Užsienis

Penktadienį, vos prasidėjus balsavimui per vadinamuosius Rusijos prezidento rinkimus, Europos Sąjungos (ES) vadovas Charles‘is Michelis sarkastiškai pasveikino prezidentą Vladimirą Putiną su perrinkimu.   „Norėčiau pasveikinti Vladimirą Putiną su triuškinama pergale šiandien prasidėjusiuose rinkimuose“, – socialiniame tinkle X parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas. „Jokios opozicijos. Jokios laisvės. Jokio pasirinkimo“, – pridūrė jis.

Jungtinės Karalystės teismas ketvirtadienį nusprendė, kad australų kompiuterių mokslininkas Craigas Wrightas nėra Satoshi Nakamoto: tokį slapyvardį naudojo kriptovaliutos – bitkoinų – kūrėjas, kai ji pasirodė 2008 metais.

Berlyne Vokietijos, Prancūzijos ir Lenkijos lyderiai penktadienį susitiko aptarti paramos Ukrainai klausimą, siekdami parodyti vienybę ir solidarumą, Kyjivui susiduriant su karinių išteklių trūkumu, o rusams balsuojant rinkimuose, kurie beveik neabejotinai dar šešeriems metams pratęs prezidento Vladimiro Putino valdymą.

Ketvirtadienio naktį tris valstijas centrinėje JAV dalyje talžė viską siaubiančios audros, kurių metu kilo milžiniški tornadai – vienas iš jų nuniokojo namelių priekabų parką Indianoje, nusinešdamas trijų žmonių gyvybes, praneša JAV žiniasklaida. Apie tornado grėsmę vidurio Jungtinėse Valstijose buvo perspėta daugiau nei 13 milijonų žmonių, nurodė Nacionalinė meteorologijos tarnyba (NWS). Ohajo valstijoje užfiksuotas „labai pavojingas, pusės mylios pločio tornadas“, nurodė NWS.

Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, kad Ukraina atidžiai stebės, kurios šalys pripažins prezidento „rinkimus“ Rusijoje, praneša „Ukrinform“ korespondentas. „Bus sunkūs du trys mėnesiai, nes Rusijos Federacija dabar baigs vadinamąjį rinkimų procesą... Šalys, žinoma, pripažins rinkimus Rusijoje, o tai yra absoliuti gėda šiuolaikiniame pasaulyje.

Praėjus dvejiems metams nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios, Rusija tvirtai stovi ant karo bėgių ir jau ruošiasi kitam karui. Kaip praneša „Foreign Policy“, remdamasis Estijos žvalgybos atstovų pareiškimais, Kremlius pertvarko ir plečia šalies kariuomenę, tikėdamasis konflikto su NATO per artimiausius 10 metų.

Amerikos mokslininkų federacijos (JAV) ataskaitoje skelbiama, kad Rusija galėjo dislokuoti savo branduolines galvutes karinėje bazėje netoli Osipovičių, už 100 kilometrų nuo Minsko ir už daugiau nei 270 kilometrų nuo Vilniaus. Anot tyrėjų, nurodytoje vietoje atsirado naujos saugumo užkardos. Karinėje bazėje anksčiau buvo atlikta modernizacija, po vieno aukšto rango rusų valdininko vizito.

Italijos konkurencijos ir rinkos institucija (AGCM) ketvirtadienį platformai „TikTok“ skyrė 10 mln. eurų baudą, nurodydama, kad itin populiari vaizdo įrašų programėlė nepakankamai apsaugojo nepilnamečius. „Bendrovė neįdiegė tinkamų platformoje skelbiamo turinio, ypač to, kuris gali kelti grėsmę nepilnamečių ir pažeidžiamų asmenų saugumui, stebėsenos mechanizmų“, – teigiama AGCM išplatintame pareiškime.

Praėjusį mėnesį kalėjime mirusio Kremliaus oponento Aleksejaus Navalno komanda patarė, kaip Rusijos prezidento „rinkimų“ dieną protestuoti prieš Vladimirą Putiną. Sekmadienio vidurdienį, paskutinę trijų dienų balsavimo dieną, prezidento V. Putino oponentai turėtų susirinkti prie balsavimo apylinkių ir taip viešai parodyti savo nepritarimą Kremliaus lyderiui, ketvirtadienį pareiškė opozicijos aktyvistas Leonidas Volkovas, buvęs A. Navalno štabo viršininkas.

