Užsienis

Bundesvero generolas Christianas Freudingas, kuris nuo karo pradžios vadovauja Ukrainos situacijų centrui Vokietijos gynybos ministerijoje ir ginkluotės įsigijimui, apie artilerijos šaudmenų tiekimą Kyjivui kalba su nevilties gaidelėmis, rašo leidinys „Spiegel“, kuriuo remiasi UNIAN.

Palestiniečių ministras pirmininkas Mohammadas Shtayyeh pirmadienį paskelbė apie savo vyriausybės, kuri valdo dalį okupuoto Vakarų Kranto, atsistatydinimą. „Ponui prezidentui (Mahmudui Abbasui) teikiu vyriausybės atsistatydinimo prašymą“, – pareiškė M. Shtayyeh ir pridūrė, kad toks žingsnis žengiamas „įvykių, susijusių su agresija prieš Gazos Ruožą ir eskalavimu Vakarų Krante ir Jeruzalėje“, akivaizdoje.

Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyrylas Budanovas pareiškė, kad rusų opozicionierius Aleksejus Navalnas mirė dėl trombo. „Aš galiu jus nuvilti, tačiau tai, ką mes žinome, – jis iš tiesų mirė nuo trombo. Ir tai yra daugiau ar mažiau patvirtinta. Tai ne iš interneto žinau, tačiau, deja, natūrali (mirtis)“, – konferencijoje „Ukraina. 2024 metai“ kalbėjo K. Budanovas.

Papua Naujosios Gvinėjos aukštumose pagrobtas australų sraigtasparnio pilotas ir dar du žmonės, pirmadienį pranešė šalies policijos viršininkas. „Didelį dėmesį skiriame tam, kad kuo greičiau išspręstume šią problemą“, – sakė komisaras Davidas Manningas, patvirtinęs piloto pilietybę. Pilotas ir dar du žmonės, kurie, kaip manoma, dirbo telekomunikacijų srityje, buvo pagrobti netoli Sisos kalno centrinėje Helos provincijoje.

Ukrainos vasarą suplanuoto kontrpuolimo veiksmai Kremliui buvo nutekinti 2022 m. rudenį, dar prieš jiems prasidedant, spaudos konferencijoje sekmadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis pabrėžė, kad tokie planai turi būti laikomi paslaptyje. Pasak jo, kuo mažiau žmonių žinos Ukrainos kariuomenės planus, tuo greitesnė bus pergalė. Turi naują planą V. Zelenskis užsiminė, kad lėtą kontrpuolimą 2023 m. vasarą lėmė priešo sąmoningumas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį turi priimti Europos lyderius, atvyksiančius į konferenciją, kurios tikslas – sustiprinti Vakarų paramą Ukrainai, dvejus metus atremiančiai Rusijos invaziją. Susitikimas Paryžiuje bus proga dalyviams „dar kartą patvirtinti savo vienybę ir ryžtą įveikti Rusijos vykdomą agresijos karą Ukrainoje“, nurodė Prancūzijos prezidentūra.

Ukrainos ambasadorius Lenkijoje Vasylis Zvaryčius paragino Lenkijos valdžios institucijas daryti viską, kas įmanoma, kad būtų rasti ir baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenys, atsakingi už ukrainietiškų grūdų išpylimą iš transporto priemonių ir traukinių vagonų, vykstančių per Lenkijos teritoriją. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, Ukrainos diplomatas apie tai prakalbo tinkle „X“, reaguodamas tai, kad sekmadienį buvo surengta dar viena tokio tipo provokacija.

Dėl didelio amunicijos trūkumo Ukrainos kariuomenėje šalies užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino uždrausti šaudmenų eksportą iš ES į kitas valstybes, išskyrus Ukrainą. Jis tai pareiškė interviu „RedaktionsNetzwerk Deutschland“ (RND), praneša portalas „eurointegration“. „Visos sutartys dėl Europoje pagamintų šaudmenų eksporto į trečiąsias šalis turi būti pristabdytos ir visi šaudmenys turi būti siunčiami į Ukrainą“, – sakė jis.

