Užsienis

  Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį pareiškė, kad Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu yra pagrindinis pirmosios tiesioginės Irano atakos prieš Izraelį kaltininkas. „Pagrindinis asmuo, atsakingas už įtampą, kuri balandžio 13 d. vakarą apėmė mūsų širdis, yra B. Netanyahu ir jo kruvina administracija“, – pareiškė Turkijos lyderis. R. T. Erdoganas reguliariai kritikuoja Izraelį ir šios šalies vadovybę.

Rumunijos Aukščiausioji nacionalinės gynybos taryba (CSAT) pareiškė, kad šalis tapo taikiniu Rusijos šnipams, kurie, be kita ko, mėgino rinkti informaciją apie karines pratybas ir pagalbą Ukrainai. Tai pranešė leidinys „Digi24“, kuriuo remiasi portalas „eurointegration“. CSAT ataskaitoje pažymima, kad potencialūs šnipai pateko į Rumuniją kartu su pabėgėliais ukrainiečiais. Šnipų tikslas buvo gauti informacijos gynybos ir saugumo srityje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Kinija, dalyvaudama birželį Šveicarijoje vyksiančioje tarptautinėje taikos konferencijoje, galėtų padėti Ukrainai užtikrinti teisingą taiką. „Esu įsitikinęs, kad pirmasis Pasaulinis taikos aukščiausiojo lygio susitikimas Šveicarijoje gali pradėti tikrąjį kelią į teisingą taiką Ukrainai. Aktyvus Kinijos vaidmuo neabejotinai gali paspartinti mūsų pažangą šiame kelyje“, – socialiniame tinkle „X“ rašė V. Zelenskis.

Danijos gelbėjimo tarnybos antradienio popietę pranešė, kad gaisras, apėmęs XVII amžiaus buvusią Kopenhagos vertybinių popierių biržą, suvaldytas. „Gaisras suvaldytas tiek, kiek šiuo metu atliekame vadinamąjį galutinį gesinimą“, – spaudos konferencijoje sakė gelbėjimo tarnybų direktorius Jakobas Vedstedas Andersenas. Pastato 54 metrų aukščio bokštas antradienį paskendo liepsnose antradienio rytą, o jo smailė lūžo ir nukrito ant gatvės apačioje.

Užtvindyto vakarų Rusijos miesto Orsko meras Vasilijus Kozupica pasiskundė sunkiu jo šeimos gyvenimu Dubajuje, rašo „Charter97“. Kiek anksčiau buvo atliktas tyrimas, kurio metu paaiškėjo, kad prieš pat potvynį mieste mero šeima Dubajuje įsigijo butą už 33 milijonus rublių (330 tūkst. eurų). Dalį Rusijos regionų jau kelias savaites siaubia potvyniai.

Dubajus antradienį buvo paralyžiuotas dėl neregėtų liūčių ir uraganinio vėjo. Vietos valdžia paragino gyventojus neiti iš namų, dėl stichijos buvo uždaryti greitkeliai ir oro uostas. Po vandeniu atsidūrė mažiausiai viena metro stotis, gatvėse skęsta automobiliai, vandeniu užpilti ir prekybos centrai. Antradienį Jungtinius Arabų Emyratus užklupo milžiniška liūtis, užtvindytos ištisos greitkelių atkarpos, Dubajuje gausu pakelėse paliktų automobilių, rašoma naujienų agentūros AP pranešime.

Padėtis rytiniame fronte pastarosiomis dienomis labai pablogėjo. Tai viešai teigia Ukrainos kariuomenės vadai, skelbia „The New York Times“, rašo UNIAN. Anot leidinio, okupantai deda visas pastangas, kad išnaudotų savo pranašumą. „Nepaisant didelių nuostolių, priešas didina pastangas, naudoja naujus šarvuočių dalinius, kurių dėka periodiškai pasiekia taktinių laimėjimų“, – kalba Ukrainos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis.

