Palūkanų normoms pasiekus rekordines žemumas, DNB bankas gyventojams siūlo apsvarstyti galimybę apsidrausti nuo galimo jų augimo ateityje ir fiksuoti savo būsto paskolos palūkanas ilgesniam laikotarpiui. Nuo pirmadienio banko klientai jau gali fiksuoti palūkanas ne tik 2 ar 5, bet ir 10 metų laikotarpiui, teigiama banko pranešime.
Pasak banko Kreditavimo produktų plėtros departamento vadovo Žilvino Mileriaus, pastaruoju metu klientai džiaugiasi mažomis būsto paskolų įmokomis. Tačiau naivu tikėtis, kad palūkanų „rojus“ tęsis dešimtmečiais – jau matyti signalų, kad tarpbankinės palūkanų normos kelerių metų perspektyvoje pradės kilti.
„Klientams siūlome ne pasikliauti situacija finansų rinkose, o apsidrausti nuo palūkanų svyravimo rizikos. Fiksavę paskolos palūkanų normas ilgesniam laikotarpiui klientai bus užtikrinti, kad paskolos įmoka nedidės net ir esant nepalankiai situacijai finansų rinkose“, – teigė Ž. Milerius.
Tuo tarpu SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė pastebi, kad brangesnes fiksuotas palūkanas renkasi žmonės turintys jautresnį biudžetą arba tie, kurie mėgsta pastovumą.
„Turėtų rinktis tie vartotojai, kurie pakilus palūkanoms, susidurtų su sunkumais bankui grąžinant paskolą ir neturi vilčių, kad jų pajamos ateityje augs. Lietuvoje ilgą laiką galima fiksuotis nuo 3 iki 10 metų ir tiek laiko paskolos įmoka nesikeis, kad ir kokie būtų pokyčiai rinkoje. Neretai žmonės, kurie susidorotų su finansiniais sunkumais, renkasi fiksuotas palūkanas. Tai yra aiškinama tuo, jog tai yra žmonės, mėgstantys pastovumą ir yra pasiryžę už tai sumokėti daugiau, mat fiksuotos palūkanos yra didesnės“, - portalui tv3.lt sakė ekspertė.
Tiesa, ji pastebi, kad lietuviai, imdami paskolas, dažniausiai renkasi plaukiojančias palūkanų normas, jei šios tuo metu yra mažos ir tik esant didesnėms palūkanoms, ryžtasi jas fiksuoti. J. Varanauskienė taip pat pastebi, kad esant fiksuotoms palūkanoms, klientai negali anksčiau grąžinti paskolos ar peržiūrėti sutarties su banku sąlygų, kol nesibaigė fiksavimo laikotarpis. Su tuo sutinka ir Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė.
„Paskutiniu metu bankai nelabai leidžia pasikeisti iš fiksuotų į nefiksuotas palūkanų normas. Jei žmonės visą laiką mokėjo didesnes palūkanas ir dabar nori rinktis mažesnes, bet ne visuomet tai yra galima“, - naujienų portalui tv3.lt teigė jis.
Jo teigimu, bankų analitikai yra profesionalai ir tuos klausimus yra išnagrinėję nuodugniai, todėl noriu pasakyti bankai mažai ką daro kliento naudai ir ieško daugiau pelno. Vis dėlto J. Varanauskienės teigimu, analizės yra atliekamos taip, kad tai į naudą išeitų abiem pusėm, tačiau esant fiksuotoms palūkanoms neretai paskolos būna brangesnės.
„Kuo ilgesnis laikotarpis, tuo sunkiau numatyti palūkanų dinamiką. Ne pro langą pasižiūrėję, jie turi įvertinti kaip rinkoje keisis palūkanos, kad per visą užfiksuotą laikotarpį kintamų ir fiksuotų palūkanų sumokėta suma būtų panaši arba kad nepraloštų nei vienas nei kitas. Kiekvienoje prognozėje prisideda rizikos priedas, taigi labai tikėtina, kad pasirinkę fiskuotas palūkanas per visą paskolos laikotarpį sumokės šiek tiek daugiau nei kitu atveju. Kita vertus, jeigu palūkanos iššoktų virš tos ribos, kur būna fiksuotos palūkanos, tokiu atveju jie nesusiduria su sunkumais“, - tikina ekspertė.
Ž. Milierius sutinka, kad fiksuotas palūkanų normas turėtų rinktis klientai, kurie nesitiki, kad ateityje jų pajamos augs.
„Fiksuotą palūkanų normą galima prilyginti draudimui – jos yra šiek tiek didesnės nei kintamos, tačiau klientas tiksliai žino, kad palūkanų svyravimai paskolos įmokai įtakos neturės. Be to, šiuo metu palūkanų normos yra ypač mažos, todėl fiksuoti palūkanas ilgesniam laikui yra paranku“, - teigia jis.
Anot J. Varanauskienės šiuo metu skirtumas tarp fiksuotų ir kintamų palūkanų normos yra labai nedidelis, taigi tikimybė, kad kils palūkanų norma yra maža arba tai neįvyks artimiausiu metu.
Daugumoje finansine disciplina pasižyminčių Vakarų Europos valstybių (pvz. Vokietija, Beneliukso ir Skandinavijos šalys) gyventojai renkasi fiksuotas palūkanų normas, o kintamos palūkanos populiarios Pietų Europos šalyse – pvz., Graikijoje, Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje.
Birželio pradžioje savaitinė EURIBOR palūkanų norma buvo neigiama ir sudarė -0.129 procento.
