Užsienis

Į  Lietuvą atsikrausčiusi buvusi Ukrainos Aukščiausiosios Rados narė, Julijos Tymoshenko frakcijos kanclerė Olga Bodnar-Petrovska teigia, kad jei Rusija nebus sustabdyta Ukrainoje, ji eis toliau. Pasak jos, sankcijos Rusijai yra geras žingsnis, tačiau reikėtų imtis kur kas griežtesnių priemonių. Apie tai dar prieš daugiau nei savaitę O. Bodnar-Petrovska kalbėjo „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“. Moteris į Lietuvą atvyko dar prieš karui prasidedant, pradėjo dirbti MRU.

  Ukrainos saugumo tarnybos pirmadienį paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip sulaikytas prokremliškas oligarchas Viktoras Medvedčukas ragina jį iškeisti į Ukrainos pajėgų narius, kovojančius apgultame Mariupolio uostamiestyje. „Noriu paprašyti Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Vladimiro Zelenskio iškeisti mane į ukrainiečių gynėjus ir Mariupolio gyventojus“, – vaizdo įraše sakė juodais drabužiais vilkintis ir tiesiai į kamerą žiūrintis vyras.

Vykstant kruviniems mūšiams Ukrainoje, Kremlius toliau pučia propagandos dūdelę. Šį kartą Maskva ištraukė naują kozirį – paaiškėjo rusų planai užimti dalį Ukrainos iki gegužės 9-osios, vadinamosios Pergalės dienos. Ši data – simbolinė ir „sakralinė“ Rusijos šventė, kurią propagandos kūrėjai pasitelkė ne be reikalo. Baiminamasi, kad Pergalės dienos minėjimas gali sukelti atgarsį Lietuvoje. Tikėtinos provokacijos ir smurto proveržiai, įspėja saugumo struktūros.

Ukrainos spauda skelbė, kad Gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato duomenimis, tarp Rusijos verslo-politinio elito formuojasi įtakingų žmonių grupė, norinti nužudyti prezidentą Vladimirą Putiną. O galimas jo įpėdinis būtų Aleksandras Vasiljevičius Bortnikovas. Apie tai rašė „Ukrainskaja Pravda“, rašo pravda.com.ua. Aišku tai, kad šiuo metu Aleksandras Vasiljevičius Bortnikovas yra vienas Putino režimo kertinių akmenų.

Pirmadienį Rusijos pajėgoms smūgiavus į Vakarų Ukrainoje esantį Lvivą  žuvo 6 žmonės, dar 11 – sužeisti. Po kruvinių išpuolių miesto meras Andrijus Sadovas apkaltino šalį agresorę genocidu. „Tai yra genocidas, tai yra sąmoningas ukrainiečių naikinimas“, – po nugriaudėjusių Rusijos raketų smūgių Lvive Ukrainos televizijos kanalui „1+1“ sakė miesto mero Andrijus Sadovas.

Ispanijos ambasada Kyjive bus atidaryta „artimiausiomis dienomis“, pirmadienį pareiškė ministras pirmininkas Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas). Ispanija prisijungs prie kelių kitų šalių, jau sugrąžinusių savo diplomatus į Ukrainos sostinę po Rusijos pajėgų atsitraukimo. Ispanų diplomatinė delegacija buvo evakuota iš Kyjivo į Lenkiją netrukus po to, kai vasario 24 dieną Rusija įsiveržė į Ukrainą.

Dešimtys garsių menininkų paveikslų, įskaitant Vasilijaus Kandinskio ir Kazimiro Malevičiaus darbus iš Rusijos muziejų, po parodos liko įstrigę Seule dėl skrydžių draudimų, įvestų Maskvai surengus invaziją į Ukrainą, pirmadienį pranešė parodos organizatoriai.

Konservatyvi Izraelio arabų partija „Raam“ sekmadienį pranešė, kad „stabdo“ savo dalyvavimą premjero Naftali Bennetto (Naftalio Beneto) vadovaujamoje koalicinėje vyriausybėje po smurto proveržio Jeruzalės Al Aksos mečetės komplekse ir šalia jo. N. Bennettas atėjo į valdžią praėjusį birželį po kruopščių pastangų suburti koaliciją, kuri sugebėjo nuversti ilgiausiai Izraelyje dirbusį premjerą Benjaminą Netanyahu (Benjaminą Netanjahų) ir 120 vietų Knesete suformuoti vos 61 vietos daugumą.

