23:46 | Rusai raketomis S-300 smogė Charkivo regiono Zoločivo kaimui
Penktadienį vakare Rusijos pajėgos raketomis S-300 atakavo Charkivo regiono Zoločivo kaimą.
Apie tai Charkivo regiono karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas pranešė „Telegram“ žinutėje.
Per priešo ataką buvo sunaikintos bendrabučio ir greitosios medicinos pagalbos centro patalpos, taip pat apgadintos Zoločivo ligoninės patalpos. Taip pat buvo sunaikinti du greitosios pagalbos automobiliai, apgadinta tiek pat kitų transporto priemonių. Nukentėjusiųjų nebuvo.
23:00 | Vokietijos žiniasklaida praneša apie Ukrainoje žuvusį vokietį
Rytų Ukrainoje, pasak Vokietijos žiniasklaidos, nuo Rusijos artilerijos ugnies žuvo vokiečių kovotojas. 37 metų vyras dirbo su bepiločių žvalgybos daliniu ir žuvo, kai ketvirtadienį po tiesioginio smūgio įgriuvo slėptuvė, kurioje jis buvo. Apie tai panešė žiniasklaidos grupės „Redaktionsnetzwerks Deutschland“ (RND) laikraščiai, remdamiesi Ukrainos teritorinės gynybos tarptautiniu legionu. Tai yra savanorių užsienio kovotojų dalinys.
„Kai pavyko jį atkasti, jis jau buvo miręs“, – laikraščiai citavo tarptautinį legioną. Kovotojas, kurio nurodytas tik vardas Stefanas , esą buvo „tikras didvyris“.
Vokietijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pranešė, kai jai žinoma informacija apie galimai per karinius veiksmus Ukrainoje žuvusį vokietį. Vokietijos ambasada Kyjive esą mėgina išsiaiškinti situaciją.
RND nurodo, kad kalbėjosi su vokiečiu prieš daugiau nei metus Rytų Ukrainos Charkivo mieste. Stefanas tada pasakojo, kad penkerius metus tarnavo Bundesvere ir triskart yra buvęs misijose Afganistane. 2022 m. balandį vyras išvyko į Ukrainą. Stefanas teigė, kad tėvai nebuvo sužavėti tokiu jo sprendimu, tačiau draugai jį esą suprato.
22:21 | Kaip „Wagner“ teroristams Baltarusijoje režimas atiduoda duoklę
Baltarusijos teritorijoje pradėti statyti būstai buvusios privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdiniams.
Apie tai pranešė „RBK-Ukraina“, remdamasi Nacionaliniu pasipriešinimo centru.
Remiantis vietos pranešimais, Celio kaime (90 km. nuo Minsko) statomas devynių aukštų pastatas. Ten yra poligonas, kuriame kadaise buvo dislokuoti „Wagner“ samdiniai.
Šiuo metu ten tebėra iki 300 samdinių, kurie dalyvauja Baltarusijos kariuomenės mokymuose. Tuo metu stovykloje netoli Celio kaimo toliau demontuojamos ir išvežamos karinės palapinės.
21:55 | Italijos ministras: šis Vakarų žingsnis sukeltų Trečiąjį pasaulinį karą
Vakarų karių dislokavimas Ukrainoje galėtų sukelti Trečiąjį pasaulinį karą, pareiškė Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani, rašo „RBK-Ukraina“.
„Nemanau, kad NATO turėtų įžengti į Ukrainą“, – sakė jis, komentuodamas Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono žodžius apie galimybę Vakarams siųsti karius į Ukrainą.
Pasak ministro, jis tikisi, kad ir Prancūzijos kariuomenė nebus siunčiama į pagalbą Ukrainai kare su Rusija.
„Kariauti su Rusija reiškia sukelti Trečiojo pasaulinio karo pavojų“, – sakė M. Tajani.
21:38 | Browderis: Putinas valdys Rusiją iki „natūralios savo gyvenimo pabaigos“ arba kol bus nuverstas
Vladimiras Putinas greičiausiai liks valdžioje iki „natūralios savo gyvenimo pabaigos“ arba iki tol, kol bus nuverstas, penktadienį, rusams balsuojant prezidento rinkimuose, pareiškė žinomas kovotojas su korupcija.
