Užsienis

Jerevanas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos taikdariai turėtų visiškai kontroliuoti vienintelę sausumos teritoriją tarp Armėnijos ir ginčijamo Kalnų Karabacho regiono.  Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas šiuos komentarus išsakė tvyrant įtampai tarp Jerevano ir Azerbaidžano. Trečiadienį Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna pradėjo vizitą į Azerbaidžaną, siekdama surengti derybas dėl įtampos Pietų Kaukaze mažinimo. Vėliau ji vyks į Jerevaną.

Berlynas vertins savo galimybes prisidėti prie oro gynybos Baltijos regione stiprinimo, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Po susitikimo su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ketvirtadienį jis BNS patvirtino išsakęs tokį Lietuvos pageidavimą. „Asmeniškai Vokietijos kanclerio paklausiau, ar jie mato tokią galimybę oro gynybos sistemos rotaciniu pagrindu dislokuoti Lietuvoje, prisidėti tam tikrais elementais.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad sutarimas dėl Ukrainos narystės NATO perspektyvų bus vienas sudėtingiausių klausimų, ruošiantis liepą Vilniuje vysiančiam Aljanso viršūnių susitikimui. „Tai bus vienas iš tų klausimų, kuriais reiks dirbti, ko gero, labiausiai per šiuos likusius mėnesius iki NATO viršūnių susitikimo“, – BNS ketvirtadienį Berlyne sakė šalies vadovas. Jis pabrėžė, kad kol kas vieningo sutarimo tarp Aljanso narių nėra.

Neįprasta vakarienė Niujorke už uždengtų langų, kad žmonės iš gatvės nematytų, kas vyksta viduje. Kelios dešimtys žmonių susirinko pavakarieniauti visiškai nuogi. Ir vyrai, ir moterys... ir nė vieno drabužio. Tai išskirtiniai vaizdai iš išskirtinės vakarienės Niujorke. Tiesa, ne pats maistas čia svarbiausias, o, anot vakarienės šeimininkės, savęs pažinimas. „Žmonės apsinuogina, jie atliks kvėpavimo pratimus, pažins tikrąjį, natūralųjį save.

Popiežiui Pranciškui penktadienį ruošiantis antrą kartą per mažiau nei dvejus metus apsilankyti Vengrijoje, jo laukia šalies katalikai ir nacionalistinių pažiūrų ministras pirmininkas Viktoras Orbanas. Tačiau V. Orbanas, save vadinantis krikščioniškosios Europos gynėju, dažnai nukrypsta nuo popiežiaus minčių – nuo migracijos iki LGBTQ teisių, – siekdamas atkurti religijos vaidmenį daugiausia sekuliarioje šalyje ir kartu skelbti savo politinę darbotvarkę.

Rusofašistai vėl panaudojo sparnuotąsias raketas „Kalibr“. Tiesa, ne prieš karinius taikinius – naktį smogė į gyvenamuosius namus Mykolajive. Yra aukų. Tuo metu palydovinės nuotraukos atskleidžia, kaip rusai ruošiasi ukrainiečių kontrpuolimui. Rusai iškniso šimtus kilometrų tranšėjų, griovių ir pristatė betoninių konstrukcijų. Labiausiai bijo dėl Krymo ir Zaporižios srities. O Lenkijoje kilo sąmyšis dėl toli nuo Ukrainos ar Rusijos sienos miške rastos raketos su rusiškais užrašais.

Ukrainos pajėgos ketvirtadienį smogė Rusijos vadavietėms, artilerijos daliniams ir amunicijos sandėliui, rašo UNIAN. „Ukrainos gynybos pajėgų aviacija per dieną sudavė keturis smūgius okupanto susitelkimo rajonams, taip pat smūgį priešo priešlėktuvinei raketų sistemai“, – cituojamas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešimas. Ukrainos kariškiai taip pat numušė penkis įvairių tipų priešo bepiločius.

Suomijos konservatorių lyderis Petteri Orpo, šį mėnesį laimėjęs visuotinius rinkimus, ketvirtadienį sakė, kad planuoja formuoti koalicinę vyriausybę ir kad joje bus per rinkimus antroje vietoje likusi kraštutinių dešiniųjų Suomių partija. „Oficialios derybos dėl vyriausybės... prasidės gegužės 2-ąją Luomų rūmuose“, – žurnalistams sakė konservatyvios Nacionalinės koalicijos lyderis P. Orpo.

