Užsienis

NATO šalys trečiadienį pasirašė nuosaikesnį įsipareigojimą kitais metais toliau tiekti Ukrainai ginklus už maždaug 40 mlrd. eurų, pranešė diplomatai. Šią iniciatyvą, kuri bus pristatyta kitą savaitę Vašingtone vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime, NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pateikė kaip būdą ateinančiais metais sustiprinti Vakarų pagalbą Kyjivui kare su Rusija.

JAV prezidentas Joe Bidenas pokalbyje su savo artimu bendražygiu atskleidė, kad svarsto galimybę pasitraukti iš rinkimų su D. Trumpu kovos, rašoma „The New York Times“. Leidinio teigimu, tai yra pirmasis ženklas, kad 81-erių JAV prezidentas rimtai svarsto apie pasitraukimą iš prezidentinės kovos, po tragiško pasirodymo praėjusį ketvirtadienį vykusiuose televizijos debatuose.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Kinijos lyderiui Xi Jinpingui trečiadienį pareiškė, kad Pekino ir Maskvos santykiai yra tvirtesni nei bet kada anksčiau. Prezidentai susitiko trečiadienį prasidėjusio Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikimo kuluaruose Kazachstano sostinėje Astanoje. Maskvos ir Pekino tikslas – sustiprinti prieš Vakarus nukreiptas sąjungas ir padidinti savo įtaką strateginiame Vidurinės Azijos regione.

Turistų pamėgta Graikija šią vasarą kovoja su milžiniškais miškų gaisrais, dėl kurių tenka evakuoti ištisas gyvenvietes ir viešbučius. Pastarosiomis dienomis itin sudėtinga situacija Koso, Chijo ir Kretos salose. Po šiltos žiemos ir ankstyvos karščio bangos, kai temperatūra siekė 44 laipsnius, Graikijai prognozuojamas sunkus gaisrų sezonas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas patikino gyventojus, kad Rusijos užpultą Ukrainą remianti Vokietija netaps karo šalimi. „Taip, aš duodu šią garantiją“, – pareiškė jis trečiadienį Bundestage atsakydamas į atitinkamą klausimą. „To aš siekiu kaipo kancleris“, – pridūrė socialdemokratų politikas. Panašiai O. Scholzas kalbėjo jau ir anksčiau. Tiesa, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Vokietiją ir Vakarų gynybinį aljansą NATO jau seniai laiko karo šalimis.

Naujasis Nyderlandų ministras pirmininkas Dickas Schoofas savo pirmojoje svarbioje kalboje trečiadienį pažadėjo tęsti finansinę, karinę ir politinę paramą Ukrainai, taip pat pažėrė kritikos Rusijai. „Neturėtume būti naivūs. Už kelių valandų skrydžio nuo čia vyksta siaubingas karas, kuriame Rusijai žmonių gyvybės nesvarbios, – parlamente kalbėjo buvęs žvalgybos vadovas. – Ukraina ir toliau gali likti rami dėl Nyderlandų finansinės, karinės ir politinės paramos.

Izraelio šiauriniame Karmielio mieste esančiame prekybos centre užpuolikas trečiadienį peiliu sužeidė du vyrus, kurių vienas ligoninėje mirė, pranešė pareigūnai, nurodę, kad patį užpuoliką nušovė. Policija pareiškime nurodė, kad incidentą Karmielyje vertina kaip įtariamą teroro išpuolį.

Dėl Rusijos invazijos didelių finansinių sunkumų patirianti Ukraina iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) gavo dar vieną finansinės paramos dalį – daugiau kaip 2 mlrd. eurų. Šios lėšos yra daugiau kaip 15 mlrd. eurų vertės kreditavimo programos dalis, tinkle „Telegram“ rašė Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis. Pinigai naudojami svarbioms biudžeto išlaidoms, pirmiausiai – socialinei paramai ir valstybės tarnautojų, įskaitant gydytojus ir mokytojus, atlyginimams.