Billas Browderis, kurio įmonė „Hermitage Capital Management“ buvo viena didžiausių investuotojų Rusijoje dešimtojo dešimtmečio pabaigoje ir 21 amžiaus pradžioje, sakė, kad šie rinkimai yra „farsas nuo pradžios iki pabaigos“.
Tačiau jis teigia, kad V. Putinas, kuris siekia dar vienos šešerių metų kadencijos, yra silpnas ir kad jei jis ir toliau malšins rusus, didės spaudimas jam pačiam ir gali baigtis sukilimu.
„Jis neturi ką pasiūlyti žmonėms, išskyrus mirtį arba kalėjimą. Tai nėra stiprus lyderis“, – AFP sakė B. Browderis, kuris 2005 metais buvo išsiųstas iš Rusijos po to, kai išaiškino eilę stambių korupcijos schemų bendrovėse, į kurias investavo „Hermitage“.
„Jei Rusijos žmonės be lyderio, tiesiog patys nuspręs, kad jau gana, tada gali susiklostyti Ceausescu situacija“, – sakė jis, turėdamas omenyje buvusį Rumunijos komunistų lyderį Nicolae Ceausescu. Jis buvo nuverstas per antikomunistinį sukilimą, teisiamas ir 1989 metais sušaudytas.
Buvęs KGB agentas V. Putinas nuo 1999 metų pabaigos užima arba prezidento, arba ministro pirmininko postą ir rinkimus vertina kaip lojalumo ir paramos jo karui Ukrainoje parodymą.
Ketvirtadienį per valstybinę televiziją transliuotame priešrinkiminiame pranešime jis ragino rusus palaikyti jį šaliai „sunkiu laikotarpiu“.
21:13 | JT tyrimas: Rusija atsakinga už plačiai paplitusius ir sistemingus kankinimus Ukrainoje
Jungtinių Tautų tyrėjai penktadienį pareiškė, kad Rusija Ukrainoje toliau vykdo sunkius teisių pažeidimus ir karo nusikaltimus, įskaitant sistemingus kankinimus ir prievartavimus.
Maskva jau daugiau nei dvejus metus tęsia savo plataus masto karą Ukrainoje ir pastaruoju metu pasiekė teritorinių laimėjimų mūšio lauke.
Aukšto lygio Tyrimo komisija (COI) dėl teisių padėties Ukrainoje nuo plataus masto invazijos pradžios pareiškė, kad rado naujų plačiai paplitusių pažeidimų įrodymų.
Ji taip pat išreiškė susirūpinimą dėl nuolatinio sprogstamųjų ginklų naudojimo civilių gyventojų teritorijose ir patvirtino, kad „Rusijos ginkluotosios pajėgos nekreipia dėmesio į galimą žalą civiliams“.
„Įrodymai rodo, kad Rusijos valdžios institucijos pažeidė tarptautines žmogaus teises ir tarptautinę humanitarinę teisę bei įvykdė atitinkamus karo nusikaltimus“, – žurnalistams sakė COI vadovas Erikas Mose (Erikas Miosė)
„Norint įvertinti, ar kai kurios nustatytos situacijos gali būti laikomos nusikaltimais žmoniškumui, reikia atlikti tolesnius tyrimus“, – pridūrė jis.
Patvirtindamos ankstesnes išvadas, JT teigė, kad Rusijos pareigūnų vykdomi kankinimai „plačiai paplitę ir sistemingi“ tiek Ukrainoje, tiek Rusijoje.
Tyrėjai sakė, kad naujausią ataskaitą parengė po to, kai per 16 atskirų vizitų Ukrainoje pasikalbėjo su daugiau kaip 800 žmonių.
Komanda nustatė, kad Rusijos elgesys su ukrainiečių karo belaisviais buvo siaubingas.
Ataskaitoje „taip pat išsamiai aprašomi seksualinio pobūdžio kankinimo atvejai ir grasinimai išprievartauti karo belaisvius vyrus“, teigė tyrėjai.
COI taip pat rado „papildomų įrodymų“, kad ukrainiečių vaikai buvo neteisėtai perkelti į Rusijos kontroliuojamas teritorijas.
Tyrėjai pirmą kartą ištyrė, kaip Rusija grobia Ukrainos kultūros objektus ir archyvinius dokumentus, ypač iš Chersono miesto, kurį Rusijos pajėgos okupavo 2022 metų kovą, o maždaug po aštuonių mėnesių Ukraina išlaisvino.
