Vis dėlto Vokietija, remiantis teismo sprendimu, tam tikromis sąlygomis gali turėti pareigą apsaugoti žmones užsienyje. Pavyzdžiui, turi būti rimtas pavojus, kad sistemingai pažeidinėjama tarptautinė teisė.
Minėtu atveju, anot teismo, šių sąlygų nebuvo. Teismas nenustatė, kad JAV taikė nepagrįstus karinių taikinių ir civilių atskyrimo kriterijus.
Ieškinį teismui pateikė du Jemeno piliečiai, kurių giminaičiai 2012 m. žuvo Jemene per JAV dronų ataką. Jie teigė gyvenantys nuolatinėje baimėje, nes per tokias atakas vis neišvengiama civilių aukų. Šią bylą Vokietijos teisėsauga nagrinėjo daugiau kaip dešimt metų. Kadangi dronų misijoms reikšmingą vaidmenį turėjo Ramšteino karinė bazė Vokietijoje, ieškovai teigė manantys, kad atsakomybė tenka ir federalinei vyriausybei.
Amerikiečių ginkluotosios pajėgos 2010 m. informavo Federalinę gynybos ministeriją, kad Ramšteino bazės teritorijoje statoma palydovinė perdavimo stotis, skirta valdyti dronus užsienyje, įskaitant tuos, kurie gali nešti ginklus. Ministerija, teismo duomenimis, tam neprieštaravo.
Federalinė vyriausybė argumentavo, kad Vokietijos karinio aljanso pajėgumams iškiltų pavojus, jei ji turėtų kontroliuoti užsienio ginkluotųjų pajėgų misijas trečiosiose šalyse pagal Vokietijos supratimą apie tarptautinę teisę vien dėl to, kad šios naudojasi Vokietijoje esančia baze.
Ramšteinas yra svarbus JAV pajėgų duomenų mazgas. Nors dronai kyla ne iš Ramšteino ir yra valdomi ne tiesiogiai iš čia, tačiau JAV duomenis kabeliu perduoda į Ramšteiną, o iš ten signalai toliau keliauja per palydovinę retransliavimo stotį.
JAV reguliariai rengia dronų atakas prieš spėjamus teroristus Jemene.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
