Užsienis

Pareigūnams Lietuvoje tęsiant iš tranzitinio Kaliningrado traukinio pasišalinusio Rusijos piliečio paiešką, krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės vertinimu, sunku tikėtis, kad tokios situacijos nesikartos. „Sunku tikėtis, kad dabartinėmis aplinkybėmis mes neturėsime tokių sudėtingų situacijų arba netikėtų situacijų. Rusijos aktyvumas iš tiesų yra labai aukštas“, – žurnalistams Hagoje trečiadienį kalbėjo D. Šakalienė.

Norvegų turistas teigia, kad JAV jam neleido įvažiuoti dėl J. D. Vance‘o memo telefone. Tačiau valdžios institucijos tvirtina, kad tai – dėl narkotikų vartojimo, rašoma „Times“. Madsas Mikkelsenas – 21 metų turistas iš Norvegijos. Jis vietos žiniasklaidai pasakojo, kad birželio 11 d. Niujorko „Liberty“ tarptautiniame oro uoste jam buvo uždrausta įvažiuoti į JAV.

Trečiadienį Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pakomentavo JAV prezidento Donaldo Trumpo teiginius dėl NATO 5 straipsnio, pareiškęs, kad vienybė yra vienas iš pagrindinių NATO principų.  „5 straipsnis yra aiškus ir nedviprasmiškas ir jis reiškia kolektyvinę gynybą, – sakė A. Duda.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį NATO viršūnių susitikime demonstruoja draugišką poziciją sąjungininkių atžvilgiu, o numatomą paskelbti susitarimą dėl išlaidų gynybai didinimo pavadino „didele pergale visiems“. Per susitikimą Hagoje viskas buvo kruopščiai suplanuota, kad neprognozuojamasis JAV prezidentas liktų patenkintas – nuo oficialios susitikimo dalies sutrumpinimo iki nakvynės karališkuosiuose rūmuose.

Sekmadienio rytą Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos transporto lėktuvas „Iljušin Il-76“ be leidimo buvo įskridęs į Estijos oro erdvę ties Suomijos įlankoje esančia Vaindlo sala ir joje išbuvo beveik keturias minutes, trečiadienį pranešė estų pareigūnai. Orlaivis buvo pateikęs skrydžio planą, o jo atsakiklis buvo įjungtas. Tačiau pažeidimo metu orlaivis nepalaikė radijo ryšio su Estijos skrydžių valdymo tarnyba. Po pažeidimo orlaivis toliau nuskrido į Rusijos oro erdvę.

Britų dienraštis „The Telegraph“ pasidalijo nutekintu NATO viršūnių susitikimo Hagoje deklaracijos tekstu. Deklaracijoje, kurią pasirašys sąjungininkių šalių aukščiausi vadovai, buvo sušvelninta kritika Rusijai, pažymi dienraštis.  Tekste neliko eilutės, kad „Ukrainos ateitis – NATO“, kuri buvo įrašyta pernykščio susitikimo Vašingtone deklaracijoje. Joje taip buvo minima „Rusijos plataus masto invazija“. Dabar kalbama tik apie „įsipareigojimus“ Ukrainai.

Naujojoje Didžiosios Britanijos nacionalinio saugumo strategijoje kalbama apie galimą karą jos teritorijoje. Londonas ragina „aktyviai ruoštis“ tokiam scenarijui, rašoma „Zerkalo“. Britų vyriausybė neatmeta galimybės, kad artimiausiu metu Didžiojoje Britanijoje gali kilti karo veiksmai, ir ragina šalį pasirengti tokiam įvykių vystymuisi.

Užbaikalės krašte (Rusija), viename iš ginklų sandėlių, griaudėja sprogimai. Rusijos valdžios atstovų teigimu, „užsidegė žolė“, tačiau į teritoriją nėra leidžiami gaisrininkai, baiminamasi tolimesnių sprogimų serijos. Apie tai praneša RBC-Ukraina, remdamasi Chita.Ru.Pagal oficialius duomenis, preliminari gaisro priežastis – tariamai netoli poligono kilęs gaisras – degė sausa žolė, o lauke pradėjo sproginėti nedetonavę sprogmenys.

Keli „Eurostar“ traukinių reisai tarp Londono ir Paryžiaus trečiadienį buvo atšaukti po to, kai Šiaurės Prancūzijoje buvo sugadinta daugiau kaip 600 metrų kabelių, pranešė bendrovė ir Prancūzijos geležinkelių operatorė. „Į pietus nuo Lilio Europos stoties buvo pavogta arba nutraukta daugiau kaip 600 m kabelių“ kelyje tarp dviejų sostinių, pranešė nacionalinė geležinkelių operatorė SNCF. „Poveikis iš esmės padarytas greitųjų traukinių eismui“, – pridūrė ji.