Penkios „galingos“ Rusijos raketos pirmadienį smogė Lvivui, pranešė šio Vakarų Ukrainoje esančio miesto pareigūnai. „Penki tiksliniai raketų smūgiai į Lvivą. Atsakingos tarnybos jau išvyko į įvykio vietą. Aiškinamės išsamesnę informaciją“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Lvivo meras Andrijus Sadovas. Lvivo regiono gubernatorius Maksymas Kozyckis pranešė, kad yra žuvusiųjų ir sužeistųjų. „Šiuo metu galime patvirtinti, kad šeši žmonės žuvo ir aštuoni buvo sužeisti.

Internete pasirodė nuotrauka, kurioje teigiama, kad Rusijos karo laivas „Moskva“ matyti iškart po to, kai į jį pataikė ukrainiečių raketa „Neptūnas“. „The Guardian“ korespondentas Maskvoje Andrew Rothas sakė manantis, kad oficialiai nepatvirtinta nuotrauka gali būti pirmoji kreiserio „Moskva“ nuotrauka, pasirodžiusi po to, kai pranešama, kad į jį pataikė raketa.

Ukrainos pareigūnai teigia neketinantys pasiduoti Mariupolyje – mieste, kuriame šaktakraujiško Rusijos pajėgų atakos tęsiasi jau beveik du mėnesius.  Ministras pirmininkas Denysas Shmyhalas teigė, kad ukrainiečiai ir toliau kovos sugriautame mieste, nes Rusijos raketos ir raketos taip pat smogė kitose šalies dalyse, praneša Sky News. „Šiame kare kovosime iki galo, iki pergalės“, – pažadėjo D. Shmyhalas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad pakvietė Prancūzijos lyderį Emmanuelį Macroną (Emaniuelį Makroną) į savo šalį, kad jis savo akimis išvystų įrodymus, jog Rusijos pajėgos vykdė genocidą. „Kalbėjausi su juo vakar, – sakė V. Zelenskis CNN per interviu, kuris buvo įrašytas penktadienį, bet parodytas sekmadienį. – Tiesiog pasakiau jam, kad noriu, jog jis suprastų, kad tai ne karas, o ne kas kita kaip genocidas. Pakviečiau jį atvykti, kai turės galimybę.

Ukraina užpildė klausimyną dėl kandidatės statuso suteikimo, kurį viešėdama Kyjive šalies prezidentui Volodymyrui Zelenskiui įteikė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von del Leyen. „Šiandien galiu pasakyti, kad dokumentą (klausimyną dėl kandidatės statuso suteikimo – aut. past.) užbaigė Ukrainos pusė“, – sekmadienio vakarą Ukrainos visuomeniniam transliuotojui sakė prezidento Volodymyro Zelenskio biuro vadovo pavaduotojas Ihoris Žovkva.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė ir jos pavaduotojas Gintas Ivanauskas Nyderlandų mieste Hagoje dalyvaus koordinaciniame pasitarime dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui Ukrainoje tyrimo. „Lietuvos atstovai pristatys mūsų šalyje atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų Ukrainoje, bus diskutuojama bendradarbiavimo tarp šalių klausimais“, – BNS informavo Generalinė prokuratūra.

Ukrainos gynybos ministerija pirmadienį paskelbė, kad Rusija baigia pergrupuoti savo kariuomenę puolimui Ukrainos rytuose, todėl artimiausiu metu šioje srityje gali prasidėti didelės kovos. Pirmadienį nugriaudėjo sprogimai Vakarų Ukrainoje esančiame Lvivo mieste, žuvo 7 žmonės. Charkive per virtinę Rusijos pajėgų smūgių žuvo mažiausiai trys žmonės.

Ukrainoje Velykos, deja, ne be apšaudymų ir mirčių. Okupantai šiandien raketų paleido ir į sostinės pakraščius, ir į miestus Donbase. O ukrainiečiai skelbia galimai aptikę cheminio ginklo pėdsakų nuo okupantų išlaisvintose Sumose. Zariną priešai galimai planavo panaudoti puldami sostinę Kyjivą. Kremlius šiandien, beje, pasiūlė pasiduoti Mariupoliui, o Zelenskis pareiškė, kad jei okupantai sunaikins šio miesto gynėjus – jokios tolesnės derybos su Putino režimu nebus įmanomos.

Vakarų Arkties tarybos boikotas gali smarkiai atsirūgti jį paskelbusioms šalims. Rusijos pajėgoms toliau žudant Ukrainos gyventojus, griaunant civilinius pastatus Ukrainoje, tautos ir organizacijos visame pasaulyje kritikuoja Maskvą ir skiria griežtas bausmes. Tačiau, nors tai ir yra pagrįsta, gali kilti dar didesnis pavojus. Čia Arkties taryba vaidina svarbų vaidmenį, rašo foreignpolicy.com.

Buvęs Rusijos prezidentas, Vladimiro Putino marionete laikomas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Europa iš tiesų neva siekia ne padėti ukrainiečiams ar siekti taikos, o privesti jo šalį prie bankroto. Apie tai jis rašo asmeniniame socialinio tinklo „Telegram“ kanale. „Europos teta Ursula (turi galvoje Europos Komisijos vadovę Ursulą von der Leyen, – red. past.) ėmė aktyviai publikuoti tekstus.

Maskvos karas su kaimynine Ukraina vis labiau skinasi kelią į rusiškas mokyklas: moksleiviai ir ikimokyklinukai buvo pasitelkti viešai demonstruoti paramą invazijai, rašo Radio Free Europe/Radio Liberty. Kovo mėnesį darželiai ir mokyklos socialiniuose tinkluose masiškai pradėjo skelbti apie įvairias karą palaikančias veiklas ir taip parodė, kad akcijos buvo koordinuotos.

Rusų okupantai šąla, neturi ką valgyti, nuo Ukrainos kovotojų žūsta ant žemės, ore ir jūroje, o jų tankus nuvaro ūkininkai su traktoriais. Nepaisydamas akivaizdžių karinių nesėkmių ir precedento neturinčių Vakarų sankcijų, prezidentas Vladimiras Putinas toliau gyvena savo pasaulyje. Bent jau toks įspūdis, panašu, susidarė Austrijos kancleriui Karlui Nehammeriui, neseniai akis į akį susitikusiu su rusų fašistuojančiu diktatoriumi.

Italijos premjeras Mario Draghi sekmadienį duodamas vieną interviu skundėsi, kad Vakarų šalių pastangos įtikinti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną sustabdyti karą Ukrainoje iki šiol nedavė jokių rezultatų. „Pradedu manyti, kad žmonės teisūs sakydami: „Kalbėtis su juo bergždžia – taip tik gaištamas laikas“, – dienraščiui „Il Corriere della Sera“ sakė M. Draghi.

Ukrainos antrame pagal dydį mieste Charkive mažiausiai penki žmonės žuvo ir dar 13 buvo sužeisti per virtinę Rusijos pajėgų smūgių, pranešė vienas srities sveikatos apsaugos pareigūnas. Charkivo srities sveikatos apsaugos departamento vadovas Maksymas Chaustovas patvirtino žuvusiųjų skaičių naujienų agentūrai AFP, kurios žurnalistai, esantys tame šiaurės rytiniame mieste, sakė, kad smūgiai sukėlė gaisrų ir nuplėšė pastatų stogų.

Ukrainiečiai nesiruošia atiduoti Luhansko ir Donecko sričių rusų okupantams. Televizijai CNN duotame interviu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šalis „neturi intencijų pasiduoti“. Nepaisant Maskvos pareiškimų ir grobikiškų veiksmų ukrainiečiai neketina jiems pasiduoti Donbaso regione Rytų Ukrainoje tam, kad būtų pasiekta taika. „Ukraina ir jos žmonės aiškiai sako. Nepretenduojame į nieko kito teritorijas, tačiau nesiruošiame atiduoti ir savų“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Arkadijus Romanovičius Rotenbergas yra vienas svarbiausių Putino aplinkos žmonių, jis net yra apdovanotas Rusijoje socialistinio darbo didvyrio medaliu, per apdovanojimus, skirtus pagerbti tiems, kurie vadovavo 19 km kelių ir geležinkelio Krymo tilto, skirto susisiekimui su Krymu palengvinti, statybai. Apie Putino parankinius rašo Laisvosios Rusijos forumas su tikslu paviešinti Putino režimą remiančius, bendrininkaujančius ir leidžiančius veikti asmenis.

Daugiau kaip 20 izraeliečių ir palestiniečių sekmadienį buvo sužeisti per kelis incidentus neramumų židiniu dažnai tampančiame Jeruzalės Al Aksos mečetės komplekse ir šalia jo, praėjus dviem dienoms po rimto smurto proveržio toje vietoje. Vėliausi susirėmimai nuo penktadienio sužeistų žmonių skaičių padidino iki daugiau kaip 170. Smurtas prasiveržė įtemptu laiku, kai žydų Pesachas sutampa su musulmonų Ramadanu.

Bulgarija uždraudė į savo uostus Juodojoje jūroje įplaukti laivams, plaukiojantiems su Rusijos vėliava, įgyvendinant išplėstas Europos Sąjungos sankcijas dėl Maskvos agresijos prieš Ukrainą, sekmadienį pranešė bulgarų Jūrų laivybos administracija.

Švedijoje vienos kraštutinių dešiniųjų grupės planai sudeginti Korano knygų trečią dieną iš eilės išprovokavo įnirtingų susirėmimų su jų oponentais, sekmadienį pranešė policija. Per virtinę atskirų incidentų praeitą naktį Malmės mieste buvo padegta šiukšlių konteinerių, autobusas ir lengvasis automobilis, sakoma policijos pranešime. „Padėtis aprimo prieš 3 val. (vietos, 4 val. Lietuvos laiku)", – policijos atstovė Kim Hild sakė visuomeniniam radijui SR.

Ukraina prisitaiko gyventi karo sąlygomis. Nuo šiol tuoktis bus galima net nuotoliniu būdu. Ukrainos valdžia leido karo padėties metu tuoktis nuotoliniu būdu. Apie tai pranešė Ukrainos Teisingumo viceministras Kolominecas, o skelbia „Nexta“. Anot jo, susituokti jaunavedžiai galės net naudojant „Zoom“ programą. Daugiau aktualiausių naujienų iš karo Ukrainoje skaitykite čia.

Popiežius Pranciškus sekmadienį paragino pasaulio lyderius išgirsti raginimus užtikrinti taiką per „karo meto Velykas“, be kita ko, siaučiant konfliktui Ukrainoje. „Tebūnie taika karo draskomoje Ukrainoje, taip skaudžiai bandomai smurtu ir naikinimu per žiaurų ir beprasmį karą, į kurį ji buvo įtraukta“, – Vatikano Šv. Petro aikštėje Velykų proga skelbdamas kreipimąsi „Urbi et orbi“ („Miestui ir pasauliui“) sakė Katalikų Bažnyčios vadovas.

Dar viena ukrainiečių pergalė. Skelbiama, kad Ukrainoje žuvo aukšto rango kariškis Vladimiras Petrovičius Frolovas. Rusijos ginkluotųjų pajėgų 8-osios armijos vado pavaduotojas, generolas-majoras Vladimiras Petrovičius Frolovas žuvo kare Ukrainoje, pranešė Rusijos naujienų agentūra TASS, o šią informaciją paskelbė BBC. Šią žinią patvirtino Sankt Peterburgo gubernatorius Aleksandras Beglovas. Pranešimas apie žūtį buvo apipintas žodžiais, aukštinančiais Rusijos įsiveržimą į Ukrainą.

Europos Sąjungos kovos su sukčiavimu tarnyba apkaltino Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen ir jos bendražygius pasisavinus apie 600 tūkst. eurų per savo darbo Europos Parlamente laikotarpį, šeštadienį pranešė prancūzų portalas „Mediapart“, remdamasis nauja ataskaita. Šie kaltinimai nuskambėjo likus savaitei iki lemiamos M. Le Pen kovos antrajame rinkimų rate su perrinkimo siekiančiu prezidentu Emmanueliu Macronu.

Pietų Ukrainos miestas Mykolaivas jau keturias dienas – be vandens. Žmonės priversti naudoti upių vandenį. Gyventojai buvo atkirsti nuo vandens po to, kai prieš kelias dienas per mūšius ​​buvo apgadintas vandentiekis iš Dnipro. Regiono karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas sekmadienį sakė, kad Rusijos pajėgų atakos tęsiasi, įskaitant sparnuotųjų raketų atakas.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, kuo toliau, tuo aiškiau tampa tai, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo aplinką kontroliuoja naudodamas bauginimo metodus. Ir dabar jie atsigręžia prieš jį patį. Vienas pavyzdžių yra tai, ką paskalbė JAV žvalgyba, prieš kurį laiką išslaptinusi pranešimą, kuriame teigiama, kad Vladimiro Putino aplinka nesuteikia jam tikslios ir išsamios informacijos apie tai, kas vyksta, rašo BBC.

Britų žurnalas „The Economist“ straipsnyje „Sužeistas lokys. Kaip sekasi Rusijos ekonomikai pritaikius precedento neturinčias sankcijas“ teigia, kad Rusija su sankcijomis iki šiol susidoroja geriau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Dėl Rusijos karo Ukrainoje, Vakarai paskelbė Rusijai ekonominį karą, rašo „The Economist“. JAV uždraudė plataus asortimento prekių pardavimą Rusijai, didžiausios įmonės viena po kitos paliko šalį, buvo įšaldyta 60 proc.

Rusijos gynybos ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame, esą, kreiserio „Moskva“ įgulos susitikimas su karinio jūrų laivyno vyriausiuoju vadu admirolu Nikolajumi Jevmenovu. Apie vaizdo įrašą praneša „The Guardian“ žurnalistas, kuris socialinio tinklo paskyroje pasidalijo vaizdais.  Vaizdo įrašas paskelbtas be garso. „Unian“ rašo, kad susitikime matoma apie 100 evakuotų įgulos narių, tačiau įvairių šaltinių teigimu kreiseryje galėjo būti 500-700 žmonių.

Karas Ukrainoje trunka jau beveik 2 mėnesius. Ir nors Rusijos pajėgos vasario 24-ąją įsiveržė į šalį, ukrainiečių tautos nusiteikimas ir kova už savo šalį neleido okupantams pasiekti didesnių pergalių. Nuo pat karo pradžios socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašai, kuriuose matomi šaltakraujiški Ukrainos kariai, eliminuojantys priešus ar likviduojantys mūšių padarinius.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas stebėjo naujos valdomų ginklų sistemos, turinčios pagerinti „taktinių branduolinių ginklų“ arsenalą, bandymą, sekmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Šis bandymas vainikavo kelias dienas trukusias iškilmes minint šalies įkūrėjo gimimo metines. Bandomasis paleidimas buvo vėliausias per beprecedentę virtinę ginkluotės bandymų, pažeidžiančių Šiaurės Korėjai įvestas tarptautines sankcijas.

Vėlų šeštadienio vakarą, sekmadieno naktį Rusija paskelbė reikalavimą. Ragina pasiduoti likusius Mariupolio gynėjus. Teigta apie tai, kad jų saugumas bus garantuotas ir užtikrintas. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kasdieniu tapusiame vaizdo įraše taip pat prakalbo apie Mariupolį ir dar kartą paprašė savo partnerių tiekti ginklus. V. Zelenskis į savo šalies ir viso pasaulio žmones kreipėsi sekmadienio naktį.

Sekmadienį prasidėjo naujas rusų okupantų puolimas, kurio laukė ir kuriam ruošėsi, pranešė Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Apie tai praneša šalies prezidento patarėjas Oleksijus Arestovičius. Rusų karinės pajėgos ne tik pradėjo judėjimą šalies rytuose, bet ir atakavo Ukrainos miestus. Sekmadienis – 53-oji Rusijos karo Ukrainoje diena.

Sėkmingai Rusijos ekonomikai sukurti gali prireikti iki 10 metų, žurnalistams sakė verslininkas Olegas Deripaska, praneša RIA Novosti. Verslininkas pabrėžė, kad reikia „baigti konfliktus ir turėti atspirties tašką“, plėtoti eksportą. Reikia ieškoti naujų rinkų, nes buvusios dėl sankcijų Rusijai bus uždarytos, sakė D. Deripaska. „Turime rasti naujas rinkas... per ketverius ar penkerius metus... Svarbus klausimas – baigti konfliktus ir turėti atspirties tašką.

