Kaip pranešė Prezidentūra, G. Nausėda kolegą informavo apie savo pirmadienio pokalbį su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, domėjosi Suomijos vertinimu dėl JAV ir Rusijos derybų eigos bei paskutinių susitikimų rezultatų.
Abiejų šalių vadovai, pasak Prezidentūros, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos nepriklausomybei, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, pabrėždami, kad šie pamatiniai tarptautinės teisės principai negali būti derybų objektu.
G. Nausėda pokalbyje akcentavo, kad Ukrainos ir visos Europos ateitį lemiantys klausimai turi būti sprendžiami tik dalyvaujant Ukrainai ir Bendrijos atstovams.
Kaip rašė BNS, tokią poziciją JAV prezidentui Donaldui Trumpui savaitgalį paskelbus apie susitikimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu išreiškė dalis Europos lyderių.
Jie ragino į derybas įtraukti Ukrainą ir ES, susitikimus rengti tik esant paliauboms bei atmetė bet kokius galimus Ukrainos teritorijos praradimus.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas anksčiau antradienį pripažino, kad penktadienį numatytas JAV ir Rusijos lyderių susitikimas Aliaskoje kelia nerimą.
Patarėjo vertinimu, jeigu susitikimas bus tik dvišalis, jis kels sąsajų su praeities suokalbiais, kai teritorijos pasidalinamos be valstybių žinios.
Aliaskoje vyksiantis susitikimas bus pirmas tarp pareigas einančių JAV ir Rusijos prezidentų nuo 2021 metų, o derybos kol kas planuojamos be V. Zelenskio.
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas yra sakęs, kad Ukrainos narystė ES sužlugdytų 27 šalių bloką. Pasinaudodama veto teise, iš esmės Vengrija įšaldė stojimo procesą.
Savo ruožtu, Ukraina praėjusį mėnesį teigė vis dar besitikinti perkalbėti Budapeštą, minėtjusi, kad užkulisiuose vyksta intensyvus darbas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Kur dingo 700 mln. skirti krašto apsaugai?