Viename iš Krymo (Rusijos okupuota Ukrainos teritorija) barų kilusiose muštynėse dalyvavo ginkluoti vietos kariai, atvykę „gelbėti“ savo draugų. Baro savininkės teigimu, tai nebuvo vienintelis toks Rusijos kariuomenės karių savivalės atvejis. Incidentas Simferopolio Černomorskij rajone įvyko vasario 23-ąją, kuomet Rusijoje yra švenčiama kariuomenės diena. „Podjom“ skelbiama, kad dėl šio įvykio buvo iškelta baudžiamoji byla, sulaikyti du įtariamieji.

Bulgarijos ministras pirmininkas Nikolajus Denkovas su delegacija atvyko vizito į Ukrainą. Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Bulgarijos leidiniu BNT. Bulgarijos delegacijoje – teisingumo, aplinkos ir energetikos ministrai Atanasas Slavovas, Julianas Popovas ir Rumenas Radevas, gynybos ir užsienio reikalų viceministrai Stanimiras Georgijevas ir Tichomiras Stoičevas, taip pat Gynybos ministerijos vadovas admirolas Emilis Eftimovas.

Panašu, kad bus pašalinta paskutinė kliūtis Švedijai tapti NATO nare, kai pirmadienį Vengrijos parlamentas ratifikuos Skandinavijos šalies paraišką narystei. Švedija pateikė prašymą narystei NATO po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą. Įstojimas į JAV vadovaujamą Aljansą reiškia didelius pokyčius tiek Švedijos gynybai, tiek geopolitinei pusiausvyrai regione.

Tūkstančiai brazilų sekmadienį išėjo į San Paulo gatves, buvusiam Brazilijos prezidentui Jairui Bolsonaro demonstruojant savo politinius raumenis ir atmetant draudimą, dėl kurio jis aštuonerius metus neturi teisės kandidatuoti į renkamas pareigas.  Kreipdamasis į didžiulę šalininkų minią mieste, kuris laikomas Brazilijos ekonominiu centru, J. Bolsonaro dar kartą paneigė kaltinimus, kad rengė perversmą siekdamas likti valdžioje po pralaimėtų 2022 metų spalio rinkimų.

Naktį į pirmadienį Rusijos kariškiai smogė aviacijos smūgį Sumų srities Junakivo bendruomenei, žuvo du žmonės. Tai „Facebook“ paskyroje pranešė Sumų srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“. „Šiandien, vasario 26-ąją, 2 val. 15 min. buvo smogtas aviacijos smūgis Junakivo bendruomenei. Priešas panaudojo valdomąsias aviacines bombas. Užfiksuoti keturi sprogimai. Preliminariais duomenimis, dėl aviacijos smūgio žuvo du žmonės – namuose buvę sutuoktiniai“, – rašoma pranešime.

Izraelio kariuomenė pasiūlė planą, kaip evakuoti civilius iš „kovų zonų“ Gazos Ruože, pirmadienį paskelbė premjero Benjamino Netanyahu biuras. Prieš tai B. Netanyahu pareiškė, kad sausumos invazija į palestiniečių teritorijos pietinį Rafos miestą būtina. Užsienio vyriausybės ir pagalbos organizacijos ne kartą pareiškė nuogąstavimus, kad įsiveržimas į Rafą pareikalaus masinių civilių aukų. Daugiau nei 1,4 mln.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio paskelbti Ukrainos nuostolių kare su Rusija skaičiai smarkiai skiriasi nuo JAV pareigūnų pateiktų duomenų, praneša „The New York Times“. Sekmadienį V. Zelenskis viešai paskelbė, kad gindami Ukrainą žuvo 31 000 Ukrainos karių. „The New York Times“ pažymi, kad šio skaičiaus neįmanoma nepriklausomai patikrinti. Tačiau kartu skaičius daugiau nei dvigubai mažesnis, nei skaičiuoja JAV pareigūnai.

Rusijos kariuomenė naktį į pirmadienį atakavo Ukrainos teritoriją raketomis ir smogiamaisiais dronais. Oro gynybos pajėgos numušė devynis „šahedus“ ir tris raketas. Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generaliniu štabo. „Praėjusią parą ir šią naktį okupantai rusai vėl atakavo Ukrainą balistinėmis ir sparnuotosiomis raketomis bei dronais kamikadzėmis“, – sakoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo suvestinėje.