Rusijoje prasidėjus visą savaitgalį vyksiantiems prezidento rinkimams, regionų rinkimų apylinkėse pradėti naudoti rašikliai su dingstančiu rašalu. Apie tai Rusijos „Telegram“ kanalui „Sirena“ papasakojo skaitytojai. „Pakaitinus užrašą, rašalas dingsta, nors rašiklis atrodo įprastas. Liepė visiems tylėti ir [prie balsavimo kabinų] naudoti tik šituos tušinukus iš atneštų dėžučių“, – kanalui pasakojo Kursko gyventojas ir patvirtinimui atsiuntė vaizdo įrašą.

Okupantai jau kelias dienas mėgina pralaužti Ukrainos kariuomenės gynybą trijų brigadų ruožuose Avdijivkos kryptimi. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis lankėsi šiame rajone ir priėmė kai kuriuos sprendimus. Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis O. Syrskio „Telegram“ kanalu.

Jungtinės Amerikos Valstijos pasmerkė Rusijos režimo organizuotus rinkimus laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose ir pareiškė, kad visi šiame procese dalyvaujantys asmenys, taip pat tie, kurie sutiko būti tarptautiniais stebėtojais, bus patraukti atsakomybėn.

Palestinos teroristinė organizacija „Hamas“ derybų dėl paliaubų Gazos Ruože metu pristatė „protingus“ reikalavimus, žengdama teigiamą žingsnį pirmyn, remdamasis nenurodyto su pasiūlymo turiniu susipažinusio asmens suteikta informacija pranešė Izraelio nacionalinis transliuotojas „Kan“. Pranešime nurodoma, kad susitarimas gali būti sudarytas jau greitai. Ketvirtadienį vakare „Hamas“ platformoje „Telegram“ paskelbė derybose pateikusį išsamų pasiūlymą.

Penktadienį prasidėjus Rusijos prezidento rinkimams, kurie vyks visą savaitgalį, Rusijos Belgorodo ir Kalugos srityje pranešama apie išpuolius. Rusų naujienų kanalas „Baza“ skelbia, kad Belgorode nuo penktadienio ryto kaukia sirenos, suveikė priešlėktuvinės gynybos sistema. „Liudininkai praneša apie degantį automobilį Jesenino gatvėje.

Latvijos valdžios institucijos gali deportuoti 800 rusų, kurie neturi teisės likti šalyje. Apie tai TV3 sakė Latvijos Migracijos departamento atstovė Madara Puke. „Šiuo metu 800 žmonių nėra gavę teisės gyventi Latvijoje. Jie nepateikė prašymų nei nuolatiniam, nei laikinam gyvenimui... Informaciją apie šiuos asmenis perdavėme Valstybės sienos apsaugos tarnybai tolesniam patikrinimui. Artimiausiomis savaitėmis paaiškės, ar šie žmonės vis dar yra Latvijoje.

Ketvirtadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas davė interviu Prancūzijos televizijai, per kurį išsamiai paaiškino savo politiką karo Ukrainoje atžvilgiu. Jis įspėjo, kad jei Rusija laimės, ji Ukrainoje nesustos, ir pabrėžė, jog sąjungininkės neturėtų riboti paramos Ukrainai.

Vakarų karių dislokavimas Ukrainoje galėtų sukelti Trečiąjį pasaulinį karą, pareiškė Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani, rašo „RBK-Ukraina“. Svarbiausi įvykiai: 23:46 | Rusai raketomis S-300 smogė Charkivo regiono Zoločivo kaimui Penktadienį vakare Rusijos pajėgos raketomis S-300 atakavo Charkivo regiono Zoločivo kaimą. Apie tai Charkivo regiono karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas pranešė „Telegram“ žinutėje.

