Užsienis

Jei užsienietis gynė Ukrainą, vyriausybė jo tikrai neišduos kitoms valstybėms, teigia Ukrainos valstybinės migracijos tarnybos vadovė Natalija Naumenko interviu „Censor.net“. „Ukraina tikrai niekam neišduos žmonių, kurie kovojo (kare – red.)“, – sakė ji. Pasak pareigūnės, jei asmuo turi kario pažymėjimą, vadinasi, jis Ukrainoje gyvena legaliai.

Rusija, anot britų transliuotojo BBC, nori grįžti į Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybą. Šalis po jos dalinių invazijos į Ukrainą 2022 m. pavasarį buvo pašalinta iš šios svarbiausios JT žmogaus teisių institucijos. Narių rinkimas 2024–2026 metų kadencijai vyks spalio 10 d. Rusija siekia vienos iš dviejų vietų, numatytų Vidurio ir Rytų Europos valstybėms. Jos konkurentės bus Albanija ir Bulgarija. JT Žmogaus teisių tarybą sudaro 47 narės. Balsavimo teisę turi visos 193 JT narės.

Nors Rusijos vadovybė anksčiau skelbė apie Ukrainos sostinės Kyjivo okupavimą per dvi arba tris dienas, šalies agresorės gynybos ministras Sergejus Šoigu pateikė naują prognozę, kiek gali užsitęsti pradėta karinė invazija Ukrainos teritorijoje. UNIAN rašo, kad rugsėjo 26 d. vykusiame rusų generolų valdybos posėdyje Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino patikėtinis S. Šoigu teigė, kad tam, jog būtų pasiekti visi numatyti kariniai tiksliai, karas Ukrainoje gali užsitęsti iki pat 2025 metų.

Pietų Ukrainos Chersono srityje antradienį per rusų pajėgų oro ir dronų atakas, vietos institucijų duomenimis, buvo sužeisti mažiausiai septyni žmonės. Kai kurių jų sužalojimai sunkūs, „Telegram“ tinkle rašė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas. Jo duomenimis, Rusijos karinės aviacijos aktyvumas virš regiono praėjusiomis dienomis smarkiai išaugo.

Rusija antradienį atmetė Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo įkalinti jį 19 metų griežto režimo kalėjime dėl kaltinimų ekstremizmu. Pirmosios instancijos bendrosios kompetencijos apeliacinis teismas nusprendė palikti galioti praėjusį mėnesį priimtą Maskvos miesto teismo sprendimą, pranešė teisėjas Viktoras Rogovas.

Vengrijos teismas antradienį ukrainietį laivo kapitoną nuteisė kalėti penkerius metus už dalyvavimą 2019 metais Dunojaus upėje įvykusiame susidūrime, per kurį žuvo 27 žmonės.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Gutteresas (Antoniju Guterišas) antradienį pareiškė, kad žmonija pasinėrė į naujas branduolinio ginklavimosi varžybas, ir perspėjo, kad virš pasaulio tvyro susinaikinimo šešėlis. Branduolinį ginklą turinčioms valstybėms plečiant ir modernizuojant savo arsenalus, JT vadovas paragino atgaivinti pastangas mažinti šių ginklų skaičių ir galiausiai juos visai panaikinti. „Prasideda nerimą keliančios naujos ginklavimosi varžybos.

Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino atstovas spaudai pareiškė, kad Rusija, esą, yra „Europos vertybė“.  V. Putino marionetė Dmitrijus Peskovas sukritikavo „paneigimą visko, kas yra rusiška“ ir teigė, kad karą Ukrainoje pradėjusi Rusija neva yra „Europos vertybė“, rašo „Ukrainska Pravda“, remdamasi išsakytais D. Peskovo teiginiais Kremliaus propagandinėje žiniasklaidoje. „Tai didelis nesusipratimas, kadangi Rusija yra Europos vertybė.

Rusijos karo Ukrainoje fone Rumunija siekia modernizuoti savo karines oro pajėgas ir nori įsigyti naujausios versijos F-35 tipo naikintuvų. Šalies Gynybos ministerija antradienį paprašė parlamento pritarti iš viso 48 orlaivių įsigijimui iš JAV. Pradžioje ketinama įsigyti 32 naikintuvus, kurie kainuos 6,5 mlrd. dolerių (6,14 mlrd. eurų), sakoma ministerijos pareiškime. Dar 16 lėktuvų būtų įsigyta antrajame etape.

