NATO generalinis sekretorius žingsnį vadina istoriniu, o štai užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys norėtų greitesnių sprendimų.
Aljanso lyderiams ranką spaudžia ir Zelenskis, kuris jau rytoj turėtų susitikti su Trumpu. O Putinas toliau nesismulkina – surengė žiaurią ataką Dnipre. Vien sužalotų per pusantro šimto.
Keleivinį traukinį Odesa – Zaporižia sudrebinęs rusofašistų smūgis. Ir galinga ataka Dnipre. V. Putino raketos tiesiai į miesto centrą atskriejo vidury baltos dienos – su traukinio keleiviais bent pusantro šimto žmonių sužaloti, 9 žuvę, apgriauti vaikų darželis, mokykla, bažnyčia, daugiabučiai.
„Aš nebuvau namie. Ačiū dievui, ir mano vaiko ten nebuvo.“
V. Putinas žiaurią ataką Dnipre surengė kaip tik tuo metu, kai NATO šalių lyderiai Hagoje pradėjo rinktis į dvi dienas truksiantį NATO viršūnių susitikimą. Pagrindinė jo tema – kaip gintis nuo Rusijos bei kitų teroristinių režimų ir kiek tam skirti pinigų.
„Mes turime daryti daugiau, geriau, kartu ir turime tai daryti dabar. Tiesiog neįsivaizduojama, kad Rusija, kurios ekonomika yra 25 kartus mažesnė nei NATO, gali mus pranokti gamyba ir ginkluote.
Turime daugiau investuoti, kad išvengtume karo. Privalome laimėti šį naują gamybos karą. Būtent apie tai yra šis viršūnių susitikimas“, – kalbėjo NATO vadovas.
Finansavimas gynybai nepakankamas
Akivaizdu viena, tiek, kiek šalys skiria gynybai dabar – nepakanka, tad vienu pagrindinių susitikimo įsipareigojimų taps visų šalių bendras sprendimas gynybos išlaidas didinti iki 5 procentų BVP, ko ir reikalauja į susitikimą atvykstantis D. Trumpas.
„NATO lyderiai netrukus žengs istorinį žingsnį, siekdami užtikrinti išteklius, reikalingus stipriai gynybai. O dabar eilė pramonei – gaminti, gaminti ir dar kartą gaminti.“
„Atliekame tikrai didžiulį kokybinį šuolį, nes 5 procentai tai jau yra visiškai kito lygio gynybos finansavimas ir esame nusimatę to siekti palaipsniui. Ambicija yra keleriopai didesnė nei būdavo anksčiau ir tai yra turbūt didysis Hagos viršūnių susitikimo rezultatas“, – sake Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Aljanso partnerės dar prieš viršūnių susitikimą susitarė, kad iki 2035 m. bent 3,5 procento savo BVP skirs gynybai ir 1,5 procento – su gynyba susijusiai infrastruktūrai. Lietuvos užsienio reikalų ministras sako – tai svarbus pasiekimas, tačiau norėtų, kad dešimtmečio tam neprireiktų.
„Suprantame, kad numatytas laikotarpis yra per ilgas. Mūsų ambicija, kuri ir taip jau atrodė per ilga, buvo per penkerius metus padaryti. Dabar numatyti dešimt metų yra smarkiai per ilgas laikotarpis“, – teigė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
K. Budrys neigia NATO viršūnių susitikimo koridoriuose sklandančius gandus dėl išimčių Ispanijai ir kitoms Rusijos grėsmės nejaučiančioms ir ginkluotis nenorinčioms šalims. Mūsų diplomatijos vadovas pabrėžia – jokių išimčių nė vienai šaliai nėra.
„Aš nematau ten Ispanijos. Aš nematau ten jokių išimčių. Aš matau mūsų įsipareigojimą pasiekti NATO pajėgumų tikslus, pasiekti 5 procentus.
NATO veikia. NATO yra efektyvus. NATO priima sprendimus. NATO kelia ambicijų lygį ir tai yra stipri žinia Rusijai.“
Beje, ryt visų akys kryps ne tik į svarbų pareiškimą dėl 5 procentų gynybai, bet ir planuojamą D. Trumpo ir V. Zelenskio susitikimą.
Nors jis esą vis dar derinamas, o detalės neaiškios, V. Zelenskio prioritetų sąraše – oro gynybos sistemų ir kitos ginkluotės užsitikrinimas bei siekis užsitikrinti griežtas Vašingtono sankcijas Rusijai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