Paskutinėmis okupacijos savaitėmis, 2022 metų spalį ir lapkritį, į okupuotą Krymą „Rusijos valdžia perkėlė kultūros objektus iš Chersono regioninio meno muziejaus ir archyvinius dokumentus iš Chersono srities valstybinio archyvo“.
„Abiejų institucijų darbuotojų skaičiavimais, iš muziejaus buvo išvežta daugiau kaip 10 tūkst. eksponatų, o iš Valstybinio archyvo pagrindinio pastato – 70 proc. dokumentų“, – sakoma ataskaitoje.
JT ataskaitoje šis kultūros pasisavinimas apibūdinamas kaip karo nusikaltimas.
20:08 | Ambasada: JAV niekada nepripažins fiktyvių rinkimų okupuotose Ukrainos teritorijose rezultatų
Jungtinės Valstijos niekada nepripažins fiktyvių rinkimų, Rusijos surengtų okupuotose Ukrainos teritorijose, rezultatų.
Apie tai JAV ambasada Ukrainoje paskelbė socialiniame tinkle „X“.
„Zaporižia, Chersonas, Luhanskas, Doneckas ir Krymas yra Ukraina. JAV nepripažįsta ir niekada nepripažins šių fiktyvių rinkimų, surengtų okupuotose Ukrainos teritorijose, teisėtumo ar rezultatų“, – rašoma pranešime.
Kaip pranešė „Ukrinform“, Ukrainos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad vadinamieji „Rusijos prezidento rinkimai“ laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose – Krymo autonominėje respublikoje ir Sevastopolio mieste, dalyje Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono regionų – yra neteisėti ir neturės jokių teisinių pasekmių.
Rusijos prezidento „rinkimai“ vyks tris dienas – 2024 m. kovo 15-17 dienomis. Gruodį Rusijos centrinė rinkimų komisija priėmė nutarimą surengti prezidento „rinkimus“ 2024 metų kovo mėnesį laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose.
19:35 | Iš JAV – niūrios prognozės: tai galėtų reikšti ir Ukrainos žlugimą kare
JAV pareigūnai prognozuoja niūrius scenarijus, jei Ukraina negaus reikiamos karinės pagalbos, rašo „The Washington Post“.
Leidinys pažymi, kad, nepaisant JAV prezidento Joe Baideno spaudimo Kongresui skirti 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų) naujos karinės pagalbos, administracija pripažįsta, kad turėtų pasirengti ir kitiems scenarijams.
„Jei nebus suteikta daugiau pagalbos, ilgainiui tai gali sukelti galimą žlugimą. Tačiau esmė yra tokia: net jei Ukraina išsilaikys, mes iš tikrųjų kalbame apie nesuskaičiuojamą daugybę gyvybių, kad tai įvyktų“, – leidiniui sakė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.
Tuo pat metu CŽV direktorius Williamas Burnsas kalboje įstatymų leidėjams perspėjo, kad be JAV pagalbos Ukrainos teritoriniai nuostoliai šiais metais bus „dideli“, todėl laiko lieka vis mažiau.
„The Washington Post“ priduriama, kad JAV prezidento administracijos atstovai atsisako atvirai kalbėti apie bet kokias alternatyvias galimybes Ukrainai, nes tikisi „išlaikyti dėmesį Kongrese“.
19:05 | Macronas: Prancūzija, Vokietija ir Lenkija niekada neskatins eskalacijos Ukrainoje
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pareiškė, kad Paryžius ir jo sąjungininkės Berlynas bei Varšuva vieningai dirba kartu, kad neleistų Rusijai laimėti karo Ukrainoje, tačiau niekada nesieks tiesioginio konflikto su Maskva.
„Mes ir toliau remsime Ukrainą ir jos žmones tiek, kiek reikės, ir, kaip ir nuo pat pirmos dienos, niekada neskatinsime eskalacijos“, – teigė jis.
Tuo metu Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad Ukrainos Vakarų sąjungininkės bendradarbiaus siekdamos aprūpinti Kyjivą tolimojo nuotolio ginklais.