Policijos pareigūnas Vusterio mieste, Ohajo valstijoje padėjo septynerių metų berniukui sugauti 6 kilogramų sveriantį karpį. Vusterio policijos departamento publikuotame vaizdo įraše matyti didelė žuvis netoli Fredlanderio parke esančio tvenkinio kranto. Policijos departamentas nurodė, kad septynerių metų berniukui, jo tėvui ir patruliui Joshui Timko prireikė 15 minučių sužvejoti šį karpį.

JAV ir Varšuva susitarė dėk milijardinės paskolos Lenkijos kariuomenei modernizuoti. JAV valstybės departamentas paskelbė, kad Lenkijai bus suteikta 2 mlrd. dolerių (1,89 mlrd. eurų) tiesioginė paskola. Tokios tiesioginės paskolos yra instrumentas, numatytas kai kurioms svarbiausioms JAV saugumo partnerėms. „Lenkija yra ištikima Jungtinių Valstijų sąjungininkė, o Lenkijos saugumas labai svarbus NATO rytinio flango kolektyvinei gynybai“, – teigiama pranešime.

Pagrindinės Lenkijos opozicinės partijos, centristinės Pilietinės platformos (PO), lyderis Donaldas Tuskas pareiškė, kad Lenkijos valdžia „prarado kontrolę“ santykiuose su Ukraina. „Lenkijos valdžia prarado kontrolę, – sakė D. Tuskas antradienį per susitikimą dėl Lenkijos ir Ukrainos santykių stabilizavimo plano.

Buvęs Ukrainos prezidento kanceliarijos patarėjas Oleksijus Arestovyčius sako, kad karas Ukrainoje gali užsitęsti, o mobilizacija šalyje suintensyvės, rašo UNIAN. O. Arestovyčius teigė, kad kare prieš agresorę Rusiją gali tekti dalyvauti daugeliui šalies vyrų, o tam, pasak jo, didelį dėmesį skirs šalies valdžios atstovai. „Daugelis, jei ne visi, turės eiti [kariauti]. Vienintelis klausimas susijęs su laiku – tai įvyks dabar ar po šešių mėnesių. Nėra žinoma, kiek ilgai truks karas.

Višegrado grupės šalys – Čekija, Vengrija, Lenkija ir Slovakija – antradienį paragino Europos Sąjungą (ES) nuodugniai patikrinti vadinamuosius „solidarumo koridorius“, pro kuriuos į trečiąsias šalis gabenami ukrainietiški grūdai. Keturių valstybių žemės ūkio reikalų ministerijų pareigūnai pareiškė, kad dalis transportuojamų grūdų lieka tokiose šalyse, kaip Lenkija, ir dėl to nukenčia vietos ūkininkai.

Britų vyriausybė paneigė gandus apie tariamai pašlijusią Dauning Stryto katino Larry‘io sveikatą. „Vyriausiasis peliautojas“ – toks yra oficialus šio katino titulas – yra „laimingas ir sveikas“, pareiškė atstovas, kurį cituoja britų stotis ITV. 16 metų katinas nuo 2011-ųjų gyvena Didžiosios Britanijos ministro pirmininko rezidencijoje Dauningo gatvėje 10. Dabartinis premjeras Rishis Sunakas yra jau penktasis vyriausybės vadovas, su kuriuo Larry‘is dalijasi būstu.

Prancūzijos ir Vokietijos prezidentai antradienį dalyvavo buvusio Italijos prezidento Giorgio Napolitano laidotuvėse, nepaisant tarp šių dviejų šalių ir Romos tvyrančios įtampos dėl migracijos klausimų.  Emmanuelis Macronas ir Frankas-Walteris Steinmeieris kartu su Italijos ir kitų Europos šalių aukščiausio rango pareigūnais pagerbė buvusio prezidento, kuris mirė penktadienį būdamas 98 metų, atminimą.

