Užsienis

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte prieš Aljanso viršūnių susitikimą Hagoje ragino šalis greitai įgyvendinti planuojamą naują išlaidų gynybai tikslą. Rusijos ginklavimosi tempas „išties stulbinantis“, sakė jis Hagoje atsakinėdamas į klausimus. Jei tam nebus rengiamasi, po trejų–penkerių metų esą nebus galima apsiginti.  Kaip vieną sričių, kurioje NATO turi pasitempti, M. Rutte nurodė artilerijos amunicijos gamybos pajėgumus.

Kataro ministras pirmininkas įtikino Iraną sutikti su JAV pasiūlytomis paliaubomis su Izraeliu po to, kai Teheranas paleido raketų į amerikiečių karinę bazę netoli Dohos, antradienį pranešė apie derybas informuotas naujienų agentūros AFP šaltinis. „Kataro ministras pirmininkas šeichas Mohammedas bin Abdulrahmanas al Thani (Mohamedas bin Abdulramanas Tanis) per pokalbį telefonu su Irano atstovais (...) įtikino Iraną sutikti su pasiūlymu“, – pranešė šaltinis agentūrai AFP.

Pietryčių Ukrainos Dnipro mieste rusų paleista raketa nukrito netoli stovinčio keleivinio traukinio. „Per Rusijos teroristinę ataką Dnipropetrovsko srityje apgadintas traukinys Odesa–Zaporižia“, – tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos geležinkelio bendrovė. Keleiviai, anot jo, nugabenti į saugią vietą, bus skirtas kitas traukinys, vyksiantis į Zaporižią. Socialiniuose tinkluose buvo skelbiamos nuotraukos, kuriose matyti vagonai išdaužtais langais.

Maskva antradienį prieš NATO viršūnių susitikimą pasmerkė Aljanso vykdomą „besaikį militarizavimą“. „Aljansas neabejotinai eina besaikio militarizavimo keliu. Europa eina besaikio militarizavimo keliu. Tokia yra mus supanti tikrovė“, – prieš prasidedant viršūnių susitikimui Hagoje žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. D. Trumpui reikia ne žodžių, o darbų Antradienį Hagoje (Nyderlandai) prasideda dviejų dienų trukmės NATO viršūnių susitikimas.

Po kelis mėnesius trukusios politinės krizės Rumunijoje parlamentas patvirtino naują proeuropietišką vyriausybę. Už liberaliai partijai PNL priklausančio premjero Ilie Bolojano kabinetą savo balsą pirmadienį atidavė 301 parlamentarai, devyni buvo prieš. Dešinioji radikali opozicinė partija AUR balsavimą boikotavo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pirmadienio vakarą JAV laiku paskelbdamas apie paliaubas tarp Izraelio ir Irano, nustebino net kai kuriuos aukštus savo administracijos pareigūnus, rašo laikraštis „The New York Times“. Oficialiais Baltųjų rūmų duomenimis, tarpininkauti tarp Izraelio ir Irano padėjo Kataras, teigiama toliau. Neįvardytas Baltųjų rūmų pareigūnas laikraščiui sakė, kad „derybose dėl paliaubų vaidmenį vaidino“ Kataro emyras Tamimas bin Hamadas Al Thanis.

Irano aukščiausioji saugumo institucija antradienį pareiškė, kad šalies pajėgos „privertė“ Izraelį „vienašališkai“ nutraukti ugnį, ir pridūrė, kad jos ir toliau išlieka budrios, kad atsakytų į „bet kokį agresijos aktą“. Kalbėdama apie „dievišką dovaną“, Aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba teigė, kad Irano veiksmai prieš Izraelį lėmė „pergalę ir triumfą, privertusius priešą gailėtis, pripažinti pralaimėjimą ir vienašališkai nutraukti savo agresiją“. Irano pajėgos „tebėra budrios, su pir...

Vakarų sąjungininkai Rusiją, Kiniją, Iraną ir Šiaurės Korėją laiko naująja autoritarinių valstybių ašimi, kuri vis labiau vienijasi ir remia viena kitą. Todėl Donaldo Trumpo sprendimas pulti Iraną gali išprovokuoti platesnio masto regioninį ar net pasaulinį karą. Tačiau daug kas priklausys nuo to, kaip reaguos Rusija ir Kinija – galingiausios Teherano sąjungininkės.

Ukrainos karinės jūrų pajėgos sunaikino dar vieną Rusijos Juodosios jūros laivyno laivą, rašo „The New Voice of Ukraine“. Laivas plaukiojo palei Chersono srities vakarinę pakrantę. Ukraina taip pat paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti rusų laivas ir jame esantys desanto kariai. Užfiksuotas smūgio momentas, po jo kilo gaisras. „Dėkojame mūsų karinėms jūrų pajėgoms už puikiai atliktą darbą. Kartu į pergalę!“ – cituojamas Ukrainos karinio jūrų laivyno vadas viceadmirolas Oleksijus Neizhpapa.

Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) planuoja susitikti trečiadienį Hagoje vykstančio NATO viršūnių susitikimo kuluaruose, naujienų agentūrai AFP pranešė aukšto rango šaltinis Ukrainos prezidentūroje. „Komandos derina detales“, – AFP sakė šaltinis. Jis pridūrė, kad derybos planuojamos ankstyvą popietę Nyderlanduose ir jose daugiausia dėmesio bus skiriama sankcijoms Rusijai ir ginklų Kyjivui įsigijimui.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, siekdamas sustiprinti paramą šaliai, pirmadienį su netikėtu vizitu Londone susitiko su Jungtinės Karalystės (JK) ministru pirmininku Keiru Starmeriu (Kiru Starmeriu) ir įtvirtino susitarimą dėl bendros karinių dronų gamybos.

Po JAV smūgio Irano branduolinių ginklų objektams, emocijos pradeda slūgti. Vis dėlto operacija aiškiai parodė Vladimirui Putinui, kokia trapi yra Rusijos oro gynyba, rašo „The Telegraph“. Taigi JAV ataka sukrės Rusijos kariuomenės pamatus. JAV smūgis turėtų kelti paniką Rusijoje Izraelio naikintuvai jau kurį laiką laisvai skraido Irano oro erdvėje. Didžiulis JAV smūgis be jokių sunkumų pasiekė tikslą ir tiksliai atakavo taikinius.

Didžioji Britanija ir Ukraina paskelbė apie dar glaudesnį karinį bendradarbiavimą. Britų premjeras Keiras Starmeris, anot naujienų agentūros PA, po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Londone kalbėjo apie naują abiejų šalių susitarimą dėl ginklų gamybos. Detalės kol kas neskelbiamos. Bendradarbiavimas Ukrainoje jau išgelbėjo tūkstančius gyvybių, rašė V. Zelenskis „Telegram“ kanale. K. Starmeris ir V. Zelenskis susitiko su Didžiojoje Britanijoje apmokytais Ukrainos kariais.

Senjoras lenkas figūravo plane nužudyti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, rašo „Newsweek“. Lenkas buvo prieš kelis dešimtmečius įdarbintas Sovietų Sąjungos. Ukrainos saugumo tarnybos vadovas generolas leitenantas Vasylis Maliukas uždarame pokalbyje su Ukrainos žiniasklaida išsamiai papasakojo apie įtariamą planą. Anot jo, lenkas buvo įtrauktas į Rusijos planą nužudyti V. Zelenskį Lenkijos Žešuvo-Jasionkos oro uoste. Buvo ketinama panaudoti droną arba snaiperio šautuvą.

Antradienį Hagoje (Nyderlandai) prasideda dviejų dienų trukmės NATO viršūnių susitikimas. Manoma, kad pagrindinė jo tema bus išlaidų gynybai didinimas iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kurio reikalauja JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija. Kitos dvi svarbios susitikimo temos – karas Ukrainoje ir JAV įsitraukimas į Izraelio ir Irano konfliktą. Džordžtauno universiteto Saugumo studijų programos dėstytojos Saros Moller vertinimu, šis susitikimas bus kitoks, nei ankstesni.

