijos ir tarptautinių kreditorių bus pasiektas.

 Daugiau kaip 800 įvairių prekyviečių ir paslaugų teikimo vietų Vilniuje ir kituose didmiesčiuose − tiek jų per vieną mėnesį pažymėjo pirkėjai specialioje programėlėje norėdami jose atsiskaityti ne tik grynaisiais pinigais, bet ir turimomis mokėjimo kortelėmis. Dažniausiai galimybės už paslaugas ir pirkinius mokėti negrynaisiais pinigais pasigendama pašto skyriuose ir Gariūnų turgavietėje.

Akcijų medžioklė prekybos tinkluose, nuolaidų kuponų žvejyba pašo dėžutėse – tai žingsniai, kuriuos atlieka ne tik lietuviai norėdami įsigyti prekių pigiau. Tačiau yra ir kitokių būdų įsigyti įvairių prekių už nedidelę kainą. Vienas iš jų – valstybės konfiskuotos prekės. Išmanusis telefonas „Iphone 5“ už 50 eurų ar sidabrinis žiedas už 5 eurus, tai ne akcija, tai valstybės konfiskuotos prekės, kurias galima įsigyti ir internetu.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, pirmadienį susitikusi su Kinijos vicepremjeru Gaoly Zhangu (Gaoliu Džangu), teigia, kad abiejų šalių ekonominis bendradarbiavimas intensyvėja. „Lietuvos ir Kinijos ekonominis bendradarbiavimas vis labiau intensyvėja. Didėja mūsų eksportas į šią šalį, stiprėja verslo ryšiai. Turime išnaudoti šį bendradarbiavimo potencialą su viena didžiausių ekonomikų pasaulyje.

Vyriausybei pritarus siūlymui nuo liepos padidinti minimalią algą (MMA) 25 eurais iki 325 eurų, o premjerui Algirdui Butkevičiui užsiminus, kad norą nuo kitų metų sausio MMA padidinti iki 350 eurų, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigia, kad MMA kėlimas gali būti ir duoklė už socialinį modelį.

 Po ne taip seniai nuvilnijusios finansų krizės bankai turėjo išmokti daug pamokų, o reguliuotojai surasti reikšmingų sprendimų, kaip užtikrinti finansinio stabilumo, finansinės integracijos bei ekonomikos augimo suderinimą ir atgauti visuomenės pasitikėjimą. Tad neišvengiamai buvo imtasi „gydymo“ priemonių. Pagrindiniais vaistais tapo lavina griežtų reguliavimo aktų, kuriuose prioritetinis dėmesys skiriamas bankų stabilumo bei tvarumo klausimams ir vartotojų apsaugos aspektams.

Vienas didžiausių baldų prekybos centrų „Baldų rojus“ skelbia stulbinančią akciją – kviečia baldus įsigyti nuo 1 euro. Jau ateinantį šeštadienį, birželio 27 dieną 13 val., prekybos centro kieme prasidės antrasis naujų baldų aukcionas, kuriame visų baldų pradinė kaina bus vienas euras. Pirmasis toks aukcionas buvo stebėtinai sėkmingas – pirkėjai tiesiog „iššlavė“ visus baldus ir sutaupė daug pinigų namų įsirengimui ar atsinaujinimui. Dauguma baldų buvo parduoti pigiau nei rinkos kaina.

Jeigu ketinate įsigyti svarbų pirkinį ar jau suplanavote atostogas užsienyje, specialistai netrukus jums primins, kokios teisės jus saugo nuo apgaulės ir ką daryti, jei prekė nekokybiška. Pasirodo, lietuviai savo vartotojo teises išmano prasčiau nei kitų Europos Sąjungos gyventojai. Vis dėlto padėtis gerėja. Skundų sulaukiama vis mažiau, nes vis dažniau pirkėjai ir pardavėjai konfliktus išsprendžia taikiai. Tiesa, ir patys pirkėjai mėgsta pasukčiauti.

Kiekvienas svajojame apie jaukų būstą, kuriame būtų gera praleisti laiką, pasikviesti svečių ir visą laiką būti pakilios nuotaikos. Nieko nelaukdami siūlome keletą idėjų, kurios tikimės pakurstys jūsų fantaziją ir įkvėps griebtis permainų namuose.