„Kuriame naują tolimojo nuotolio raketinės artilerijos pajėgumų koaliciją“, – žurnalistams sakė O. Scholzas, kalbėdamas kartu su E. Macronu ir Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku.
18:00 | G-7 grasina naujomis sankcijomis, jei Iranas nusiųs Rusijai balistinių raketų
Didžiojo septyneto (G-7) šalių grupė penktadienį perspėjo Iraną, kad įves reikšmingas naujas sankcijas, jei Teheranas perduos Rusijai balistines raketas, skirtas naudoti Ukrainoje.
„Dar kartą raginame trečiąsias šalis nedelsiant nutraukti materialinę paramą neteisėtam ir nepateisinamam Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą arba susidurti su didelėmis išlaidomis“, – sakoma grupės, kuriai priklauso Jungtinės Valstijos, Japonija, Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Italija ir Kanada, pareiškime.
„Jei Iranas toliau tiektų Rusijai balistines raketas ar susijusias technologijas, esame pasirengę greitai ir koordinuotai reaguoti, be kita ko, imdamiesi naujų ir svarbių priemonių prieš Iraną“, – pareiškė šalys.
Aukšto rango JAV administracijos pareigūnas žurnalistams sakė, kad jei Iranas nuspręs parduoti balistinių raketų Rusijai, išlaidos bus daug didesnės nei nauda, ir teigė, kad „perdavimas dar neįvyko, bet yra realus pavojus, kad taip gali nutikti“.
Pareigūnas pridūrė, kad vienas iš aptartų žingsnių – nutraukti nacionalinės oro linijų bendrovės „Iran Air“ skrydžius į Europą, tačiau atsisakė pateikti išsamią informaciją apie kitas galimas sankcijas.
17:21 | Ginklų gamyba Ukrainoje: Kyjivas pateikė rimtą pasiūlymą Vakarams
Ukraina paragino Vakarų sąjungininkus finansuoti jos vidaus ginklų gamybą. Pasak „Financial Times“, neseniai išplėsti Ukrainos ginklų gamybos pajėgumai dabar gerokai viršija užsakymams skirtų pinigų sumą.
„Greičiausias būdas pradėti gamybą – ją vykdyti Ukrainoje. Mes esame labai pajėgūs. Esame konkurencingi kainų atžvilgiu“, – kalbėjo Ukrainos strateginės pramonės šakų ministras Oleksandras Kamyšinas.
O. Kamyšino teigimu, Ukraina jau gali pigiau pasigaminti kai kurių kategorijų modernių ginklų. Kaip pavyzdį ministras pateikė Kanados bepiločius orlaivius, kurių vidutinė vieno vieneto kaina yra 87 tūkst. dolerių (79 tūkst. eurų)
Ukrainos bendrovės, kaip nurodoma, gali pasiūlyti keturis skirtingų modelių panašių arba geresnių galimybių bepiločius orlaivius, kurių vieno vieneto kaina siekia nuo 10 iki 25 tūkst. dolerių (nuo 9 iki 22 tūks.t eurų), sako ministras.
Kyjivas šiuo metu derasi su maždaug 10 šalių dėl ginklų gamybos Ukrainoje.
16:33 | Diplomatas apie Rusijos branduolinio šantažo poveikį: kalbėdamas su amerikiečiais aš girdėjau vieną ir tą patį žodį – „eskalacija“
Iki 2023-ųjų vidurio ėjęs ambasadoriaus pareigas Didžiojoje Britanijoje V. Prystaiko „Obozrevatel“ aiškino, jog amerikiečiai nenoriai skiriasi su pinigais ir suteikia pagalbą ukrainiečiams dėl galimos karinių veiksmų eskalacijos.
„<...> Todėl reikia suprasti, kodėl viskas yra būtent taip. Pokalbiuose su amerikiečiais, net ir su generolais, aš kaip užkeikimą girdėjau vieną ir tą patį žodį – „eskalacija“. Tai yra dalykas, kuris sėdi pas juos galvose ir blokuoja jų veiksmus. Rusai tuo naudojasi nuolat aitrindami branduolinio ginklo temą.
Diplomato teigimu, Rusijos branduolinis šantažas veikia ne tik valdžios atstovus, bet ir paprastus žmones. „Tipinis pavyzdys – Elonas Muskas. Paskaičius jo žinutes, tai pagrindinė jų žinia yra tokia: gaila, aišku, Ukrainos, tačiau lyginant su grėsme visai žmonijai dėl branduolinės katastrofos jos likimas – priimtinas kompromisas.
