Užsienis

Išskirtinės Velykos Pietų Amerikoje – Venesuelos ir Meksikos gyventojai jau keletą dešimtmečių iš eilės atkuria Kristaus kančią. Šimtai gyventojų stebi, kaip krikščionių mesiją nuteisia, išjuokia, sumuša, nukankina ir galiausiai nukryžiuoja. Į romėnų teismą surištą atveda Jėzų Kristų. Jį teisme, kaip ir pasakojama Biblijoje, susirinkusieji išjuokia. O galiausiai ir sumuša.

Kyjivo regione po žiaurių okupantų išpuolių – ne tik nuo žemės nušluotos gyvenvietės, bet ir badaujantys ir apleisti gyvūnai. Jiems į pagalbą skuba Aleksėjus, kuris keturkojus pamaitina ir suteikia prieglobstį. Anot ukrainiečio, apleistų gyvūnų vien Kyjivo regione – keli šimtai ir jiems kritiškai trūksta maisto. O Charkivo regione kitas ukrainietis skuba gelbėti egzotinių gyvūnų, kurie vieni liko po to, kai rusų bombos pražudė zoologijos sodo prižiūrėtojus.

Rusijos anklavo – Kaliningrado srities gubernatorius Antonas Alichanovas žiniasklaidai pareiškė, kad „yra pasirengę visoms sankcijoms ir net ES blokadai“, tačiau pagrasino, kad „europiečiai patys tokiu atveju daugiau prarastų“. Jis taip pat atmetė galimybę, kad NATO šalys pultų Kaliningradą.

Po dvejų metų pertraukos Velykas tikintieji ir vėl galėjo sutikti Švento Petro aikštėje Vatikane. Sudalyvauti popiežiaus Pranciškaus laikomose mišiose ir paklausyti šventinio pontifiko palaiminimo „Urbi et Orbi“ – Miestui ir Pasauliui – susirinko per 50 tūkstančių tIkinčiųjų. Popiežius šiemet savo palaiminimą skyrė karo draskomai Ukrainai ir jos žmonėms. Jis ragino pasaulio lyderius bet kokia kaina siekti taikos.

Prabangiame bute Maskvoje rasti buvusio „Gazprombank“ viceprezidento Vladislavo Avajevo ir jo šeimos narių, įskaitant 13-metę dukrą, kūnai su šautinėmis žaizdomis. Balandžio 18-ąją pareigūnai lavonus aptiko šeimos bute Maskvos pietvakariuose, skelbia portalas „74.ru“. Pirmoji nušautus Avajevus aptiko jų giminaitė, kuri prieš tai nesėkmingai bandė susisiekti su šeima. Viename iš kambarių, kuriame buvo išmėtyti daiktai, ji aptiko suaugusiuosius, o kitame – mergaitę.

Invaziją į Ukrainą pradėjusios Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pasirašytame laiške pasveikino Rusijos 64-ąją atskirąją gvardijos motorinių šaulių brigadą už „didelį herojiškumą ir drąsą“ ir skyrė „Gvardijos“ vardą už „Rusijos suvereniteto apsaugą“. „Šis aukštas įvertinimas pripažįsta jūsų ypatingus nuopelnus, didelį didvyriškumą ir drąsą ginant tėvynę ir ginant Rusijos suverenitetą bei nacionalinius interesus“, – rašoma V. Putino laiške.

Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos vadovas, metropolitas Inokentijus atmeta kaltinimus, jog Lietuvos ortodoksų dvasininkai palaiko karą Ukrainoje ir pateisina agresiją, o iš pareigų atleistus kunigus kaltina sąmokslu.

Rusijos okupuotame Heničeske, Ukrainoje, buvo pastatyta buvusio sovietų lyderio Vladimiro Lenino statula, rodo pirmadienį socialinėje žiniasklaidoje paskelbtos nuotraukos. Skulptūra iškilo praėjus beveik septyneriems metams po to, kai buvo pašalinta vykdant „dekomunizacijos“ pastangas, skelbia CNN. Heničesko miestas yra prie Azovo jūros Chersono provincijoje, į šiaurę nuo sienos su Rusijos aneksuotu Krymu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą, draudžiantį Rusijos bendrovių vertybinių popierių (VP) vedinių kotiravimą užsienio VP biržose.