Pirmadienį Vengrijos parlamentas turėtų ratifikuoti Švedijos narystę NATO. Įstatymų leidėjai ketina balsuoti dėl Švedijos narystės NATO per pirmąją plenarinę sesiją parlamentui grįžus po žiemos pertraukos. Balsavimo laukiama po pietų. Parlamento komitetai jau pritarė ratifikavimui. Dabar trūksta tik visos asamblėjos pritarimo. Vengrija yra vienintelė iš 31 NATO valstybės narės, dar neratifikavusi Švedijos narystės. Visos narės turi pasirašyti paraiškas prieš priimant naują šalį.

Sekmadienį JAV oro pajėgų kariškis mėgino susideginti prie Izraelio ambasados Vašingtone, pareiškė pareigūnai, žiniasklaidai pranešus, kad jis protestavo prieš karą Gazos Ruože. Kaip informavo socialiniame tinkle X Amerikos sostinės priešgaisrinė tarnyba, gelbėtojai atskubėjo prie Izraelio ambasados prieš pat 13 val. vietos laiku pagal iškvietimą.

Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas pasidžiaugė ukrainietiškų dronų „Sych” veiksmingumu. Pasak jo, pasitelkus šiuos dronus Ukrainos pajėgoms pavyko sunaikinti 100 mln. dolerių vertės Rusijos įrangos.  Svarbiausi įvykiai: 23:55 | Ministras: ukrainietiškų dronų gamyba pasiekė Rusijos lygį Ukraina, oficialiais duomenimis, pasivijo Rusiją ir pagal  gaminamų kovinių dronų skaičių, ir pagal kokybę.

Per apšaudymą Dnipro mieste buvo sužeisti keturi žmonės, nukentėjo 10 privačių namų ir keli automobiliai. Tai pirmadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovu Serhijumi Lysaku. „Rusų „laimėjimai“ Dnipre šį vakarą. Srities centro gyvenamajame sektoriuje apgadinta 10 privačių namų ir keli automobiliai. Nukentėjo 41 ir 49 metų amžiaus vyrai. Ir moterys – 20 ir 60 metų. Visi ligoninėje!“, – parašė „Telegram“ kanale pareigūnas.

Praėjus dvejiems metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą, pasaulio dėmesys vis dar įsikibęs į šalies agresorės politikos klausimą. Kūrybinis kontrastas tarp sporto renginių šlovės ir karinės įtampos aiškiai atspindi šalies vidinę politinę bei socialinę būklę. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, nors pasirodo kaip stabili valdžios figūra, susiduria su vis didėjančiu pasipriešinimu ne tik tarptautiniu mastu, bet ir tarp savo tautiečių.

Kalnuotame Overnės regione centrinėje Prancūzijoje sekmadienį per laviną žuvo keturi žmonės, pranešė vietos valdžios institucijos. Lavina nuslinko 1,6 km aukštyje virš Mon Doro kaimo, pranešė Piui de Domo departamento prefektūra. Po didelės paieškos operacijos, kurioje dalyvavo apie 50 žmonių, pranešta, kad taip pat buvo lengvai sužeisti dar trys žmonės.

Ukraina, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, turi aiškų naujo kontrpuolimo planą. „Yra planas, planas yra aiškus, tačiau negaliu jums atskleisti detalių“, – sakė V. Zelenskis sekmadienį spaudos konferencijoje Kyjive. Planas esą susijęs su pastaraisiais karinės vadovybės pokyčiais. Prieš tai V. Zelenskis sakė, kad pernai kontrpuolimo planai buvo nutekinti ir dar net neprasidėjus operacijai atsidūrė „ant stalo Kremliuje“. Kaip tai atsitiko, prezidentas nekomentavo.