Rusijos Tolimuosiuose Rytuose penktadienį atsidarė prezidento rinkimų apylinkės. Tris dienas truksiantis balsavimas beveik neabejotinai pratęs prezidento Vladimiro Putino valdymą dar šešeriems metams. Rinkimų apylinkės penktadienį 8 val. vietos (ketvirtadienį 22 val. Lietuvos) laiku atsidarė Kamčiatkos pusiasalyje, o sekmadienį 20 val. vietos (ir Lietuvos) laiku užsidarys Kaliningrade.

Nuo kovo 15 iki kovo 17 rusai turi galimybę balsuoti Rusijos prezidento rinkimuose, nepaisant to, kad dauguma žino, jog tai tėra iliuzija. Nors Rusijos rinkimų rezultatai gali būti lengvai nuspėjami, jie suteikia puikią galimybę pažvelgti į Kremliaus vidaus iššūkius karo Ukrainoje metu. Portalo „The Conversation“ Rusijos politikos ekspertas išskyrė tris pagrindinius įvykius, į kuriuos verta atkreipti dėmesį per rinkimus ir po jų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad neatmeta galimybės, jog Prancūzija siųs savo karius į Ukrainą. Apie tai ir kitus karo Ukrainoje klausimus jis kalbėjo interviu prancūzų žiniasklaidos priemonei TF1, rašo „Obozrevatel“. Macronas apie karių siuntimą į Ukrainą: „Tokio scenarijaus neatmetame“ „Šiandien nesame tokioje situacijoje, kad mums reikėtų siųsti karius į Ukrainą, ir tokio scenarijaus neatmetame“, – nurodė jis.

Jungtinių Valstijų viceprezidentė Kamala Harris (Kamala Haris) ketvirtadienį lankysis Minesotos valstijoje esančioje abortų klinikoje, pranešė Baltieji rūmai.  JAV žiniasklaida paskelbė, kad tai pirmas tokio pobūdžio prezidento ar viceprezidento vizitas. Pasak Baltųjų rūmų pareigūno, K. Harris akcentuos „kraštutinių abortų draudimų“ kitose valstijose poveikį po to, kai Aukščiausiasis Teismas 2022 metais panaikino visoje šalyje galiojančią teisę į šią procedūrą.

Dėl rimtų smurto ir priekabiavimo atvejų Belgijos ginkluotosioms pajėgoms priklausantis maždaug 30 karių būrys bus išformuotas, ketvirtadienį pranešė belgų gynybos ministrė. Ludivine Dedonder (Liudivinė Dedonder) nurodė, kad keliems asmenims jau paskirta apsauga, o įtariamieji yra atleisti arba perkelti į kitus padalinius. Ji teigė, kad šalies kariuomenėje nėra vietos jokiam seksizmui, rasizmui ar ekstremizmui.

Izraelio premjero Benyamino Netanyahu partija atmeta JAV Senato lyderio Chucko Schumerio reikalavimą dėl naujų rinkimų Izraelyje. Izraelis „nėra bananų respublika“, teigiama partijos pareiškime, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“. Izraelio visuomenė remia visišką pergalę prieš „Hamas“, atmeta tarptautinį spaudimą „dėl palestiniečių teroristinės valstybės sukūrimo“ ir priešinasi palestiniečių vyriausybės sugrįžimui į Gazą, sakoma toliau pareiškime. „Tikimės, kad senatorius Ch.

Baltarusija ketvirtadienį pareiškė, kad ima blokuoti įvairių prekių importą iš Lietuvos keršydama už tai, kad kaimynė uždarė dar du pasienio kontrolės punktus. Lietuva, kurioje prieglobstį randa daug baltarusių opozicijos aktyvistų ir kuri ištikimai remia Ukrainą, kovo pradžioje uždarė du sienos perėjimo punktus po to, kai pernai saugumo sumetimais jau buvo uždaryti kiti du kontrolės punktai.