Premjeras Algirdas Butkevičius sekmadienį Vilniuje susitiko su Kinijos vicepremjeru Gaoly Zhangu. Tai pirmas tokio aukšto rango Kinijos politiko vizitas Lietuvoje. Per susitikimą valstybių atstovai aptarė ekonominį bendradarbiavimą bei Lietuvos galimybes eksportuoti maisto produktus į Kiniją. Prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikimas su Kinijos atstovu įvyks pirmadienį. Kinijos vicepremjeras G.Zhangas – pirmas pagal rangą iš keturių Kinijos premjero pavaduotojų.

Važinėjimas dviračiu yra ne tik smagus būdas palaikyti gerą fizinę formą, bet taip pat gali kelti darbuotojų moralę, jei šie kartu dalyvauja žygiuose ir važiavimuose. Amerikos dviratininkų lygoje dalyvauja maždaug 500 kompanijų, kurios laikosi dviratininkams draugiškos politikos – nuo alaus bravorų iki technologijų kompanijų. Portalas „Entrepreneur“ skelbia šių įmonių patarimus kitiems. Biurai turi būti pritaikyti dviratininkams.

Vienam kauniečiui laimėjus pusaštunto milijono eurų prizą „Eurojackpot“ – loterijos bilietų pardavimai gerokai išaugo. Žmonės eina, perka loterijos bilietus ir taip pat tikisi nutverti laimės paukštę už uodegos. Ir išties, ar kada susimąstėte, kiek pinigų išleidžiate loterijai? Ar juos švaistote vėjais, ar tiesiog pinigus leidžiate pramogai? O gal jūs, jei nuolat perkate loterijos bilietus, jau esate nuo jos priklausomas, kaip kazino gyvenimus pralošiantys žaidėjai.

Geriausi dalykai gyvenime gali būti nemokami, tačiau tai nereiškia, kad jie nepareikalaus laiko ir pastangų. Ypač, kai kalbama apie svarbias gyvenime pamokas ir įgūdžius. Portalas entrepreneur.com skelbia 9 savybes, kurių išmokti yra labai sunku, bet jos būtinai pravers gyvenime. Laiko planavimas Darbdaviai itin vertina žmones, kurie moka planuoti savo laiką. Labai svarbu surasti strategiją, kuri veikia pačiam žmogui ir jos laikytis.

Graikija žino, kad jos negalima išmesti iš euro zonos, tad naudoja aštrią ir jos šaliai pavojingą derybų taktiką, teigia „Nordea“ banko ekonomistas. Pasak Žygimanto Maurico, vienas realiausių scenarijų, kad šalies skolas tiesiog teks padengti Europos Sąjungos valstybėms. „Manau, kad Graikija liks, nes ji yra ES, NATO narė ir ji gali elgtis chamiškai. Manau, kad visos šalys turės vienaip ar kitaip susimesti Graikijos skoloms, tik kai kurios šalys gali priešintis“, - BNS sakė Ž.Mauricas.

 Alytuje per kelerius metus atsiras maisto klasteris: į vieną projektą susijungs kokoso aliejaus, kakavos produktų gamyklos ir planuojamas statyti šokolado fabrikas. Šokolado specialistas Domantas Užpalis tikisi, kad klasteris ne tik padidins gamybos našumą, bet ir dar labiau išgarsins Lietuvą kaip aukštos kokybės šokolado šalį: „Pamatėme labai didelę galimybę papildyti visą produkto ciklą. Turėsime galimybę pirkti žaliavą, turėti nenutrūkstamą tiekimą.

Žmonės atsipalaiduoja vien galvodami apie atostogas. Vis dėlto jų organizavimas ir pasirinkimas gali tapti labai rimtu išbandymu, mat, ekspertų teigimu, šiemet už tą pačią kainą galima pamatyti daugiau, o padidėjęs tiesioginių skrydžių skaičius organizavimą daro lengvesniu. Taip pat sudarėme TOP 9 tautiečių pasirinkimus šią vasarą.