Praėjus dvejiems metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą, aiški dauguma Vokietijos žmonių baiminasi, kad karas gali išplisti į NATO teritoriją. Nuomonės tyrimo instituto INSA apklausa, atlikta laikraščio „Bild am Sonntag“ užsakymu, parodė, jog 61 proc. respondentų bijo, kad karas gali išplisti į Vakarų gynybinio aljanso teritoriją. 31 proc. sakė manantys, kad to nebus ar tikriausiai nebus. 8 proc. savo nuomonės nepareiškė. Paklausti apie Ukrainos pabėgėlių integraciją, 51 proc.

Ukrainos Nikopolio mieste Dnipropetrovsko srityje rusų dronas pražudė vyrą. Rusai paleido droną, kuris numetė sprogmenis ant sunkvežimio, kuriame buvo vyras, feisbuke pranešė srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas. Žuvusiajam buvo 57 metai.

Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) už daugiau nei 1 mln. eurų perka keturis lengvojo tipo sunkvežimius išminavimo darbams Ukrainos valstybinei nepaprastųjų situacijų tarnybai. Centriniame viešųjų pirkimų portale skelbiama, kad pagal pernai gruodžio 6 dieną sudarytą sutartį sunkvežimiai už 1,32 mln.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu sekmadienį pareiškė, kad pradėjus karinę operaciją Gazos Ruožo pietiniame Rafos mieste Izraelio pajėgos visišką pergalę prieš islamistų judėjimo „Hamas“ kovotojus pasieks per kelias savaites. „Jei pasieksime (paliaubų) susitarimą, tai šiek tiek užtruks, bet įvyks“, – sakė jis CBS. „Jei nesusitarsime, vis tiek tai padarysime.

Ukraina planuoja pakviesti per 160 valstybių vadovų į pirmąjį Pasaulio taikos viršūnių susitikimą Šveicarijoje, teigia šalies prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas. „Netrukus Šveicarijoje įvyks pirmasis Taikos viršūnių susitikimas. Kvietimai jau parengti ir bus išsiųsti į daugiau kaip 160 šalių.

Jungtinės Valstijos sekmadienį pranešė, kad Paryžiuje vykusiose tarptautinėse derybose pasiektas bendras „supratimas“ dėl galimo susitarimo su „Hamas“ grupuote dėl įkaitų paleidimo ir naujų paliaubų Artimuosiuose Rytuose.

Ukrainiečiai vis garsiau kalba apie amunicijos trūkumą ir ragina Vakarus tesėti duotus pažadus. Pasak šalies gynybos ministro, pusė visos Vakarų karinės paramos į Ukrainą neatvyksta laiku, todėl kyla grėsmė, kad Ukrainos kariams teks atsiraukti dar toliau nuo Avdijivkos ir kitų fronto vietų. Į vieną iš fronte dirbančių karo lauko ligoninių medikai atveža sužeistą Ukrainos gynėją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad per Rusijos sukeltą karą iki šiol žuvo 31 000 Ukrainos karių. Tai yra pirmas kartas, kai oficialiai nurodytas žuvusių ukrainiečių karių skaičius jau dvejus metus trunkančiame kare. „Šiame kare žuvo 31 000 Ukrainos karių. Ne 300 000 ar 150 000, ar kaip ten Putinas ir jo melagių ratas sako. Bet kiekviena šių mirčių mums yra didelė netektis“, – spaudos konferencijoje sakė V. Zelenskis.

Vienas Izraelio karys, kurį per spalio 7-osios išpuolį pagrobė „Hamas“ kovotojai, buvo nužudytas tą pačią dieną, o jo kūnas laikomas Gazos Ruože, sekmadienį pranešė kariuomenė ir kampanijos grupė. Izraelio kariuomenė patvirtino 19-ečio Ozo Danielio žūtį, o Įkaitų ir dingusiųjų šeimų forumas pranešė, kad jo palaikai laikomi palestiniečių anklave. „Ozo kūnas vis dar laikomas „Hamas“ nelaisvėje“, – sakoma forumo pareiškime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad jo šalies likimas priklauso nuo Vakarų pasaulio paramos, ir sakė esąs tikras, kad Jungtinės Valstijos patvirtins itin svarbų karinės pagalbos paketą. „Ar Ukraina pralaimės, ar mums bus labai sunku ir ar bus daug aukų, priklauso nuo jūsų, nuo mūsų partnerių, nuo Vakarų pasaulio“, – spaudos konferencijoje Kyjive kalbėjo jis. V. Zelenskis pridūrė, kad tiki, jog JAV Kongresas galiausiai patvirtins karinės paramos Kyjivui paketą.