Rusija toliau keršija Ukrainai už nuskandintą laivyno pasididžiavimą „Moskva“. Skelbiama, kad kartu su laivu į jūros dugną nukeliavo ir jo kapitonas, ir didžioji dalis įgulos. Ir tuo metu nebuvo jokios audros – kaip savus bando įtikinti Kremlius. Maskva raketomis apšaudo Kyjivą ir Lvivą. O Mariupolyje skelbia užėmusi vieną iš ten esančių plieno gamyklų – tiesa, ne tą, kurioje okupantų atakas vis dar atlaiko Ukrainos gynėjai.

Ukrainos valdžios pareigūnė atskleidė naujus Kremliaus kėslus. Pasirodo, okupuotame Chersono regione Rusija ketina įkurti dar vieną apsišaukėlišką respubliką.  Rusija planuoja Chersono srityje sukurti vadinamąją „Chersono liaudies respubliką“, sakė Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisarė Liudmila Denisova. Jos žodžius cituoja BBC Russian.

Rusijai užpuolus Ukrainą, Rusijos patriotinės organizacijos buvo priverstos apsispręsti dėl savo pozicijos pagrindiniu politikos klausimu. Daugelis šių asociacijų palaikė karą, tačiau kol kas tai niekaip nepaveikė jų padėties – sulaikymai ir areštai tęsiasi kaip įprasta, skelbia BBC. Rusijos valdžia persekioja net ir karą palaikiusius opozicionierius. Anksti ryte Maskvos Izmailovskio plento pramoniniame rajone keli žmonės greitai krauna dėžes į sunkvežimį.

Kai po mėnesį trukusios okupacijos Rusijos kariai paliko Novyj Bykiv kaimą, Natalija Samson grįžo į namus ir pamatė, kad jos kvepalai, papuošalai, vynas, paspirtukas, naujos pagalvėlės ir senų monetų kolekcija buvo pavogti, rašo „The Guardian“. Po kelių dienų ji nuėjo į kaimo mokyklą, kur dirba direktoriaus pavaduotoja, ir sužinojo, kad rusai pavogė daugumą kompiuterių, projektorių ir kitos elektroninės įrangos.

Ukrainos valdžia negaili kritikos Europos Sąjungai dėl lėto ginklų tiekimo. Šįkart pratrūko vienas iš Volodymyro Zelenskio patarėjų. Jis tvirtina, kad Ukraina negauna tokių ginklų, kokių prašo, o amunicijos tiekimas tęsiasi per ilgai.

Rusijos sąjungininkė Serbija praėjusį savaitgalį sulaukė išmanių oro gynybos sistemų iš Kinijos, o Vakarai baiminasi, kad daugėjant ginkluotės Balkanuose ir vykstant karui Ukrainoje, trapi taika regione gali nutrūkti, rašo naujienų agentūra „Associated Press“. Žiniasklaida praneša, kad praėjusį šeštadienį šeši Kinijos oro pajėgų transporto lėktuvai Y-20 slaptos operacijos metu nusileido Belgrado Nikolo Teslos oro uoste.

Kol Rusijos kariuomenė žiauriai žudo šimtus nekaltų ukrainiečių civilių, prievartauja net mažas mergaites, Rusijos žmonės per propagandinius kanalus mato, kaip jų kareiviai didvyriškai kovoja su Ukrainos nacistais ir neva išvaduoja miestus iš Kyjivo režimo chuntos. Kremliaus propagandos fenomeną aiškino laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai. Smegenų plovimas rusams vyksta jau daugelį metų, o pastaruoju metu aktyviai meluojama apie genocidą Donbase, kurį užgrobė Putino kraugeriai.

Baimė dėl branduolinių ginklų ir Trečiojo pasaulinio karo visiškai atgrasė Vakarus, tačiau nė trupučio neatgrasė Vladimiro Putino, kuris prieš Ukrainą pradėjo brutualią invaziją, sako buvęs NATO ginkluotųjų pajėgų vadas Philipas Breedlove. „Perdavėme iniciatyvą priešui“, - neseniai interviu Radio Free Europe/Radio Liberty Gruzijos tarnybai sakė buvęs NATO karinių pajėgų vadas.

Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk pranešė, kad apie 700 Ukrainos karių yra Rusijos nelaisvėje.  Panašus skaičius rusų karių, patekusių į nelaisvę, taip pat yra Ukrainoje. Priduriama, kad apie 1 tūkst. civilių yra patekę Rusijos nelaisvėje, pusė iš asmenų – moterys.