Okupantai rusai suiminėjo ukrainiečius pagal iš anksto sudarytus sąrašus. Tai antradienį per spaudos konferenciją pareiškė Ukrainos ombudsmenas Dmytro Lubinecas, praneša „Ukrinform“ korespondentas. „Matome tendenciją, kad visose teritorijose rusai pirmiausia suiminėjo civilius Ukrainos piliečius pagal iš anksto sudarytus sąrašus. Taip, beje, atsitiko ir laikinai rusų okupuotoje Kyjivo srities dalyje", – pažymėjo pareigūnas.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas vaizdo ryšiu antradienį pasikalbėjo su savo kolega iš Kinijos Dong Junu, pranešė Pentagonas. Tai pirmos reikšmingos gynybos ministrų derybos per kone pusantrų metų. JAV stengiasi stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje su savo sąjungininkais Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, kad sukurtų atsvarą augančiai Pekino įtakai, tačiau taip pat nori išlaikyti komunikacijos linijas su Kinija, kad neleistų įtampai išsprūsti iš kontrolės.

Potvynių problema Rusijoje vis aštrėja, užtvindymo grėsmė kilo Uralo regiono 300 tūkst. gyventojų turinčiam Kurganui. Vietos gubernatorius pasiskundė, kad gyventojai neskuba evakuotis ir nejaučia potvynio grėsmės. Kurgano srities gubernatorius Vadimas Šumkovas paskelbė, kad už 20 kilometrų nuo Kurgano esančioje Ketovo gyvenvietėje upės vanduo jau viršijo 10 metrų. Milžiniška vandens masė juda link regiono centro ir artimiausiomis dienomis turėtų ją pasiekti.

Prieš penkerius metus pasaulį sukrėtė žinia apie kilusį gaisrą vienoje žymiausių pasaulio bažnyčių. Pamatykite, kaip Paryžiaus Dievo Motinos (Notre-Dame de Paris) katedra atrodo dabar – po 5 metus trukusių statybų.  Svarbiausia Paryžiaus bažnyčia, vienas reikšmingiausių ankstyvosios gotikos architektūros paminklų užsiliepsnojo 2019 m. balandžio 15 d. ir sukrėtė visą pasaulį. Kilęs gaisras sunaikino katedros stogą ir smailę, dalį dailės vertybių.

Į sąjungininkų išsilaipinimo, Antrojo pasaulinio karo kursą pakeitusios sąjungininkų invazijos, 80-ųjų metinių minėjimą šį birželį bus pakviesta Rusijos atstovų, tačiau Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas kviečiamas nebus, antradienį pranešė organizatoriai. 2022 metų vasarį V. Putinas pasiuntė karius į Ukrainą ir taip sugriovė ryšius su Vakarais.

Europos šalys turėtų labiau padėti Ukrainai, pareiškė Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, rašo „Ukrinform“. Anot jo, Vakarams yra pigiau nupirkti Ukrainai priešlėktuvinės gynybos sistemų „Patriot“, nei vėliau padėti atstatyti sugriautą infrastruktūrą. Borrellis: „Po metų gali būti per vėlu“ J. Borrellis pabrėžia, kad visos ES šalys dėl Ukrainos turėtų daryti daugiau. „Mano vaidmuo – ne rodyti pirštais į vieną ar kitą šalį, o parengti bendrą poziciją.

Laikinai okupuotame Kryme, Eupatorijoje, balandžio 16-osios naktį sudegė egzotariumas „Tropic Park“. Žuvo daugiau kaip 200 gyvūnų. Tai pranešė leidinys „Krym. Realiji“, remdamasis Rusijos žiniasklaida, rašo „Ukrinform“. Preliminariais duomenimis, liepsnos apėmė pastato stogą. Ugniagesiai išgelbėjo moterį ir du lokius. Gaisro plotas – 625 kvadratiniai metrai. Pažymima, kad per gaisrą žuvo daugiau kaip 200 gyvūnų. Jų skaičius tikslinamas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pasirašė įstatymą dėl mobilizacijos, skelbiama šalies parlamento interneto svetainėje. Ukrainos parlamentas ketvirtadienį priėmė atnaujintą mobilizacijos įstatymą, skirtą karių gretoms praplėsti. Praėjusią savaitę Vilniuje viešėjęs V. Zelenskis pavadino šį teisės aktą pagalbos kariuomenei, kuri kariauja fronto linijoje, klausimu.

Pekine viešintis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį sakė paprašęs kinų prezidento Xi Jinpingo pasinaudoti savo įtaka Rusijos vadovui Vladimirui Putinui, siekiant užbaigti karą Ukrainoje. „Kinijos žodis turi vertę Rusijoje, – socialiniame tinkle „X“ parašė vokiečių kancleris. – Dėl to paprašiau prezidento Xi paveikti Rusiją, kad Putinas pagaliau atšauktų savo beprasmę kampaniją, išvestų savo karius ir užbaigtų šį siaubingą karą.