Ukrainos žaislų parduotuvių lentynas pasiekė nauji žaislai – pliušiniai ginklai, kuriais ukrainiečiai garsėja kare su Rusija, bei legendinis Ukrainos lėktuvas. Ukrainos žurnalistė Olga Tokariuk nufotografavo keletą neseniai parduotuvių lentynose atsiradusių pliušinių minkštų žaislų. Tai pliušiniai prieštankiniai ginklai „Javelin“ ir pliušinis An-225 „Mriya“, jis buvo didžiausias orlaivis pasaulyje, tačiau jį karo metu sunaikino Rusijos pajėgos.

Paviešinta nauja numušto Rusijos kreiserio „Moskva“ nuotrauka, kurioje užfiksuota, kaip stipriai buvo apgadintas laivas prieš jam nuskęstant. Iš nuotraukos matyti, kad į kreiserį greičiausiai pataikė priešlaivinės raketos. Galiausiai jis nuskendo Juodojoje jūroje, rašo „The Guardian“. Nuotraukoje matyti juodų dūmų stulpas, kylantis iš smarkiai apgadinto laivo „Moskva“, kurį praėjusią savaitę pamušė Ukrainos raketa.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad jo dialogas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu įstrigo po to, kai Ukrainoje užfiksuotos masinės civilių žudynės. „Nuo žudynių, kurias atradome Bučoje ir kituose miestuose, karas pasisuko kita linkme, todėl nuo to laiko daugiau su juo tiesiogiai nekalbėjau, bet neatmetu galimybės, kad tai darysiu ateityje“, – Prancūzijos televizijai pirmadienį sakė E. Macronas.

Ukrainos mieste Bučoje, kur Rusijos karinės pajėgos įvykdė civilių žudynes, buvo nužudytas ir Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno giminaitis. Bučos miestelio, Kyjivo srityje, gyventojas Ilja Navalnas buvo rastas nušautas ir palaidotas masinėje kapavietėje tarp šimtų kitų aukų. Jis, kaip teigia „Nexta“, buvo tolimas A. Navalno giminaitis.

JAV prezidentas Joe Bidenas neplanuoja apsilankyti Kyjive, nors Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina jį tokiu būdu pademonstruoti Amerikos paramą ukrainiečių kovai su įsiveržusia Rusija, pirmadienį pranešė Baltieji rūmai. „Nėra jokių planų prezidentui [ten] vykti. Noriu tiesiog tai pakartoti“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų atstovė Jen Psaki. Virtinė Europos lyderių pastarosiomis savaitėmis jau pabuvojo karo sąlygomis gyvenančiame Kyjive ir susitiko su V. Zelenskiu.

Rusijos lėktuvui, kuris turėjo surinkti iš Ispanijos ir Graikijos išsiųstus Rusijos diplomatus, teko įveikti daugiau nei 15 000 km dėl Europos Sąjungos draudimo įskristi į jos erdvę. Skrydžių sekimo puslapis „FlightRadar24“ rodo, kad iš Maskvos išsiųstas lėktuvas nuskrido 15 163 km.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė, jog Rusija pradėjo plataus masto puolimą rytiniame šalies regione Donbase. „Dabar galime patvirtinti, kad Rusijos kariai pradėjo mūšį dėl Donbaso, kuriam ilgai ruošėsi. Šiam puolimui yra priskirta didžiulė Rusijos kariuomenės dalis“, – „Telegram“ nurodė V. Zelenskis. „Nesvarbu, kiek Rusijos karių čia bus atgabenta, mes kausimės. Mes ginsimės“, – pridūrė jis.

Mariupolio metalurgijos gamykla „Azovstal“ sunaikinta okupantų paleistomis bombomis. Pranešama, kad po griuvėsiais galimai yra civilių.  Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:25 | Ukraina gavo papildomų naikintuvų  JAV gynybos departamento atstovas teigia, kad Ukraina gavo papildomų naikintuvų, taip pat lėktuvams skirtų dalių, kurios reikalingos tam, kad karinė technika vėl galėtų būti naudojama kovojant prieš Rusijos okupantus, rašo CNN.

