Užsienis

JAV prezidento Donaldo Trumpo neseniai išsakyti pareiškimai, įskaitant grasinimus taikyti sankcijas Rusijos eksporto pirkėjams, yra rimti ir reikalauja analizės, teigė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Komentuodamas JAV prezidento vakar Ovaliniame kabinete paskelbtus pareiškimus, D. Peskovas sakė, kad Vladimiras Putinas pateiks savo vertinimą, jei manys, jog tai būtina. „Prezidento Trumpo pareiškimas yra labai rimtas.

 Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pradeda 4,1 mln. eurų (be PVM) 110 kV Šventosios transformatorių pastotės rekonstrukciją. Projektas padidins Vakarų Lietuvos elektros perdavimo patikimumą ir mažins tinklo eksploatacines sąnaudas, pranešė „Litgrid“. „Įgyvendindami šį projektą atsisakome senos įrangos su SF6 dujomis, diegiame aplinkai draugiškus sprendimus bei geriname eksploatacinius procesus.

Jungtinės Valstijos antradienį pasmerkė pastarojo meto dronų atakas Irake, pranešė JAV ambasada Bagdade.  Ambasada socialiniame tinkle „X“ pareiškė, kad „Jungtinės Valstijos smerkia pastarojo meto dronų atakas visame Irake“, įskaitant atakas prieš „ypatingos svarbos infrastruktūrą“ Kurdistano regiono naftos telkiniuose.  Ji pridūrė, kad šios atakos yra nepriimtinos ir paragino Bagdadą užkirsti kelią joms.

Remiantis Ukrainos saugumo tarnybos surinktais įrodymais, trys Donecko srityje šnipinėję Rusijos agentai nuteisti 15 metų laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu.  Per tyrimą nustatyta, kad nusikaltėliai perdavė Rusijos federalinei saugumo tarnybai (FST) Ukrainos gynybos pajėgų, kovojančių intensyviausioje fronto linijoje Pokrovske, koordinates.

Penktadienį Rusijos valstybės kontroliuojamas bankas VTB pranešė savo būstinės Maskvos mieste darbuotojams, kad dėl bepiločių orlaivių atakų grėsmės dauguma jų turės pereiti prie nuotolinio darbo, skelbiama „The Bell“. Jau dabar dauguma banko darbuotojų lieka namuose, „kaip kovido metu“. Kitos Maskvos verslo centre dirbančios įmonės ir valstybės įstaigos tokių priemonių dar neįvedė. VTB centrinis biuras yra įsikūręs komplekso „Federacyja“ vakariniame bokšte.

JAV aukščiausiasis teismas pirmadienį leido prezidentui Donaldui Trumpui tęsti Švietimo departamento uždarymą. Aukščiausiasis teismas, kuriame dominuoja konservatyvių pažiūrų teisėjai (6 paskyrė respublikonai prezidentai, 3 – demokratai – ELTA), panaikino federalinio apygardos teismo teisėjo sprendimą stabdyti masinius atleidimus Švietimo departamente. Tokiam sprendimui nepritarė trys liberalių pažiūrų Aukščiausiojo teismo teisėjos.

Rusijai nerūpi JAV prezidento Donaldo Trumpo „teatrališkas ultimatumas“ įvesti sankcijas jos eksporto pirkėjams, jei Maskva nesutiks derėtis su Ukraina dėl taikos, antradienį pareiškė Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas ir buvęs šalies prezidentas Dmitrijus Medvedevas, praneša „Reuters“. Pirmadienį, Ovaliajame kabinete sėdėdamas šalia NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte‘s, D. Trumpas paskelbė apie naujus ginklus Ukrainai ir pagrasino įvesti 100 proc.

Pranešama, kad daugelyje Lenkijos vietovių liepos 15 d. apie vidurdienį prasidės audros, kurios atneš gausų lietų. Kritulių kiekis gali būti toks didelis, kad gali kilti potvyniai. Be to, pietvakariuose audras lydės stiprus vėjas, kurio gūsiai sieks iki 80 km/h. Savaitės pradžia Lenkijoje daug kur buvo nemaloni ir audringa, o antradienis nebus geresnis – vėl griaudės, ypač Lenkijos vakaruose ir šiaurėje.

Viena Izraelio ultraortodoksų partija, kuri yra pagrindinė ministro pirmininko Benjamino Netanyahu partnerė vyriausybėje, antradienį pareiškė, kad palieka koaliciją, o tai grasina destabilizuoti žydų valstybės lyderio valdžią karo Gazos Ruože metu. „Vieningojo Toros judaizmo“ partija pranešė, kad palieka vyriausybę dėl nesutarimų, susijusių su įstatymo projektu, kuriuo būtų įtvirtintos naujos šaukimo į kariuomenę taisyklės.

Pradėtas filmuoti televizijos serialas apie Harį Poterį, kuris pasaulį išvys 2027-aisiais ir pirmą kartą perkels Holivudo hitą į mažuosius ekranus. Serialas adaptuotas pagal itin populiarias knygas, pagal kurias taip pat buvo sukurti kino ir teatro hitai, filmuojamas „Warner Bros.“ studijoje Livsdene, Britanijoje, pirmadienį pranešė studija. Nors tiksli premjeros data dar nepatvirtinta, serialą bus galima žiūrėti „HBO Max“ srautinio transliavimo platformoje.

Kinija antradienį pasmerkė Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo grasinimą įvesti „labai griežtus“ muitus Rusijos prekybos partneriams, jei ši per 50 dienų neišspręs karo Ukrainoje, pavadinusi jį prievarta. „Kinija griežtai priešinasi visoms neteisėtoms vienašalėms sankcijoms ir ilgosios rankos jurisdikcijai. Muitų kare laimėtojų nėra, o prievarta ir spaudimas problemų neišspręs“, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarsto galimybę perduoti Ukrainai sparnuotąsias raketas „Tomahawk“, siekdamas sustiprinti spaudimą Rusijai.  Pasak „The Washington Post“, D. Trumpas nagrinėjo galimybę pasiųsti „Tomahawk“ raketas – tokias pačias, kokias JAV praėjusį mėnesį paleido į taikinius Irane. Jei jos būtų paleistos iš Ukrainos, galėtų pasiekti Maskvą ir Sankt Peterburgą. Apie tai buvo kalbama per diskusijas dar penktadienį.

Antradienį Vokietijos Konstitucinis Teismas paskelbs sprendimą dėl JAV ginkluotųjų pajėgų naudojimosi aviacijos baze Ramšteine vykdant dronų misijas užsienyje teisėtumo.  Ieškovai yra du jemeniečiai, kurių giminaičiai žuvo 2012 m. per JAV dronų ataką jų gimtojoje šalyje.  Byla Vokietijos teismuose nagrinėjama jau daugiau nei 10 metų.

Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Maskvai nerūpi JAV prezidento Donaldo Trumpo „teatrališkas ultimatumas“, kurį Baltųjų rūmų vadovas paskelbė dieną anksčiau. D. Trumpas suteikė Rusijai 50 dienų karui Ukrainoje išspręsti.   D. Medvedevas į D. Trumpo sprendimą sureagavo kritiškai: „Trumpas Kremliui pateikė teatrališką ultimatumą. Pasaulis drebėjo, laukdamas pasekmių. Karinga Europa buvo nusivylusi. Rusijai buvo visiškai nesvarbu.

Australijos ministras pirmininkas Anthony Albanese'is, antradienį surengęs susitikimą su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, pareiškė, kad Kanberos ir Pekino ryšių pagrindas turi būti dialogas. Tai antrasis A. Albanese'io vizitas Kinijoje nuo tada, kai jis eina premjero pareigas.  Šiuo vizitu Australijos premjeras siekia sustiprinti neseniai stabilizuotus prekybos ryšius, nors geopolitinė įtampa išlieka didelė.

Pentagonas pirmadienį paskelbė apie sutartis su keliomis pirmaujančiomis JAV dirbtinio intelekto (DI) bendrovėmis, įskaitant Elono Musko (Ilono Masko) įmonę „xAI“, kuri pastarosiomis dienomis sulaukė didelės kritikos dėl jos pokalbių roboto „Grok“ antisemitinių pranešimų. Kiekvienos sutarties su „xAI“, „Anthropic“, „Google“ ir „OpenAI“ maksimali vertė yra 200 mln. dolerių (171,1 mln. eurų), sakoma Pentagono vyriausiojo skaitmeninių ir dirbtinio intelekto reikalų biuro (CDAO) pranešime.

Ukraina netikėtai įgijo „sąjungininkę“ Baltuosiuose rūmuose – pirmąją JAV ponią Melanią Trump. Ji išlieka viena įtakingiausių asmenybių artimiausioje JAV prezidento Donaldo Trumpo aplinkoje, ypač kalbant apie karą Ukrainoje. M. Trump pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą ir ragina remti Kyjivą, atsižvelgiant į taikių gyventojų žudynes. Kaip rašo „The Times“, būtent ji priminė D. Trumpui apie Rusijos smūgių Ukrainos miestams padarinius ir civilių aukas.

Antradienį Briuselyje Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai susitiks aptarti karo Ukrainoje ir padėties Artimuosiuose Rytuose, sprendimas dėl bloko 18-ojo sankcijų Rusijai paketo vis dar nepriimtas.  Europos Komisijos birželį pasiūlytas baudžiamųjų priemonių rinkinys yra skirtas Rusijos finansų ir energetikos sektoriams. ES nori įvesti naujas sankcijas Rusijai, reaguodama į prezidento Vladimiro Putino atsisakymą sutikti su besąlygiškomis paliaubomis Ukrainoje.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas palankiai įvertino JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą aprūpinti Ukrainą moderniais ginklais ir patikino, kad jo šalis sudarys sąlygas greitam ir pakankamam šios pagalbos tiekimui. Kaip praneša „Ukrinform“, Švedijos premjeras apie tai parašė savo oficialioje „X“ paskyroje.

Prie Indonezijos vakarinės Sumatros salos apvirtus laivui, dingo mažiausiai 11 žmonių, antradienį pranešė vietos paieškos ir gelbėjimo agentūra.  Pranešta, kad laivas apvirto pirmadienį apie 11 val., plaukdamas aplink Mentavajaus salas prie vakarinės Sumatros pakrantės, pranešė Mentavajaus paieškos ir gelbėjimo agentūra.  Septyni iš 18 laive buvusių žmonių buvo išgelbėti, sakoma agentūros pranešime.

Britų maratono bėgikas Fauja Singhas žuvo per eismo įvykį Pandžabe, Indijoje, būdamas 114 metų.  Atletas, laikomas vyriausiu visą maratoną nubėgusiu bėgiku, pirmadienį buvo partrenktas automobilio ir patyrė mirtinus sužalojimus, kai mėgino pereiti kelią prie savo namų gimtajame kaime netoli Džalandaro Pandžabe, pranešta Indijoje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusią savaitę vykusiame pokalbyje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, paklausė, kodėl šis nesmūgiavo Maskvai. Ukrainos lyderis užsiminė, kad tokia operacija yra įmanoma, tačiau tik tuo atveju, jei būtų gauta tolimojo nuotolio ginklų. Apie tai „The Washington Post“ rašo žurnalistas Davidas Ignatius, apžvelgiantis tarptautinę politiką ir remdamasis informuotais šaltiniais JAV politiniuose sluoksniuose.

Vokietijos muitinės pareigūnai Kelno/Bonos oro uoste maždaug prieš tris savaites konfiskavo apie 1500 tarantulų, paslėptų sausainių pakuotėse.  Kelno muitinės atstovas Jensas Ahlandas pirmadienį sakė, kad iš Vietnamo atkeliavusi siunta turėjo „specifinį kvapą“, nebūdingą 7 kilogramams deklaruotų sausainių.  Į mažus plastikinius indelius sugrūsti ir sausainių pakuotėse paslėpti tarantulai, matyt, buvo skirti gavėjui vakarų Vokietijos Zauerlando regione.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Pekine surengė dvišalį susitikimą su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, antradienį pranešė Maskvos valstybinė žiniasklaida, vyriausiajam Rusijos diplomatui atvykus į šalį dalyvauti Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos susitikime.