Ukrainos paleistas dronas pataikė į daugiabutį netoli Maskvos ir sužeidė du žmones, pranešė rusų naujienų agentūra TASS, remdamasi vietos institucijomis. Dronas Krasnogorsko mieste sukėlė gaisrą 17-ajame pastato aukšte, pareiškė srities gubernatorius Andrejus Vorobjovas. Dar du bepiločiai esą numušti į vakarus nuo Maskvos. Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad prieš vidurnaktį virš Kursko ir Briansko pasienio regionų pajėgos sunaikino devynis dronus.

Irano valstybinė žiniasklaida skelbia, kad ugnies nutraukimą JAV prezidentas Donaldas Trumpas primetė Izraeliui po Teherano „sėkmingo“ karinio atsako į „JAV agresiją“, rašo „Sky news“. Primename, kad Iranas pirmadienį surengė ataką prieš JAV karinę bazę Katare, atsakydamas į Amerikos smūgius Irano branduoliniams objektams savaitgalį. Naktį Irano valstybinė televizija pranešė, kad D. Trumpas vėliau „maldaudamas“ paprašė ugnies nutraukimo. Pats D. Trumpas pateikia kitą įvykių versiją.

Lenkijoje prasiaubė galingos audros, rašo „Onet“. Stipriai kliuvo Katovicams – audra vartė medžius, apgadino automobilius, tvindė kelius. Mieste krito kruša, stipriai lijo ir pūtė stiprūs vėjo gūsiai. Audros įsismarkavo pirmadienio popietę, tačiau vakarop, naktį jau nusiaubė visą Lenkiją. Daugelyje regionų vėjo greitis siekė 70–90 km/h, tačiau vietomis vėjas pūtė dar stipriau. Audros padariniai dramatiški Kai kurios gyvenvietės nukentėjo labai stipriai.

Ukrainos užsienio reikalų ministras antradienį pasmerkė mirtinus Rusijos smūgius Dnipro miestui, pavadinęs šį išpuolį „taikos atmetimu“ prieš NATO viršūnių susitikimą Nyderlanduose.

Izraelio kariuomenė antradienį pareiškė, kad naikina dėl konflikto su Iranu įvestus apribojimus viešiems susirinkimams, darbo vietoms ir švietimo įstaigoms po to, kai paliaubomis buvo pasiekta trapi 12 dienų trukusių kovų pabaiga.

Trijų Izraelio pareigūnų teigimu, Izraelis siekia greitai užbaigti savo operaciją Irane ir perdavė šią žinią Jungtinėms Valstijoms, tačiau daug kas priklauso nuo kito Irano žingsnio, rašo „Reuters“. Tuo tarpu kitų dviejų pareigūnų teigimu, Izraelio lyderiai bando parengti tikslią atsitraukimo strategiją, kuri užbaigtų kampaniją ir nutrauktų Irano raketų ir dronų atakas, siekiant išvengti nuolatinio apsikeitimo smūgiais.

Kinijos sostinės Pekino institucijos įspėjo gyventojus dėl iki šiol karščiausios metų dienos – prognozuojama, kad termometrų stulpeliai kops iki 38 laipsnių padalos. Miesto valdžia paragino 22 mln. gyventojų mažinti veiklą lauke ir pakankamai gerti, kad išvengtų šilumos smūgio. Kiniją praėjusią vasarą vis alino ekstremalūs orai. Šalies šiaurėje tvyrojo karščio bangos, o pietuose smarkiai lijo ir kilo potvyniai.  Per juos žuvo dešimtys žmonių, tūkstančiai buvo evakuoti.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad JAV smūgiai Iranui nėra teisėti, tačiau teigė, kad Prancūzija remia tikslą neleisti Teheranui kurti branduolinių ginklų. „Nors galime manyti, kad Irano branduolinių struktūrų neutralizavimas yra teisėtas, atsižvelgiant į mūsų bendrus tikslus (...), šie smūgiai nėra teisėti“, – sakė E. Macronas žurnalistams per vizitą Norvegijoje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį griežtai kritikavo buvusio Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo pastabas, kuris socialiniuose tinkluose pareiškė, kad kelios šalys yra pasirengusios tiekti Iranui branduolines galvutes po JAV oro smūgių Irano branduoliniams objektams, rašo „The Economic Times“. „Truth Social“ socialiniame tinkle D. Trumpas parašė, kad žodis „branduolinis“ neturėtų būti vartojamas taip lengvabūdiškai.