Per sprogimą degalų saugykloje Kalnų Karabache žuvo 20 žmonių ir šimtai buvo sužeisti, antradienį pranešė BBC, remdamasis Armėnijos vietinės valdžios institucijų informacija. Į ligonines paguldyta beveik 300 žmonių, dešimtys iš jų „vis dar kritinės būklės“. Kol kas neaišku, kas sukėlė sprogimą pirmadienio vakarą netoli pagrindinio Chankendžio miesto, armėnų vadinamo Stepanakertu.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė, kad jo šalis neskubės ratifikuoti Švedijos narystės NATO dokumentų. „Aš savęs klausiu, ar yra kažkas skubaus, kas verstų mus ratifikuoti Švedijos kandidatūrą, – sakė jis parlamente Budapešte. – Tokios aplinkybės nematau“. Švedijos saugumui nekyla „jokia grėsmė“, pabrėžė V. Orbanas. Jis paragino vyriausybę Stokholme nutraukti „šmeižimo“ politiką ir reguliarius pasisakymus apie Vengrijos daromus teisinės valstybės principų pažeidimus.

Turkijos parlamentas „ištesės savo pažadą“ paremti Švedijos paraišką dėl narystės NATO, jei JAV sudarys sąlygas Turkijai įsigyti naikintuvų F-16, pasak valstybinės žiniasklaidos, antradienį pareiškė prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. „Jei jie [JAV] laikysis savo pažadų, mūsų parlamentas taip pat laikysis savo pažado“, – valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“ citavo R. T. Erdogano žodžius, pasakytus jam parskrendant iš Azerbaidžano.

Lenkijos ekspertai patvirtino, kad 2022 m. lapkritį šalies pietuose nukritusią ir du žmones pražudžiusią raketą paleido Ukraina. Kaip rašo „Reuters“, tai pranešė dienraštis „Rzeczpospolita“, remdamasis šaltiniais. Raketos sprogimas NATO narės Lenkijos teritorijoje pakurstė nuogąstavimus, kad karas Ukrainoje gali virsti platesniu konfliktu. Tačiau tuo metu Varšuva ir Aljansas nurodė manantys, kad tai buvo paklydusi Ukrainos raketa.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka paskelbė, kad spalio viduryje Kirgizijoje susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Apie tai pranešė valstybinė naujienų agentūra BELTA. A. Lukašenka esą telefonu kalbėjosi su V. Putinu ir paprašė jo aptarti bendrų projektų įgyvendinimą. Spalio viduryje Kirgizijoje turėtų vykti Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) viršūnių susitikimas. Pastarąjį kartą A. Lukašenka ir V. Putinas rugsėjo 15 d. susitiko Sočyje.

Londono Gatwicko oro uostas dėl skrydžių valdymo personalo stygiaus šią savaitę atšaukia dešimtis lėktuvų reisų. Tai pirmadienio vakarą pranešė oro uosto operatorė. Pateiktais duomenimis, darbuotojų trūksta dėl ligų, be kita ko, koronaviruso. Iki sekmadienio kasdien numatyta ne daugiau kaip 800 skrydžių. Tai yra kai kuriomis dienomis 30–65 skrydžiais mažiau nei planuota. Į pietus nuo Didžiosios Britanijos esantis Gatwickas yra antras didžiausias šalies oro uostas po Heathrow.

 Azerbaidžano pasieniečiai ieško karo nusikaltimais įtariamų asmenų tarp žmonių, bėgančių į Armėniją iš Kalnų Karabacho, antradienį naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis vyriausybėje. „Azerbaidžanas ketina taikyti amnestiją armėnų kovotojams, Karabache sudėjusiems savo ginklus.

Ukrainos Poltavos srityje dujotiekyje įvyko sprogimas, rašo UNIAN. Anot Poltavos srities karinės administracijos vadovo Dmitrijaus Lunino, sprogimas įvyko pasikeitus slėgiui. „Remiantis preliminaria informacija, magistraliniame dujotiekyje slėgis sumažėjo“, – cituojamas jis. Vietoje dirba Ukrainos valstybinė ekstremalių situacijų tarnyba. D. Luninas taip pat paskelbė du vaizdo įrašus, kuriuose matyti didelis gaisras ir į dangų kylantis dūmų debesis.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius antradienį per susitikimą su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistorius pareiškė, kad masinio migrantų antplūdžio atveju Latvija yra pasirengusi uždaryti sieną su Baltarusija. Prezidento patarėjas Martinis Dregeris Latvijos naujienų agentūrai LETA sakė, kad susitikime buvo aptartas Vokietijos indėlis į Baltijos regiono saugumą, taip pat galimas hibridinės grėsmės pavojus NATO pasienyje.

