Užsienis

Rusijoje paviešintas V. Putino aplinkos žmogaus, milijardieriaus Romano Trocenkos ir verslininko Nikolajaus Matuševskio pokalbis, kuriame pirmasis negailėjo karčių žodžių šalies valdžiai ir vadino juos „kvailiais“. Pašnekovai aptaria karą Ukrainoje ir pasitraukimą iš Rusijos, kritikuoja šalies valdžią.

Tą pačią dieną, kai JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė, kad sieks antros kadencijos šiame poste, jo viceprezidentė iškėlė abortus kaip pagrindinį 2024-ųjų rinkimų kampanijos klausimą.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė visiškai nepritariantis nuomonei tų, kurie tiki, kad Ukrainos artimiausiu metu laukia lemiamas mūšis, o jei Ukrainos pajėgos neparodys tinkamo rezultato, tada konflikto sprendimo teks ieškoti kitoje plotmėje. Tai jis pasakė interviu CNN. „Tai iš esmės neteisinga ir klaidina. Tokia logika yra karo aukų ir ukrainiečių bei sąjungininkų, padedančių apsaugoti mūsų šalį, pastangų išdavystė“, – sakė D. Kuleba.

Nutekinti dokumentai rodo, kad Ukraina karo metinių proga norėjo smogti masyvų smūgį Maskvai, tačiau „atidėjo savo planus amerikiečiams paprašius“. Kiek toks scenarijus buvo realus? Pasaulio įvykius ir procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Garsus Kremliaus kritikas ir populiarus buvęs meras Jevgenijus Roizmanas trečiadienį stojo prieš teismą dėl kaltinimų „diskreditavus“ Rusijos kariuomenę dėl puolimo Ukrainoje. 60-metis J. Roizmanas 2013–2018 metais buvo Jekaterinburgo meras ir yra vienas iš paskutinių Rusijoje vis dar esančių ir už grotų nepasiųstų opozicijos veikėjų. Jis teisiamas už komentarus apie Maskvos karinę invaziją Ukrainoje viename vaizdo įraše „YouTube“ platformoje. „Normali nuotaika, aš juk viską suprantu.

Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui pasidarė bloga tiesioginiame eteryje, bendraujant su žurnalistais. Dėl staiga pablogėjusios sveikatos būklės televizija buvo priversta nutraukti transliaciją. Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas dalyvavo rinkiminėje pokalbių laidoje su televizijų „Kanal 7“ ir „Ulke TV“ žurnalistais, kuomet jam staiga pasidarė bloga.

Rusijos diplomatijos vadovas antradienį pareiškė, kad Europos Sąjunga „rekordiškai sparčiai militarizuojasi“ ir, jo žodžiais tariant, agresyviai siekia sulaikyti jo šalį. Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas spaudos konferencijoje pareiškė neabejojantis, kad dabar tarp ES ir NATO yra labai mažas skirtumas.

Rusija planavo priešintis NATO pajėgų plėtrai Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse, stabdyti jų elektros tinklų sinchronizaciją su Vakarų Europa, rodo slapti Kremliaus dokumentai. Pagrindines juose esančias ambicijas trečiadienį paskelbė nacionalinis transliuotojas LRT ir kelios kitos užsienio žiniasklaidos priemonės. Dokumentus parengė Tarpregioninių ir kultūrinių ryšių valdyba, tiesiogiai pavaldi Rusijos prezidento Vladimiro Putino administracijai.

Vokietija praneša tarptautinėje oro erdvėje perėmusi tris Rusijos karinius lėktuvus. Vokietijos ir Didžiosios Britanijos pajėgos atpažino du naikintuvus „Su-27“ ir vieną „Il-20“, pranešė Vokietijos oro pajėgos, socialiniame tinkle „Twitter“ pridėdamos keletą vaizdų, nufotografuotų skrydžio viduryje. „Perimta žvalgymo orlaivių. Vokiečių ir britų [naikintuvai] „Eurofighter“ buvo įspėti identifikuoti tris karinius orlaivius.

Norvegijos užsienio reikalų ministerija antradienį išreiškė susierzinimą dėl to, kad Švedija iškart nepranešė apie Norvegijos teritorijoje sudužusią tiriamąją raketą. Incidentas sukėlė retą dviejų kaimynių ginčą. Iš Kirunoje Švedijos šiaurėje esančio raketų poligono ir tyrimų centro „Esrange“ anksti pirmadienį paleista raketa rėžėsi į kalno šlaitą Norvegijos šiaurinėje Molselvo savivaldybėje, maždaug už 10 km nuo artimiausios gyvenvietės.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pirmadienį nedalyvavo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje, nes „nenorėjo klausytis posėdžiui pirmininkavusio Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo melo“. Apie tai rašo Vokietijos leidinys „Bild“, remdamasis šaltiniais Vokietijos diplomatiniuose sluoksniuose.

Rusijos Sosvos gyvenvietėje, Sverdlovsko srityje kilo milžiniškas gaisras. Vietos žiniasklaida, cituodama Rusijos greitosios medicinos pagalbą, skelbia, kad kaime, kur sudegė 92 pastatai, nuo gaisro buvo išgelbėta apie 1,2 tūkst. namų. Tikrindami griuvėsius, gelbėtojai rado vieną žuvusįjį.  Ugniagesiams pavyko gaisrą lokalizuoti 9 tūkst. kvadratinių metrų plote. Dėl gaisro Sverdlovsko srityje įvesta nepaprastoji padėtis.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau pradėjo ilgai lauktą kontrpuolimą. Operacija vyksta lėtai, bet stabiliai, sako Ukrainos pietų pajėgų atstovė Natalija Humeniuk. Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje: 23:59 | Cavoli: Ukraina yra geroje padėtyje kontrpuolimui Ukrainiečiai yra „geroje padėtyje“ kontrpuolimui prieš Rusijos kariuomenę, trečiadienį Kongreso komitetui sakė JAV kariuomenės vadas Europoje generolas Christopheris Cavoli, rašo CNN.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas dalyvaus gegužės 19–21 dienomis Hirošimoje, Japonijoje vyksiančiame Didžiojo septyneto (G-7) lyderių susitikime, antradienį pranešė Baltieji rūmai.

Rusija turi pralaimėti, nes kitaip pralaimės pasaulis, antradienį vakare kreipdamasis į ukrainiečius pareiškė jų prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „Ukrinform“. „Rusiją galima sustabdyti. Tai yra bendras interesas. Ją galima sustabdyti mūsų karių galia fronto linijoje. Mūsų ginklais – ir ukrainietiškais, ir tais, kuriuos gauname iš partnerių. Teisės galia, t. y. sankcijomis, kurias reikia nuolat stiprinti, taip pat mūsų bendru darbu siekiant teisingumo“, – cituojamas jis.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas neigia teiginius, kad Vladimiras Putinas slepiasi bunkeryje ir naudojasi savo antrininkais, rašo „Sky news“. D. Peskovas melu pavadino teiginius, kad V. Putinas didžiąją laiko dalį leidžia slėpdamasis bunkeryje ir turi dublerių. „Tikriausiai girdėjote, kad jis turi labai daug dublerių, kurie dirba vietoj jo, kol jis sėdi bunkeryje“, – per spaudos konferenciją sakė jis. „Dar vienas melas“, – tikina D. Peskovas.

Joe Bidenui antradienį paskelbus apie sprendimą siekti antrosios kadencijos JAV prezidento poste, buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas JAV valstybės vadovą pavadino „pašėliškai narsiu seniu“. „Bidenas visgi apsisprendė. Pašėliškai narsus senis“, – parašė D. Medvedevas platformoje „Telegram“ apie 80-metį JAV lyderį.