NATO vadovas Markas Rutte pirmadienį pareiškė, kad Ispanija nėra atleista nuo gynybos išlaidų susitarimo. Anksčiau Madridas pareiškė, kad Ispanijai nereikės pasiekti pagrindinio Aljanso tikslo skirti gynybai penkis procentus savo bendrojo vidaus produkto (BVP).  „NATO nesuteikė išimčių ir NATO nėra žinoma apie šalutinius susitarimus“, – Aljanso viršūnių susitikimo Hagoje išvakarėse sakė M. Rutte.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas paskelbė apie serijinės balistinės raketos „Oreshnik“ gamybos pradžią. Tai jis pranešė pirmadienį, kalbėdamas Kremliuje aukštųjų mokyklų, susijusių su saugumo ir karinėmis institucijomis, absolventams, praneša Rusijos žiniasklaida „Pradedama serijinė naujausio vidutinio nuotolio raketų komplekso „Oreshnik“, kuris puikiai pasirodė kovos sąlygomis, gamyba“, – sakė V. Putinas.

Po itin slaptos karinės operacijos Irane į JAV grįžo septyni sunkiai aptinkami B-2 „Spirit“ bombonešiai. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip bombonešiai leidžiasi netoli „Whiteman“ oro pajėgų bazės Misūryje – po 18 valandų trukusios misijos, per kurią, niekam nepranešus, buvo sunaikinti pagrindiniai Irano branduoliniai objektai Forde, Natanze ir Isfahane.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pirmadienį pabrėžė, kad Teheranui negali būti leista turėti branduolinio ginklo, Izraelio ir Irano kovoms tęsiantis jau 11 dieną. „Kalbant apie NATO poziciją dėl Irano branduolinės programos, sąjungininkai jau seniai sutarė, kad Iranas negali sukurti branduolinio ginklo“, – sakė M. Rutte prieš Hagoje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.

Lenkijos kultūros ministerija rengia planus Rusijos invazijos atveju į užsienį perkelti vertingiausius meno kūrinius, pranešė britų dienraštis „The Financial Times“. Lenkijos kultūros ministrė Hanna Wróblewska interviu leidiniui sakė, kad evakuacijos planas reikalingas, nes beveik 1000 Lenkijos muziejų nebegali veikti vadovaudamiesi „teorine saugumo samprata“, kol Rusija tęsia karą kaimynėje Ukrainoje.

Sachalino saloje Rusijos Tolimuosiuose Rytuose lokys netoli populiarios iškylų vietos mirtinai sudraskė du vyrus. Gyvūnas užpuolė žmones netoli Južno Sachalinsko miesto, vos už 50  metrų nuo pagrindinio kelio – ir tik už kelių merų nuo civilinės saugos posto. Vienam sunkiai sužeistam vyrui pavyko pabėgti nuo lokio, tačiau jis mirė nukraujavęs. Antrą žmogų gelbėtojai rado negyvą miške. Dar du žmonės nenukentėjo. Anot pranešimo, nusiųsti medžiotojai, kad lokį surastų ir nudobtų.

Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas pirmadienį paragino, kad jos inspektoriai galėtų sugrįžti į Irano branduolinius objektus ir įvertinti padėtį dėl prisodrinto urano atsargų. Jis taip pat paragino nutraukti karo veiksmus. Jungtinės Valstijos praėjusią savaitę surengė masinius oro smūgius, kurie, Vašingtono teigimu, sunaikino Teherano branduolinę programą, nors kai kurie pareigūnai įspėjo, kad žalos mastas kol kas neaiškus.

Ukraina kartu su Europos šalimis galėtų sukurti savo branduolinį ginklą Rusijai atgrasyti. Apie tai naujosios Ukrainos raketų ir kosmoso pramonės įkūrėjas, Ukrainos mokslų akademijos viceprezidentas Volodymyras Horbulinas pareiškė interviu BBC. „Reikia ieškoti sąjungininkų, kad Ukraina galėtų užsiimti savo [branduoliniais ginklais].

Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas sakė, kad kariuomenė pirmadienį vėl atakuodama Irano sostinę taikėsi į liūdnai pagarsėjusį Teherano Evino kalėjimą. Kariuomenė „vykdo beprecedentės jėgos smūgius režimo taikiniams ir vyriausybės represijų agentūroms Teherano širdyje. Tarp taikinių (...) yra Evino kalėjimas (kuriame laikomi politiniai kaliniai ir disidentai) ir (...) papildomi su režimu susiję taikiniai“, – socialiniame tinkle „X“ sakė I. Katzas.

Belgija pirmadienį sakė siekianti NATO maksimalaus lankstumo dėl didesnių išlaidų gynybai tikslo, dėl kurio turi būti galutinai susitarta viršūnių susitikime šią savaitę. Tokį pareiškimą Belgija paskelbė po to, kai Ispanija, kuri taip pat gynybai skiria nedaug, pareiškė išsikovojusi išimtį. Madridas sekmadienį tvirtino, kad jam nereikės pasiekti 5 proc. BVP išlaidų gynybai, kaip reikalauja JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

JAV jau daugiau nei du dešimtmečius viešai siekia neleisti Iranui įsigyti branduolinio ginklo, tačiau tyliai toleruoja Izraelio branduolinį arsenalą, kurio egzistavimą pastarasis ilgus metus neigė ir slėpė net nuo Vašingtono. Dabar, kai JAV prisijungė prie Izraelio karinio puolimo prieš Irano branduolinius objektus, šie dvigubi standartai vėl iškyla į paviršių – kartu su klausimu, ar tokia politika iš tiesų padeda užkirsti kelią branduolinių ginklų plitimui Artimuosiuose Rytuose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atkreipė dėmesį į Rusijos veidmainiškumą: Maskva pasmerkė smūgius Iranui, tačiau pati be perstojo atakuoja Ukrainą.  „Po smūgių Irano branduolinei programai buvo daug triukšmo iš Maskovs – rusų vadovybė demonstratyviai smerkė „raketų ir bombų“ žingsnius.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pirmadienį priėmęs Irano užsienio reikalų ministrą Abbasą Araghchi Maskvoje, smūgius Teheranui pavadino „neišprovokuota agresija“. „Tai visiškai neišprovokuota agresija prieš Iraną“, – sakė V. Putinas A. Araghchi, pavadinęs smūgius nepagrįstais.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas įspėjo dėl padarinių, jei Iranas uždarytų Hormūzo sąsiaurį, praneša agentūra „Reuters“. Pasauliniam naftos transportui svarbaus sąsiaurio blokada būtų „labai pavojinga ir niekam nenaudinga“, – sakė K. Kallas pirmadienį prieš ES užsienio reikalų ministrų susitikimą. „Nerimas dėl atsakomųjų veiksmų ir karo eskalacijos yra didžiulis“, – pridūrė ji.

Lenkijoje atlyginimų augimas per metus gegužę sulėtėjo iki 8,4 proc. nuo 9,3 proc. balandį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos (GUS) pirmadienį paskelbti duomenys. Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Lenkijos verslo sektoriuje praėjusį mėnesį buvo 8670 zlotų (2032 eurai pagal dabartinį oficialų zloto kursą). Per mėnesį (gegužę, palyginti su balandį) vidutinis mėnesio darbo užmokestis iki mokesčių sumenko 4,1 proc., daugiausia dėl mažesnių nereguliarių išmokų.

Donaldo Trumpo nurodymu suduoti smūgiai savaitgalį branduoliniams objektams Irane buvo brutaliausias veiksmas per abi JAV prezidento kadencijas ir 46 metus besitęsiantį šalies konfliktą su Islamo Respublika. Sekmadienį D. Trumpas jau iškėlė režimo pakeitimo Irane galimybę, nors jo administracija anksčiau tikino, kad JAV to nesiekia.

Izraelis pirmadienį dar kartą atakavo Irano Fordo branduolinį kompleksą, rašo „Sky news“. Jam jau naktį iš šeštadienio į sekmadienį galingai smogė JAV pajėgos. „Qom provincijos krizių valdymo štabo atstovas naujienų agentūrai „Tasnim“ pranešė, kad Fordow buvo smogta dar kartą“, – rašoma pranešime. Izraelio žiniasklaida pranešė, kad karinės pajėgos atakavo prieigą prie branduolinės įrangos.