Kišiniovo tvirta politinė valia ir Europos Sąjungos (ES) šalių atvirumas atveria Moldovai „galimybių langą“ dėl jos ateities Bendrijoje, po susitikimo su prezidente Maja Sandu sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Kaip ketvirtadienį informavo Užsienio reikalų ministerija, G. Landsbergis susitikime su Moldovos vadove pabrėžė, kad nepaisant Rusijos pastangų destabilizuoti vidaus situaciją šalyje, Moldovos ateitis neišvengiamai yra Europoje.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį sugrįžo į viešumą po dviejų dienų pertraukos ir dalyvavo tiesioginėje vaizdo transliacijoje su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. 69 metų Turkijos prezidentas atrodė nusilpęs ir su maišeliais paakiuose. Jis buvo parodytas sėdintis už rašomojo stalo per virtualią Rusijos pastatytos „Akkuyu“ atominės elektrinės atidarymo ceremoniją.

Maskva ketvirtadienį pranešė, kad atsisakė suteikti konsulinį vizitą pas suimtą JAV žurnalistą Evaną Gershkovichą, atsakydama į tai, kad Vašingtonas neišdavė vizų keliems Rusijos žurnalistams. Savaitgalį užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas skundėsi, kad JAV atsisakė išduoti vizas Rusijos žurnalistams, turėjusiems skristi kartu su juo į Jungtinių Tautų būstinę.  „JAV ambasada buvo informuota, kad jos prašymas dėl konsulinio vizito gegužės 11 dieną.

Rusams apšaudžius Ukrainos Charkivo sritį žuvo žmogus, dar keturi asmenys buvo sužaloti, ketvirtadienį pranešė pareigūnai. Charkivo srities administracijos vadovas Olehas Synjehubovas platformoje „Telegram“ parašė: „Priešas ką tik apšaudė Tokarivkos kaimą Charkivo rajone. Nukentėjo „Charkivoblenerho“ darbuotojai, dirbę atstatant elektros linijas.“ Jis nurodė, kad vienas žmogus žuvo, o dar keturi buvo sužeisti, taip pat sakė, kad medikai nukentėjusiesiems teikia pagalbą.

JAV, Ilinojaus valstijoje nufilmuotas negarbingas paauglio poelgis sportinėse varžybose. Oak Park mieste vykusiose laisvojo stiliaus imtynių varžybose pralaimėjęs 14-metis smogė savo oponentui, kai šis ėjo po kovos paduoti jam ranką. Po nelaukto stipraus smūgio imtyninkas parkrito ant žemės. Jis kovą laimėjo po techninės varžovo klaidos. Po smurtinio įvykio buvo iškviesta policija, o emocijų nesuvaldęs paauglys teisinosi, kad smogė varžovui apimtas pykčio po pralaimėjimo.

Lūkesčiai dėl Ukrainos kontrpuolimo yra šiek tiek perdėti, sako Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas. Apie tai jis kalbėjo interviu „RBC Ukraina“, rašo „Ukrainska Pravda“. Interviu metu ministro buvo paklausta, ar jis sutinka, kad visuomenės lūkesčiai dėl kontrpuolimo yra perdėti ir kas labiausiai kaitina situaciją – visuomenė, politikai ar Vakarai.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pranešė, kad birželį atvyks į Lietuvą stebėti šaliai priskirtos Vokietijos brigados karinių pratybų. „(Vokietijos brigada – BNS) rengs pratybas Lietuvoje vėliau šiais metais, birželį, ir aš dalyvausiu tose pratybose“, – Lietuvos žurnalistams nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė J. Stoltenbergas.

Lenkijos prokurorai ir saugumo tarnybos tiria miškuose centrinėje šalies dalyje rastas kažkokio karinės aviacijos objekto liekanas, ketvirtadienį sakė teisingumo ministras Zbigniewas Ziobro. Lenkijos saugumo tarnyboms galioja aukšto laipsnio parengtis dėl Rusijos karo kaimyninėje Ukrainoje. Tačiau Gynybos ministerija socialiniame tinkle „Twitter“ tikino, kad objektas, rastas netoli Zamoscio ir Bydgoščiaus už maždaug 265 km į šiaurės vakarus nuo Varšuvos, nekelia pavojaus gyventojams.

Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna ketvirtadienį lankydamasi Azerbaidžane sakė, kad šios šalies ir jos priešininkės Armėnijos taika dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono įmanoma. „Įmanoma užbaigti šį konfliktą ir pasiekti taiką“, – sakė C. Colonna. Pasak jos, procesas būtų ilgas ir sunkus, bet įmanoma pasiekti sėkmę.

Nepaisant karo Ukrainoje, Rusijos povandeninių laivų aktyvumas Atlanto vandenyne net išaugo, teigia JAV pajėgų Europoje vadas generolas Christopheris Cavolis. Rusijos povandeniniai laivai Atlante vis aktyvesni. JAV atstovų pastebėjimais, karas Ukrainoje neturėjo didelės įtakos Rusijos pajėgoms kituose regionuose, praneša CNN. „Viena iš tų [Rusijos] jėgų yra povandeniniai laivai. <...> Galiu pasakyti, kad rusai dabar aktyvesni nei buvo daugelį metų.

Ukrainos žvalgybininkai sužinojo Rusijos prezidento kelionės į industrijų parką „Rudnevo“ maršrutą, o bepilotis su 17 kilogramų sprogmens C4 praskrido visas oro gynybos užkardas iki pat Maskvos priemiesčių, skelbiama vokiečių „Bild“ tyrime. Pamaskvėje balandžio 24-ąją nukritęs dronas , tikėtina, yra ukrainiečių gamybos „UJ-22 Airborn“ ir gali nuskristi apie 800 kilometrų. Orlaivį aptiko netoliese gyvenusi moteris.

NATO sąjungininkai ir partneriai nusiuntė Ukrainai 1 550 šarvuočių ir 230 tankų, kad padėtų užpultai šaliai atkovoti savo teritorijas iš Rusijos pajėgų, ketvirtadienį sakė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas. Ši pagalba, teikiama nuo karo pradžios praėjusių metų vasarį, sudaro daugiau kaip 98 proc. Ukrainai pažadėtų kovos mašinų, spaudos konferencijoje sakė J. Stoltenbergas. „Iš viso apmokėme ir aprūpinome daugiau kaip devynias naujas ukrainiečių šarvuočių ir tankų brigadas.

Karą Ukrainoje palaikantys Rusijos „Telegram“ kanalai skelbia apie Rusijos gynybos viceministro generolo Michailo Mizincevo atleidimą. Apie M. Mizincevo atleidimą iš gynybos viceministro pareigų paskelbė kanalas „Rybar“. Ši informacija oficialiai dar nepatvirtinta. „Rybar“ duomenimis, tikslios M. Mizincevo atleidimo priežastys vis dar nežinomos. Tiesa, Rusijos žiniasklaida skelbia, kad viceministras pasitraukė pats.

Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavskis, reaguodamas į Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo komentarus apie Čekijos prezidentą, Rusijos diplomatą pavadino klounu ir teigė, kad teroristinės Rusijos Federacijos vadovybė turėtų stoti prieš tribunolą. J. Lipavskis savo „Twitter“ paskyroje parašė, kad „klouno Lavrovo pasisakymai apie mūsų prezidentą Pavelą yra tiesiog juokingi.

Ukrainos pietuose esančio laikinai okupuoto Melitopolio centre ketvirtadienio rytą per sprogdinimą žuvo su rusais bendradarbiavęs policininkas, pranešė žiniasklaida ir ukrainiečių pareigūnas. Vietos leidinio „RIA Melitopol“ pranešime sakoma, kad galingas sprogimas nugriaudėjo maždaug 5 val. 20 minučių. Skelbiama, kad žuvęs policininkas yra Oleksandras Miščenka. Pasak Melitopolio mero Ivano Fedorovo, jis mirė ligoninėje.

Nepaisant beprecedenčių sankcijų Rusijai, jai dar turėtų užtekti pinigų karui Ukrainoje mažiausiai metus, skelbiama „The Washington Post“. Tokią informaciją JAV žurnalistai aptiko nutekintuose JAV žvalgybos dokumentuose. Juose skelbiama, kad aukštas pareigas užimantys Rusijos valdininkai, valstybinės institucijos ir verslas pajuto sankcijų poveikį, tačiau bando prie jų prisitaikyti.