Rusų valdžia neleidžia civiliams evakuotis iš Belgorodo, kur šiuo metu vyksta aktyvus karo veiksmai, kuriuose dalyvauja dviejų valstybių sieną kirtę prie Ukrainos prisidėję rusų etninių mažumų daliniai. Apie tai kalbėdamas per nacionalinę televiziją pranešė Ukrainos gynybos žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas. „Taip, mes galime patvirtinti šią informaciją. Šiandien girdėjome perimtus tiek teisėsaugininkų, tiek vietos gyventojų pokalbius.

Rusijos pajėgos gali pasinaudoti tuo, kad Vašingtonas vėluoja suteikti pagalbą Ukrainai, „The New York Times“ cituoja UNIAN. Anot leidinio, tai gali leisti Rusijos kariuomenei pradėti aktyviau veikti fronte. „Ilgainiui sumažėjusi Amerikos parama greičiausiai privers Ukrainą užleisti daugiau teritorijos. Rusijos pajėgos dabar laiko apie 20 proc. Ukrainos teritorijos ir nori daugiau“, – skelbia leidinys.

Maskvos prokurorai ketvirtadienį perspėjo dėl protestų per šį savaitgalį vyksiančius rinkimus, per kuriuos prezidentu beveik neabejotinai bus perrinktas Vladimiras Putinas.  Tai pasigirdo po to, kai opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno, kuris praėjusį mėnesį staiga mirė kalėjime, našlė paragino rengti mitingus prie rinkimų apylinkių.

Jau užfiksuota apie 50 atvejų, kai Rusija prieš Ukrainą panaudojo Šiaurės Korėjos gamybos raketas, įskaitant vieną oficialiai patvirtintą atvejį sausio 2 dieną Charkive. Taip ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė Charkivo regiono prokuratūros vadovas Oleksandras Filčakovas.

Baltieji rūmai ketvirtadienį pareiškė, kad yra labai susirūpinę dėl Vilniuje įvykdyto „baisaus, žiauraus“ išpuolio plaktuku prieš mirusio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno sąjungininką Leonidą Volkovą. Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby sakė negalįs patvirtinti Lietuvos teiginių, kad prie to prisidėjo Rusijos specialiosios tarnybos, tačiau teigė, kad šis išpuolis primena apie „labai realias grėsmes“ Kremliaus oponentams.

Didžiosios Britanijos karališkųjų oro pajėgų lėktuvas, kuriuo skrido JK gynybos ministras, šią savaitę prarado ryšio signalą, kuris buvo nuslopintas, orlaiviui esant netoli Rusijos teritorijos, ketvirtadienį patvirtino vyriausybės atstovas spaudai.

Didelė dauguma NATO šalių ir praėjus metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą neįgyvendino 2014 m. Aljanso nubrėžto tikslo skirti gynybai bent 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP). Remiantis ketvirtadienį Aljanso generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pristatyta ataskaita, tik 11 NATO narių iš 31 pernai įvykdė karinių išlaidų tikslą. Kai kurios kitos nuo tikslo smarkiai atsiliko. Pačiame gale rikiuojasi tokios šalys kaip Ispanija (1,24 proc.), Belgija (1,21 proc.

Baiminamasi, kad iš Libijos į Europą plaukusiam guminiam laiveliui patekus į bėdą, galėjo žūti dešimtys žmonių. Jūrų gelbėtojai iš Europos labdaros organizacijos „SOS Méditerranée“ ketvirtadienį pranešė iš laivo, kuris dėl variklio gedimo keletą dienų dreifavo Viduržemio jūroje, išgelbėję 25 asmenis. Išgelbėtieji sakė, kad kelionės metu maždaug 60 žmonių žuvo.

Prancūzijos valdžios institucijos bent nuo pernai vasaros svarsto apie galimybę siųsti karius į Ukrainą. Apie tai pranešė Prancūzijos laikraštis „Le Monde“, rašo UNIAN. Macronas užsimena apie savo karius Odesoje Leidinys pažymi, kad ankstesnis Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimas apie galimą karių siuntimą į Ukrainą šokiravo daugelį žmonių Europoje, tačiau ne kitus Prancūzijos pareigūnus.