Lietuvos vartotojų instituto vertinimu, komercinių bankų pasirinkta strategija mažinti nemokamai išgryninamų pinigų sumas riboja vartotojų pasirinkimo laisvę ir sudaro prielaidas brangti finansinėms paslaugoms. Toks vieno iš mokėjimo būdų diskriminavimas kelia didelį susirūpinimą vartotojams. „Bankų sprendimas riboti nemokamai išsiimamų grynųjų pinigų sumas sudaro prielaidas brangti finansinėms paslaugoms, nes apriboja vartotojų pasirinkimo galimybes.

 Lietuvos lazerių pramonė gyvuoja pusę amžiaus. Nuo pirmojo lietuvių sukonstruoto lazerio įžiebimo 1966-aisiais prabėgo jau beveik 50 metų ir šiandien Lietuvos lazerių pramonė vis labiau stebina pasaulį. Lietuvoje kuriamų produktų dėka veržiamės į lazerių pramonės milžinų gretas. Pavyzdžiui, lietuvių daugiaspalviai ultra spartieji lazeriai yra pripažinti geriausiais pasaulyje. Kiti ypač galingi lazeriai perpjauna net iki 2-3 cm storio plieninius lakštus.

Vilniaus miesto taryba priėmė sprendimą skirti kasmėnesinę 100 eurų kompensaciją už ikimokyklinį ugdymą. Darbo partijos pirmininkas europarlamentaras Valentinas Mazuronis įsitikinęs, kad toks sprendimas pažeidžia lygių teisių principą ir skatina socialinę nelygybę,taip didinama socialinė atskirtis.

 Graikijai ir Europos Sąjungos (ES) lyderiams nepavykstant susitarti dėl finansinius sunkumus išgyvenančios Graikijos skolų mokėjimo, Lietuvos finansų ministras sako nėra tikras, ar šalies bankai pirmadienį atsidarys, nes ES finansų ministrams nepateikta reali šalies finansinė situacija.

SEB banko duomenimis, daugelis didžiausią turtą valdančių Baltijos šalių gyventojų negalvoja apie tai, kaip savo turto valdymą perleis įpėdiniams. Šiuo metu turto paveldėjimo klausimu yra pasirūpinę tik vos daugiau nei penktadalis (21 proc.) didelį turtą valdančių asmenų Baltijos šalyse. „Remiantis tyrimo duomenimis, žmonės turto perdavimu įpėdiniams pradeda labiau rūpintis sulaukę vyresnio amžiaus arba tada, kai pradeda disponuoti didelės vertės turtu.

 Inreal duomenimis vos 13 proc. (21 iš 161) šiuo metu plėtojamų šalies didmiesčiuose nekilnojamojo turto projektų diegia išmaniąsias technologijas. Dauguma jų – orientuotos į mažesnes eksploatavimo sąnaudas. Nepaisant to, kad išmaniųjų sistemų diegimas suteikia nekilnojamojo turto projektams išskirtinumo rinkoje, vystytojai minimaliai investuoja į šias technologijas. Tokių projektų Lietuvoje yra labai nedaug.

 Kas antras lietuvis yra numatęs biudžetą atostogoms. Tuo tarpu atostogų nuotaikos septynių Europos valstybių mastu niūresnės – poilsiui sukaupęs lėšų yra kas trečias europietis. Be to, beveik kas antras europietis, įskaitant ir lietuvius, pavasarį dar nežinojo, kiek tiksliai išleis atostogoms. Tokius rezultatus atskleidžia Centrinės ir Rytų Europos šalyse atlikta finansų grupės „International Personal Finance“ (IPF) klientų apklausa.

Pasaulinė valiutų vertės dinamika rimtai sujaukė brangiausių pasaulio miestų dešimtuką. Tyrimų bendrovės „Mercer“ sudaryto sąrašo viršūnėje šiais metais nebepamatysime tokių miestų kaip Tokijas ar Maskva. Didžiausias Japonijos metropolis krito iš 10 į 11 vietą, nors dar 2013 metais kasmet sudaromame brangiausių gyventi miestų sąrašę buvo trečioje pozicijoje. Taip atsitiko dėl pastaruosius metus pingančios jenos JAV dolerio atžvilgiu, rašoma portale ft.com.