Kremlius trečiadienį perspėjo, kad Rusija gali išplėsti užsienio bendrovių, kurių gali turtas būti laikinai areštuotas, sąrašą, jei Rusijos aktyvai užsienyje būtų „eksproprijuoti“. Tokie komentarai pasirodė po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, patvirtinantį dviejų Vakarų energetikos grupių – Suomijos „Fortum“ ir Vokietijos „Uniper“ – verslo perėmimą Rusijoje ir pagrasino tą patį padaryti kitų įmonių atžvilgiu.

„Google“ žemėlapių paslauga „Google Maps“ atnaujino Ukrainos palydovinius vaizdus. Atnaujintose palydovinėse nuotraukose matyti vieni labiausiai nuo karo nukentėję Ukrainos miestai – Mariupolis, Kyjivo priemiesčiai Buča ir Irpinė. Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka mano, kad palydovinės miesto nuotraukos darytos po 2022 m. kovo vidurio.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas trečiadienį atmetė rinkėjų nuogąstavimus dėl savo amžiaus ir pareiškė, jog jaučiasi gerai siekdamas antros kadencijos, kad galėtų susidoroti su pavojumi, kurį, jo nuomone, Amerikos demokratijai kelia Donaldas Trumpas. „Jaučiuosi gerai ir džiaugiuosi [antros kadencijos] perspektyvomis“, – sakė 80-metis J. Bidenas. Demokratas J. Bidenas antradienį pradėjo savo 2024 metų rinkimų kampaniją, galinčią pasibaigti 2020-ųjų kovos su D. Trumpu pasikartojimu.

Ketvirtadienį, Černobylio katastrofos metinių proga, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su TATENA direktoriumi Rafaeliu Grossi surengė pokalbį, kurio metu aptarė Rusijos dirbtinai sukurtos katastrofos grėsmę Zaporižios atominėje elektrinėje. „Černobylio katastrofos metinės yra būtent ta diena, kai visiems pasaulyje verta priminti, koks trapus yra mūsų saugumas.

Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas trečiadienį Baltuosiuose rūmuose pareiškė, kad taika su Šiaurės Korėja bus pasiekta per jėgą, ir pažadėjo, kad bet koks atsakas į branduolinę ataką apimtų JAV atominius ginklus. „Tvirta taika Korėjos pusiasalyje neįvyks savaime“, – sakė Yoon Suk-yeolas bendroje spaudos konferencijoje su prezidentu Joe Bidenu. „Mes galime pasiekti taiką, remdamiesi didžiulių pajėgų pranašumu, o ne melaginga taika, paremta kitos pusės gera valia“, – sakė jis.

Briuselis palankiai įvertino trečiadienį įvykusį Kinijos vadovo Xi Jinpingo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pokalbį telefonu, kuris, kaip manoma, buvo pirmasis jų pokalbis nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios. „Tai svarbus, seniai pavėluotas, bet pirmas Kinijos žingsnis vykdant savo, kaip Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės, pareigas“, – sakė Europos Komisijos atstovas spaudai Ericas Mameris.

Ukrainai anonsuojant kontrpuolimą, jam ruošiasi Rusija. Rusų pajėgos Zaporižios srityje išdėstė betoninius užtvarus, vadinamus „drakono dantimis“. Tokios pačios betoninės piramidės jau anksčiau buvo statomos ir kitose vietose. Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje: 00:01 | Antrasis „Patriot“ batalionas pradėjo kovinę tarnybą Antrasis priešlėktuvinės raketų sistemos „Patriot“ batalionas pradėjo kovinę tarnybą, rašo UNIAN.

Laikinai okupuotame Kryme iš sandėlio rusai išsivežė įrangą, rašo „Radio Svoboda“. Kaip skelbia minėtas kanalas, remiantis palydovinėmis nuotraukomis matyti, kad rusai ištuštino sandėlį šiaurinėje Krymo dalyje ir ten iškasė griovius. „Matyti, kad 2022 m. spalio mėnesį ir šių metų sausio mėnesį Medvedivkos kaime, Džankojaus rajone, buvo įrangos. Balandžio 25 d. nuotraukoje jos nėra, teigia „Krym.realiji“ ir projekto „Schemes“ žurnalistai“, – rašoma „Radio Svoboda“ pranešime.