Jų manymu mes su jumis reikalaujame dėmesio sau nesuprasdami, kad tai gali sukelti globalią katastrofą“, – aiškino V. Prystaiko.
Buvęs aukšto lygio Ukrainos pareigūnas taip pat sukritikavo tuos ukrainiečius, kurie puolė smerkti JAV dėl nesuteikiamos laiku pagalbos.
„Jiems mūsų palaikymas turi savo kainą. Bando padėti, palaikyti. Tai yra milžiniški pinigai, už kuriuos mes su jumis egzistuojame, dauguma jų eina iš JAV. Aš esu tikrai prieš tą antiamerikanizmą, kuris pastaruoju metu auga visuomenėje.
Mes čia save genialiais laikome, už visus kenčiame, o visi, kurie mums neduoda to, ko norime, mums lieka skolingi. Tačiau reikia rasti savyje drąsos pasakyti ir kita, kad mes daug ką patys darėme neteisingai“, – paaiškino ukrainiečių klaidas V. Prystaiko.
Galų gale diplomatas nuramino, kad „sprendimas anksčiau ar vėliau bus surastas“. Amerikiečiai vis dar teikia finansinę ir karinę pagalbą, net ir nesutariant dėl didesnio pagalbos paketo. Taip pat ukrainiečiai neturi bijoti priimti pagalbos paskolų pavidalu, nes dabar svarbiausia yra „išgyventi“.
„Mes neturime krūpčioti ir nuo kalbų apie galimus kreditus, apie kuriuos dabar Kongrese kalba trampistai. Dabar išvis galvoti apie tai, kas ir kiek kainuoja, jau vėlu. Aišku, gaila, kad mes priklausome nuo amerikiečių vidaus politikos prieštaravimų. Dabar mums reikia paprasčiausiai viską daryti, kad išgyventume, o po to jau bus matyti“, – aiškino jis.
14:55 | NATO paskelbė, kiek karių neteko Rusija: „Moka didelę kainą už nedidelius laimėjimus“
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas skelbia, kad per visą karą Rusija fronto linijose neteko daugiau kaip 350 000 karių.
„Rusija moka labai didelę kainą už nedidelius laimėjimus“, – pabrėžė J. Stoltenbergas.
Jis nepatikslino, kokią dal karių sudaro žuvę, o kokią sužeistieji. Tačiau J. Stoltenbergas pažymėjo, kad, be kariuomenės, Rusijos Federacija praranda ir brangią įrangą – karinius lėktuvus ir laivus Juodojoje jūroje.
14:11 | Rusų partizanų perspėjimas: numatomas masyvus karinių objektų Belgorode apšaudymas, gyventojų prašoma slėptis
Rusų savanorių būriai, dalyvaujantys kare Ukrainos kariuomenės gretose, trečia diena tęsia puolimą Rusijos pasienio regionuose ir stoja į sunkius mūšius su Rusijos valstybės pajėgomis. Iš artilerijos pabūklų nuolat apšaudomas rajono centras Belgorodas ir aplinkinės gyvenvietės.
13:29 | Estijos žvalgyba: Rusija jau ruošiasi kitam savo karui
Praėjus dvejiems metams nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios, Rusija tvirtai stovi ant karo bėgių ir jau ruošiasi kitam karui. Kaip praneša „Foreign Policy“, remdamasis Estijos žvalgybos atstovų pareiškimais, Kremlius pertvarko ir plečia šalies kariuomenę, tikėdamasis konflikto su NATO per artimiausius 10 metų.
13:00 | Ukraina susigrąžino dar 100 žuvusių gynėjų palaikus
Realizavus dar vieną repatriacijos priemonę, į Ukrainą buvo grąžinti dar 100 žuvusių karių palaikai.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai penktadienį „Telegram“ kanale pranešė Koordinacinis elgesio su karo belaisviais štabas.
Susigrąžinti gynėjų palaikus padėjo Ukrainos saugumo tarnybos, Vidaus reikalų ministerijos, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos Vyriausiosios valdybos, Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos ir kitų Ukrainos saugumo ir gynybos sektoriaus struktūrų atstovai.