NATO šiuo metu nejaučia jokios tiesioginės grėsmės iš Rusijos, kadangi Maskva beveik visas savo sausumos pajėgas yra sutelkusi kariauti Ukrainoje. Tai NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pasakė per Briuselyje surengtą spaudos konferenciją, atsakydamas į žurnalistų klausimus apie provokuojančius Rusijos pareiškimus ir grasinimus prie sienos su Suomija sutelkti daugiau karinių dalinių. „Suomija dabar yra saugesnė nei iki prisijungiant prie aljanso.

Rusijos nuostoliai Ukrainos kare, NATO teigimu, pastaruoju metu smarkiai išaugo. Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį Briuselyje pareiškė, jog Vakarų žvalgybos agentūros skaičiuoja, kad žuvusių ar sužeistų rusų karių skaičius jau perkopė 350 000. Šalis moka labai didelę kainą už nežymius teritorinius laimėjimus, pabrėžė jis. Per Ukrainos atakas, be to, paskandinta ar išvesta iš rikiuotės didelė dalis rusų Juodosios jūros flotilės, kalbėjo J. Stoltenbergas.

Vokietijos ginklų gamintoja „Rheinmetall“ ketvirtadienį pranešė, kad planuoja Ukrainoje įsteigti bent keturias gamyklas, o šiais metais planuoja pasiekti rekordinius 10 mlrd. eurų siekiančius pardavimus. Bendrovė teigė, kad gamyklos bus skirtos šaudmenims, karinėms transporto priemonėms, parakui ir priešlėktuvinei ginkluotei gaminti su Rusijos invazija kovojančioje Ukrainoje, kuri susiduria su šaudmenų trūkumu.

Australijos milijardierius Clive‘as Palmeris užsimojo pastatyti antrą „Titaniką“ – jis atitiks originalą ir bus net „geresnis už originalą“. Kalnakasybos magnatas apie ambicingą savo planą paskelbė trečiadienį Sidnėjaus operos teatre. Pirmoji „Titaniko II“ kelionė iš Anglijos Sauthamptono uosto į Niujorką numatyta jau 2027 m. birželį ir, priešingai nei 1912-aisiais, ji nesibaigs susidūrimu su ledkalniu, sakė 69-erių C. Palmeris.

Ukraina pradėjo rotuoti karius, kurie „ilgą laiką“ tarnauja fronto linijose, skelbia „Sky news“. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis nurodė, kad tai „stabilizuos padėtį“ ir turės teigiamą poveikį karių moralei bei psichologinei būklei. „Mums pavyko pradėti dalinių ir padalinių, kurie ilgą laiką fronte vykdė kovines užduotis, rotacijos ir pakeitimo procesą“, – sako jis. O. Syrskis taip pat pakomentavo ir padėtį Zaporižioje.

Rusijos gynybos ministerija paskelbė savo skaičiavimus, kiek Ukrainoje yra „užsienio samdinių“, tai yra savanorių kovotojų už šalies laisvę nuo rusų agresijos. Taip pat buvo pateiktas „nukautų skaičius“, kuris ženkliai skiriasi nuo oficialiai patvirtintų duomenų. Rusijos kariuomenės skaičiavimais Ukrainoje viso nuo 2022-ųjų kariavo apie 13,5 tūkst. užsieniečių karių. Tariamai daugiausiai jų yra atvykę iš kaimyninės Lenkijos – apie 3 tūkst.

Policijos pareigūnui sustabdžius automobilį jam darbą sutrukdė netikėtas svečias – bekalbant su vairuotoju jį užsipuolė gan agresyviai nusiteikęs kalakutas.  Vasario 29 dieną Floridos valstijos miestelyje policijos pareigūnas tiesiog atliko savo darbą – stabdė vairuotojus. Tačiau diena pasisuko netikėta linkme – jam palaikyti kompaniją nusprendė kalakutas. Tiesa, paukštis nenusiteikęs draugauti.

Europos Sąjunga ir NATO ketvirtadienį pareiškė, kad rinkimai Rusijoje, per kuriuos, beveik neabejojama, Vladimiras Putinas bus perrinktas prezidentu, nebus nei laisvi, nei sąžiningi, nes Kremlius sunaikino visą opoziciją. Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno našlė Julija Navalnaja paragino Vakarų šalis nepripažinti penktadienį prasidėsiančių prezidento rinkimų rezultatų.