Mažais laiveliais Jungtinę Karalystę per Lamanšo sąsiaurį pasiekę migrantai bus išsiųsti į Ruandą, rašo „The Times“. Ruandos vyriausybei už tai pagal susitarimą bus skirta 120 mln. svarų sterlingų. Kaip supranta „The Times“, migrantai bus nuskraidinti į šią nedidelę Afrikos šalį, kol Jungtinėje Karalystėje bus svarstomas jų prašymas suteikti prieglobstį. Išlaidas finansuos Didžiosios Britanijos mokesčių mokėtojai ir tikėtina, kad jos sieks tūkstančius svarų vienam asmeniui.

Internautų širdis suvirpino įrašas, kuriame ketverių metų Alisos pokalbis. Mergaitė nuo pat Mariupolio atakų pradžios slepiasi bunkeryje. Įraše matoma, kaip mergaitė rankose laiko knygą. Ketverių metų Alisa yra karo medikės iš Mariupolio dukra. Nuo pat miesto apgulties pradžios mergina apsistojo prieglaudoje, kur yra laikinoji ligoninė.

Ukraina tikisi per kelias savaites gauti šalies kandidatės narystei Europos Sąjungoje statusą, pirmadienį pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis, Kijeve susitikęs su ES atstovu Ukrainoje. V. Zelenskis ES pasiuntiniui Matti Maasikui (Mačiui Masikui) įteikė išsamius atsakymus į Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) per jos vizitą Ukrainoje anksčiau šį mėnesį pateiktą atitinkamą klausimyną.

Vokietijos darbdaviai ir profsąjungos vieningai pasisako prieš skubų Europos Sąjungos draudimą importuoti gamtines dujas iš Rusijos dėl jos invazijos į Ukrainą, pareikšdami, kad dėl tokio žingsnio didžiausioje Bendrijos ekonomikoje užsidarytų gamyklos bei būtų prarastos darbo vietos.

Vienas iš dabartinės Kremliaus politikos architektų Vladislavas Surkovas yra paaiškinęs savo, galimai ir bendrai viso Rusijos valdžios elito, požiūrį į „rusų pasaulio“ sąvoką. Jo manymu, Rusijos ekspansija, nepaisant „pasvirusios tvoros savo pačių panosėje“, yra užkoduota rusų genuose.

Igoris Sečinas yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimo bendrininkas, parankinis, korumpuotas asmuo, gaunantis iš savo pataikavimo režimui visokeriopą naudą. Jis yra atsakingas už režimą finansuojančios naftos ir dujų bendrovės „Rosneft“ veiklą. Apie Putino parankinius rašo Laisvosios Rusijos forumas spisok-putina.org su tikslu paviešinti Putino režimą remiančius, bendrininkaujančius ir leidžiančius veikti asmenis.

Ukrainos Melitopolio miesto meras Ivanas Fedorovas papasakojo, ką teko iškęsti, kai kovo viduryje jį pagrobė Rusijos pajėgos. Jis pasidalino savo patirtimi, kai beveik savaitę buvo laikomas Rusijos pajėgų. Meras teigė, kad jo laukė  „sunkūs“ tardymai. „Tai buvo pavojingos šešios dienos, nes supratau, kad rusams mano ir civilių gyvybės buvo vertos nulio“, – naujienų agentūrai „Reuters“ sakė Melitopolio meras I. Fedorovas, kurį cituoja BBC.

Keturios Rusijos okupantų raketos šįryt smogė Lvivui – miestui, per kurį Ukrainą pasiekia Vakarų tiekiami ginklai ir humanitarinė pagalba. Per išpuolį žuvo mažiausiai septyni žmonės ir tai – neabejotinai – okupantų kerštas už ukrainiečių nuskandintą raketnešį „Maskva“. Beje, pirmą kartą pasirodė degančio kreiserio vaizdas, įrodantis, kad kai jis skendo, jokios audros jūroje nebuvo.

Vokiečiai Bonoje džiaugiasi pavasariu. Mieste pražydo įspūdinga vyšnių alėja, kuria be jokių koronaviruso apribojimų pirmą kartą po dvejų metų pertraukos gali džiaugtis šimtai žmonių.  Ryškiaspalvių žiedų kekėmis pasipuošė dešimtys vyšnių medžių Bonoje. Atėjus pavasariui ir pražydus vyšnioms, čia apsilanko net tie, kuriems alėja būna ne pakeliui. Žmonės, kaip ir mūsų sakurų parke, skuba įsiamžinti prie laikino grožio – vyšnios čia žiedais džiugina daugiausia dvi savaites.

