Užsienis

Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei trečiadienį pareiškė manąs, kad Izraelio atakų prieš šalį per 12 dienų trukusį karą tikslas buvo susilpninti Teherano santvarką ir sukelti neramumus.  „Agresoriai apskaičiavo ir suplanavo susilpninti sistemą, taikydamiesi į tam tikrus veikėjus ir jautrius Irano centrus“, – savo internetinėje svetainėje paskelbtame pareiškime teigė A. Kharmenei.

Analitikai skambina pavojaus varpais: Kinija, Rusija, Iranas ir Šiaurės Korėja pamažu sudaro pavojingą karinį aljansą, kurį Vakarų žiniasklaida jau vadina naująja „blogio ašimi“ – CRINK (Kinija, Rusija, Iranas, Šiaurės Korėja), rašoma vokiečių „Bild“. Šios šalys vis labiau koordinuoja savo veiksmus technologijų, žvalgybos ir ginkluotės srityse. Ryškus pavyzdys – Irano bepiločiai „Shahed“, kurie gaminami Rusijoje, juose montuojami kiniški komponentai, o juos surenka Šiaurės Korėjos darbininkai.

Islamistų grupuotės „Hamas“ aukšto rango pareigūnas trečiadienį atmetė teiginius apie pažangą derybose dėl paliaubų Gazos Ruože.  Jis pridūrė, kad grupuotė dar negavo žemėlapių, kuriuose būtų parodytas Izraelio pasitraukimas iš palestiniečių teritorijos. „(Izraelis) dar nepateikė jokių naujų ar patikslintų žemėlapių dėl karinių pajėgų išvedimo iš Gazos Ruožo“, – naujienų agentūrai AFP nurodė „Hamas“ politinio biuro narys Bassemas Naimas.

„Sky News“ saugumo ir gynybos analitikas Michaelas Clarke‘as teigia, kad po naktinių Rusijos smūgių Ukrainai buvo perduota svarbi žinia, kuri nepatiks JAV prezidentui Donaldui Trumpui – Maskva ir toliau tęs savo karinius veiksmus. „Žinia, kurią rusai siunčia likusiam pasauliui, yra tokia: „Mes tęsime veiksmus“, – paaiškino M. Clarke‘as.

Izraelis trečiadienį paskelbė, kad smogė Sirijos kariuomenės vadavietei, ir pažadėjo tęsti atakas, jei vyriausybė neatitrauks savo pajėgų iš teritorijų šalies pietuose.  Pietų Sirijoje neseniai įvyko mirtini susirėmimai tarp drūzų ir beduinų genčių.  „Prieš trumpą laiką (Izraelio kariuomenė) smogė Sirijos režimo karinio štabo įėjimui Damasko apylinkėse Sirijoje“, – sakoma Izraelio kariuomenės išplatintame pranešime.

Latvijos teismas panaikino 2022 m. priimtą sprendimą anuliuoti į egzilį pasitraukusio Rusijos televizijos kanalo „Dožd“ transliavimo licenciją. Kaip praneša laikraštis „The Moscow Times“, toks žingsnis žengtas praėjus dvejiems su puse metų po to, kai šios Baltijos šalies valdžios institucijos minimą kanalą pripažino keliančiu grėsmę nacionaliniam saugumui.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsakė į žurnalistų klausimus apie galimą žmonos Melanios Trump įtaką sprendimui dėl pagalbos Ukrainai. Jis pažymėjo, kad JAV pirmoji ponia yra „labai protinga ir neutrali“, o jos požiūris į konfliktą primena jo paties siekį kuo greičiau sustabdyti žmonių mirtis, rašo „Ukrinform“.  „Ji labai protinga. Ji labai neutrali. Ji panaši į mane – ji norėtų, kad žmonės nustotų mirti“, – sakė JAV prezidentas.

 Latvija pristatė Ukrainai naują karinę pagalbą, kad padėtų toliau gintis nuo Rusijos invazijos – Kyjivui suteikti Latvijoje pagaminti šarvuočiai „Patria“.  Baltijos valstybė, Europos Sąjungos ir NATO narė, perdavė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms 15 Latvijoje pagamintų šarvuočių „Patria 6x6“. Apie tai antradienio vakarą per Latvijos ministrės pirmininkės Evikos Silinios vizitą Kyjive pranešė Latvijos valstybės kanceliarija ir Gynybos ministerija.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagaliau rado būdą, kaip apginkluoti Ukrainą: jis pasiūlė Europos sąjungininkams finansuoti Ukrainai siunčiamus amerikietiškus ginklus. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte liepos 14 d. paminėjo šalis, kurios yra pasirengusios dalyvauti ginklų pirkimo programoje, tačiau dviejų iš šių šalių ambasadų JAV aukšti pareigūnai teigė apie planą sužinoję tik tada, kai jis jau buvo paskelbtas.