Nepaisant sprendimo paremti naujų „Patriot“ oro gynybos sistemų tiekimus Ukrainai, JAV prezidentas Donaldas Trumpas vis dar įsitikinęs, kad šiame kare pranašumas yra Maskvos pusėje, rašo „Politico“, remdamasis šaltiniais Baltuosiuose rūmuose. „Prezidento nuomonė yra tokia, kad Rusija laimės, tik klausimas, kiek laiko tai užtruks“, – teigė aukštas Baltųjų rūmų pareigūnas, pageidavęs likti anonimu.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pirmadienį pareiškė, kad Berlynas atliks lemiamą vaidmenį naujame NATO ir Jungtinių Valstijų sudarytame susitarime dėl Ukrainos aprūpinimo ginklais. F. Merzo biuro išplatintame pareiškime teigiama, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas „žengė svarbų žingsnį“. „Per pastarąsias kelias dienas su prezidentu Trumpu tai aptarėme kelis kartus. Užtikrinau jį, kad Vokietija atliks lemiamą vaidmenį“, – sakė Vokietijos kancleris.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pirmadienį Vašingtone po susitikimo su JAV gynybos sekretoriumi Pete'u Hegsethu pareiškė, kad Ukrainai rengiamasi pristatyti dvi sistemas „Patriot“.  Pristatymą finansuos Vokietija. Tačiau galutinės techninės, logistinės ir finansinės detalės dar turi būti patikslintos, po derybų su JAV gynybos sekretoriumi sakė B. Pistoriusas.

NATO vadovas Markas Rutte įspėjo Indiją, Kiniją ir Braziliją, kad jos turi kreiptis į Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną, kad šis nutrauktų karą Ukrainoje, kitaip jos gali stipriai nukentėti nuo antrinių sankcijų, rašo „Sky News“. Jis tai pareiškė kitą dieną po to, kai Donaldas Trumpas pagrasino įvesti „griežtus“ 100 proc. antrinius muitų tarifus Rusijos eksporto pirkėjams, jei Maskva per 50 dienų nesudarys taikos Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė esąs dėkingas savo kolegai iš JAV Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) už leidimą tiekti ginklus Kyjivui su NATO šalių pagalba. Jo teigimu, šis naujausias Baltųjų rūmų šeimininko sprendimas padės apsaugoti ukrainiečių gyvybes.  „Esu dėkingas prezidentui Trumpui už jo norą remti mūsų žmonių gyvybių apsaugą“, – sakė ukrainiečių prezidentas.

Jungtinės Amerikos Valstijos nutraukia nemokamą karinės pagalbos finansavimą Ukrainai, tačiau teiks prioritetą ginklų tiekimui Kyjivui. Juos apmokės, pagal susitarimą su NATO, Europos šalys ir Kanada. „Manau, pirmiausia svarbu suprasti: laikai, kai JAV be apribojimų leido mokesčių mokėtojų pinigus Ukrainos gynybai, baigėsi.

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie staigų ginklų tiekimo Europos sąjungininkams padidinimą, kurie bus perduoti Ukrainai. Kaip praneša „Axios“, remdamasis šaltiniu, pirmojoje ginklų siuntoje JAV parduos NATO sąjungininkams ginklų už maždaug 10 milijardų dolerių. „Siuntos kurie galiausiai pasieks Ukrainą, apima raketas, priešlėktuvinės gynybos priemones ir artilerijos sviedinius.

„Patriot“ yra neveiksmingi prieš dronus. Šios sistemos yra skirtos balistinėms raketoms, skrendančioms 20–30 km aukštyje, teigė karo apžvalgininkas Aleksejus Getmanas, rašo UNIAN. „Jie apskritai negali kovoti su dronais. „Patriot“ neaptinka nieko, kas skrenda žemiau 50 metrų aukščio. Jos skirtos kovoti su balistinėmis raketomis. Jos turi jas numušti 20–30 km aukštyje.