Dabartinis JAV vadovas Joe Bidenas ir į Baltuosius rūmus sugrįžti siekiantis Donaldas Trumpas lapkričio mėnesio rinkimuose veikiausiai susitiks revanšui, tačiau kova bus itin įtempta, o baigtis neaiški, sakoma tarptautinės rizikos valdymo bendrovės „Coface“ apžvalgoje.

JAV Baltimorės mieste po tilto sugriuvimo paimti ketvirto žuvusio darbininko palaikai, pirmadienį pranešė pareigūnai. Francis Scotto Key tiltas – pagrindinis tranzitinis kelias į judrų Baltimorės miestą ir uostą – buvo sugriautas vos per kelias sekundes kovo 26 dieną, kai konteinerinis laivas „Dali“, susidūręs su energijos tiekimo sutrikimais, rėžėsi į jo atraminę koloną.

Rusija galėjo sunaikinti svarbią, Kyjivą elektra aprūpindavusią elektrinę, nes ukrainiečiai nebeturėjo raketų gynybai, antradienį sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Tris su puse savaitės Rusija beveik be atvangos atakavo Ukrainos energetinę sistemą, be elektros palikdama daugiau kaip milijoną žmonių. Trypilios šiluminę elektrinę – vieną didžiausių elektros tiekėjų Kyjivo regione – rusų raketos sunaikino balandžio 11 dieną. „Skrido 11 raketų. Mes sunaikinome pirmąsias septynias.

Ukrainos saugumo tarnyba, „Focus“ šaltinių teigimu, sunaikino Rusijos radiolokacinę stotį „Nebo U“. Brangi karinė technika buvo dislokuota Rusijos teritorijoje, Briansko srityje, o ukrainiečiai ją susekė ir sunaikino paleidę septynis dronus. Radiolokacinė stotis „Nebo U“ iš Briansko srities galėjo „kontroliuoti“ 700 kilometrų Ukrainos gylio, buvo naudojama taikinių Ukrainos teritorijoje nustatymui ir bombonešių korektūrai.

Pasaulis sulaikęs kvapą laukia, kaip Izraelis atsakys į precedento neturinčią Irano ataką, kai šis į žydų valstybę paleido 300 raketų ir dronų. Didysis septynetas ragina Izraelį įtampos nekelti ir savo pergale laikyti tai, kad beveik visus oro taikinus pavyko sunaikinti. Tačiau vargu ar Izraeliui toks diplomatijos kelias tinka. Jį sustabdyti nuo smūgių Iranui gali nebent Vašingtonas. Pranešama, kad Bidenas jau neva pasakė Netanyahu, kad kariniuose veiksmuose prieš Iraną nedalyvaus.

Izraelis antradienį pradėjo „diplomatinį puolimą“ prieš Iraną, ragindamas 32 šalis įvesti sankcijas šios šalies Revoliucijos gvardijai ir raketų programai. Iranas vėlų šeštadienį paleido daugiau nei 300 dronų ir raketų į Izraelį, keršydamas už balandžio 1 dieną įvykdytą drono smūgį konsulatui Damaske, per kurį žuvo keli iraniečių kariškiai. Izraelio kariuomenė sakė, kad 99 proc.

Tūkstančiai žmonių Ukrainoje antradienį liko be elektros energijos po to, kai stiprus vėjas ir smarkus lietus sugadino elektros infrastruktūrą, pranešė pareigūnai.  Naktinės audros padarė nuostolių itin pažeidžiamai Ukrainos energetikos sistemai, kuri ir taip pastarosiomis savaitėmis kenčia nuo nuolatinio Rusijos bombardavimo. „Dėl blogų oro sąlygų elektros energijos neturi 173 gyvenvietės keturiose srityse“, – pranešė Ukrainos energetikos ministerija.

Praėjus keturioms dienoms po Maskvoje įvykdyto išpuolio prieš buvusį Ukrainos vidaus slaptosios tarnybos (SBU) agentą, Rusijos institucijos pranešė sulaikiusios įtariamąjį. Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FST) antradienį paskelbė sulaikiusi 1983 m. gimusį Rusijos pilietį, kuris „Ukrainos specialiųjų pajėgų nurodymu“ susprogdino perbėgusio buvusio agento Vasilijaus Prozorovo automobilį. FST duomenimis, įtariamasis kovą iš Ukrainos atvyko į Rusiją.

Praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo Rusijos kariuomenės įsiveržimo į Ukrainą pradžios, JAV prezidentas Joe Bidenas vis dar baiminasi Rusijos grasinimų, kad ji panaudos branduolinį ginklą, jei Vakarai suteiks Ukrainai ginklų, kurie iš esmės pakeistų padėtį mūšio lauke. Apie tai rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ). „Ne kas kita, o amerikiečių drovumas paaiškina, kodėl mes to nedarome (netiekiame mirtinų ginklų – red.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas susitikime su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu pabrėžė, kad Pekinas nedalyvauja Rusijos kare prieš Ukrainą. Kinija nėra nei Ukrainos krizės šalis, nei dalyvė, sakoma pranešime, kuris antradienį paskelbtas Pekine po abiejų lyderių pokalbių. Priešingai, Kinija esą visad „savaip skatino taikos derybas“. Xi Jinpingas pareiškė, kad paremtų tarptautinę taikos konferenciją „tinkamu metu“, tačiau jai esą turi pritarti Rusija ir Ukraina.

Kinijos ekonomika per pirmąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 5,3 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. Agentūros „Bloomberg“ kalbinti analitikai prognozavo kuklesnį prieaugį – vidutiniškai 4,8 procento. Ekonomikos metinė plėtra spartėjo nuo 5,2 proc. paskutinį 2023-iųjų ketvirtį. Per metų ketvirtį (sausį-kovą, palyginti su spaliu-gruodžiu) bendrasis vidaus produktas didėjo 1,6 procento.

Sakartvelo sostinėje maždaug 10 tūkst. žmonių pirmadienį buvo išėję į gatves protestuoti, vyriausybei vėl pateikus prieštaringai vertinamo „užsienio agentų“ įstatymo projektą, kuris, kritikų teigimu, atspindi represinius Rusijos teisės aktus, naudojamus opozicijai nutildyti ir įbauginti. Valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ šį pasiūlymą paskelbė anksčiau šį mėnesį, atgaivindama panašų įstatymo projektą, kuris prieš metus buvo atmestas kilus masiniams protestams.

 Po Irano įvykdyto plataus masto antpuolio prieš Izraelį, šios šalies užsienio reikalų ministras, jo paties žodžiais tariant, Irano atžvilgiu pradėjo „diplomatinį puolimą“. „Šįryt išsiunčiau raštus 32 šalims ir kalbėjausi su dešimtimis viso pasaulio užsienio reikalų ministrų ir aukšto rango pareigūnų“, – socialiniame tinkle „X“ (buvęs tviteris) rašė Israelis Katzas.

Jei antradienio rytą jums buvo sunku prisijungti prie socialinio tinklo „Facebook“, nesate vieni. „Downdetector“ duomenys rodo, kad nuo 6 iki 9 ryto socialinio tinklo veikla buvo iš dalies sutrikdyta – vartotojai skundėsi nematantys savo turinio, negalintys siųsti žinučių. Šių pranešimų „Downdetector“ padaugėjo šimteriopai, palyginti su įprastu pranešimų skaičiumi.

Australiją pirmadienį sukrėtęs antras per kelias dienas išpuolis panaudojant peilį, per kurį buvo sužaloti du dvasininkai ir dar keli žmonės, antradienį buvo pripažintas teroro aktu. Dėl išpuolio Sidnėjuje sužeidimu apkaltintas paauglys. Šešiolikmetį vėliau sutramdė sukrėsti Jėzaus Kristaus Gerojo Ganytojo bažnyčios tikintieji, šiam pirmadienio vakarą per tiesiogiai transliuotas pamaldas, kaip įtariama, peiliu dūrus vyskupui Mar Mari Emmanueliui ir kunigui Isaacui Royeliui.