JAV žaislų gamintoja „Mattel“ antradienį pristatė naują Barbę, vaizduojančią žmogų su Dauno sindromu, taip siekdama, kad kuo daugiau vaikų galėtų atpažinti save šiose populiariose lėlėse. Naujasis žaislas buvo sukurtas bendradarbiaujant su Nacionaline Downo sindromo draugija (NDSS), nurodė kompanija.

Ateitis su Rusija neįmanoma tol, kol karo nusikaltėliai nebus teisiami, trečiadienį kreipdamasis į Latvijos parlamento narius pareiškė Estijos prezidentas Alaras Karis. Savo kalboje A. Karis pabrėžė Rusijos sukelto karo Ukrainoje žiaurumą, teigdamas, kad ant kortos pastatytas ne tik Ukrainos likimas, bet ir tai, kokiame pasaulyje gyvensime ateityje. Latvija ir Estija daro viską, kad sąjungininkai ir partneriai visada būtų pasirengę padėti Ukrainai, sakė jis.

Chersone rusų snaiperiai nušovė Ukrainos žurnalistą, dirbusį Italijos dienraščiui „Repubblica“, o jo kolega italas buvo sužeistas, trečiadienį pranešė laikraštis, rašo „The Guardian“. „Mūsų korespondentas Corrado Zunino ir jo kolega Bogdanas Bitik šiandien tapo Rusijos snaiperių pasalos aukomis Chersono pakraštyje, pietų Ukrainoje“, – cituojamas minėtas laikraštis. „B. Bitik, deja, neišgyveno ir žuvo, jis paliko žmoną ir sūnų.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas antradienį paskelbė, jog sieks antrosios kadencijos šiame poste. Kritikai abejoja ir dėl prezidento amžiaus, ir dėl galimybių vėl įveikti galvą keliantį Donaldą Trumpą ar bet kurį kitą respublikonų kandidatą. Tuo metu pats J. Bidenas atšauna, kad dar turi nebaigtų reikalų prezidento poste. Situaciją tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Ukrainos prezidentas telefonu kalbėjo su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu. Pokalbis vyko praėjus mėnesiui po Kinijos lyderio susitikimo su Putinu. Po pokalbio Pekinas į Ukrainą žada atsiųsti delegaciją, kuri ieškos būdų užbaigti karą. O ukrainiečiai trečiadienį mini tragiškos Černobylio katastrofos 37-ąsias metines. Tuomet Rusija visam pasauliui melavo, neva nieko baisaus elektrinėje nenutiko – dėl to tūkstančiai žmonių buvo paveikti spinduliuotės.

Kolumbijos prezidentas Gustavo Petro paragino atsistatydinti beveik visą savo ministrų kabinetą, kol vyriausybei sunkiai sekasi Kongrese patvirtinti teisės aktus, trečiadienį naujienų agentūrai AFP pranešė du ministrai.  Pirmasis kairiųjų pažiūrų šalies prezidentas G. Petro dar nepaskelbė šio sprendimo, tačiau antradienį socialiniame tinkle „Twitter“ užsiminė apie vyriausybės permąstymą.

Itin reta ir itin gausi Bengalinių tigriukų vada. Reta ji dar ir todėl, kad tigriukai ne įprastos oranžinės, o baltos spalvos. Sužiūrėti du ar tris – viena. Bet šešis – nelengva užduotis. Dryžuoti kačiukai iš dėžės ropščiasi Zhengzhou zoologijos sode, Kinijos Henanio provincijoje. Tai itin retas vaizdelis. Ir ne tik todėl, kad tigriukai šeši – mat tigrai retai atsiveda tokią didelę ir sveiką vadą.

Norint, jog NATO viršūnių susitikime Vilniuje būtų pasiekti apčiuopiami rezultatai, reikalinga Centrinės ir Rytų Europos šalių vienybė, Bukarešto devyneto (B9) formato gynybos ministrų susitikime Varšuvoje teigė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.  „Mes, Centrinės ir Rytų Europos šalys, puikiai suprantame, kad Rusija kelia ilgalaikę grėsmę. Šiais sudėtingais laikais mūsų šalys turi nuolat stengtis mobilizuoti sąjungininkus ir partnerius.

Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva trečiadienį kritikavo Rusijos invaziją į Ukrainą, bet sakė, kad dabar nėra prasmės kalbėti apie tai, kas šioje situacijoje yra teisus.  Pastaruoju metu Vakaruose daug diskusijų kelia L. I. Lula da Silvos pasisakymai dėl karo Ukrainoje.  „Niekas neabejoja, kad brazilai smerkia Rusijos teritorinį pažeidimą Ukrainoje. Įvyko klaida ir prasidėjo karas“, – sakė jis per oficialų vizitą Ispanijoje.

Rusijos Murmansko srityje užsidegė ir sudužo karinis lėktuvas, skelbia „BBC Russian“. Anot minėto kanalo, apie tai pirmiausia pranešė rusų propagandinės agentūros, tačiau vėliau tai patvirtino ir Rusijos gynybos ministerija. Skelbiama, kad Murmansko srityje sudužo naikintuvas MiG-31. Naikintuvas sudužo atlikdamas mokomąjį skrydį Murmansko srityje, lėktuvas nukrito negyvenamoje vietovėje, sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.

Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas trečiadienį pranešė, kad Kyjivas su Maskva surengė dar vieną apsikeitimą karo belaisviais. Pasak pareigūno, namo į Ukrainą grįžta 44 žmonės: kariai, jūreiviai, pasieniečiai, nacionalinės gvardijos nariai. Jis nurodė, kad namo grįžta ir du civiliai.

Ukrainos pajėgos pirmą kartą parodė, kaip vykdo užduotis su oro gynybos sistema „Patriot“, rašo UNIAN. Pirmosios tokios sistemos šalį pasiekė dar kiek anksčiau balandį. „Šiuolaikinė vakarietiška įranga turi savų ypatumų, tačiau mūsų dangaus gynėjai juos greitai įsisavina ir jau yra pasirengę sunaikinti okupantus!“ – cituojamas Ukrainos karinių oro pajėgų pranešimas.

Europos Komisija (EK) siūlo vaistų reformą, kad vaistų būtų galima lengviau įsigyti ir jie būtų pigesni, teigiama EK atstovybės Lietuvoje pranešime žiniasklaidai. Trečiadienį Europos Komisija pasiūlė pataisyti ES farmacijos srities teisės aktus. Ja siekiama, kad šie aktai taptų aktualesni, lankstesni ir pritaikyti ES gyventojų ir įmonių poreikiams. Pataisius teisės aktus, vaistų bus daugiau, jų bus galima lengviau įsigyti ir jie bus pigesni.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį sakė, kad gydytojams rekomendavus dėl žarnyno infekcijos atšaukia kelis suplanuotus rinkimų kampanijos renginius. Mažiau nei po trijų savaičių Turkijoje turi įvykti rinkimai, daugelio laikomi svarbiausiais nuo Osmanų imperijos laikų. Trečiadienį R. T. Erdoganas buvo suplanavęs tris renginius centrinėse provincijose.  Paskelbta, kad R. T. Erdoganą juose pakeis Turkijos viceprezidentas Fuatas Oktay.

Ukrainoje veikiantis Rusijos savanorių korpusas, kurį sudaro prieš Rusijos agresiją kaimyninėje šalyje kovojantys rusai, paskelbė, kad prieš kelias savaites jų padalinys pateko į artilerijos pabūklų apšaudymą, kurio metu keli kariai buvo sužeisti, o vienas žuvo.

Kipro sostinėje Nikosijoje balandžio 26-ąją užsiliepsnojo Rusijos kultūros ir mokslo centras. Rusijos atstovų teigimu, pastatas galėjo būti padegtas. Liudininkų, kuriuos cituoja Rusijos naujienų agentūra TASS teigimu, į pastatą kažkas švystelėjo Molotovo kokteilį. „Buvo du stiprūs sprogimo garsai, dega siena ir stogas, – cituojama centro vadovė Alina Radčenka. – Žmonės evakuoti. Policija apsupo pastatą, įvykio vietoje dirba gaisrinės mašinos.

Kinijos lyderis Xi Jinpingas pakalbėjo telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, skelbia Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“, remiantis Kinijos centrinės televizijos pranešimu. Vėliau šią informaciją patvirtino ir V. Zelenskio administracija. Tai buvo pirmas šių lyderių pokalbis nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios. „Turėjau ilgą ir turiningą pokalbį telefonu su [Kinijos] prezidentu Xi Jinpingu.