Latvijos užsienio reikalų ministerija paskelbė dviejų šalies piliečių, kurie birželio 21 d. buvo paleisti iš Baltarusijos kartu su kitais politiniais kaliniais, vardus. Vienas iš jų – Dmitrijus Michailovas, kuris Baltarusijoje buvo nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme už komentarus uždaroje verslininkų grupėje. Kalėjime jis neteko 26 kilogramų svorio ir visiškai pražilo, rašoma LSM.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas dar kartą patvirtino, kad NATO sąjungininkių sprendimas ženkliai padidinti gynybai skirtas išlaidas buvo priimtas išimtinai vadovaujantis pačių narių „įsitikinimu“. „Noriu aiškiai pasakyti, kad tuos sprendimus, kuriuos dabar priimame, priimame ne tam, kad kam nors padarytume paslaugą“, – trečiadienį prieš svarbias konsultacijas Hagoje vykstančiame NATO viršūnių susitikime žurnalistams sakė F. Merzas.

Donaldo Trumpo nurodymu suduoti smūgiai savaitgalį branduoliniams objektams Irane buvo brutaliausias veiksmas per abi JAV prezidento kadencijas ir 46 metus besitęsiantį šalies konfliktą su Islamo Respublika.

Ukrainos karo prezidentas nuo 2022 m., kai Rusija įsiveržė į jo šalį, atsisakė formalių kostiumų ir vietoj jų pasirinko karinio stiliaus uniformą, simbolizuojančią solidarumą su savo kariuomene. Derybų metu tai erzino JAV prezidentą Donaldą Trumpą, jis net apie tai užsiminė, kai jo kolega iš Ukrainos vasario mėnesį apsilankė Vašingtone. Antradienį NATO viršūnių susitikime Volodymyras Zelenskis buvo pastebėtas šiek tiek formalesne apranga, tačiau tradicinio kostiumo nedėvėjo.

 Hagoje viršūnių susitikime NATO lyderiai trečiadienį turėtų pasirašyti įsipareigojimą dėl išlaidų gynybai, kad būtų patenkintas JAV prezidento Donaldo Trumpo reikalavimas, jog šioms reikmėms skiriamų lėšų dalis sudarytų 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Apžvelgiame detales apie tai, dėl ko tariasi NATO: Ar tikrai 5 proc.? D. Trumpas primygtinai reikalavo, kad NATO šalys pasiektų 5 proc. ribą – gerokai didesnę nei šiuo metu Aljanso reikalaujamas 2 proc. bazinis lygis.

Su JAV komercine misija trečiadienį į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) pirmą kartą per daug dešimtmečių išskrido astronautai iš Lenkijos, Indijos ir Vengrijos. Misija „Axiom Mission 4“ („Ax-4“) prasidėjo startu iš NASA Kennedy kosmoso centro Floridoje 2 val. 31 min. vietos (9 val. 31 min. Lietuvos) laiku.

Šiaurės Ramiajame vandenyne nuskendo naujus automobilius į Meksiką gabenęs krovininis laivas, kurį prieš keletą savaičių paliko įgula, nesugebėdama užgesinti jame kilusio gaisro. 183 metrų ilgio „Morning Midas“ buvo pastatytas 2006 m. ir plaukė po Liberijos vėliava.

Rusijos invazija į NATO gali prasidėti nuo Baltijos šalių, tačiau Rusijos smūgiai gali būti nukreipti ir į tikslus už buvusios „įtakos zonos“ teritorijos ribų. Europos išlaidos karo su Maskva atveju per pirmus metus sieks 1,3 milijardo eurų, rašoma „Bloomberg“. Agentūra sukūrė galimą šio karo eigos modelį remdamasi interviu su aukšto rango vyriausybės pareigūnais. Rusijos invazija gali prasidėti nuo surežisuoto incidento arba hibridinės atakos.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte trečiadienį sakė, kad Jungtinės Valstijos yra visiškai įsipareigojusios pagal Aljanso sutarties 5-ąjį straipsnį dėl kolektyvinės gynybos, nors amerikiečių prezidentas Donaldas Trumpas, regis, tuo abejojo. „Man absoliučiai aišku, kad Jungtinės Valstijos yra visiškai įsipareigojusios NATO, visiškai įsipareigojusios 5-ajam straipsniui“, – prieš Aljanso lyderių susitikimą reporteriams sakė M. Rutte.

Tailando ginkluotosios pajėgos uždarė sienos perėjimo punktus su Kambodža septyniose provincijose, uždrausdamos judėti tiek vietos gyventojams, tiek užsieniečiams. Priežastis – konfliktas, kilęs dar gegužės 28 d., kurio metu ginčytinoje teritorijoje įvyko trumpas susišaudymas tarp abiejų šalių kariuomenių. Tuomet žuvo Kambodžos karys.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos kitą savaitę surengs derybas su Iranu.  „Kitą savaitę ketiname kalbėtis su Iranu, galbūt pasirašysime susitarimą, nežinau“, – pareiškė JAV prezidentas.

Atrodo, kad Donaldas Trumpas tikrai ketina „kažką daryti“ dėl karo Ukrainoje, nors ir nenori daryti spaudimo Rusijai. Bent jau toks įspūdis susidarė NATO aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame dalyvavo JAV prezidentas, dalyviams, praneša „Bloomberg“. Leidinys pažymi, kad šiandien vykusiame susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu D. Trumpas pademonstravo „akivaizdų entuziazmo trūkumą“. Tačiau prieš tai JAV vadovas dalyvavo uždarame susitikime su kitų NATO šalių vadovais, kurio me...

 Įslaptintoje preliminarioje JAV žvalgybos ataskaitoje teigiama, kad Amerikos Iranui suduoti smūgiai Teherano branduolinę programą viso labo pristabdė keliems mėnesiams, o ne sunaikino, kaip teigia prezidentas Donaldas Trumpas. Antradienį JAV žiniasklaida citavo su Gynybos žvalgybos agentūros (DIA) išvadomis susipažinusių asmenų žodžius, kad per savaitgalį įvykdytą antskrydį Irano centrifugos ar prisodrintojo urano atsargos sunaikintos nebuvo.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas antradienį per oficialią naujienų agentūrą IRNA paskelbtame kreipimesi į tautą pranešė apie „12 dienų karo pabaigą“. „Šiandien, po didvyriško mūsų didžios tautos pasipriešinimo, kurios ryžtas įeis į istoriją, esame liudininkai paliaubų sudarymo ir šio 12 dienų karo, kurį sukėlė Izraelio avantiūrizmas ir provokacijos, pabaigos“, – sakė M. Pezeshkianas.

Hagoje prasideda NATO viršūnių susitikimas, kuriame lyderiai turėtų paskelbti apie ambicingą dešimtmečio planą – išlaidas gynybai didinti iki penkių procentų. NATO generalinis sekretorius žingsnį vadina istoriniu, o štai užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys norėtų greitesnių sprendimų. Aljanso lyderiams ranką spaudžia ir Zelenskis, kuris jau rytoj turėtų susitikti su Trumpu. O Putinas toliau nesismulkina – surengė žiaurią ataką Dnipre. Vien sužalotų per pusantro šimto.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu po 12 dienų trukusio konflikto su Iranu per televiziją transliuotame kreipimesi į tautą paskelbė „istorinę pergalę“. „Mes pasiekėme istorinę pergalę“, – pasakė B. Netanyahu pradėdamas beveik 10 minučių trukusią kalbą.

Kiekvieno poilsiautojo didžiausia baimė – per atostogas patekti į bėdą. Turkija, populiari kelionių kryptis, 2024 m. sulaukė 9,8 proc. daugiau turistų nei praėjusiais metais, jų skaičius pasiekė 62,3 mln.

JAV kariai visame Artimųjų Rytų regione yra pasirengę kovai, nes Iranas ir jo sąjungininkai grasina kerštu po neseniai paaštrėjusios įtampos. Irano ambasadorius ir nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Ženevoje, Ali Bahreini, birželio 19 d. „Euronews“ teigė, kad Teheranas smogs JAV, jei Vašingtonas „peržengs raudoną liniją“. Dauguma karo ekspertų mano, kad labiausiai tikėtinas scenarijus – Irano ataka prieš JAV karines bazes regione.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį atvyko į Nyderlandus, kur vyks NATO viršūnių susitikimas, per kurį sąjungininkės bandys nuraminti Amerikos vadovą pažadu skirti daugiau lėšų gynybai. D. Trumpo prezidentinis lėktuvas „Air Force One“ nusileido Amsterdamo Schipolio oro uoste ir ketina vykti tiesiai į Hagą. Antradienio vakarą Nyderlandų karalius rengia vakarienę, kuria prasidės dvi dienas truksiantis transatlantinio Aljanso susitikimas.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas antradienį pareiškė, kad jo šalis nesiekia įgyti branduolinių ginklų, bet toliau gins savo „teisėtas teises“, įsigaliojus paliauboms su Izraeliu.

Į NATO viršūnių susitikimą Nyderlanduose vykstantis JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniuose tinkluose pasidalijo iš NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte‘ės gautu laišku, kuriame nepagailėta pagyrimų. Savo laiške M. Rutte sveikino D. Trumpą dėl jo pergalių tarptautinėje politikoje, įskaitant pasiektą tikslą, kad NATO šalys didintų išlaidas gynybai. D. Trumpas laiško kopiją įkėlė į savo socialinį tinklą „Truth Social“, o jo autentiškumą patvirtino NATO.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas antradienį pareiškė, kad Izraelis ir Jungtinės Valstijos „negali jėga primesti neteisingų siekių“, po 12 dienų trukusių kovų tarp Irano ir Izraelio įsigaliojus trapioms paliauboms.

Damaske antradienį driokstelėjo galingas sprogimas, kuris nuaidėjo per visą Sirijos sostinę, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentai.  Sirijos oficialusis televizijos kanalas „Alekhbariah“ pranešė apie „garsų nežinomos kilmės sprogimą Damaske“.  AFP korespondentas sakė, kad sprogimo garsą išgirdo važiuodamas automobiliu sostinės centre. Per išpuolį bažnyčioje Damaske žuvo mažiausiai 25 žmonės, o dar dešimtys buvo sužeisti.

NATO kariniam pranašumui mestas agresyvus iššūkis, antradienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte per bendrą spaudos konferenciją su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. M. Rutte priminė senovės romėnų posakį „nori taikos – ruoškis karui“. Anot jo, tai paprasta idėja – gynybos pajėgumai privalo būti tokie, kad niekas net nedrįstų grasinti.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas jam paskambino ir pasisiūlė padėti išspręsti Irano ir Izraelio konfliktą, praneša „Fox News“. „Kaip žinote, Vladimiras man paskambino. Jis pasakė, ar galiu jums padėti su Iranu? Aš atsakiau: ne, man nereikia pagalbos su Iranu. Man reikia pagalbos su jumis. Ir aš tikiuosi, kad mes sudarysime susitarimą su Rusija, tai yra gėda.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė „tikriausiai“ susitiksiąs su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Hagoje paraštėse.  „Taip, tikriausiai su juo susitiksiu“, – prezidentiniame „Air Force One“ lėktuve žurnalistams sakė D. Trumpas.

NATO sąjungininkų įsipareigojimas didinti išlaidas gynybai, kuris turėtų būti patvirtintas antradienį prasidedančiame istoriniu vadinamame Aljanso aukščiausiojo lygio susitikime, nėra skirtas tik JAV prezidentui Donaldui Trumpui įtikti, pareiškė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas. „Nedarome to, kaip kai kurie teigia, norėdami padaryti paslaugą Jungtinėms Valstijoms ir jų prezidentui“, – sakė jis Vokietijos parlamente prieš išvykdamas į susitikimą Hagoje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad NATO kolektyvinės gynybos sąlyga turi „daugybę apibrėžimų“, o šie jo komentarai, tikėtina, sukels nerimo sąjungininkams, Hagoje prasidedant Aljanso aukščiausiojo lygio susitikimui.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad Kinija ir toliau gali pirkti iranietišką naftą, taip, regis, palengvindamas Teheranui anksčiau Vašingtono įvestas sankcijas. „Kinija dabar gali ir toliau pirkti Irano naftą. Tikėkimės, kad jie taip pat daug pirks iš JAV“, – rašė D. Trumpas savo įraše socialiniame tinkle „Truth Social“, pakeliui į NATO viršūnių susitikimą Hagoje.

Irano vyriausybė antradienį pareiškė, kad „ėmėsi būtinų priemonių“, kad užtikrintų savo branduolinės programos pratęsimą po JAV ir Izraelio smūgių, nukreiptų prieš jos objektus. „Ėmėmės būtinų priemonių ir vertiname smūgių padarytą žalą“, – sakė Irano atominės energijos organizacijos vadovas Mohammadas Eslami per valstybinę televiziją transliuotame pareiškime.

Nyderlandai pažadėjo Ukrainai naują karinę pagalbą – paketo apimtis sieks 175 mln. eurų. Šalis, be to, kartu su Ukraina pagamins 500 mln. eurų vertės dronų, Hagoje pareiškė ministro pirmininko pareigas einantis Dickas Schoofas. Anot jo, Nyderlandai nori Ukrainai nupirkti radarų sistemų, galinčių susekti dronus. Ukrainos miestai beveik kasdien atakuojami rusų bepiločių. Bendra dronų gamyba su kitomis šalimis šiuo metu yra prioritetas, sakė V. Zelenskis, kurį cituoja Nyderlandų agentūra ANP.

JAV prezidentas D. Trumpas antradienį pareiškė, kad nenori „režimo pokyčių“ Irane tęsiantis šios šalies konfliktui su Izraeliu, ir pridūrė, kad tai sukeltų chaosą. „Jei taip būtų, tai būtų, bet ne, aš to nenoriu. Norėčiau, kad viskas kuo greičiau nurimtų“, – sakė D. Trumpas žurnalistams prezidentiniame lėktuve „Air Force One“. „Režimo pakeitimas reiškia chaosą, o idealiu atveju mes nenorime matyti tiek daug chaoso“, – teigė jis.

Izraelis susilaiko nuo tolesnių smūgių Iranui po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir izraeliečių ministro pirmininko Benjamino Netanyahu pokalbio, antradienį pranešė jo biuras. D. Trumpas piktai apkaltino ir Iraną, ir Izraelį pažeidus jo vėlai pirmadienį paskelbtas paliaubas, tačiau po kelių valandų jis paskelbė, kad jos jau galioja. „Po prezidento Trumpo pokalbio su ministru pirmininku Netanyahu Izraelis susilaiko nuo tolesnių smūgių“, – sakoma pareiškime.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas atmetė kaltinimus, kad neišnaudoja visų diplomatinių priemonių Ukrainos karui nutraukti. Rusijos vadovas Vladimiras Putinas supranta „tik jėgos kalbą“, sakė jis antradienį Bundestage kalbėdamas prieš NATO ir ES viršūnių susitikimus šią savaitę. V. Putinas esą nerodo jokio noro sudaryti taiką. „Todėl dirbti taikos labui dabar reiškia, kad reikia kalbėti šia kalba“, pabrėžė F. Merzas. F. Merzas: „Pripažinome, kad klydome.

JAV jau beveik penkis mėnesius neskelbė apie jokius naujus karinės pagalbos paketus Ukrainai, todėl Kyjivas priverstas ieškoti alternatyvių sprendimų. Tuo metu laikas nenumaldomai bėga, o Rusijos pajėgos lėtai artėja prie rytinės fronto linijos ir ruošiasi naujai vasaros puolimo bangai.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį pasveikino, anot jos, istorinį NATO įsipareigojimą didinti gynybos išlaidas, sakydama, kad Europos gynybos pramonė „pagaliau pabudo“. „Gynybos Europa pagaliau pabudo. Rytoj viršūnių susitikime bus nustatyti išties istoriniai nauji NATO sąjungininkių išlaidų tikslai“, – teigė ji. Per NATO viršūnių susitikimą Hagoje, Nyderlanduose, sąjungininkės ketina susitarti per ateinantį dešimtmetį skirti 5 proc.

Prieš NATO viršūnių susitikimą Hagoje JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo nusiteikęs optimistiškai. „Kaip žinote, dabar vykstu į NATO, – sakė jis antradienį Vašingtone prieš išskrisdamas. – Manau, kad susitikimas bus sėkmingas“. Hagoje antradienio vakarą susirinks 32 NATO šalių lyderiai. Aljanso partnerės prieš viršūnių susitikimą susitarė iki 2035 m. bent 3,5 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) skirti gynybai ir 1,5 proc. – su gynyba susijusiai infrastruktūrai.

Britų ministras pirmininkas Keiras Starmeris pirmadienį paskelbė, kad Jungtinė Karalystė (JK) yra įsipareigojusi gynybai skirti 5 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) pagal naują įsipareigojimą, kurį planuojama paskelbti per NATO aukščiausiojo lygio susitikimą. Aljanso dviejų dienų susitikimo Hagoje išvakarėse paskelbtame pareiškime K. Starmeris pažymėjo, kad jo vyriausybė sieks šį įsipareigojimą įgyvendinti iki 2035 metų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, grįžęs į valdžią, savo inauguracinėje kalboje pažadėjo Amerikai naują „aukso amžių“. Tačiau nauji tyrimai atskleidė nerimą keliančią tendenciją: beveik 29 mln.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė, kad, nepaisant JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtų paliaubų, padėtis dėl Izraelio konflikto su Iranu išlieka nestabili. Izraelis ir Iranas anksčiau antradienį pritarė D. Trumpo pasiūlytam paliaubų planui, kuriuo siekiama užbaigti 12 dienų trunkantį karą Artimuosiuose Rytuose. Tačiau Iranas ir Izraelis ilgai netrukus apkaltino vienas kitą pažeidus ryte paskelbtas paliaubas, kurios turėjo įsigalioti 8 val. 30 min.