Lenkijos ūkininkai sekmadienį užblokavo pagrindinį greitkelį į Vokietiją protestuodami prieš Europos Sąjungos (ES) taisykles ir mokesčius. Ūkininkai visoje Europoje jau kelias savaites vykdo protesto akcijas dėl, jų teigimu, pernelyg griežtų aplinkosaugos taisyklių, konkurencijos dėl pigaus importo iš ES nepriklausančių šalių ir mažų pajamų. Sekmadienį Lenkijos ūkininkai užblokavo A2 greitkelį netoli Slubicių, esančių rytiniame pasienyje su Vokietija. „Blokada prasidėjo 14.00 val.

Dohoje buvo atnaujintos Egipto, Kataro, JAV ir Izraelio ekspertų ir palestiniečių islamistų grupuotės „Hamas“ atstovų derybos dėl paliaubų Gazos Ruože, sekmadienį pranešė su Egipto valstybės institucijomis susijusi žiniasklaida. Izraelio delegacija, vadovaujama žvalgybos tarnybos „Mossad“ direktoriaus Davido Barnea, penktadienį Paryžiuje aptarinėjo naujo ugnies nutraukimo ir „Hamas“ laikomų įkaitų išvadavimo galimybes.

Ukrainoje su vizitu esanti Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sekmadienį paskelbė, kad Vokietija Ukrainai papildomai skirs 100 mln. eurų humanitarinę pagalbą. Parama skiriama vandens tiekimo infrastruktūrai gerinti, ligoninėms ir būsto sektoriui. „V. Putino teroras čia tęsiasi kiekvieną dieną“, – sakė A. Baerbock, lankydamasi pietiniame Ukrainos Mykolajivo mieste.

Įkalinti, nušauti gatvėje, iškritę pro langus ar apnuodyti arbata su radioaktyvaus polonio-210 priemaiša. Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikus dažnai ištinka tragiškas likimas. Prezidentu tapęs KGB šnipas jau du dešimtmečius vadovauja Kremliui ir yra ne kartą susilaukęs aštrios oponentų kritikos. Daliai jų kritika kainavo gyvybę ar ilgus metus tarp kalėjimo sienų.

Iranas sekmadienį pasmerkė naujausius JAV ir Didžiosios Britanijos smūgius Jemene, pareikšdamas, kad jais didinama įtampa ir krizės regione. Šeštadienį amerikiečių ir britų pajėgos sudavė naujų smūgių husių taikiniams Jemene, reaguodamos į šių Irano remiamų sukilėlių atakas prieš laivybą Raudonojoje jūroje.

Ukrainiečių kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis ir gynybos ministras Rustemas Umerovas sekmadienį apsilankę fronte paskelbė apie kai kurių fronto segmentų pastiprinimą, pranešė ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“. O. Syrskis ir R. Umerovas karius neskelbiamoje fronto vietoje aplankė kitą dieną po to, kai buvo minimos antrosios Rusijos didelio masto invazijos į Ukrainą metinės.

Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis sekmadienį sakė Kyjivą tikint, kad Vašingtonas jo nepaliks, nors labai reikalingas milijardų dolerių (eurų) vertės pagalbos ukrainiečiams paketas vis dar yra įstrigęs JAV Kongrese dėl politinių nesutarimų. „Mes tvirtai įsitikinę, kad JAV nepaliks Ukrainos kalbant apie finansinę ir karinę [...] paramą“, – sakė D. Šmyhalis forume, skirtame antrosioms Rusijos didelio masto invazijos į Ukrainą metinėms.