Nors europiečiai aktyviai pritaria tam, kad Ukrainai būtų siunčiama daugiau ginkluotės ir šaudmenų, jie ir toliau nėra linkę pritarti karių siuntimui į Ukrainą, rodo nauja analitinio centro „European Council on Foreign Relations“ (ECFR) apklausa. Apklausoje, kuri buvo surengta prieš artėjantį 75-ąjį NATO viršūnių susitikimą Vašingtone, buvo įtraukta 14 Europos valstybių ir Ukraina. Nors 58 proc.

Baltarusija trečiadienį išlaisvino kelis politinius kalinius, pranešė egzilyje gyvenanti opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja. Ši žinia pasirodė praėjus dienai po to, kai autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė galintis suteikti amnestiją kai kuriems sunkiai sergantiems politiniams kaliniams. „Šiandien išvydome pirmuosius atvejus, kuomet Baltarusijoje paleidžiami kai kurie politiniai kaliniai“, – tinkle „X“ parašė S. Cichanouskaja.

NATO šalys, diplomatinių šaltinių duomenimis, susitarė kitais metais skirti Ukrainai 40 mlrd. eurų karinės pagalbos, praneša agentūra „Reuters“. Oficialų sprendimą 32 Aljanso šalių lyderiai priims savo viršūnių susitikime Vašingtone kitą savaitę. Kadenciją baigiantis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenberfas ragino transatlantinio Aljanso nares paramą Rusijos užpultai Ukrainai palikti 2022 m. lygyje – tai atitinka maždaug 40 mlrd. eurų per metus.

Jungtinę Karalystę pasiekė auganti COVID-19 vasaros banga, nes ekspertai teigia, kad Europos futbolo turnyras skatina infekcijų augimą. Epidemiologijos ekspertas profesorius Markas Woolhouse‘as teigė, kad Jungtinėje Karalystėje COVID-19 lygis svyruos ir šis modelis išliks ateinančiais dešimtmečiais. Naujausi Jungtinės Karalystės sveikatos apsaugos agentūros duomenys rodo, kad birželio 19 d., palyginti su ankstesne savaite, užsikrėtimo atvejų padaugėjo 33 proc.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paviešino vaizdo įrašą iš Dnipre įvykusios raketų atakos, kuri nusinešė penkių žmonių gyvybes. „Dnipras. Rusijos teroristai vėl smogė mūsų miestui. Iki šiol žuvo penki žmonės. Užuojauta šeimoms ir draugams. Trisdešimt keturi žmonės buvo sužeisti, tarp jų – vaikas. Dalyvauja visi reikalingi Valstybinės gelbėjimo tarnybos padaliniai, gelbėtojai teikia pagalbą visiems nukentėjusiesiems.

13 metų Dorothea su tėvais maudėsi Faroso paplūdimyje netoli Poseidi miesto Chalkidikėje (Graikijoje), kai staiga pasirodęs žaibas tapo pražūtingu. Graikijos paplūdimyje žaibui pataikius į paauglę, ji iš karto žuvo, kol jos tėvai buvo visai greta, skelbia portalas „Independent“. Šeima išbėgo iš jūros, kai pradėjo lyti, ir susirinko savo daiktus, kad grįžtų į automobilį, teigiama vietinės Graikijos žiniasklaidos pranešimuose. Paauglė ėjo vos 1,5 metro už motinos, kai buvo partrenkta.

Su Ukrainos kariuomenės Paramos pajėgų vadu generolu majoru Dmitro Hereha trečiadienį susitikęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sutarė įkurti bendrą šalių karinių ekspertų darbo grupę, siekiant perimti Ukrainos patirtį kontrmobilumo srityje.

Genadijaus Rakitino patriotinė poezija per pastaruosius metus Rusijoje susilaukė nemažai gerbėjų. Jo odės Vladimirui Putinui ir emocijų kupini eilėraščiai, kuriais jis palaikė Rusijos karą Ukrainoje, sulaukė pripažinimo socialinėje medijoje ir buvo garbingai minimi Rusijos poezijos apdovanojimuose. Tačiau G. Rakitino gerbėjai nesuvokė vieno dalyko: visi 18 poeto parašyti eilėraščiai buvo nacių eilėraščių, parašytų 1930–1940 m., vertimai.