12:27 | Rusai raketomis sunaikino dvi Ukrainos „Patriot“ sistemas, žuvo devyni nepakeičiami kariai
Kovo 9 dieną Rusijos pajėgos raketomis „Iskander“ sunaikino dvi Ukrainos oro gynybos sistemas „Patriot“ ir kelias priešlėktuvines raketas Donecko srityje. Žuvo devyni ukrainiečių kariai, „Facebook“ skelbia Ukrainos žurnalistas Jurijus Butusovas.
Vieno tokio įrenginio kaina – 10 mln. dolerių (9 mln. eurų), o vienos raketos – 4 mln. dolerių (3,6 mln. eurų).
J. Butusovo žiniomis, radaras ir vadavietė smūgio vietoje išliko sveiki. Tai reiškia, kad netrukus bus galima atkurti visos baterijos kovinį pajėgumą, nes Kyjivui gali būti tiekiamos naujos paleidimo sistemos.
Tačiau yra kita problema, rašo J. Butusovas, neįmanoma pakeisti kvalifikuotų ir motyvuotų operatorių, kurie sėkmingai baigė ilgalaikius mokymus NATO moderniuose mokymo centruose.
11:51 | EVT pirmininkas sarkastiškai sveikina V. Putiną su pergale prasidėjusiuose rinkimuose
Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis penktadienį sarkastiškai pasveikino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną su pergale rinkimuose, kuriuose jis neturi jokio realaus pasipriešinimo.
„Norėčiau pasveikinti Vladimirą Putiną su triuškinama pergale šiandien prasidedančiuose rinkimuose“, – parašė jis socialiniame tinkle „X“, prasidėjus tris dienas truksiančiam balsavimui.
„Jokios opozicijos. Jokios laisvės. Jokio pasirinkimo“, – rašė jis.
Beveik neabejojama, kad V. Putinui šie rinkimai, pasibaigsiantys sekmadienį, suteiks dar vieną šešerių metų kadenciją.
Would like to congratulate Vladimir Putin on his landslide victory in the elections starting today.
— Charles Michel (@CharlesMichel) March 15, 2024
No opposition.
No freedom.
No choice.
11:14 | Nustatyta galima branduolinio ginklo dislokavimo vieta Baltarusijoje
Amerikos mokslininkų federacijos (JAV) ataskaitoje skelbiama, kad Rusija galėjo dislokuoti savo branduolines galvutes karinėje bazėje netoli Osipovičių, už 100 kilometrų nuo Minsko ir už daugiau nei 270 kilometrų nuo Vilniaus.
10:38 | Rusų nuostoliai
Ukrainos kariškiai pastarąją parą skelbia sunaikinę dar 580 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų kovo 15 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 428 420 kareivių.
Tai penktadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 6 758 tankų (+1), 12 949 šarvuotųjų kovos mašinų (+11), 10 580 artilerijos sistemų (+15), 1 017 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+0), 717 oro gynybos priemonių (+0), 347 lėktuvų (+0), 325 sraigtasparnių (+0), 8 254 dronų (+34), 1 920 sparnuotųjų raketų (+0), 26 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 13 993 automobilių (+34), 1 711 specialiosios technikos vienetų (+3).
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
09:53 | O. Syrskis: Rusija mėgina pralaužti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynybą trijų brigadų ruožuose
Okupantai jau kelias dienas mėgina pralaužti Ukrainos kariuomenės gynybą trijų brigadų ruožuose Avdijivkos kryptimi. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis lankėsi šiame rajone ir priėmė kai kuriuos sprendimus.
Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis O. Syrskio „Telegram“ kanalu.
„Dirbau Avdijivkos rajone, kur priešas sutelkė pagrindines pastangas ir jau kelias paras bando pralaužti mūsų kariuomenės gynybą trijų brigadų ruožuose, kasdien mesdamas į mūšį šturmo dalinius su technika ir pėsčiomis“, - papasakojo generolas.
Anot jo, kartu su vadais buvo apsvarstyti optimalūs Ukrainos kariuomenės veiksmų variantai, manevravimas rezervais, aprūpinimas šaudmenimis ir kitais materialiniais ištekliais.
09:30 | Rusija išnaudoja stojančią paramą Ukrainai – puola naudoti rezervus, stiprina puolimą
JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai teigia, kad Rusijos pajėgos į kovas Rytų Ukrainoje greičiausiai įtraukia taktinius ir operatyvinius rezervus, kad išlaikytų ir galbūt padidintų vykdomų puolamųjų operacijų tempą.
Ukrainos karinis stebėtojas Konstantinas Mašovecas kovo 14 d. sakė, kad Rusijos karinė vadovybė pritraukia taktinius ir operatyvinius rezervus į Rusijos puolamąsias operacijas Lymano kryptimi, netoli Bachmuto, taip pat Donecko srities vakaruose ir pietvakariuose, kad neleistų Ukrainos pajėgoms stabilizuoti fronto linijos šiose vietovėse.
Pasak jo, Rusijos kariai vis dar turi pakankamai rezervų toliau intensyvinti puolamąsias operacijas, tačiau šių rezervų greičiausiai nepakaks, kad okupantai galėtų sunaikinti Ukrainos gynybą.
Savo ruožtu ISW analitikai pažymi, kad Rusijos pajėgos nuo 2022 m. vidurio jau anksčiau bandė Ukrainoje pasiekti daugiau nei laipsniškus nedidelius taktinius laimėjimus. Tačiau taktinių ar net ribotų operatyvinių rezervų įvedimas pats savaime nekeičia Rusijos perspektyvų pasiekti operatyviai reikšmingų laimėjimų, nes Rusijos pajėgos dar nėra pademonstravusios gebėjimų vykdyti apskaičiuotus mechanizuotus manevrus, kurie leistų greitai užimti didelius teritorijos plotus.
Ataskaitoje taip pat pažymima, kad Rusijos gebėjimas pasiekti reikšmingų laimėjimų vis dar priklauso nuo Vakarų paramos Ukrainai lygio, o tolesnis delsimas teikti saugumo pagalbą padidins riziką, kad Rusija ilgainiui pasieks operatyviai reikšmingų laimėjimų.
08:44 | Prasidėjo Rusijos prezidento rinkimai: trys dalykai, kuriuos verta stebėti, kai Putino pergalė ir taip aiški
Nuo kovo 15 iki kovo 17 rusai turi galimybę balsuoti Rusijos prezidento rinkimuose, nepaisant to, kad dauguma žino, jog tai tėra iliuzija. Nors Rusijos rinkimų rezultatai gali būti lengvai nuspėjami, jie suteikia puikią galimybę pažvelgti į Kremliaus vidaus iššūkius karo Ukrainoje metu. Portalo „The Conversation“ Rusijos politikos ekspertas, išskyrė tris pagrindinius įvykius, į kuriuos verta atkreipti dėmesį per rinkimus ir po jų.
08:08 | Ukrainos kariai penktadienio naktį sunaikino visus 27 rusų paleistus „šahedus“
Naktį į penktadienį okupantai rusai septyniomis zenitinėmis valdomosiomis raketomis S-300/S-400 smogė Charkivo ir Donecko sritims, viena valdomąja aviacine raketa Ch-59 – Poltavos sričiai ir paleido į Ukrainą 27 „Shahed“ tipo smogiamuosius dronus.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“.
„Kirovohrado, Mykolajivo, Charkivo, Chersono, Chmelnyckio, Vinycios ir Kyjivo srityse buvo numušti visi 27 „šahedai“, – rašoma pranešime.
Oro atakai atremti buvo pasitelkti Oro pajėgų ir Sausumos kariuomenės raketų daliniai, Ukrainos gynybos pajėgų mobiliosios ugnies grupės, radioelektroninės kovos daliniai.
07:41 | Vos prasidėjus Putino rinkimams – sprogimai Rusijos Belgorode ir Kalugoje, gyventojai prašomi slėptis
Penktadienį prasidėjus Rusijos prezidento rinkimams, kurie vyks visą savaitgalį, Rusijos Belgorodo ir Kalugos srityje pranešama apie išpuolius.
07:00 | Rusijos Tolimuosiuose Rytuose atsidarė balsavimo apylinkės
Rusijos Tolimuosiuose Rytuose prasidėjo tris dienas truksiantis balsavimas per vadinamuosius prezidento rinkimus, pratęsiančius prezidento Vladimiro Putino valdymą dar šešerius metus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