Europos Sąjunga (ES) skirs nuo konflikto Kalnų Karabache nukentėjusiems žmonėms humanitarinės paramos už 5 mln. eurų. Tai antradienį pranešė Europos Komisija (EK). Praėjusią savaitę EK buvo paskelbusi apie paramą, kurios vertė siekia 500 tūkst. eurų. „Turime būti pasiruošę paremti tūkstančius iš Kalnų Karabacho pasitraukti nusprendusių žmonių, ypač dėl to, nes artėjanti žiema veikiausiai sukels pabėgėliams papildomų iššūkių, – teigė ES krizių valdymo komisaras Janezas Lenarčičius.

Okupacinė Krymo „ministrų taryba“ pradėjo dirbti nuotoliniu būdu dėl nuolatinių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atakų prieš Rusijos armijos karinius objektus. Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis partizaninio judėjimo „Ateš“ informacija „Telegram“ kanale. „Ateš“ šaltinių iš Simferopolio rajono okupacinės administracijos duomenimis, 95 proc. vadinamosios Krymo „vyriausybės“ darbuotojų perėjo prie nuotolinio darbo.

Rusijos Juodosios jūros laivyno vadas, kurį Ukraina teigia nukovusi per praėjusios savaitės raketų smūgį, matomas antradienį rusų Gynybos ministerijos paskelbtuose vaizduose. Admirolas Viktoras Sokolovas buvo nufotografuotas su karine uniforma, vaizdo ryšiu dalyvaujantis antradienį surengtame posėdyje. Posėdžiui pirmininkavo gynybos ministras Sergejus Šoigu.

Lenkijos ekspertai patvirtino, kad raketą, kuri pernai lapkritį nukrito pietų Lenkijoje, paleido Ukraina, remdamasis šaltiniais pranešė dienraštis „Rzeczpospolita“, rašo „Reuters“. Su tyrimu susipažinę šaltiniai „Rzeczpospolita“ tikino, kad Lenkija nustatė, jog Pševoduve nukritusi raketa buvo oro gynybos raketa S 300 5-W-55, paleista iš Ukrainos teritorijos. „Šios raketos nuotolis yra nuo 75 km iki 90 km“, – cituojamas šaltinis.

Antradienį Kremlius pareiškė, kad Ukrainai pristatyti JAV tankai „Abrams“ nepakeis Rusijos puolimo eigos ir „degs“ fronte. „Visa tai niekaip negali paveikti specialiosios karinės operacijos esmės, jos rezultato.

 Jungtinės Valstijos suteikė Lenkijai 2 mlrd. dolerių (1,88 mlrd. eurų) tiesioginę paskolą jos gynybos modernizavimui. Apie tai pirmadienio vakarą remdamasis pareigūnais pranešė Lenkijos radijas. „Lenkija yra ištikima JAV sąjungininkė, o Lenkijos saugumas yra gyvybiškai svarbus NATO rytinio sparno kolektyvinei gynybai“, – sakoma JAV valstybės departamento pareiškime.

Rumunijos Isakčios gyventojai praėjusią naktį užfiksavo Rusijos dronų ataką, rašo „Ukrainska Pravda“. Ji buvo surengta itin arti Rumunijos teritorijos. Anot leidinio, rusai smogė Ukrainos ir Rumunijos sienos kontrolės punktui, esančiam tarp Isakčios miestelio (Rumunija) ir Orlivkos (Ukraina). Toje vietoje veikia keltas per Dunojų. Atakos vaizdo įrašas buvo paskelbtas socialiniuose tinkluose. Matyti ir girdėti, kaip kitoje upės pusėje, Ukrainos teritorijoje, driokstelėja sprogimas.

Nepaisant kainų lubų įvedimo, Europos kompanijos vis dar perveža rusišką naftą. Kaip rašo „Ukrinform“, tai paskelbė naujienų agentūra „Bloomberg“, kuri savo ruožtu remiasi Helsinkyje veikiančio Energijos ir švaraus oro tyrimų centro ataskaita. „Rusija vis dar kliaunasi Europos laivyba, kad pervežtų savo naftą, nors šalies ištekliai neatitinka Didžiojo septyneto kainų lubų“, – sakoma publikacijoje.