Italijos konkurencijos agentūra ketvirtadienį skyrė platformai „TikTok“ 10 mln. eurų baudą, sakydama, kad populiarioji vaizdo įrašų programėlė nesugebėjo tinkamai užtikrinti nepilnamečių saugumo. „Bendrovė nesugebėjo įdiegti tinkamų mechanizmų stebėti platformoje talpinamą medžiagą, ypač tą, kuri gali kelti grėsmę nepilnamečių ir pažeidžiamų asmenų saugumui“, – pranešime spaudai nurodė priežiūros agentūra AGCM.

Europos Sąjunga ketvirtadienį pasitelkė naują galingą skaitmeninį įstatymą daryti spaudimui „TikTok“ ir dar septynioms interneto platformoms dėl dirbtinio intelekto (DI), taip pat ir vadinamosios sintetinės vaizdakaitos (angl. deepfake), keliamo pavojaus artėjantiems rinkimams 27 šalių bloke.

„SpaceX“ ketvirtadienį surengė trečią bandomąjį galingiausios pasaulyje raketos „Starship“ paleidimą. Ji yra labai svarbi NASA planams išlaipinti astronautus Mėnulyje ir Elono Musko viltims galiausiai kolonizuoti Marsą. Pakilimas iš pietryčių Teksase įsikūrusios bendrovės bazės įvyko apie 8 val. 25 min. vietos (15 val. 25 min. Lietuvos) laiku ir buvo transliuojamas internetu. Transliaciją stebėjo daugiau nei 3,5 mln. žmonių.

Vladimirui Putinui rengiantis dar vienai kadencijai Rusijos prezidento poste, būsimų rinkimų intrigos, galima sakyti, nėra, tačiau daugelį stebėtojų domina ir neramina tai, ką jis darys per šešerius naujos kadencijos metus. Po penktadienį prasidėsiančio ir sekmadienį pasibaigsiančio balsavimo V. Putinas beveik neabejotinai liks poste bent iki 2030 metų, ir tai reiškia, kad jis bus valdęs Rusiją mažiausiai tris dešimtmečius – kaip jos prezidentas ar premjeras.

Vokietijos konservatyvioji opozicija vėl patyrė nesėkmę teikdama parlamentui pasiūlymą, kuriuo Berlynas raginamas tiekti Ukrainai vokiškas sparnuotąsias raketas „Taurus“, nes dauguma įstatymų leidėjų ketvirtadienį balsavo prieš. Iš viso balsavime dalyvavo 690 parlamento narių: 495 balsavo prieš, 190 – už ir penki susilaikė. Konservatyvioji CDU/CSU parlamentinė frakcija turi 197 parlamentarus.

Kyjivas ketvirtadienį paragino tarptautinę bendruomenę atmesti šį savaitgalį vyksiančių Rusijos prezidento rinkimų, taip pat ir Maskvos kariuomenės okupuotose Ukrainos dalyse, rezultatus. Ukrainos užsienio reikalų ministerija užsienio valstybes ir organizacijas paragino nepripažinti šių rinkimų, kuriuos Kyjivas vadina farsu, rezultatų, o tarptautinius stebėtojus – juose nedalyvauti.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Aljanso narės nesuteikia Ukrainai pakankamai šaudmenų, todėl Rusija gali atstumti Kyjivo pajėgas. „Ukrainiečiams nepritrūksta drąsos. Jiems pritrūksta šaudmenų“, – žurnalistams sakė J. Stoltenbergas. „Kartu esame pajėgūs suteikti Ukrainai tai, ko jai reikia. Dabar turime parodyti politinę valią tai padaryti“, – kalbėjo jis.

Pastaraisiais mėnesiais per rytinę sieną į Suomiją atvyko kelios dešimtys prieglobsčio prašytojų, kurie gali kelti grėsmę šalies vidaus saugumui. Tai portalui „Yle“ pareiškė Centrinės kriminalinės policijos atstovai. Pasak pareigūnų, grėsmę saugumui gali rodyti daug veiksnių.