Įgyvendinant tai, ką valdžios institucijos vadina nauja antikorupcine iniciatyva, Rusijos pietinės Rostovo srities policijos pareigūnams kompensuojamos pinigų sumos, kurios jiems pasiūlomos kaip kyšiai, antradienį pareiškė regiono policijos viršininkas, praneša leidinys „The Moscow Times“. Vidaus reikalų ministerijos Rostovo srities padalinio vadovas Aleksandras Rečickis žurnalistams sakė, kad tiems pareigūnams, kurie atsisako kyšių, dabar bus visiškai kompensuojama, o tai yra atlygis už jų sąž...

Po kelias savaites sklandžiusių gandų Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę pristatė vyriausybės pertvarką, paskelbęs, kad šalis turės naują ministrę pirmininkę ir gynybos ministrą, taip siekdamas įlieti naujos energijos į savo komandą, jau ketvirtus metus tęsiantis Rusijos pradėtam plataus masto karui. Toliau apžvelgiame svarbiausius dalykus apie šią pertvarką, kuri vyksta įstrigus deryboms dėl paliaubų su Rusija ir Baltiesiems rūmams pažadėjus toliau remti Kyjivą.

Liepos 11 d. vėlų vakarą pamatęs filmuotą medžiagą apie Rusijos smūgius Ukrainos miestams, JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskambino Vokietijos kancleriui Friedrichui Merzui ir išreiškė nusivylimą dėl Vladimiro Putino tęsiamų išpuolių, teigia du su pokalbiu susipažinę asmenys. „The Wall Street Journal“ pažymi, kad F. Merzas buvo nustebęs, tačiau greitai suprato, kad D. Trumpas prarado kantrybę Rusijos prezidentui.

Praėjusią naktį per apšaudymą Ukrainoje buvo sužeistas Latvijos Uogrės savivaldybės meras Egilis Helmanis, Nacionalinio susivienijimo partijos narys, naujienų agentūrai LETA patvirtino regiono tarybos komunikacijos skyriaus vadovas Patrikas Griva.  Šaltiniai Ukrainoje pranešė savivaldybei, kad mero būklė stabili.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po Rusijos naktinio išpuolio savo „Telegram“ paskyroje pranešė apie smūgių sukeltus padarinius bei pasidalijo vaizdais iš įvykių vietos. „Tęsiasi naktinio Rusijos apšaudymo padarinių likvidavimas. Pagrindinis smūgis buvo suduotas Vinicos, Dnipro, Charkivo ir Odesos regionams“, – rašė jis „Telegram“. „Vienas iš taikinių buvo energetikos infrastruktūra.

Trečiadienį Islandijos pietvakariuose esančiame Reikjaneso pusiasalyje išsiveržė ugnikalnis, pranešė meteorologijos tarnybos. Tai buvo devintasis nuo 2023 m. pabaigos išsiveržimas šiame regione.  Tiesioginėse vaizdo transliacijose buvo matyti iš plyšio žemėje besiveržianti lava. Islandijos meteorologijos tarnyba pranešė, kad išsiveržimas prasidėjo prieš pat 4 val. vietos (7 val. Lietuvos) laiku.

Europos Sąjungos (ES) finansuojamo įtakingo patariamojo organo migracijos klausimais vadovas paragino bloką plėsti asmenų, kurių prieglobsčio prašymai buvo atmesti, išsiuntimą pagal naują migracijos paktą ir ėmesi ginti savo organizaciją dėl su žmogaus teisėmis susijusių klausimų. Tarptautinio migracijos politikos vystymo centro (angl.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas lieka pasiryžęs tęsti karą Ukrainoje tol, kol Vakarai nesutiks su jo taikos sąlygomis, liepos 15 d. pranešė „Reuters“, remdamasis trimis Kremliui artimais šaltiniais. Rusija toliau laikosi savo pozicijos, nepaisydama neseniai JAV prezidento Donaldo Trumpo išsakytų grasinimų įvesti 100 proc. „antrinius muitus“ Maskvai, jei ši nesutiks su taikos susitarimu per 50 dienų. Pasak „Reuters“, V. Putinas nemato priežasčių pasitraukti.

Autobusas Vilnius – Minskas nuvažiavo nuo kelio Valažino apylinkėse. Skelbiama, kad vairuotojas „nukreipė dėmesį nuo vairavimo“ ir nuvažiavo nuo kelio į griovį.  Autobusu važiavo 51 keleivis. Avarijos metu vienas žmogus patyrė traumas ir buvo išvežtas į ligoninę, skelbiama „Zerkalo“.  Įvykio vietoje dirba baltarusių teisėsaugininkai. Pirminiais duomenimis, avarijos priežastis – 52-ejų vairuotojo nuovargis. Ar yra nukentėjusiųjų lietuvių kol kas nėra skelbiama.

Lenkijos valdžia įtaria, kad pastarojo meto didelio masto gaisrai gali būti susiję su sabotažo veiksmais, pranešė Lenkijos visuomeninė televizija, Europoje didėjant susirūpinimui dėl įtariamo hibridinio karo, Maskvos organizuojamo prieš Ukrainos sąjungininkes Europos Sąjungoje (ES).  Pastaruoju metu Lenkijoje padažnėjo su gaisrais susijusių incidentų – per dvi savaites kilo trys dideli gaisrai.  Pastarasis gaisras pirmadienį kilo sandėlyje Silezijos Semianovicuose, Lenkijos pietuose.

„Jei Putinas ir kiti galvoja, kas nutiks 51-ąją dieną, patarčiau jiems paskambinti ajatolai“ – JAV senatorius pagrasino Rusijai pakartoti Irano likimą, jei Kremlius ignoruos D. Trumpo ultimatumą. JAV senatorius Lindsey Grahamas pakomentavo Donaldo Trumpo pareiškimą dėl 50 dienų termino paliauboms Ukrainoje. Pasak L. Grahamo, 100 proc. muitai šalims, perkančioms pigią rusišką naftą, suduotų rimtą smūgį Rusijos ekonomikai.

Rusijoje 2 dienas buvo ieškoma dingusio sraigtasparnio „Mi-8“ – paaiškėjo, kad jis sudužo. Kaip praneša Rusijos žiniasklaida, dingęs sraigtasparnis rėžėsi į kalną pakeliui iš Ochotsko į Magadaną. Pranešama, kad lėktuve buvo 5 žmonės – manoma, kad jie visi žuvo.

Liepos 14 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie didelį ginklų tiekimo paketą Ukrainai, kurį finansuos NATO šalys, ir pagrasino įvesti papildomas ekonomines sankcijas prieš Maskvą. Kaip rašo „The Wall Street Journal“, tai buvo kelių mėnesių trukusios Europos lyderių diplomatinės kampanijos, kuria siekta įtikinti D. Trumpą apginkluoti Kyjivą ir daryti spaudimą Vladimirui Putinui, kad šis pradėtų rimtas derybas, rezultatas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad šalies Teisingumo departamentas turėtų paviešinti visus „patikimus“ tyrimo dėl liūdnai pagarsėjusio seksualinio nusikaltėlio Jeffrey‘io Epsteino duomenis, taip siekdamas numalšinti savo paties šalininkų kritikos audrą dėl to, kaip jis tvarkosi su šia byla.

Karo stebėsenos organizacija antradienį pranešė, kad pietų Sirijos Suveidos provincijoje žuvo mažiausiai 203 žmonės. Tai – atnaujintas aukų skaičius po kelias dienas trukusių susirėmimų, dėl kurių buvo dislokuotos vyriausybės pajėgos.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija antradienį paskelbė apie penkių „nusikaltėlių neteisėtų svetimšalių“ deportavimą iš Jungtinių Valstijų į trečiąją šalį – nedidelę Afrikos karalystę Esvatinį. „Šie nusikaltėliai neteisėti svetimšaliai yra tokie išskirtinai barbariški, kad jų gimtosios šalys atsisakė priimti juos atgal“, – tinkle „X“ parašė Vidaus saugumo departamento pareigūnai. Kaip teigiama, deportuoti vyrai yra Vietnamo, Laoso, Jemeno, Kubos ir Jamaikos piliečiai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad pirmosios „Patriot“ oro gynybos sistemos jau išsiųstos Ukrainai. Pasak jo, Jungtinės Amerikos Valstijos už šiuos ginklus gaus visą kainą iš Europos Sąjungos arba NATO šalių, praneša „Reuters“. Atsakydamas į žurnalistų klausimus apie ginklų tiekimą, D. Trumpas patvirtino, kad sistemos jau išsiųstos: „Jos jau išsiųstos.“ „JAV susigrąžins visą sumą“ „Jos atkeliauja iš Vokietijos, o vėliau Vokietija jas pakeis.