Antradienio rytą keli kaimai Rusijos Kursko srityje, besiribojančioje su Ukraina, neturėjo elektros, kai Ukrainos nepilotuojamas orlaivis numetė sprogmenis ant elektros pastotės, pranešė regiono gubernatorius. Praėjusiais metais Rusijai pradėjus karo veiksmus prieš Ukrainą, su Ukraina besiribojantys Rusijos regionai ne kartą kaltino Kyjivo pajėgas atakuojant civilinę infrastruktūrą, įskaitant elektros tinklus.

Rusijos pajėgos laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose virš kelių ėmė kabinti tinklus, rašo „Sky news“. Tinklai kabinami tarp gatvių šviestuvų, kad apsaugotų keliu judančias karines transporto priemones. Vis dėlto, kaip rašo minėtas leidinys, šie tinklai sunkiai apsaugo nuo dronų. Antradienį internete ėmė plisti vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip paprastai dronai gali išvengti tinklo. Ukrainos skaičiavimu, nuo karo pradžios Rusija Ukrainoje jau neteko apie 276 670 kareivių.

Šimtai automobilių antradienį iš Kalnų Karabacho važiavo į Armėniją po žaibiško Azerbaidžano puolimo regione, pranešė įvykio vietoje esanti naujienų agentūros AFP komanda.  AFP žurnalistai teigė, kad transporto priemonių srautas buvo nepertraukiamas, šeimos krovė savo daiktus ant automobilių ir tik kelioms sekundėms sustodavo paskutiniame Azerbaidžano kontrolės punkte prieš įvažiuodamos į Armėniją per Lačino koridorių.

Naudodamiesi Ukrainos saugumo tarnybos (UST) duomenimis, Ukrainos kariai smogė okupantų rusų laikinajai vadavietei Chersono srityje. Žuvo aštuoni Rusijos karininkai, o dar septyni buvo sužeisti. Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis UST atstovais. Portalo šaltiniai pasidalijo išskirtiniu vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota neseniai surengta ataka prieš rusų vadavietę.

Rusų laidų vedėja Ksenija Sobčiak pareiškė, kad pirmadienį vakare ji kalbėjosi su Čečėnijos lyderiu Ramzanu Kadyrovu, rašo UNIAN. Dėl R. Kadyrovo būklės pastaruoju metu sklando daug abejonių. Ukrainos Vyriausioji žvalgybos valdyba patvirtino, kad R. Kadyrovo būklė labai sunki, o tai sukėlė atitinkamus gandus tarp Rusijos tinklaraštininkų ir vidinių šaltinių. Anot K. Sobčiak, jos ir R. Kadyrovo pokalbis truko apie 40 minučių.

Netrukus Slovakijoje vyksiantys rinkimai gali būti laimėjimas Rusijos režimo lyderiui Vladimirui Putinui, rašo „Booberg“. Rusija gali įgyti naują sąjungininkę, jei buvusio Slovakijos premjero Roberto Fico partija, garsėjanti prorusiškomis pažiūromis, laimės būsimus rinkimus šalyje. Ilgiausiai dirbęs Slovakijos ministras pirmininkas, kuris 2018 m. buvo priverstas atsistatydinti, savo rinkiminėje kampanijoje baksnoja į karo Ukrainoje pasekmes.

Ukrainos pajėgoms suduoti smūgį Rusijos Juodosios jūros laivyno būstinei padėjo Maskva nepatenkinti rusai, skelbia „Kyiv Post“. Apie tai leidiniui komentavo Ukrainiečių ir totorių partizaninis judėjimas Kryme „Atesh“. Kaip rašoma straipsnyje, svarbų vaidmenį planuojant ataką suvaidino Maskvos nesugebėjimas laiku mokėti atlyginimų savo karinio jūrų laivyno kariams. „Atesh“ pripažino, kad už piniginius atlygius gavo svarbios informacijos apie aukšto rango Rusijos vadų buvimo vietą ir veiklą.

Lenkija pirmadienį pranešė planuojanti įvesti pasienio kontrolę transporto priemonėms, atvykstančioms iš Slovakijos, siekdama kovoti su neteisėta migracija šiuo maršrutu. Prieš imigrantus nukreipta retorika jau daugelį metų yra Lenkijos valdančiosios konservatorių partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), kuri rengiasi kitą mėnesį vyksiantiems visuotiniams rinkimams, politikos akcentas. Lenkija ir Slovakija priklauso Europos atvirų sienų Šengeno erdvei.