Irano aukščiausiasis lyderis Ali Khamenei prašo Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino pagalbos, rašo „Sky news“. Irano užsienio reikalų ministras paėmė laišką iš A. Khamenei, kurį jis perduos V. Putinui per jo vizitą Maskvoje pirmadienį. Laišku prašoma V. Putino paramos. Apie tai „Reuters“ patvirtino aukštas šaltinis.

Po JAV smūgių Irano branduoliniams objektams Irano opozicijos lyderiai paragino aukščiausiąjį šalies vadovą ajatolą Ali Khamenei atsistatydinti ir nutraukt kraujo liejimą.  Trauktis A. Khamanei atskiruose pareiškimuose paragino tremtyje gyvenantis buvusio šacho sūnus Reza Phlavi bei Maryam Rajavi iš tremtyje veikiančios opozicinės grupuotės „Irano liaudies modžahedai“. Ragina Irano lyderį trauktis Kur šiuo metu yra A. Khamenei, nežinoma.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį pasmerkė, jos žodžiais, bjaurų mirtininko išpuolį vienoje Damasko bažnyčioje šį savaitgalį ir sakė, kad blokas solidarizuojasi su Sirija, bandančia įveikti etninį ir religinį smurtą. „Šis bjaurus ir bailus smurtas prieš krikščionis yra išpuolis prieš visus sirus“, – sakoma ES atstovo spaudai Anouaro El Anouni (Anuaro Anunio) pareiškime.

Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį pareiškė, kad Turkija neleis ekstremistams Sirijoje vėl sukelti chaosą ir nestabilumą po to, kai per mirtininko sprogdintojo išpuolį Damasko bažnyčioje žuvo 22 žmonės.  „Niekada neleisime, kad mūsų kaimynė ir broliška tauta Sirija (...) būtų įtraukta į naują nestabilumo aplinką, kurioje veikia įgaliotinių teroristinės organizacijos“, – sakė jis, žadėdamas remti naujosios vyriausybės kovą su tokiomis grupuotėmis.

Izraelio kariuomenei įspėjus apie vėl atskriejančias Irano raketas, Jeruzalėje pirmadienį buvo girdimi garsūs sprogimai. Maždaug 10 minučių po to, kai pranešė identifikavusi raketų, kariuomenė paskelbė, kad Izraelio link „buvo paleista papildomų raketų“, ir paragino žmones slėptis. Gelbėjimo tarnyba „Magen David Adom“ (MDA) apie nukentėjusius žmones kol kas nepranešė.

Tokiai mažai šaliai kaip Nyderlandai organizuoti NATO viršūnių susitikimą ir geriausiais laikais yra didelis iššūkis, o likus trims savaitėms iki renginio įvykęs vyriausybės žlugimas padėties tikrai nepataisė. Haga – įprastai ramus pajūrio miestas – tikrai pajuto artėjančio aukščiausiojo lygio susitikimo poveikį: jau keletą savaičių mieste blokuojami ištisi rajonai ir pagrindiniai keliai, uždarytos mokyklos ir įmonės.

Iraniečių užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pirmadienį, praėjus 48 valandoms po didelės JAV atakos prieš svarbiausius Irano branduolinius objektus, turi surengti svarbias derybas su vienu pagrindinių savo sąjungininkų Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Graikijos ugniagesiai mėgina suvaldyti didelius gaisrus, liepsnojančius Chijo saloje. Vietos institucijų duomenimis, su ugnimi kovoja 11 gaisrų gesinimo lėktuvų ir sraigtasparnių. Dėl gausių dūmų evakuota 16 vietovių, pranešė Graikijos radijas (ERTnews). Be to, teko evakuoti didelį migrantų priėmimo ir registracijos centrą. Iš viso į saugią vietą išvežti 629 pabėgėliai. Pasak meteorologijos tarnybos, dūmų yra tiek daug, kad jie matosi iš palydovų. Tarnyba paskelbė atitinkamą vaizdo įrašą.