Pirmadienį vykdant migrantų paiešką Egėjo jūroje, nuskendo ES pasienio patrulių laivas, pranešė Graikijos pakrančių apsaugos tarnyba, pridurdama, kad įgulą iškart paėmė kiti laivai. Agentūros „Frontex“ laivas nuskendo atsitrenkęs į rifą netoli Lesbo salos, AFP sakė pakrančių apsaugos pareigūnas. „Jis dalyvavo migrantų paieškoje tame rajone beveik štorminio vėjo sąlygomis“, – sakė jis. Pasak pareigūno, „Frontex“ laivo įgulos, kurią sudarė penki portugalai ir Graikijos pilietis, sveikata gera.

Rusija susidūrė su moterų trūkumu, pareiškė Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį susitikime su vyriausybės nariais demografijos klausimais.

Pirmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte susitiko Baltuosiuose rūmuose ir pristatė susitarimo dėl JAV ginklų tiekimo Ukrainai detales. D. Trumpas sakė, kad ketina siųsti „aukščiausios klasės ginklus“ NATO, kuri vėliau galės juos perduoti Ukrainai. Jo teigimu, ginklų išlaidas padengs NATO nariai, o ne JAV mokesčių mokėtojai.

ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pirmadienį pasveikino JAV prezidento Donaldo Trumpo griežtesnę poziciją Rusijos atžvilgiu, tačiau sakė, kad 50 dienų ultimatumas Maskvai nubausti yra „labai ilgas“. „Labai pozityvu, kad prezidentas Trumpas užima griežtą poziciją Rusijos atžvilgiu, – žurnalistams sakė K. Kallas. – Kita vertus, 50 dienų yra labai ilgas laikas, kai matome, kad jie kasdien žudo nekaltus civilius gyventojus.

Trys žmonės žuvo, dar keturi buvo sužeisti, žaibui trenkus į kurortą prie upės Rusijos Tulos mieste, nutolusiame apie 120 kilometrų į pietus nuo Maskvos, pirmadienį pranešė valdžios institucijos, rašo „The Moscow Times“. Valstybinė naujienų agentūra TASS, remdamasi regiono sveikatos pareigūnų duomenimis, pranešė, kad vyras ir moteris iš Maskvos bei vietinis paauglys mirė nuo sužalojimų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį įspėjo Rusiją, kad jis įves „labai griežtus“ muitus likusiems Maskvos prekybos partneriams, jei ji per 50 dienų neužbaigs karo Ukrainoje. „Esu labai nepatenkintas Putinu... Mes ketiname taikyti antrinius muitus. Jei per 50 dienų nesudarysime susitarimo, viskas bus labai paprasta. Jie bus 100 proc., ir taip jau yra“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė D. Trumpas.

Londono Sautendo oro uoste sudužus verslo lėktuvui, naujienų agentūros PA duomenimis, žuvo keturi žmonės. Orlaivis katastrofą patyrė sekmadienio popietę netrukus po starto. Nuotraukose iš nelaimės vietos buvo matyti didelis ugnies kamuolys ir aukštas dūmų stulpas. Oro uostas nedirbo ir pirmadienį. Tai pirmiausiai paveikė pigių skrydžių bendrovę „Easyjet“, kuri naudoja oro uostą skrydžiams keliolika atostogų krypčių.

Penkios Europos Sąjungos (ES) valstybės išbandys programėlę, skirtą tikrinti naudotojų amžių, kad vaikai neturėtų prieigos prie žalingo turinio internete, pirmadienį pranešė Europos Komisija (EK).  Po to Danija, Prancūzija, Graikija, Italija ir Ispanija, remdamosi ES sukurtu prototipu, programėlę per kelis mėnesius pritaikys savo šalių auditorijoms, pranešė Briuselis.

Vokietijos kariuomenė bus pasirengusi „žudyti Rusijos karius“, jei Rusija užpuls NATO šalį, interviu „Financial Times“ sakė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas. „Visada buvau įsitikinęs, kad jei nori kalbėti apie taiką ir atšilimą lygiomis teisėmis, tai gali daryti tik iš stiprios pozicijos, tik akis į akį“, – sakė jis.

Europos Komisija (EK) pirmadienį pristatė naują 72 mlrd. eurų vertės prekių iš JAV, kurioms gali būti taikomi bloko muitai, jei derybos su Vašingtonu dėl tarifų žlugs, sąrašą. Bloko prekybos vadovas, EK narys Marošas Šefčovičius sakė, kad su šiuo pasiūlymu, kuris „apima maždaug 72 mlrd. eurų vertės JAV importą“, susipažino Briuselyje susitikę ES prekybos ministrai.

Kuriozinis vaizdelis iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Mažametis berniukas įsiropštė į pliušinių žaislų automatą, tačiau išlįsti iš jo nebegalėjo. Žaislų apsuptą vaiką teko vaduoti gelbėtojams. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Užfiksuotame vaizdo įraše matyti, kaip niekieno neprižiūrimo berniuko akį patraukia žaislų automatas. Pro landą, kur iškrenta žaislai, vaikas ėmė ropštis į automato vidų. Berniuko nuotykius pastebėjo pro šalį einantis senjoras.

Suomija atlieka tyrimą dėl vieno vyro, kuris nelegaliai kirto sieną iš Rusijos ieškodamas prieglobsčio, pirmadienį pranešė pasieniečiai, o žiniasklaida teigia, kad šis asmuo yra buvęs „Wagner“ samdinys. Įvardijamas tik kaip „Jevgenijus“, vyras socialinėje žiniasklaidoje viešai teigė priklausantis Rusijos privačiai karinei bendrovei ir neseniai paskelbė vaizdo įrašų, kuriuose kritikavo Rusijos karinę vadovybę, pranešė visuomeninis transliuotojas YLE.

Čečėnijos valstybinis televizijos kanalas „Groznyj“ paskelbė vaizdo įrašą iš respublikos vadovo Ramzano Kadyrovo susitikimo su vietos kelių policijos vadovu Idrisu Čerchigovu. 35 sekundžių trukmės  vaizdo įraše pats R. Kadyrovas rodomas vos dvi sekundes, rašo „Agenstvo“. Reportaže žiūrovams rodomi R. Kadyrovas, I. Čerchigovas, Rusijos ir Čečėnijos herbai, Vladimiro Putino ir Akhmado Kadyrovo (R. Kadyrovo tėvas) portretai ir du R. Kadyrovo padėjėjai.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pirmadienį pareiškė, kad Rusija turi „teisėtų interesų“ Baltijos jūroje ir yra pasiryžusi juos „tvirtai ginti“. „Natūralu, kad šiuo metu Baltijos jūros regione tvyro įtempta atmosfera dėl gana agresyvios Europos pakrantės šalių politikos. Rusija tvirtai gins savo teisėtus interesus šiame regione. Rusija yra Baltijos jūros valstybė“, – pirmadienį sakė D. Peskovas.

Dvi Europos Sąjungos (ES) valstybės prieštarauja 18-ojo sankcijų Rusijai paketo patvirtinimui – Slovakija ir Malta, pirmadienį pranešė ukrainiečių leidinys „Jevropeiska pravda“, remdamasis šaltiniais. „Liepos 13 dieną Nuolatinių atstovų komiteto (COREPER) posėdyje diskusijos dėl 18-ojo sankcijų paketo truko kelias valandas.

JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbto muitų didinimo įgyvendinimas, anot Europos Komisijos, turėtų drastiškų padarinių transatlantinei prekybai. Jei įsigaliotų 30 proc. ar dar didesni muitai, būtų beveik  neįmanoma įprastai tęsti prekybos, ministrų susitikimo Briuselyje kuluaruose sakė ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius. Tokiu atveju esą reikėtų tikėtis didžiulių neigiamų padarinių abiejose Atlanto pusėse. „Būkime sąžiningi: 30 proc.

Keletas Europos šalių paskelbė meteorologinius perspėjimus dėl stiprių liūčių ir audrų. Tai įvyko po to, kai didžioji dalis žemyno patyrė ekstremalias karščio bangas. Pranešama, kad Katalonijoje du žmonės laikomi dingusiais be žinios po to, kai liepos 12 d. stiprios liūtys sukėlė potvynius Ispanijoje. Tuo tarpu Lenkijoje buvo paskelbtas pavojus 5 šalies regionuose.