Laikinai okupuotoje Zaporižios srityje buvo rasti du nušauti rusų kariai, rašo UNIAN. Anot leidinio, apie tai pirmiausia pranešė Rusijos „Telegram“ kanalas „Astra“. Kanalo duomenimis, kūnai rasti Luhvikos kaime. Abu nušauti okupantai vilkėjo karine uniforma. Skelbiama, kad nušauti kariai yra Maksimas Savuškinas ir Maksimas Čaplikas. Jie buvo eiliniai, priklausė tam pačiam daliniui.

Rusijos kariai tęsia nesėkmingas sausumos atakas netoli Bachmuto ir tarp Avdijivkos bei Donecko, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo UNIAN. Tuo pačiu metu ukrainiečiai, anot analitikų, tęsia puolimo veiksmus Melitopolyje ir Bachmuto kryptimi. ISW duomenimis, nors rusai ir tęsia atakas minėtose vietose, jokios pažangos nepasiekė.

Rusijos Kursko srityje naktį iš pirmadienio į antradienį vėl griaudėjo galingi sprogimai, rašo UNIAN. Pirmadienį 22:36 Kursko srities gubernatorius Romanas Starovoitas pranešė, kad rajone suveikė oro gynyba. Teigiama, kad buvo įvykdyta dronų ataka. Rusija skelbia, kad virš Kursko srities numušė du neva Ukrainos dronus. Nepriklausomai patikrinti R. Starovoito skelbiamos informacijos negalima. Vietos „Telegram“ kanalai taip pat pranešė apie sprogimus ir dalijosi kadrais iš vietos.

Naktį iš pirmadienio į antradienį rusai vėl atakavo Odesą, rašo „Kanal 24“. Anot srities karinės administracijos vadovo Olego Kiperio, į Odesą okupantai paleido dronus „Shahed“. Didžioji dalis dronų, jo teigimu, buvo numušti. Ataka truko apie dvi valandas. Deja, aukų neišvengta, nukentėjo du vilkikų vairuotojai. „Deja, uosto infrastruktūra nukentėjo Izmailo rajone. Nukentėjo du vyrai, vilkikų vairuotojai.

Pietiniuose ir centriniuose Ukrainos regionuose antradienio rytą buvo paskelbtas oro pavojus, rašo UNIAN. Kryvyj Rihe nugriaudėjo sprogimai. Oro pavojus paskelbtas dėl grėsmės, kad bus panaudoti balistiniai ginklai. Kaip pranešė Ukrainos oro pajėgos, oro pavojus paskelbtas Vinycios, Čerkasų, Kirovogrado, Odesos, Mykolajivo, Chersono srityse, vėliau sirenos kaukti pradėjo ir Dniepropetrovsko, Zaporižios srityse.

Per sprogimą Kalnų Karabache esančiame degalų sandėlyje buvo sužeista daugiau kaip 200 žmonių, pirmadienį pranešė separatistinio etninių armėnų apgyvendinto regiono, kurio kontrolę praėjusią savaitę perėmė Azerbaidžanas, pareigūnas ir paragino skubiai suteikti medicininę pagalbą. „Dėl sprogimo degalų sandėlyje sužeistųjų skaičius viršija 200. Daugumos jų sveikatos būklė yra sunki arba labai sunki“, – socialiniame tinkle pranešė regiono žmogaus teisių kontrolierius Geghamas Stepanianas.

Pastarosiomis dienomis Ukrainos kariuomenės technika buvo pastebėta fronte už kelių rusų okupantų gynybinių sutvirtinimų, kuriuos jie pietų Ukrainoje pastatė praėjusią žiemą. Nors tai nereiškia, kad artėja visų laukiamas proveržis mūšio lauke, tačiau tokie ženklai rodo, kad Ukrainos kontrpuolimas, vyksta sklandžiau, nei buvo kalbama anksčiau. JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikas George`as Barrosas „News Week“ papasakojo apie teigiamus ženklus mūšio lauke.

Po to, kai Armėnija apkaltino Maskvą nesugebėjus užkirsti kelio Azerbaidžano pajėgoms užimti Kalnų Karabachą, JAV pirmadienį pareiškė, kad Rusija parodė, jog nėra patikima partnerė. „Rusija parodė, kad ja negalima pasikliauti kaip saugumo partnere“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris.