Apie tai pranešė Prancūzijos laikraštis „Le Monde“, rašo UNIAN.
Macronas užsimena apie savo karius Odesoje
Leidinys pažymi, kad ankstesnis Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimas apie galimą karių siuntimą į Ukrainą šokiravo daugelį žmonių Europoje, tačiau ne kitus Prancūzijos pareigūnus.
Žurnalistų teigimu, tokia galimybė slaptai buvo aptarta praėjusių metų birželio pradžioje, o birželio 12 d. ji buvo iškelta Prancūzijos gynybos tarybos posėdyje.
Pagrindinė tokių pokalbių priežastis, anot leidinio – „Ukrainos kariuomenės silpnumas“, kuris „sukėlė susirūpinimą“ Paryžiuje. Teigiama, kad dar vasarą Eliziejaus rūmai tyliai pripažino, jog Kyjivui „sekasi ne itin gerai“.
Šaltinių teigimu, tuo metu pats E. Macronas jau buvo atsisakęs minties apie „diplomatinį kelią“ karui Ukrainoje užbaigti.
Pasak šaltinių, vasario 21 d. vakare per vakarienę siaurame rate E. Macronas išreiškė mintį siųsti karius į Ukrainą.
„Padėtis Ukrainoje, jau dvejus metus okupuotoje Rusijos kariuomenės, blogėja, o karas tęsiasi. Bet kokiu atveju ateinančiais metais turėsiu pasiųsti keletą vaikinų į Odesą“, – leidinio šaltinis cituoja E. Macroną.
Po penkių dienų, vasario 26 d., E. Macronas pirmą kartą viešai pripažino galimybę siųsti Vakarų karius į Ukrainą.
Stoltenbergas: NATO šalys netiekia Ukrainai „pakankamai amunicijos“
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Aljanso narės „netiekia Ukrainai pakankamai amunicijos“ ir kad dėl jų stygiaus Rusija įstengė nustumti Kyjivo pajėgas atgal.
„Ukrainiečiams netrūksta drąsos. Jiems trūksta amunicijos, – žurnalistams sakė J. Stoltenbergas. – Kartu mes esame pajėgūs suteikti Ukrainai tai, ko jai reikia. Dabar turime parodyti politinę valią tai padaryti“.
J. Stoltenbergo perspėjimas nuskambėjo tuo metu, kai pagrindinių Kyjivo rėmėjų – JAV – karinę paramą Kongrese vis dar blokuoja griežtosios linijos respublikonai, nepritariantys prezidentui Joe Bidenui.
„Visos sąjungininkės turi stengtis iš paskutiniųjų ir skubiai tiekti. Kiekviena delsimo diena turi realių pasekmių mūšio lauke Ukrainoje, – sakė Vakarų karinio aljanso generalinis sekretorius. – Taigi tai yra lemiamas momentas ir būtų didelė istorinė klaida leisti Putinui nugalėti.“
Ukrainos ir Vakarų pareigūnai teigia, kad Kyjivo pajėgos ginkluotės kiekiu atsilieka nuo Rusijos, nes mažėja pagrindinių rėmėjų parama.
Neseniai po įnirtingo mūšio Ukraina buvo išstumta iš strategiškai svarbaus Avdijivkos miesto, o jos kariai stengiasi sustabdyti tolesnį Rusijos veržimąsi.
Kol politinė aklavietė stabdo Vašingtono paramą, Europos šalys stengiasi padidinti savo pramonės šaudmenų ir ginklų gamybą.
„Mums reikia sprendimų daugiau investuoti į gynybos pramonę, – sakė J. Stoltenbergas. –Turime užtikrinti, kad mūsų vyriausybės sudarytų kontraktus su gynybos pramone, kad ši galėtų priimti komercinius sprendimus didinti gamybą.“
Europos Sąjunga pradėjo eilę iniciatyvų, siekdama didinti gamybos apimtis, ir tvirtina, kad jos didėja.
Tačiau 27 valstybių blokas gerokai atsiliko nuo pernai duoto pažado iki šio mėnesio suteikti Ukrainai milijoną artilerijos sviedinių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