Rusijoje žinoma politinė veikėja, Rusijos televizijoje dažnai matoma „RT“ žurnalistė Marija Butina yra itin naudingas įrankis Putino režimo arsenale. Kuo ji ypatinga ir ką veikia? Apie Putino parankinius rašo Laisvosios Rusijos forumas spisok-putina.org su tikslu paviešinti Putino režimą remiančius, bendrininkaujančius ir leidžiančius veikti asmenis.

Jungtinių Valstijų Pietų Karolinos pareigūnai pranešė tiriantys ankstų sekmadienio rytą viename Hamptono apygardos naktiniame klube vykusių šaudynių, per kurias buvo sužeisti mažiausiai devyni žmonės, aplinkybes. Tai buvo antros velykinio savaitgalio šaudynės šioje valstijoje ir trečios – šalyje. Iš viso per du incidentus Pietų Karolinoje ir vieną Pitsberge sekmadienio rytą žuvo du nepilnamečiai ir dar 31 žmogus buvo sužeistas.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda per pokalbį telefonu su Ukrainos Prezidentu Volodymyru Zelenskiu aptarė situaciją Rusijos agresijai besipriešinančioje valstybėje bei tolesnę karinę pagalbą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. „Rusija tęsia savo agresiją – raketomis atakuojami didieji Ukrainos miestai, o Rytų Ukrainoje telkiamos vis gausesnės agresoriaus pajėgos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Vakarų šalys, įvedusios Rusijai sankcijas dėl Ukrainos, pasiekė „savo tikslus“, o dėl to, jo teigimu, „pablogėjo Vakarų šalių ekonomika“. Kalbėdamas apie Rusijos vidaus ekonomikos būklę V.Putinas sakė, jog infliacija stabilizuojasi, o mažmeninė paklausa šalyje normalizavosi, pranešė agentūra „Reuters“. Rusijos paslaugų sektorius patyrė didžiausią nuosmukį nuo COVID-19 pandemijos pradžios 2020 m., kai vartotojai ir įmonės atšaukė užsakym...

Karo Ukrainoje pradžioje niekas turbūt nė nesusapnavo, kad grįš Antrojo pasaulinio karo žiaurumai. Tačiau po kelių savaičių padėtis pasikeitė kardinaliai, kai nužmogėję Rusijos kariai ėmė prievartauti, apiplėšinėti ir žudyti civilius. Apie tai – laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai. Ukrainoje kasdien nužudoma šimtai civilių, o tai – neapsakomas skausmas nuo Rusijos armijos monstrų rankų nužudytų žmonių artimiesiems.

Džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ (IS) sekmadienį pažadėjo „atkeršyti“ už savo buvusio lyderio nužudymą ir paragino šalininkus pasinaudoti karu Ukrainoje ir rengti išpuolius Europoje.

Baltieji rūmai pirmadienį pranešė, kad gegužės 12 dieną įvyks tarptautinis viršūnių susitikimas, kuriame bus aptariama, kaip užbaigti COVID-19 krizę ir numatyti būsimus sukrėtimus. Virtualiam susitikimui vadovaus JAV, šiuo metu Didžiajam septynetui (G-7) pirmininkaujanti Vokietija, Didžiajam dvidešimtukui (G-20) pirmininkaujanti Indonezija, Afrikos Sąjungai pirmininkaujantis Senegalas ir Karibų regiono blokui CARICOM pirmininkaujantis Belizas.

Karo eigą stebintys ekspertai „Locked N’ Loaded“ sako, kad rusų žadėtas puolimas Donbase stringa. Besigindami ukrainiečiai sukuria agresoriui sukuria didelių problemų, priverčia keisti savo planus, ima diktuoti mūšio ritmą. Apie tai pilietinis gynybos ir saugumo analizės centras „Locked N’Loaded“ parašė savo „Facebook“ paskyroje. Specialistai išskyrė svarbiausias Ukrainos sritis ir pasidalijo naujienomis iš kievienos jų.

