Užsienis

Rusijos atlikėja Larisa Dolina pervedė ukrainiečių telefoniniams sukčiams apie 200 mln. rublių, pardavusi butą Maskvos centre ir atidavusi didžiąją dalį santaupų, skelbiama Rusijos žiniasklaidoje. Vėliau ukrainiečių sukčiai jos „Instagram“ paskyroje dar paviešino žinutę, kurioje L. Dolina tariamai palaiko Ukrainos kariuomenę ir ragina aukoti jai pinigus. L. Dolina yra vadinama viena iš aktyviausių Kremliaus politikos palaikytojų Rusijoje.

JAV eksprezidentas Donaldas Trumpas pateikė 100 mln. dolerių (91,5 mln. eurų) ieškinį Teisingumo departamentui, teigdamas, kad 2022 metais Federalinio tyrimų biuro (FTB) surengtas reidas jo rezidencijoje Floridoje, siekiant atgauti įslaptintus dokumentus, buvo politinis persekiojimas.

Ukraina antradienį pranešė, kad kuo greičiau su Rusija pavyks susitarti dėl „teisingos taikos“, tuo greičiau ji nutrauks antpuolius pastarosios teritorijoje. „Kuo greičiau Rusija sutiks atkurti teisingą taiką... tuo greičiau baigsis Ukrainos gynybos pajėgų reidai Rusijoje“, – kalbėdamas per spaudos konferenciją pasakė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Georgijus Tychijus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį vizito atvykusiam palestiniečių prezidentui Mahmudui Abbasui pasakė, kad Maskva yra susirūpinusi dėl Gazos Ruože žūstančių civilių. „Mes susirūpinę visų pirma dėl civilių netekčių“, – sakė V. Putinas, parodytas per valstybinę televiziją. „Darome viską, (...) kad paremtume Palestiną ir palestiniečius“, – pridūrė jis.

Ukrainos kariuomenės puolimas Kursko srityje leidžia realios kovos sąlygomis išbandyti gynybines linijas, kurių pagrindas yra betono luitai (piramidės formos „drakono dantys“). Rusai tam išleido milijardus rublių, tačiau ukrainiečiams užteko trijų šūvių iš tanko, kad susikurtų pravažiavimą karinei technikai, rašoma „The Wall Street Journal“. „Trys tankų šūviai į betono luitus“ buvo pats rimčiausias pasipriešinimas, su kuriuo praėjusios savaitės viduryje, 3 nakties, susidūrė ukrainiečių būrys at...

Jungtinės Karalystės zoologijos sode išsirito pirmieji Čilės flamingų jaunikliai nuo 2018 m. Curtis ir Arthuras yra tos pačios lyties flamingų pora, kuri prižiūrėjo kiaušinį. Šie naujieji tėčiai pavergė daugelio širdis, tačiau tai anaiptol nėra pirmas kartas kai tarp paukščių pastebimas toks elgesys, skelbia „IFL Science“. „Kalbant apie tos pačios lyties tėvus, nesame visiškai tikri, kaip atsirado šis kiaušinis.

Tatrų savanoriškosios gelbėjimo tarnybos (TOPR) gelbėtojai sraigtasparniu evakavo alpinistą, kuris antradienio rytą šlaitu nukrito iš keliasdešimties metrų aukščio Kozia Pšelenčos kalno rajone. Tai naujienų agentūrai PAP pranešė budintis gelbėtojas. „Ruošdamasis kopti, vienas alpinistų grupės narys šlaitu nukrito iš keliasdešimties metrų aukščio. Jis patyrė daug sužeidimų“, – sakė jis. Šiuo metu turizmo sąlygos Tatruose yra geros, trasose labai daug žmonių.

Jungtinės Valstijos pirmadienį patvirtino, kad atnaujins puolamosios ginkluotės pardavimą Saudo Arabijai, susirūpinimui dėl karalystės veiksmų kare Jemene užleidžiant vietą JAV viltims, kad Rijadas prisidės prie konflikto Gazos Ruože sprendimo.

Pirmadienio popietę Lenkijoje, Nadaržine, rastas lietuvio vyro kūnas su šautine žaizda. Gali būti, kad jis buvo sužeistas per susišaudymą, kuris įvyko Wolka Kosowskos gyvenvietėje. Pirmadienį popiet Wolka Kasowskos prekybos centre esančiame bare įvyko susišaudymas, skelbia lenkų portalas grodzisknews.pl. Netrukus po šaudynių policija pradėjo didžiulę antiteroristinę operaciją. „Sulaikomi Azijos piliečiai, antrankiais jau surakinti 6–7 žmonės. Policija ginkluota šautuvais.

Australijos šiaurės rytuose ant „Hilton“ viešbučio stogo sudužusio sraigtasparnio pilotas mėgėjas prieš incidentą dalyvavo privačiame darbo atsisveikinimo vakarėlyje, antradienį pranešė jo darbdavys.  Skelbiama, kad dvimotoris sraigtasparnis sudužo pirmadienį apie 1 val. 50 min. vietos (sekmadienį 18 val. 50 min. Lietuvos) laiku. Po incidento iš viešbučio „DoubleTree by Hilton“, esančio Kernso mieste, buvo evakuota šimtai klientų.

Ukraina pirmadienį kontroliavo mažiausiai 800 kvadratinių kilometrų Rusijos teritorijos Kursko srityje, rodo naujienų agentūros AFP atlikta JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) pateiktų duomenų analizė. Praėjusį antradienį Kyjivo kariai pradėjo netikėtą puolimą į Rusijos vakarinę Kursko sritį ir užėmė daugiau kaip dvi dešimtis gyvenviečių. Vašingtone įsikūrusi ne pelno siekianti tyrimų grupė ISW reguliariai informuoja apie Rusijos karo Ukrainoje eigą.

Kursko srityje į nelaisvę paimti Rusijos kariškiai iš įvairių dalinių prašo iškeisti juos į rusų nelaisvėje esančius „Azovo“ bataliono kovotojus. Tai sakoma portalo „Armijainform“ pranešime, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Internete paskelbtuose vaizdo įrašuose į nelaisvę paimti Rusijos kariškiai sako, kad norėtų būti iškeisti. Ukrainiečių nelaisvėje atsidūrę jūrų pėstininkas ir šturmo dalinio kariškis prašo juos iškeisti į „Azovo“ bataliono kovotojus iš Mariupolio.

Ukrainos žygis į Kurską yra svarbus momentas kare su Rusija, galintis pakeisti jo trajektoriją. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje rašo JAV Karo studijų instituto analitikai. Kaip pažymi analitikai, karas keičia savo pobūdį, ir tai turės įtakos visiems būsimiems konfliktams pasaulyje. Įsiverždama į Kurską, Ukraina pasiekė operatyvinį netikėtumą, pasinaudodama nepakankamu Rusijos pasirengimu pasienio rajonuose.

Iš Rusijos okupuotų į Ukrainos kontroliuojamas teritorijas grįžo šeši ukrainiečių vaikai. Apie tai tinkle „Telegram“ pranešė Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas. „Mums pavyko į tėvynę iš laikinai okupuotų teritorijų grąžinti šešis ukrainiečių vaikus. Šeimos su vaikais iš Zaporižios ir Chersono sričių dabar yra saugios“, – sakė jis. Pasak tėvų, jų vaikai buvo verčiami lankyti rusiškas mokyklas ir švęsti rusiškas šventes.

Moteris, per metus pavogusi vištienos sparnelių už 1,5 mln. dolerių (1,37 mln. eurų), buvo nuteista kalėti 9 metus. Vera Liddell pavogė apie 11 tūkst. dėžučių vištienos sparnelių, kurie COVID-19 pandemijos įkarštyje buvo skirti moksleiviams maitinti. Prokurorai paaiškino, kad maisto programa buvo skirta aprūpinti maistu vaikus, kai jie mokėsi iš namų. Kadangi daugelis šeimų pasitiki mokyklose teikiamomis nemokamo maitinimo paslaugomis, tai buvo būdas padėti išlaikyti šią galimybę.

Iranas antradienį atmetė Vakarų raginimus atsisakyti grasinimų atkeršyti Izraeliui už „Hamas“ lyderio Ismailo Haniyeh nužudymą Teherane. „Prancūzijos, Vokietijos, ir Didžiosios Britanijos deklaracijoje, kurioje nepareiškiamas prieštaravimas tarptautiniams sionistų režimo nusikaltimams, Irano įžūliai prašoma nesiimti atgrasomojo pobūdžio veiksmų prieš režimą, kuris pažeidė jo suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, – pareiškime nurodė užsienio reikalų ministerijos atstovas Nasseras Kananis.

Ukrainos pajėgų puolimas Kursko srityje buvo toks netikėtas Rusijos karinei vadovybei ir daliniams vietoje, kad nustebino net ten įsiveržusius ir pasipriešinimo nesulaukusius ukrainiečius. „Forbes“ Ukrainos karinę operaciją pavadino „elektroniniu blickrygu“. „The Financial Times“ kalbintas Volodymyras, vienas iš „Stryker“ šarvuoto automobilio ekipažo narių, papasakojo, kad jo dalinys į Rusijos teritoriją įvažiavo vidury dienos, rugpjūčio 6-osios 13 val.

Didžiosios Britanijos vyriausybė nedavė Ukrainai leidimo puolant Kurską naudoti raketas „Storm Shadow“. Apie tai praneša laikraštis „The Telegraph“, remdamasis savo šaltiniu šalies vyriausybėje. Kaip pažymi leidinys, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis spaudžia Didžiąją Britaniją gauti leidimą raketų smūgiams į Rusijos gilumą, teigdamas, kad tokie jo kariuomenės veiksmai gali lemti Vladimiro Putino režimo žlugimą.

Pabėgėlių prieglaudoje Vokietijos Rostoko mieste nužudytas prieglobsčio ieškotojas iš Ukrainos. Tai sakoma bendrame miesto prokuratūros ir policijos pranešime spaudai, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Turimais duomenimis, rugpjūčio 12 d. apie 12 val. 15 min. Rostoke saugos tarnybos darbuotojas bendrame bute rado sunkiai sužeistą vyrą. Darbuotojas kreipėsi į policiją ir gelbėjimo tarnybą. Greitosios pagalbos gydytojas vietoje galėjo tik konstatuoti 46 metų ukrainiečio mirtį.

Viename sudegusiame fabrike netoli Atėnų antradienio rytą rastas moters kūnas, pranešė Graikijos valstybinė naujienų agentūra ANA.  Manoma, kad tai pirmoji mirtis, užfiksuota per niokojančius gamtinius gaisrus, apėmusius šiaurės rytinius Atėnų priemiesčius. Moters, kuriai, kaip manoma, buvo apie 60 metų, kūnas buvo rastas Graikijos sostinės priemiestyje esančiame gamyklos pastate.

Rugpjūčio 13-osios naktį Ukrainos gynybos pajėgos numušė 30 iš 38 Rusijos paleistų smogiamųjų bepiločių orlaivių „Shahed“. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadas generolas leitenantas Mykola Oleščukas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Pasak jo, rugpjūčio 13-osios naktį rusai atakavo Ukrainą dviem balistinėmis raketomis „Iskander-M“/KN-23 iš Voronežo srities ir 38 „Shahed“ tipo smogiamaisiais dronais iš Primorsko Achtarsko ir Kursko rajonų.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ekspertams nepavyko nustatyti, kas sukėlė gaisrą Zaporižios atominėje elektrinėje. Gaisras šios Ukrainoje įsikūrusios jėgainės aušinimo sistemoje kilo sekmadienį. Dėl incidento Rusija ir Ukraina apkaltino viena kitą. Pasak TATENA vadovo Rafaelio Grossi, ekspertai pirmadienį pateko į aušinimo bokšto teritoriją. Jų vertinimu, mažai tikėtina, kad pirminis gaisro šaltinis susidarė aušinimo bokšto apačioje, sakė R. Grossi.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bando parodyti, kad yra kompetentingas spręsti situaciją Kursko srityje, ir atsakomybę už Ukrainos ginkluotųjų pajėgų įsiveržimą perkelti kitiems Rusijos valdžios pareigūnams ir kariškiams. Tokią išvadą naujausioje savo ataskaitoje daro JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai.

Du „Hamas“ karinio sparno nariai nužudė įkaitą izraelietį. Tai pirmadienį pranešė šios islamistų organizacijos atstovas. Anot „Al Qassam brigadų“ nario Abu Obaidos, dar du įkaitai buvo sužeisti. Šie veiksmai buvo „reakcija į Izraelio nusikaltimus palestiniečiams Gazos Ruože“, teigė jis. Izraelio kariuomenės atstovas sakė, kad negali nei patvirtinti, nei paneigti šios informacijos ir kad Obaidos pareiškimas yra nagrinėjamas.

Respublikonų kandidatas į prezidentus Donaldas Trumpas pirmadienį socialiniame tinkle „X“ davė interviu milijardieriui Elonui Muskui.  Per pokalbį, kurį lydėjo techniniai nesklandumai, D. Trumpas vaizdžiai papasakojo apie pasikėsinimą jį nužudyti ir pažadėjo didžiausią JAV istorijoje deportaciją, jei lapkričio mėnesį bus išrinktas naujuoju Jungtinių Valstijų prezidentu.

1. Ukraina atskleidė, ar ketina prisijungti užimtą Rusijos teritoriją: štai kam panaudos Kurską 2. Pentagonas: Kyjivas neįspėjo JAV apie operaciją Kurske 3. Kasčiūnas: Rusija perkelia karius iš Kaliningrado į Kurską

Baiminantis Izraelio puolimo, galinčio sukelti visuotinį karą Artimuosiuose Rytuose, Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės Europoje pirmadienį paragino Iraną atsisakyti nuolatinių grasinimų užpulti žydų valstybę.  Įtampa regione didėja, o pirmadienį JAV paskelbė, kad savo pagrindiniam sąjungininkui Izraeliui kuo greičiau pristatys raketinį povandeninį laivą ir lėktuvnešių grupę.

Visuose Kursko srities kaimuose Ukrainos kariai nuėmė Rusijos vėliavas. Socialiniuose tinkluose paskelbti vaizdo įrašai, kai vyriausiasis Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis nurodė, kad Kyjivas kontroliuoja maždaug 1000 kvadratinių kilometrų Kursko srities teritoriją. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau sakė, kad aukščiausio lygio pareigūnų susitikime buvo nurodyta parengti „humanitarinį planą“ šiai sričiai.

Rusija greičiausiai jau yra išleidusi iki 211 mlrd. JAV dolerių tiesiogiai finansuoti savo neteisėtą invaziją Ukrainoje, pranešė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija. „Rusija planavo per tris dienas apsupti Kyjivą, nuversti vyriausybę ir per mažiau nei mėnesį užkariauti didžiąją Ukrainos dalį. Iš tiesų šių tikslų nepavyko pasiekti ir per 900 dienų“, – nurodė ministerija.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka nori šalies Baudžiamąjį kodeksą (BK) papildyti straipsniu, numatančiu atsakomybę „už smurtą ar grasinimus smurtu prieš Baltarusijos prezidentą, nustojusį vykdyti savo įgaliojimus“. Visa tai vyksta fone, kai jis eilinį kartą kalba apie valdžios pasikeitimą, praneša „Zerkalo“. Įstatymo „Dėl baudžiamosios atsakomybės kodeksų pakeitimų“ projekto siūlymą A. Lukašenka praėjusią savaitę nusiuntė Baltarusijos nacionalinei asamblėjai.

Grėsmingi gaisrai kėsinasi į Graikijos sostinę. Milžiniškos liepsnos žmonių namus jau ryja Atėnų priemiesčiuose. Nors gaisrus pažaboti bando daugiau nei pusė tūkstančio ugniagesių, jų darbą labai apsunkina stiprūs, gūsingi vėjai. Tuo metu Prancūzija ir Ispanija kovoja su alinančia karščio banga. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Graikų ugniagesiai įnirtingai kovoja su prie Atėnų artėjančia stichija.

Londono policija pirmadienį pranešė, kad po to, kai miesto centre esančioje Lesterio aikštėje peiliu buvo sunkiai sužeista 11 metų mergaitė, buvo sulaikytas 32 metų vyras. Policija pridūrė, kad mažametei nukentėjusiajai prireiks tolesnio gydymo ligoninėje, tačiau nurodoma, kad jos būklė nekelia pavojaus gyvybei. Jos 34 metų motina taip pat patyrė nedidelių sužalojimų.

Jungtinės Valstijos pirmadienį perspėjo Iraną nesiųsti balistinių raketų į Rusiją, sakydamos, kad tai sukeltų griežtą JAV atsaką ir užkirstų kelią Teherano pastangoms gerinti santykius. Jungtinės Valstijos susisiekė su Europos sąjungininkais dėl pranešimų, kad Iranas planuoja pristatyti šimtus balistinių raketų Rusijai, žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Vedantas Patelis.

Ekspertų skaičiavimu, dėl aukštos temperatūros 2023 m. – karščiausiais metais nuo tada, kaip buvo pradėta fiksuoti tokia statistika – Europoje mirė daugiau nei 47 000 žmonių. Šis skaičius pateikiamas pagal modelį atlikto tyrimo, kuriam vadovavo Barselonos pasaulio sveikatos institutas, ataskaitoje, kuri pirmadienį pasirodė žurnale „Nature Medicine“. Tačiau tarptautinių tyrimų grupė taip pat nurodė, kad visuomenė rodosi prisitaikė prie karščio.

Italija ir Šveicarija sieks antrojo Ukrainos taikos viršūnių susitikimo, kuriame dalyvautų ir Rusija. Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajanis ir jo kolega iš Šveicarijos Ignazio Cassisis po pokalbių Lokarne pasirašė bendrą pareiškimą, kuriame susitarė „sudaryti geriausias įmanomas sąlygas antrajai viršūnių konferencijai“, kurioje dalyvautų ir Rusija bei visi svarbūs globalūs veikėjai.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pareiškė esąs atviras diskusijoms dėl planuojamo JAV ilgojo nuotolio ginklų dislokavimo Vokietijoje. Diskutuoti „svarbu, kad mes, kaip visuomenė, pasvėrę visus argumentus, rastume poziciją, su kuria galėtume gyventi“, – sakė jis vokiečių laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“. „Mums reikia šių viešų diskusijų, kad atkreiptume dėmesį į padėties rimtumą: viena vertus, dėl agresyvaus Rusijos elgesio Europoje susidarė nauja grėsminga situacija, a...

Netikėtas ukrainiečių karių įsiveržimas į Rusijos Kursko regioną, didžiausias Kyjivo pajėgų puolimas Rusijoje per beveik pustrečių metų trunkantį karą, atskleidė Rusijos pažeidžiamumą ir sudavė skaudų smūgį Kremliui. Iš regiono, turinčio 245 km ilgio sieną su Ukraina, dėl netikėto ukrainiečių antpuolio pabėgo dešimtys tūkstančių civilių gyventojų, o Rusijos kariuomenei sunkiai sekasi atremti ataką.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, pirmadienį telefonu kalbėdamas su Irano prezidentu Masoudu Pezeshkianu, pareiškė „didelį susirūpinimą“ dėl „smurto spiralės“ Vidurio Rytuose, pranešė jo atstovas spaudai Wolfgangas Buechneris.

Rusijos autoritarinis prezidentas Vladimiras Putinas, pirmadienį vykusiame susitikime su aukščiausio rango saugumo ir gynybos pareigūnais atrodė „neryžtingas ir sutrikęs“. Tai išanalizavęs jo kūno kalbą ir pasisakymus per valstybinės televizijos transliuotą vyriausybės posėdį, pareiškė Tarptautinio strateginių studijų instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis Rusijos ir Eurazijos klausimais, analitikas Nigel Gould-Daviesas.

Europos Sąjunga pirmadienį pranešė, kad keturios šalys siųs ugniagesių į Graikiją po to, kai ši paprašė pagalbos kovojant su Atėnų priemiesčiuose siautėjančiu didžiuliu miškų gaisru. „Graikijos valdžios institucijų prašymu buvo aktyvuotas ES civilinės saugos mechanizmas“, – pareiškime sakė Europos Komisijos atstovas spaudai Balazsas Ujvari (Balasas Uivaris) ir pridūrė, kad Italija, Prancūzija, Čekija ir Rumunija siunčia pagalbos padalinius.

Europos Sąjunga pirmadienį paskelbė, kad keturios valstybės išsiųs savo ugniagesių į Graikiją, paprašiusią pagalbos kovojant su milžinišku Atėnų prieigose liepsnojančiu miškų gaisru. „Graikijos valdžios prašymu buvo paleistas ES civilinės apsaugos mechanizmas“, – pranešė ES atstovas Balazsas Ujvari‘is, pridurdamas, kad ugniagesių ir kitų priemonių išsiųs Italija, Prancūzija, Čekija ir Rumunija.

Lenkija pirmadienį pasirašė kontraktą dėl 48 leidimo įrenginių amerikietiškoms oro ir raketinės gynybos sistemoms „Patriot“ gamybos. Taip siekiama padidinti Lenkijos karinius pajėgumus, šaliai spartinant savo ginkluotųjų pajėgų modernizavimą po Rusijos įsiveržimo į kaimyninę Ukrainą. Pagal pirmadienį pasirašytą kontraktą leidimo įrenginiai M903 bus gaminami Staliova Volios plieno liejykloje Pietryčių Lenkijoje, o lenkų kariuomenė juos turėtų gauti 2027–2029 metais.

Po to, kai Vokietijos žiniasklaida paviešino informaciją apie 17-os pabėgėlio iš Sirijos areštą dėl ginkluoto užpuolimo ir buvo sužinota apie 34 jo anksčiau padarytus nusikaltimus, iš Vokietijos valdžios reikalaujama imtis veiksmų, leidžiančių grąžinti tokius migrantus į tėvynę, rašoma „Bild“. Neseniai 17-metis sirų pabėgėlis Halilas, būdamas ginkluotas peiliu, užpuolė praeivius vienoje iš Štutgarto gatvių.

Per septynis šių metų mėnesius Rusijos karo teismai išnagrinėjo per 5 tūkst. bylų dėl neteisėto tarnybos vietos palikimo. Tai daugiau nei per visus 2023 m., rašo rusų nepriklausomas leidinys „Mediazona“. Šis rodiklis auga rekordiniais tempais ir rodo dešimteriopą augimą nuo 2022 m., kai per tą patį laikotarpį Rusijos teismai priėmė apie 500 bylų tokių bylų.

Kinija pripažino, kad Honkonge registruotas laivas „Newnew Polar Bear“ pernai spalį pažeidė Estiją ir Suomiją jungiantį dujotiekį „Balticconnector“, pirmadienį skelbia Estijos visuomeninė transliuotoja ERR. Honkongo leidinio „South China Morning Post“ pranešimu, Kinijos valdžios institucijų atlikto incidento vidaus tyrimo atitinkamos išvados perduotos Europos vyriausybėms. Kinų kalba surašytame pranešime nurodoma, kad incidentas įvyko dėl stiprios audros.

Vienoje įsikūręs skaitmeninių teisių centras NOYB pirmadienį aštuoniose Europos šalyse pateikė skundus prieš milijardieriaus Elono Musko įmonę „X“ dėl neteisėto naudotojų asmeninių duomenų įtraukimo į kompanijos dirbtinio intelekto (DI) technologiją. NOYB skundus pateikė po to, kai šio mėnesio pradžioje Airijos duomenų apsaugos komisija (DPC) ėmėsi teisminių veiksmų prieš „X“ dėl jos duomenų rinkimo praktikos dirbtinio intelekto mokymo tikslais.

Iš Atėnų apylinkių, įskaitant istorinį Maratono miestą, pirmadienį evakavosi tūkstančiai gyventojų, stipriam vėjui genant didžiulių gamtinių gaisrų liepsnas Graikijos sostinės link. 30 km ilgio gaisrų frontas slenka Atėnų link, o liepsnos kai kur kyla į daugiau kaip 25 m aukštį, pranešė visuomeninis transliuotojas ERT. Su liepsnomis, priartėjusiomis prie miesto Pentelikono kalno rajone, kovoja beveik 700 ugniagesių ir daugiau kaip 30 orlaivių.

Judrioje Lesterio aikštėje Londono centre padurtos 11 metų mergaitė ir 34-erių moteris. Aukoms suteikta pagalba vietoje, ir jos išvežtos į ligoninę, pranešė gelbėjimo tarnyba. Policija sulaikė vieną vyrą. Daugiau įtariamųjų nėra. Detalių apie nusikaltimą ir turistų pamėgtoje aikštėje, kuri yra netoli kelių lankytinų objektų, ar spėjamą užpuoliką kol kas nepateikiama.

Rusijos kontroliuojama Ukrainos Zaporižios atominė elektrinė per gaisrą buvo smarkiai apgadinta ir turės būti remontuojama, praneša agentūra „Reuters“. Rusų naujienų agentūra „Interfax“ citavo valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ vadovą Aleksejų Lichačevą, teigusį, kad tris valandas šėlusios liepsnos smarkiai apgadino aušinimo bokštus. Esą nėra aišku, ar žala galės būti likviduota, ar vieną bokštų teks keisti.