Pietų Korėjos įstatymų leidėjai trečiadienį sakė, kad dėl Pchenjano per sieną siunčiamų balionų su šiukšlėmis buvo sutrikdyta daugiau kaip 100 skrydžių.  Pchenjanas į Pietų Korėją yra paleidęs daugiau kaip tūkstantį balionų su šiukšlėmis, teigdamas, kad tai kerštas už propagandą, kurią anksčiau į Šiaurės Korėją siuntė aktyvistai. Praėjusią savaitę dėl Pchenjano veiksmų buvo sustabdyti skrydžiai į Pietų Korėjos Inčono oro uostą ir iš jo.

„Air Europa“ antradienį pranešė, kad bendrovės išsiųstas lėktuvas atvyko pervežti keleivius iš transatlantinio skrydžio, kuris dieną anksčiau buvo nukreiptas į Braziliją dėl stiprios turbulencijos. Dėl šios turbulencijos apie 40 žmonių patyrė sužeidimus, skelbia portalas „Newsweek“. Incidentas įvyko ankstų pirmadienio rytą skrydžio UX045 metu.

Rusams trečiadienį raketomis ir dronais atakavus Ukrainos pietrytinį Dnipro miestą žuvo keturi žmonės, o dar 27 buvo sužeisti, pranešė pareigūnai. Rusijos pajėgos nuolat taikosi į pramoninį miestą ir aplinkinį regioną nuo pat 2022 metų vasario, kai pradėjo invaziją. „Šį rytą per Rusijos išpuolį Dnipro mieste žuvo keturi žmonės. Dvidešimt septyni žmonės buvo sužeisti. Vienuolika iš jų paguldyti į ligoninę. Dviejų būklė sunki“, – pranešė regiono gubernatorius Serhijus Lysakas.

Latvijos pietiniame Iecavos valsčiuje planuojama statyti modulinių parako užtaisų artilerijos amunicijai gamyklą, kurios pajėgumas būtų 50 tūkst. užtaisų per metus, pranešė Latvijos krašto apsaugos ministras Andris Sprūdas. Anot jo, gamykla turėtų pradėti veikti 2026 metais, ji bus orientuota į Latvijos kariuomenės aprūpinimą. Įmonę numatoma statyti Krašto apsaugos ministerijai priklausančioje teritorijoje, kur jau yra reikiama infrastruktūra. Statybos kaštai ir įrangos pirkimai siektų 12 mln.

Vidurio Indonezijoje gyvatės pilve rasta negyva praryta moteris, trečiadienį pranešė policija. Tai jau antras per mėnesį atvejis provincijoje, kai pitonas nužudė žmogų. 36 metų Siriati dingo, antradienio rytą išėjusi iš namų nupirkti vaistų savo sergančiam vaikui, pranešė policija, jos pasigedę artimieji paskatino pradėti paiešką. Jos vyras 30 metų Adiansa rado jos šlepetes ir kelnes ant žemės maždaug už 500 metrų nuo jų namų Sitebos kaime, Pietų Sulavesio provincijoje.

Turistų pamėgtą Europos šalį Kroatiją pirmadienio popietę ir vakarą nusiaubė galinga audra, atnešusi krušą. Stipri stichija padarė didžiulę materialinę žalą ir sunaikino pasėlius. „Kruša sunaikino viską, kas papuolė po ranka, net stogus ir fasadus. Labiausiai nukentėjo kai kurios bosnių vietovės netoli Županijos, taip pat Kutinos apylinkės“, rašo portalas „Crometeo“. Kruša tiesiog suvarpė namus Portalo teigimu, vietomis namus tiesiog suvarpė krušos ledokšniai, kurių dydis siekė kiaušinį.

Naujo tyrimo metu daugiau nei pusėje buteliukų, naudojamų kūdikiams maitinti pienu, aptikta maistą nuodijančių bakterijų E.Coli, taip pat klebsiella, enterobakterijų, citrobakterijų, auksinio stafilokoko, bacillus cereus, šigelių ir salmonelių.

Japonijos Aukščiausiasis Teismas trečiadienį nusprendė, kad dabar jau nebegaliojantis eugenikos įstatymas, pagal kurį 1948–1996 metais buvo priverstinai sterilizuota apie 16,5 tūkst. žmonių, prieštarauja Konstitucijai, pranešė vietos žiniasklaida. Valdžios institucijų teigimu, dar 8,5 tūkst. žmonių buvo sterilizuoti su jų sutikimu, nors teisininkai teigia, kad net ir šie atvejai greičiausiai buvo „de facto prievartiniai“, nes asmenys patyrė spaudimą.

Rusijos priklausomybė nuo Kinijos pasiekė tokį lygį, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas galėtų užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą „vienu telefono skambučiu“, pareiškė Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas. „Rusija dabar yra tokia priklausoma nuo Kinijos... Vienas prezidento Xi Jinpingo skambutis telefonu galėtų išspręsti šią krizę“, – sakė 56 metų A. Stubbas antradienį Helsinkyje naujienų agentūrai „Bloomberg“ duotame interviu.

NATO valstybės narės nusprendė pasiųsti į Kyjivą specialųjį pasiuntinį plečiant Vakarų gynybos Aljanso civilinį buvimą Ukrainoje, dpa patvirtino atstovas spaudai. Aukšto rango pareigūnui bus pavesta koordinuoti politinę ir praktinę Aljanso paramą pačioje Ukrainoje, jai toliau ginantis nuo plataus masto Rusijos invazijos.

Dėl tariamo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų „suaktyvėjimo“ pasienyje Baltarusijos ir Rusijos oro ir oro gynybos pajėgoms įvesta „aukšto lygio parengtis“. Apie tai pareiškė autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka, rašo „RBK-Ukraina“. Baltarusijos diktatoriaus teigimu, į pozicijas dislokuoti raketų kompleksai „Polonez“ ir „Iskander“. Kartu jis pridūrė, kad „jokiu būdu neturime leisti jokios eskalacijos ir jokio pablogėjimo“. „Noriu, kad Ukrainos vadovybė tai išgirstų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra „potencialiai pasirengęs“ susitikti su Donaldu Trumpu ir išklausyti jo „taikos planą“. Anot ukrainiečių lyderio, Ukrainai reikia žinoti, ar šalis nuo rudens liks viena kovoti su agresore Rusija.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį pareiškė, kad dėl jo praėjusios savaitės debatų katastrofiško pasirodymo kaltos nepaliaujamos tarptautinės kelionės, ir pridūrė, jog „tai ne pasiteisinimas, o paaiškinimas“. J. Bidenas sakė, kad „nebuvo labai protingas“ prieš pat debatus „kelis kartus apkeliavęs pasaulį“. „Neklausiau savo darbuotojų (...) o paskui vos neužmigau scenoje“, - sakė jis.

Kyjivo valdžia pranešė, jog Ukraina išvedė iš rikiuotės kelias Rusijos oro gynybos sistemas. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat paragino nukreipti dėmesį į Kremliaus raketų paleidimo įrenginius ir sustiprinti Kyjivo oro gynybą.

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas, jei grįš į Baltuosius rūmus, gali atsisakyti NATO aljanso plėtros į rytus dėl susitarimo su autoritariniu Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, rašo „Politico“, remdamasis dviem nacionalinio saugumo ekspertais – buvusio prezidento šalininkais. Anot leidinio, D. Trumpas nori pasiūlyti V. Putinui susitarimą, pagal kurį NATO įsipareigotų nesiplėsti į rytus – nepriimti į aljansą Sakartvelo ir Ukrainos.

Atrodytų, kad nėra nieko paprasčiau nei šildyti maistą mikrobangų krosnelėje, tačiau maistas dažnai sušyla netolygiai: dalis jo būna karšta, o dalis lieka šalta, todėl jį tenka pašildyti iš naujo. Pasirodo, tai susiję su paprasta priežastimi – netinkamai įdėjome lėkštę į mikrobangų krosnelę.

Po silpno JAV prezidento Joe Bideno pasirodymo pirmuosiuose prezidentiniuose TV debatuose pirmasis demokratų kongresmenas paragino šalies vadovą trauktis iš rinkimų. Parlamentaras Lloydas Doggettas iš Teksaso valstijos antradienį pareiškė viltį, kad J. Bidenas priims „skaudų ir sunkų sprendimą“ trauktis iš kovos. „Pagarbia raginu jį tai padaryti“, – pridūrė L. Doggettas. Pirmieji TV debatai nebuvo sėkmingi dabartiniam Baltųjų rūmų šeimininkui.

Rusijos puolimas prieš Europos šalis iš hipotetinio scenarijaus „virsta realybe“, kadangi nėra dienos, kad Kremlius negrasintų Baltijos šalims, Lenkijai ar Suomijai raketų smūgiais ar invazija, rašo „Foreign Policy“, kurį cituoja UNIAN. „Todėl nenuostabu, kad 2022 m. 80 proc. apklaustų suomių teigė esantys pasirengę ginti savo šalį. Tais pačiais metais Varšuvos verslumo institutas nustatė, kad 66 proc.

Ukraina antradienį už akių nuteisė Luhansko separatistų lyderį Leonidą Pasečniką 12 metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad jis pasirašė susitarimą su Kremliumi, lėmusį Rusijos invaziją 2022 metais.  2022 metų vasario 21 dieną L. Pasečnikas ir Donecko separatistų lyderis Denisas Pušilinas pasirašė savitarpio pagalbos paktą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Buvusi Atstovų Rūmų pirmininkė demokratė Nancy Pelosi antradienį išreiškė susirūpinimą dėl Joe Bideno tinkamumo eiti JAV prezidento pareigas po prasto jo pasirodymo televizijos debatuose prieš respublikonų varžovą Donaldą Trumpą. „Manau, kad tai teisėtas klausimas: „Ar tai epizodas, ar tai būklė?“ – televizijai MSNBC apie J. Bideno pasirodymą debatuose atsiliepė N. Pelosi.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Kremliaus duomenimis, trečiadienį Kazachstane susitiks su savo turkų kolega Recepu Tayyipu Erdoganu. Jiedu kalbėsis Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (SCO) viršūnių susitikimo išvakarėse, antradienį pranešė Kremlius. Ketvirtadienį V. Putinas SCO viršūnių konferencijoje susitiks ir su Kinijos vadovu Xi Jinpingu. Pasak Kremliaus, taip pat planuojami V. Putino pokalbiais su Azerbaidžano, Kazachstano ir Baltarusijos prezidentais.

Baltarusijos teismas pirmadienį už akių nuteisė 20 politikos analitikų mažiausiai 10 metų laisvės atėmimo bausmėmis už „sąmokslą nuversti vyriausybę“ ir „dalyvavimą ekstremistinės grupės veikloje“.  Visi teisiamieji jau pasitraukė iš Baltarusijos, tačiau grįžę gali būti įkalinti.  Apkaltinamieji nuosprendžiai ir bausmės buvo paskelbti pirmadienį, Baltarusijoje tebesitęsiant represijoms, dėl kurių daug žinomų opozicijos veikėjų atsidūrė kalėjime, o kiti buvo priversti palikti šalį.

Niujorko prokurorai yra pasirengę atidėti bausmės skyrimą buvusiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui baudžiamojoje byloje dėl nuslėptų mokėjimų už tylą, kai jis po JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimo dėl neliečiamybės užginčijo nuosprendį, sakoma antradienį paskelbtame dokumente.

Kol įmonės visame pasaulyje žaidžia su trumpesnės darbo savaitės idėja, Graikijoje darbuotojai nuo šiol galės dirbti šešias dienas. Tai netradicinis žingsnis, kuriuo graikų valdžia siekia padidinti darbuotojų produktyvumą, praneša „The Guardian“. Šalis, kuri pagal ekonomikos augimą lenkia kitas Europos šalis, kadaise atsidūrusi didžiausios žemyno finansų krizės epicentre, vėl pasipriešino šiai tendencijai ir įvedė 48 valandų darbo savaitę.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas antradienį pareiškė, kad Vašingtonas netrukus paskelbs apie papildomą 2,3 mlrd. JAV dolerių (2,1 mlrd. eurų) paramą Ukrainai saugumo srityje, kurią sudarys prieštankiniai ginklai, taip pat – amunicija „Patriot“ ir kitoms oro gynybos sistemoms. „Jungtinės Valstijos netrukus paskelbs apie daugiau kaip 2,3 mlrd. dolerių vertės naują saugumo paramą Ukrainai“, – sakė L. Austinas.