Turkijos vykdomi kariniai veiksmai Sirijoje – operacija „Peace Spring“ (angl. „Taikos pavasaris“) – sukėlė Turkijos sąjungininkų siaubą ir nerimą. Nejaugi kliba Turkijos narystė NATO? Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas perspėjo, kad dėl intervencijos gali susidaryti „nepakeliama humanitarinė padėtis“, ir pareikalavo nutraukti puolimą. Vokietijos kanclerė Angela Merkel, paskambinusi Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui, paragino nedelsiant nutraukti karines operacijas.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas sekmadienį paragino Vakarus drąsiau konfiskuoti Rusijos turtą, o jau priaugusias palūkanas už įšaldytą turtą siųsti Ukrainai. Prasidėjus tretiesiems Maskvos didelio masto invazijos į Ukrainą metams, R. Sunakas sakė, jog Vakarų sąjungininkės privalo eiti toliau su savo sankcijomis. Pasak ministro pirmininko, to reikia siekiant pakirsti Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsitikinimą, kad jis paprasčiausiai gali išlaukti.

Pusė Vakarų karinės pagalbos Kyjivui pristatoma pavėluotai, sekmadienį teigė Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas. Ukrainai šiuo metu labai trūksta šaudmenų. „Šiuo metu įsipareigojimas nereiškia pristatymo“, – per forumą, skirtą Rusijos didelio masto invazijos į Ukrainą antrosioms metinėms, sakė R. Umerovas. „50 proc. įsipareigojimų nevykdomi laiku“, – sakė jis ir pabrėžė, kad tai padeda Rusijai.

Baltarusijoje sekmadienį prasidėjus balsavimui griežtai kontroliuojamuose parlamento ir vietos valdžios rinkimuose, kuriuos opozicija vadina farsu, šalies autoritariškasis lyderis Aliaksandras Lukašenka paskelbė dalyvausiantis kituose prezidento rinkimuose 2025 metais. „Pasakykite jiems (opozicijai), kad dalyvausiu.

Avdijivka beveik dešimtmetį buvo Kyjivo ir Maskvos karo fronto linijoje. Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, ten kelis mėnesius vyko įnirtingi mūšiai. Ukrainos karių pasitraukimas buvo kur kas trumpesnis. Kai vasario 17 dieną Ukrainos kariuomenė paliko miestą, taip suteikdama Rusijai svarbiausią pergalę per kelis mėnesius, viskas vyko greitai ir negailestingai. „Palikite 300-uosius (sužeistuosius – red.

Reaguodamos į nesiliaujančius Irano remiamų sukilėlių išpuolius prieš laivus Raudonojoje jūroje, Jungtinių Valstijų (JAV) ir Didžiosios Britanijos pajėgos šeštadienį surengė naują ataką prieš hučių sukilėlių buveines Jemene, teigiama bendrame pajėgas remiančių šalių pareiškime.

Ukrainos valdžios institucijos dar negavo atsakymo iš buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo ar jo komandos į kvietimą apsilankyti Ukrainoje. Apie tai interviu „Voice of America“ užsiminė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, praneša „Ukrinform“. „Yra politinių signalų, kuriuos viešai siunčia kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas. Yra viešų signalų, ateinančių iš Ukrainos prezidento. Negirdėjome atsakymo į kvietimą iš paties D. Trumpo ar jo komandos.

Šri Lanka sekmadienį pranešė, kad nutraukia ilgalaikių turistinių vizų pratęsimą tūkstančiams rusų ir ukrainiečių, galimai gyvenantiems saloje nuo Maskvos invazijos į Ukrainą. „Vyriausybė nebepratęs vizų“, – Šri Lankos imigracijos generalinis komisaras Harsha Ilukpitiya sakė naujienų agentūrai AFP. Pareigūnas informavo, kad iš šalies išvykti reikalaujama iki kovo 7-osios. „Situacija su skrydžiais normalizavosi ir jiems nėra sudėtinga grįžti“, – teigė jis.

Kai iškrenta pirmieji dantys, vaikai turi šansą kaip reikiant pralobti – po pagalve atsiranda ir 70 eurų kupiūros, ir dizainerių kurti papuošalai, kurių kaina gali siekti net 2 tūkst. eurų. Tačiau tėvai pasiryžę žengti vienu žingsniu toliau – vakarėlius rengia, kai vaikas išmoksta naudotis naktipuodžiu.