Didžiausia pasaulyje humanitarine krize laikomą Jungtinių Tautų problemą dar labiau pagilino Talibano administracijos siekis neleisti mergaitėms eiti į mokyklą, o daugumai moterų – dirbti net JT agentūrose.
Pasak diplomatų, 2021 metų rugpjūtį valdžią susigrąžinusi Talibano vyriausybė nedalyvaus derybose su maždaug 25 šalių ir tarptautinių organizacijų atstovais.
Prieš derybas nedidelė moterų grupė šeštadienį Kabule surengė protesto akciją, kuria pasisakė prieš bet kokį tarptautinį Talibano vyriausybės pripažinimą. Tačiau JT ir Vakarų valstybės tvirtai teigia, kad apie tai nebus kalbama.
„Bet koks Talibano pripažinimas yra visiškai neįmanomas“, – sakė JAV Valstybės departamento atstovas Vedantas Patelis.
JT ne tik patvirtino, kad Talibano vadovybės nėra dalyvių sąraše, bet ir atsisakė pateikti bet kokią konkrečią informaciją, įskaitant informaciją apie derybų vietą Kataro sostinėje arba apie tai, kas prisijungs prie A. Guterreso.
Talibano pabėgėlių reikalų ministro pavaduotojas Mohammadas Arsala Kharoti sekmadienį sakė, kad „tokie susitikimai neduos jokių rezultatų“.
„Kol jie neužmegs tinkamų santykių su Emyratu (Talibano valdomu Afganistanu) ir kol nedalyvaus joks Emyrato atstovas, šie susitikimai nebus sėkmingi“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP Kabulo oro uoste.
Dohoje JT generalinis sekretorius taip pat pateiks naujausią informaciją apie pasaulinės organizacijos kritinės pagalbos operacijos Afganistane peržiūrą, kurią atlikti buvo nurodyta balandžio mėnesį po to, kai pareigūnai neleido afganistanietėms dirbti su JT agentūromis, sakė diplomatai.
JT pareiškė, kad jai tenka rinktis, ar tęsti savo didžiulę operaciją 38 mln. gyventojų turinčioje šalyje.
Ketvirtadienį dėl karo Ukrainoje ir kitos pasaulinės įtampos susiskaldžiusios JT Saugumo Tarybos narės vieningai pasmerkė Afganistano moterims ir mergaitėms taikomus suvaržymus ir paragino visas šalis siekti „skubiai pakeisti“ šią politiką.
Afganistano užsienio reikalų ministerija atmetė šį raginimą ir pareiškė, kad draudimas „yra Afganistano vidaus socialinis klausimas.“
JT atsidūrė spąstuose
Analitinio centro „International Crisis Group“ JT reikalų ekspertas Richardas Gowanas teigė, kad JT dėl Afganistano „atsidūrė spąstuose“.
„Guterresas turi išpainioti labai sudėtingą mazgą. Jis turi rasti būdą, kaip išlaikyti pagalbos srautą į Afganistaną, tačiau Talibano draudimas moterims yra didžiulis smūgis JT galimybėms veikti šalyje“, – pridūrė jis.
R. Gowanas sakė, kad tarptautinė bendruomenė nori, jog JT ir toliau būtų labai svarbios.
„Saugumo Tarybos narių nuomonės dėl Afganistano labai skiriasi. Tačiau visi, įskaitant Rusiją ir Kiniją, sutinka, kad geriau turėti JT Kabule nei jų neturėti“, – tęsė jis.
Jungtinės Tautos pateikė nedaug informacijos apie tai, kokie pasiūlymai galėtų būti pateikti susitikime.
JT atstovas spaudai Stephane'as Dujarricas penktadienį sakė, kad „norima atgaivinti tarptautinį dalyvavimą, siekiant bendrų tikslų, kad būtų priimtas ilgalaikis sprendimas dėl Afganistano“.
Pasaulinė organizacija taip pat pageidauja „vienybės ar bendrų idėjų“ moterų ir žmogaus teisių, kovos su terorizmu ir prekyba narkotikais srityse.
„Pripažinimas nėra problema“, – tvirtino S. Dujarricas. Ar Talibano vyriausybė užims Afganistano vietą JT, turi nuspręsti JT Generalinė Asamblėja.
Tačiau JT ir kitos grupės vis intensyviau diskutuoja, kaip užmegzti ryšius su Talibano valdžia ir galbūt pasiūlyti paskatų pokyčiams.
JAV specialusis atstovas Afganistanui Thomas Westas pastarosiomis savaitėmis keliavo po Vakarų Aziją ir susitikinėjo su įvairių šalių vyriausybėmis ir grupėmis.
Praėjusiais metais Jungtinės Valstijos pervedė 3,5 mlrd. dolerių (3,19 mlrd. eurų) iš Afganistano konfiskuoto turto į Šveicarijoje įsikūrusį fondą, iš kurio bus mokama už pagalbą ir importą. Šio fondo veiklos nekontroliuoja Talibano valdžia.
Buvo pasiūlyta, kad JAV administracija turėtų apsvarstyti galimybę sušvelninti sankcijas.
„Kad ir kaip norėtume, jog Afganistane pasikeistų režimas, artimiausioje ateityje reikia gana stabilios ir pakankamai pajėgios Talibano vyriausybės, kuri padėtų palengvinti humanitarines programas, neutralizuoti ISKP („Islamo valstybę“) ir užkirsti kelią valstybės žlugimui bei pilietiniam karui“, – praėjusią savaitę paskelbtoje ataskaitoje teigė Vašingtono analitinis centras Artimųjų Rytų institutas.