Turkija pirmadienį pranešė, kad pradėjo naują puolimą prieš uždraustą kurdų kovotojų organizaciją Irako šiaurėje, kuriame dalyvauja specialiosios pajėgos ir koviniai dronai. Turkijos gynybos ministras Hulusi Akaras (Chulusis Akaras) nurodė, kad specialiųjų pajėgų daliniai, bepiločiai lėktuvai ir koviniai sraigtasparniai atakuoja Kurdistano darbininkų partijos (PKK) kovotojų slėptuves trijuose neramiuose regionuose netoli Turkijos sienos.

Austrijos diplomatė, žurnalistė ir Karin Kneissl ir politikė, kuri atvirai palaiko Putino režimą. Ji buvo „Russia Today“ apžvalgininkė, o dabar toliau dirba „Rosneft“. Putinui ji yra tiek svarbi, kad per jos vestuves 2018 metais jis atvyko pasveikinti Karin ir su ja pašokti. Apie Putino parankinius rašo Laisvosios Rusijos forumas spisok-putina.org su tikslu paviešinti Putino režimą remiančius, bendrininkaujančius ir leidžiančius veikti asmenis.

Į  Lietuvą atsikrausčiusi buvusi Ukrainos Aukščiausiosios Rados narė, Julijos Tymoshenko frakcijos kanclerė Olga Bodnar-Petrovska teigia, kad jei Rusija nebus sustabdyta Ukrainoje, ji eis toliau. Pasak jos, sankcijos Rusijai yra geras žingsnis, tačiau reikėtų imtis kur kas griežtesnių priemonių. Apie tai dar prieš daugiau nei savaitę O. Bodnar-Petrovska kalbėjo „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“. Moteris į Lietuvą atvyko dar prieš karui prasidedant, pradėjo dirbti MRU.

  Ukrainos saugumo tarnybos pirmadienį paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip sulaikytas prokremliškas oligarchas Viktoras Medvedčukas ragina jį iškeisti į Ukrainos pajėgų narius, kovojančius apgultame Mariupolio uostamiestyje. „Noriu paprašyti Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Vladimiro Zelenskio iškeisti mane į ukrainiečių gynėjus ir Mariupolio gyventojus“, – vaizdo įraše sakė juodais drabužiais vilkintis ir tiesiai į kamerą žiūrintis vyras.

Vykstant kruviniems mūšiams Ukrainoje, Kremlius toliau pučia propagandos dūdelę. Šį kartą Maskva ištraukė naują kozirį – paaiškėjo rusų planai užimti dalį Ukrainos iki gegužės 9-osios, vadinamosios Pergalės dienos. Ši data – simbolinė ir „sakralinė“ Rusijos šventė, kurią propagandos kūrėjai pasitelkė ne be reikalo. Baiminamasi, kad Pergalės dienos minėjimas gali sukelti atgarsį Lietuvoje. Tikėtinos provokacijos ir smurto proveržiai, įspėja saugumo struktūros.

Ukrainos spauda skelbė, kad Gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato duomenimis, tarp Rusijos verslo-politinio elito formuojasi įtakingų žmonių grupė, norinti nužudyti prezidentą Vladimirą Putiną. O galimas jo įpėdinis būtų Aleksandras Vasiljevičius Bortnikovas. Apie tai rašė „Ukrainskaja Pravda“, rašo pravda.com.ua. Aišku tai, kad šiuo metu Aleksandras Vasiljevičius Bortnikovas yra vienas Putino režimo kertinių akmenų.

Pirmadienį Rusijos pajėgoms smūgiavus į Vakarų Ukrainoje esantį Lvivą  žuvo 6 žmonės, dar 11 – sužeisti. Po kruvinių išpuolių miesto meras Andrijus Sadovas apkaltino šalį agresorę genocidu. „Tai yra genocidas, tai yra sąmoningas ukrainiečių naikinimas“, – po nugriaudėjusių Rusijos raketų smūgių Lvive Ukrainos televizijos kanalui „1+1“ sakė miesto mero Andrijus Sadovas.

Ispanijos ambasada Kyjive bus atidaryta „artimiausiomis dienomis“, pirmadienį pareiškė ministras pirmininkas Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas). Ispanija prisijungs prie kelių kitų šalių, jau sugrąžinusių savo diplomatus į Ukrainos sostinę po Rusijos pajėgų atsitraukimo. Ispanų diplomatinė delegacija buvo evakuota iš Kyjivo į Lenkiją netrukus po to, kai vasario 24 dieną Rusija įsiveržė į Ukrainą.

Dešimtys garsių menininkų paveikslų, įskaitant Vasilijaus Kandinskio ir Kazimiro Malevičiaus darbus iš Rusijos muziejų, po parodos liko įstrigę Seule dėl skrydžių draudimų, įvestų Maskvai surengus invaziją į Ukrainą, pirmadienį pranešė parodos organizatoriai.

Konservatyvi Izraelio arabų partija „Raam“ sekmadienį pranešė, kad „stabdo“ savo dalyvavimą premjero Naftali Bennetto (Naftalio Beneto) vadovaujamoje koalicinėje vyriausybėje po smurto proveržio Jeruzalės Al Aksos mečetės komplekse ir šalia jo. N. Bennettas atėjo į valdžią praėjusį birželį po kruopščių pastangų suburti koaliciją, kuri sugebėjo nuversti ilgiausiai Izraelyje dirbusį premjerą Benjaminą Netanyahu (Benjaminą Netanjahų) ir 120 vietų Knesete suformuoti vos 61 vietos daugumą.

Penkios „galingos“ Rusijos raketos pirmadienį smogė Lvivui, pranešė šio Vakarų Ukrainoje esančio miesto pareigūnai. „Penki tiksliniai raketų smūgiai į Lvivą. Atsakingos tarnybos jau išvyko į įvykio vietą. Aiškinamės išsamesnę informaciją“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Lvivo meras Andrijus Sadovas. Lvivo regiono gubernatorius Maksymas Kozyckis pranešė, kad yra žuvusiųjų ir sužeistųjų. „Šiuo metu galime patvirtinti, kad šeši žmonės žuvo ir aštuoni buvo sužeisti.

Internete pasirodė nuotrauka, kurioje teigiama, kad Rusijos karo laivas „Moskva“ matyti iškart po to, kai į jį pataikė ukrainiečių raketa „Neptūnas“. „The Guardian“ korespondentas Maskvoje Andrew Rothas sakė manantis, kad oficialiai nepatvirtinta nuotrauka gali būti pirmoji kreiserio „Moskva“ nuotrauka, pasirodžiusi po to, kai pranešama, kad į jį pataikė raketa.

Ukrainos pareigūnai teigia neketinantys pasiduoti Mariupolyje – mieste, kuriame šaktakraujiško Rusijos pajėgų atakos tęsiasi jau beveik du mėnesius.  Ministras pirmininkas Denysas Shmyhalas teigė, kad ukrainiečiai ir toliau kovos sugriautame mieste, nes Rusijos raketos ir raketos taip pat smogė kitose šalies dalyse, praneša Sky News. „Šiame kare kovosime iki galo, iki pergalės“, – pažadėjo D. Shmyhalas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad pakvietė Prancūzijos lyderį Emmanuelį Macroną (Emaniuelį Makroną) į savo šalį, kad jis savo akimis išvystų įrodymus, jog Rusijos pajėgos vykdė genocidą. „Kalbėjausi su juo vakar, – sakė V. Zelenskis CNN per interviu, kuris buvo įrašytas penktadienį, bet parodytas sekmadienį. – Tiesiog pasakiau jam, kad noriu, jog jis suprastų, kad tai ne karas, o ne kas kita kaip genocidas. Pakviečiau jį atvykti, kai turės galimybę.

Ukraina užpildė klausimyną dėl kandidatės statuso suteikimo, kurį viešėdama Kyjive šalies prezidentui Volodymyrui Zelenskiui įteikė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von del Leyen. „Šiandien galiu pasakyti, kad dokumentą (klausimyną dėl kandidatės statuso suteikimo – aut. past.) užbaigė Ukrainos pusė“, – sekmadienio vakarą Ukrainos visuomeniniam transliuotojui sakė prezidento Volodymyro Zelenskio biuro vadovo pavaduotojas Ihoris Žovkva.