Europos Komisija pritarė Ukrainos reformų planams, kurie turėjo būti parengti tam, kad pagal milijardų eurų vertės pagalbos programą būtų išmokėta tolesnė lėšų suma. Komisija nurodė teigiamai įvertinusi visapusišką Ukrainos reformų ir investicijų strategiją ateinantiems ketveriems metams, atverdama duris pastoviai ir prognozuojamai pagalbai, kuri būtų teikiama Rusijos puolamai šaliai.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir jo žmona Jill praėjusiais metais uždirbo 619 976 dolerius (apie 585 000 eurų). Tai rodo pirmadienį paskelbta jųdviejų mokesčių deklaracija. Pajamas sudaro 400 000 dolerių prezidento alga ir 85 985 dolerių pirmosios ponios uždarbis už anglų kalbos dėstytojos darbą viename koledže, praneša agentūra „Reuters“. Sutuoktiniai nurodė sumokėję 146 629 dolerius federalinių mokesčių. Tai atitinka 23,7 proc. mokesčių tarifą.

Rusijoje itin trūkstant darbo jėgos Tatarstano regioninė valdžia ruošiasi įtraukti į gynybos pramonės įmonių darbo jėgą 14 metų sulaukusius paauglius, rašoma „Kommersant“. Šalyje dėl karo Ukrainoje patiriamų nuostolių ir mobilizacijos katastrofiškai trūkstant darbo jėgos, ieškoma įvairių būdų, kaip tai kompensuoti. Vienas iš aktyviausiai aptariamų variantų – moksleivių ir studentų įdarbinimas.

Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė yra 33 kartų didesnė nei Saulės. „Gaja BH3“ pavadinta juodoji skylė buvo atrasta „netyčia“, analizuojant Europos kosmoso agentūros misijos „Gaja“ metu surinktus duomenis, naujienų agentūrai AFP papasakojo Pasquale Panuzzo, vienas iš Paryžiaus observatorijos Nacionalinio mokslinių tyrimų centro (CNRS) astronomų.

XVII a. pastatytoje buvusioje Kopenhagos akcijų biržoje antradienį kilo didžiulis gaisras, sunaikinęs žymųjį istorinio pastato špilį, kuris pastaruoju metu buvo restauruojamas. Naujienų agentūros AFP žurnalistas savo akimis matė, kaip 54 metrų aukščio Karaliaus Kristiano IV nurodymu tarp 1619 m. ir 1640 m. pastatytos biržos – „Børsen“ – špilis pradingo liepsnose.

Estijos regioninės politikos ministras Madis Kallasas antradienį paskelbė paliekantis savo postą. „Ministro pareigas pradėjau eiti norėdamas kovoti už Estijos kaimo gyvenimą ir mažinti regioninę nelygybę. Pradėjęs eiti pareigas ir bendraudamas su ūkininkais, maisto produktų gamintojais ir kaimo vietovių gyventojais, dar labiau supratau, kaip svarbu spręsti klausimą, kad gyvenimas kaimo vietovėse galiausiai nebūtų prarastas“, – sakė M. Kallasas.

Izraelio kariuomenė pirmadienį nurodė, kad per smūgį Irano konsulatui Damaske žuvę žmonės dalyvavo teroristinėje veikloje prieš šalį. Tai pirmas oficialus izraeliečių kariškių komentaras apie balandžio 1-osios smūgį Sirijos sostinėje. „Kiek žinau, tie, kas žuvo Damaske, buvo [Revoliucijos gvardijos elitinių] pajėgų „al Quds“ nariai.

Vienas iš NATO vadų perspėja, kad beveik milijardo žmonių Europoje ir Šiaurės Amerikoje saugumui gresia pavojus dėl Rusijos mėginimų atakuoti povandeninės infrastruktūros, įskaitant vėjo jėgaines, vamzdynus ir elektros kabelius, silpnąsias vietas.

Daugiau nei 50 potencialių prisiekusiųjų pirmadienį buvo atleisti nuo svarbios buvusio prezidento Donaldo Trumpo bylos nagrinėjimo, nes pareiškė, kad negalės jo teisingai ir nešališkai teisti. Niujorko teisme buvo surinkti 96 potencialūs prisiekusieji, kurie turėjo būti patikrinti, ar sugebės teisingai teisti D. Trumpą, kaltinamą nuslėpus pinigų mokėjimus pornografijos žvaigždei, su kuria, kaip įtariama, turėjo romaną.

Rusija pralaimės karą su Ukraina, savo komentare „The Economist“ pareiškė Pekino universiteto profesorius, Fudano universiteto (Šanchajus, Kinija) Rusijos ir Centrinės Azijos tyrimų centro direktorius Fengas Yujunas. Eksperto, kuris anksčiau yra dalyvavęs ir Kremliaus organizuojamuose „Valdai“ klubo diskusijose, o nuo 2023-ųjų vadovauja Rusijos tarptautinių santykių tarybos Kinijos ekspertų grupei, nuomone, Vladimiro Putino organizuoto puolimo Ukrainoje žlugimą apibrėžia keturi faktoriai.