Per pratybas sudužus kariniam lėktuvui antradienį žuvo pilotas, pranešė Sakartvelo gynybos ministerija. Lėktuvas Su-25 „sudužo per karinius mokymus, kuriuose dalyvavo oro gynybos komponentai“, sakoma ministerijos pranešime. „Per katastrofą tragiškai žuvo oro pajėgų pilotas Kachaberas Zurabašvilis“, – pranešė ministerija ir pridūrė, kad pradėtas tyrimas incidento priežastims nustatyti.

Šiaurės Indijoje per hinduistų religinį susibūrimą kilus spūsčiai žuvo mažiausiai 116, o sužeista mažiausiai 18 žmonių, antradienį pranešė aukšto rango vyriausybės pareigūnė.  Utar Pradešo valstijos Alygaro padalinio komisarė Chaitra V (Čaitra V.) pranešė, kad „žuvusiųjų skaičius išaugo iki 116“, dar mažiausiai 18 žmonių sužeista. Pasak valstijos vyriausiojo gydytojo Umesho Kumaro Tripathi (Umešo Kumaro Tripathio), dauguma žuvusiųjų buvo moterys.

Naujienų agentūra AFP antradienį suskaičiavo, kad prieš antrąjį Prancūzijos pirmalaikių parlamento rinkimų turą iš tolesnės kovos pasitraukė mažiausiai 200 kandidatų. Jų pasitraukimas siejamas su Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir kairiojo sparno koalicijos siekiu prieš antrąjį turą sumažinti kraštutinių dešiniųjų sėkmės šansus.  Sekmadienį Prancūzija balsuos lemiamame paskutiniame pirmalaikių parlamento rinkimų ture.

Rusija naudoja su Lietuva besiribojantį Kaliningradą kaip vieną iš savo bazių, kad sutrikdytų Europos Sąjungos (ES) palydovinių sistemų veikimą, praneša „Bloomberg“, remdamasi ryšių technologijas stebinčia Jungtinių Tautų (JT) agentūra.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas antradienį paragino Kyjivą siekti „greitų paliaubų“ Ukrainoje, kurios esą galėtų sudaryti sąlygas deryboms su Rusija dėl karo užbaigimo. V. Orbanas apie tai prakalbo stovėdamas šalia Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio per netikėtą vizitą Kyjive.

Ukrainos pajėgos praneša pirmadienį sudavusios „naikinantį smūgį“ rusų amunicijos sandėliui okupuotame Kryme. Karinių oro pajėgų vadas Mykola Oleščiukas tinkle „Telegram“ rašo, kad Ukrainos lėktuvai, kurių, anot rusų propagandos, jau neturėtų būti, surengė sėkmingas operacijas, informuoja agentūra „Reuters“. M. Oleščiukas tikriausiai turėjo omenyje Rusijos gynybos ministerijos pranešimą, kuriuo remiantis, aerodrome Poltavos srityje sunaikinti penki ukrainiečių naikintuvai.

Vienas Norvegijos pilietis buvo sulaikytas dėl įtarimų šnipinėjimu Kinijai, antradienį pranešė norvegų naujienų agentūra NTB, remdamasi šalies vidaus saugumo agentūros informacija. Asmuo, kurio tapatybė neskelbiama, buvo sulaikytas pirmadienį, teigiama NTB pranešime, pagrįstame Norvegijos saugumo agentūros PST informacija. Vyras, kuris vėliau antradienį Osle stos prieš teismą, įtariamas rimta žvalgybine veikla, susijusia su valstybės paslaptimis, pranešė NTB.

Izraelio pajėgos antradienį sudavė mirtinų smūgių pietinėje Gazos Ruožo dalyje. Puolimas suintensyvėjo po to, kai Izraelio kariuomenė paskelbė įsakymą evakuotis, kuris, Jungtinių Tautų agentūros palestiniečiams remti (UNRWA) teigimu, palies 250 tūkst. palestiniečių.  Liudininkai pranešė apie intensyvų bombardavimą ir apšaudymą aplink pagrindinį pietinės Gazos Ruožo dalies miestą Kan Junisą, iš kurio Izraelio kariai pasitraukė balandžio pradžioje po kelis mėnesius trukusių įnirtingų kovų.