Nors jo pirmoji JAV prezidento Donaldo Trumpo kadencija pasižymėjo bandymais užmegzti šiltus santykius su Vladimiru Putinu, antrosios kadencijos metu jis pradėjo griežtinti savo politiką, grasindamas Rusijai sankcijomis ir padidintu ginklų tiekimu Ukrainai. Vis dėlto analitikai abejoja, ar jo grasinimai gali pakeisti V. Putino ilgalaikę strategiją.

Dėl masinės Rusijos dronų atakos viename iš Charkivo rajonų kilo gaisras civilinėje įmonėje, yra nukentėjusiųjų, „Telegram“ kanale pranešė Charkivo meras Ihoris Terechovas.  „Šahedų naktinė ataka prieš miestą truko 14 minučių. Per tą laiką priešas 16 kartų atakavo Charkivo Kyjivo rajoną“, – parašė jis.  Pirminiais duomenimis, Ukrainos gynybos pajėgos numušė kelis Rusijos dronus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad jo nustatytas 50 dienų ultimatumas Maskvai dėl taikos sutarties su Ukraina sudarymo gali būti sutrumpintas. Taip pat jis pabrėžė, kad jei per šį laikotarpį susitarimas nebus pasiektas, tai „bus labai blogai“, rašo „The Moscow  Times“. „Nemanau, kad 50 dienų yra labai ilgas laikas. Šis terminas gali baigtis anksčiau“, – sakė D. Trumpas antradienį.

Ukrainos saugumo tarnyba ir Nacionalinė policija sulaikė šešis Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) agentus, kurie ruošėsi sprogdinti Ukrainos gynėjus naudodami savadarbius sprogstamuosius įtaisus. Apie tai pranešė Ukrainos saugumo tarnyba. Visus įtariamuosius Rusijos specialiosios tarnybos užverbavo per „Telegram“ kanalus, siūlydamos lengvą uždarbį. Du sabotažo grupės nariai buvo sulaikyti Kyjive, kai bandė padėti sprogmenis prie vieno iš regiono karinių dalinių.

Ukrainos karinė žvalgyba (HUR) „paralyžiavo“ vienos didžiausių Rusijos kariuomenei dronus tiekiančių įmonių „Gaskar Group“ veiklą, rašo „Kyiv Independent“, remdamasis šaltiniu žvalgyboje. Kibernetinė ataka buvo vykdyta bendradarbiaujant su Ukrainos kibernetiniais savanoriais ir nukreipta prieš „Gaskar“ vidinį tinklą ir serverių infrastruktūrą. Pasak šaltinio, HUR gavo prieigą prie daugiau nei 47 terabitų techninių duomenų, susijusių su Rusijos dronų gamyba.

Prancūzijos ministras pirmininkas Francois Bayrou antradienį pareiškė, kad norėtų sumažinti valstybinių švenčių dienų skaičių – tai galėtų būti dalis skubaus plano, kuriuo siekiama išspręsti, pasak jo, šalies skolos „prakeikimą“. Pristatydamas savo 2026 m. biudžeto plano metmenis, F. Bayrou teigė, kad iš 11 Prancūzijos švenčių galėtų būti panaikintos dvi, siūlydamas atsisakyti Velykų antrosios dienos (pirmadienio), taip pat gegužės 8-osios – dienos, skirtos Antrojo pasaulinio karo Europoje paba...

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį reaguodamas į pranešimą esą jis skatino ukrainiečių lyderį Volodymyrą Zelenskį smogti Rusijos sostinei, pareiškė, kad Ukraina neturėtų taikytis į Maskvą. Anksčiau antradienį „Financial Times“ (FT) rašė, kad Donaldas Trumpas privačiai paragino Ukrainą sustiprinti gilius smūgius Rusijos teritorijoje ir net paklausė Volodymyro Zelenskio, ar jis galėtų smogti Maskvai, jei JAV suteiktų tolimojo nuotolio ginklus.