Mažiausiai du žmonės pirmadienį žuvo per rusų antskrydį Lukiancų kaime rytų Ukrainos Charkivo regione, tad Kremliaus pajėgų atakų rytuose aukų skaičius išaugo iki mažiausiai šešių. Dar keturi žmonės per antpuolį buvo sužeisti, platformoje „Telegram“ pranešė karinis regiono administratorius Olehas Syniehubvas. Nepatvirtintais duomenimis, į mokyklos pastatą pataikė valdoma bomba. Toliau į pietus rusų daliniai artilerijos sviediniais apšaudė Sloviansko miestą, praneša Ukrainos žiniasklaida.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafelis Grossis pareiškė esąs sunerimęs dėl to, kad Izraelis, smogdamas keršto smūgį Iranui, gali atakuoti jo branduolinius objektus, praneša agentūra „Reuters“. „Mes visada sunerimę dėl šios galimybės“, – teigė jis pirmadienį Niujorke atsakydamas į atitinkamą žurnalisto klausimą. R. Grossis paragino laikytus „didelio santūrumo“. Anot R. Grossio, Iranas sekmadienį „saugumo sumetimais“ uždarė savo atominius kompleksus.

JAV eksprezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad jam nepatinka teisėjas, nagrinėjantis jo baudžiamąją bylą Niujorke, ir kad jis turėtų būti rinkimų kampanijoje, o ne teisme. „Teisingo teismo proceso neturėsime“, – žurnalistams prie Manhatano teismo salės pareiškė D. Trumpas, pasibaigus prisiekusiųjų atrankai byloje dėl mokėjimų už tylą – vienoje iš keturių eksprezidentui iškeltų baudžiamųjų bylų.

Po atakos prieš Izraelį Europos Sąjungoje (ES) kalbama apie naujas sankcijas Iranui. Keli diplomatai pirmadienio vakarą po pokalbių su šalių narių atstovais Briuselyje sakė, kad ši tema gali būti svarstoma antradienį ES užsienio reikalų ministrų vaizdo konferencijoje. Anot duomenų, naujos baudžiamosios priemonės galėtų būti įvestos per sankcijų mechanizmą, sukurtą po to, kai Iranas prieš Ukrainą kovojančiai Rusijai pradėjo tiekti dronus.

Ukrainos oro pajėgos antradienį pranešė pernakt sunaikinusios devynis rusų dronus. Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad praėjusią naktį rusai atakavo Ukrainą devyniais atakos dronais „Shahed“, paleistais iš okupuoto Krymo. Visi devyni dronai buvo numušti virš Mykolajivo, Chersono, Chmelnyckio, Poltavos, Čerkasų ir Dnipropetrovsko sričių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paragino sąjungininkus parodyti Ukrainos atžvilgiu tokią pačią „vienybę“ kaip ir Izraelio, kuris pareiškė, kad savaitgalį atrėmė Irano puolimą su Vakarų šalių pagalba. Pastaraisiais mėnesiais Ukraina vis labiau nusivilia vėluojančia Vakarų pagalba, įskaitant oro gynybos priemones, kurios, pasak jos, skubiai reikalingos mirtinoms Rusijos atakoms atremti.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinis direktorius Rafaelis Grossi pareiškė, kad Zaporižios atominė elektrinė pavojingai priartėjo prie avarijos. Praėjusią savaitę Ukrainoje esančioje didžiausioje Europos atominėje elektrinėje nugriaudėjo sprogimas, susijęs su dronų ataka. Rusai apkaltino ukrainiečius surengtus ataką, ukrainiečiai tai neigia. Pasak R. Grossi, neįmanoma nustatyti, kas slypi už bepiločių lėktuvų smūgių.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį, paskutinę trijų dienų vizito į didžiausią Berlyno prekybos partnerę dieną, susitiko su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, pranešė Pekino valstybinė žiniasklaida.  „Balandžio 16-osios rytą prezidentas Xi Jinpingas susitiko su Vokietijos kancleriu O. Scholzu Pekino svečių namuose „Diaoyutai“, – sakė valstybinis transliuotojas CCTV.