Šiaurės Anglijoje vadinamąjį Robino Hudo medį nupjovę du vyrai nuteisti laivės atėmimo bausmėmis. Niukaslo karūnos teismo teisėja už padarytą žalą skyrė jiems ketverių metų ir trijų mėnesių kalėjimo bausmes. Šis nusikaltimas turėjo „didžiulių socialinių padarinių“, argumentavo teisėja.  32 ir 39 metų vyrų įvykdyta nusikalstama veika sukėlė pasibaisėjimą visoje Jungtinėje Karalystėje ir net užsienyje.

ES šalių užsienio reikalų ministrams nepavyko pasiekti persilaužimo derybose dėl naujo sankcijų Rusijai paketo. ES užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas po konsultacijų Briuselyje sakė esanti nuliūdusi, kad nebuvo pasiektas susitarimas. Dabar esą reikia tikėtis, kad sprendimas gali būti priimtas trečiadienį. K. Kallas spaudos konferencijoje ypač kritikavo Slovakiją dėl jos vykdomos blokados.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas paragino Europos Sąjungą sustabdyti pasaulinio minimalaus pelno mokesčio įvedimą, nes, pasak jo, be JAV dalyvavimo šis planas nebėra įgyvendinamas. Kalbėdamas po susitikimo su Bavarijos žemės ministrų kabinetu ant aukščiausios Vokietijos viršukalnės – Zugšpicės kalno – F. Merzas sakė, kad toliau tęsiant pastangas įvesti 15 proc. minimalų mokestį, Europos ekonomika atsidurtų nepalankioje padėtyje.

Analitikai mano, abejoja, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas įvykdys savo pažadą ir įves muitus Rusijai ir jos prekybos partneriams, Maskvai nenutraukus karo Ukrainoje per 50 dienų, rašo „The New York Times“ (NYT). Leidinys pažymi, kad naujajame D. Trumpo plane dėl ginklų tiekimo Ukrainai ir spaudimo Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui stiprinimo pagrindiniai aspektai lieka neaiškūs. Visų pirma, ekspertai išreiškė abejones dėl JAV prezidento grasinimų įvesti 100 proc.

Rusija, o ne Europa, turėtų mokėti už JAV ginklus, siunčiamus į Ukrainą, pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Tokį pasiūlymą jis išsakė antradienį Briuselyje dalyvaudamas ES užsienio reikalų ministrų susitikime ir kalbėdamas apie JAV prezidento Donaldo Trumpo planą, pagal kurį Europos sąjungininkės nupirktų milijardų eurų vertės JAV karinės įrangos, kuri galėtų būti perduota Kyjivui.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas palaiko  naftos ir dujų, o ne „kenksmingus“ vėjo jėgainių projektus, ir ketina susitikti su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Keiru Starmeriu Europos „naftos sostinėje“ Aberdyne (Škotija). D. Trumpas sakė, kad turės „valstybinį susitikimą“ su K. Starmeriu šiame mieste, kai vėliau šį mėnesį su lankysis Škotijoje privačiai. K. Starmerio biuras Londone pirmadienį patvirtino, kad premjeras keliaus į šiaurę ir susitiks su D. Trumpu šio kelionės metu.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskva nori suprasti, kas slypi už JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimų apie 50 dienų, per kurias Ukraina ir Rusija turi sudaryti taikos sutartį, rašo UNIAN, remdamasi Rusijos žiniasklaida. „Dabar 50 dienų, anksčiau buvo 24 valandos, buvo ir 100 dienų, mes visa tai jau praėjome... Mums jau buvo įvesta beprecedentis sankcijų skaičius, mes susitvarkome. Neabejoju, kad susidorosime“, – sakė Kremliaus ruporas.

Anksčiau antradienį „Financial Times“ (FT) rašė, kad Donaldas Trumpas privačiai paragino Ukrainą sustiprinti gilius smūgius Rusijos teritorijoje ir net paklausė Volodymyro Zelenskio, ar jis galėtų smogti Maskvai, jei JAV suteiktų tolimojo nuotolio ginklus. Tačiau Baltieji Rūmai tai paneigė, rašo „Kyiv Post“. „Trumpas pokalbyje su Zelenskiu neragino smogti Maskvai ir Sankt Peterburgui, priešingai nei teigia „Financial Times“, – rašo „Kyiv Post“, remdamasis Baltųjų rūmų pranešimu.

Donaldo Trumpo grasinimai įvesti iki 30 procentų muitus europietiškoms prekėms – rimtas žingsnis link galimo prekybos karo tarp Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Europos Sąjungos (ES). Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius perspėja, kad Europa šiai kovai nepasiruošusi, o nauji tarifai gali smogti tiek Vokietijos, tiek ir Lietuvos pramonei.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pažadėjo stiprinti paramą Rusijai, JAV prezidentui Donaldui Trumpui pagrasinus įvesti antrines sankcijas Maskvos prekybos partnerėms, rašoma „The Moscow Times“. Per susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu Pekine Kinijos vadovas sakė, kad abiejų šalių užsienio reikalų ministerijos turėtų „veiksmingai įgyvendinti svarbius susitarimus“, kuriuos jis pasiekė su prezidentu Vladimiru Putinu, taip pat „stiprinti abipusę paramą ir bendradarbiavi...

Vokietijos Federacinė Respublika nepažeidžia tarptautinės teisės, griežčiau nekontroliuodama ar nepažabodama JAV dronų misijų, kurioms vykdyti naudojama ir Ramšteino karinė bazė Reino Krašto–Pfalco žemėje. Tai nusprendė Federalinis konstitucinis teismas Karlsrūhėje. Šiuo sprendimu atmestas dviejų jemeniečių, kurių giminaičiai žuvo 2012 m. per JAV dronų ataką jų gimtojoje šalyje, skundas.

Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis antradienį pranešė, kad pateikė atsistatydinimo prašymą. Socialiniame tinkle „Telegram“ jis pasidalijo prašymo nuotrauka ir parašė: „Esu dėkingas mūsų gynėjams, kurie laiko frontą ir gina Ukrainą! Esu dėkingas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui už pasitikėjimą! Dėkoju visai komandai už nenuilstamą darbą dėl mūsų šalies!“ Išvakarėse V. Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad į ministro pirmininko postą siūlo ekonomikos ministrę Juliją Svyrydenko, o į gyny...

Amerikiečiui, kuris šnipinėjo Ukrainos karius, kad padėtų Maskvos karinei invazijai šioje šalyje, suteikta Rusijos pilietybė, antradienį pranešė Maskvos valdžios institucijos. Danielis Martindale‘as dvejus metus praleido Ukrainoje Rusijai pradėjus plataus masto karą, perdavinėdamas karinių objektų koordinates Rusijos slaptosioms tarnyboms, teigiama Rusijos valstybinės žiniasklaidos pranešimuose.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ir plėtros ministerija atnaujino kelionių rekomendacijas visiems, planuojantiems vykti į tris Europos šalis, kurias kasmet aplanko milijonai britų turistų – Vokietiją, Lenkiją ir Lietuvą. Dėl Lenkijos sprendimo atnaujinti sienų kontrolę, britų keliautojams rekomenduojama susipažinti su naujausiomis taisyklėmis.

Rusijos sostinę Maskvą užklupo tropikų liūtis – automobiliai plaukia gatvėmis, nevažiuoja tramvajai, sutriko ir dalies metro veikla, skelbiama vietos informavimo priemonėse.  Nors meteorologai ir perspėjo iš anksto apie artėjantį gamtos gaivalą, daugelį liūtis Maskvoje užklupo netikėtai – dangus užtemo vos per kelias minutes.  „Važiavau taksi, tai vairuotojas faktiškai nieko nematė. Išlipus iš mašinos permirkau per 10 sekundžių“, – „Msk1“ pasakojo Maskvos gyventoja.

 Danija ir Nyderlandai antradienį pareiškė norinčios jungtis prie JAV prezidento Donaldo Trumpo plano, pagal kurį Europa galės įsigyti amerikietiškų ginklų ir perduoti juos Ukrainai.  D. Trumpas pirmadienį pasisakė už griežtesnį požiūrį į Maskvą dėl jos karo Ukrainoje, pareikšdamas, kad Kremlius turi per 50 dienų išspręsti karą Ukrainoje arba sulauks naujų didelių ekonominių sankcijų.