Rusofašistai paleido dvi raketas į muziejų Charkivo srityje. Gelbėtojai iš po nuolaužų traukia žmones. Deja, visų išgelbėti nepavyksta. Pranešama, kad žuvo sprogimo epicentre buvusios muziejaus darbuotojos. O tikrame mūšio lauke okupantai sulėtėjo – beveik niekur nepuola, tik Bachmute. Ir Vakarų šalys, ir Kyjivas pastebi, kad rusai perėjo prie gynybos ir laukia žadėto ukrainiečių kontrpuolimo.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas paskelbė, kad bandys kitais metais vyksiančiuose rinkimuose būti perrinktas dar vienai kadencijai. Jis žada užbaigti pradėtus darbus. Vis dėlto nemaža dalis amerikiečių abejoja, ar Bidenui per kitą kadenciją pavyks ką nors nuveikti. Mat jam jau dabar yra 80 metų. Bidenas, vyriausias prezidentas šalies istorijoje, jau ne kartą parodė, kad amžius išties kartais pakiša koją – kartais jam būna sunku rišliai kalbėti, o lipant laiptais susipina kojos.

Aliaskos valstijos kino teatro kameros užfiksavo neįprastą reginį – į pastatą įžengė briedis. Jokios žalios miško gyvūnas nepridarė. Tik suvalgė ant prekystalio buvusius spragėsius ir išėjo savais keliais. Į kino teatrą Kenai mieste, Aliaskos valstijoje, įžengia neįprastas lankytojas. Pažiūrėti filmą nusprendė miško karalius briedis. Vis tik jį labiau sugundo ne kino teatro repertuaras, o ant prekystalio gulintys spragėsiai.

Su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen Čekijoje susitikęs Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas teigė besitikintis, kad NATO viršūnių susitikime Vilniuje bus numatytas aiškus Ukrainos įstojimo į NATO terminas, o derybos dėl šalies narystės Europos Sąjungoje (ES) prasidėtų dar šiemet. „Ukraina labai tikisi, kad derybos dėl mūsų visateisės narystės ES prasidės šiais metais. Ukraina turi didelių lūkesčių dėl NATO viršūnių susitikimo Vilniuje.

Ukraina antradienį sakė iš Sudano į Egiptą evakavusi 138 žmones, įskaitant 87 savo piliečius. Pranešimas pasirodė Sudane po kruvinų kovų įsigaliojus ugnies nutraukimui. „Iš viso išgelbėti 138 piliečiai... Visi evakuotieji yra Egipte, saugūs“, – per platformą „Telegram“ paskelbė Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos direkcija. Antradienį Sudane oficialiai įsigaliojo ugnies nutraukimas 72 valandoms, kuriam tarpininkavo JAV.

Rusijos pajėgos Ukrainos pietryčiuose esančioje Zaporižioje užsikrėtė juodlige, praneša Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas, rašo UNIAN. Anot jo, užsikrėsti okupantų kariai galėjo kasdami tranšėjas. „Užpuolikai kasė tranšėjas, netyčia iškasė kapavietę ir užsikrėtė juodlige. Ne, tai ne epizodas iš siaubo filmo – tai realybė“, – cituojamas meras. I. Fiodorovo teigimu, vienas okupantų dalinys dabar yra karantine. Juodligė yra ūmi užkrečiamoji žmonių ir gyvulių liga.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu antradienį surengė keturšales derybas, kuriomis siekiama normalizuoti Ankaros ir Damasko ryšius, nutrūkusius 2011 metais prasidėjus Sirijos pilietiniam karui. „Buvo aptarti praktiniai veiksmai saugumo stiprinimo Sirijos Arabų Respublikoje bei Sirijos ir Turkijos santykių normalizavimo srityje“, – pranešė Rusijos gynybos ministerija. S. Šoigu, kuris priėmė kolegas iš Sirijos, Turkijos ir Irano, taip pat surengė keletą dvišalių derybų.

Ištikimas Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino sąjungininkas, buvęs šalies prezidentas Dmitrijus Medvedevas pažėrė naujų grasinimų, praneša „Sky news“. Šįkart jis pareiškė, kad netrukus gali kilti Trečiasis pasaulinis karas. „Negaliu pasakyti, koks gali būti paskutinis lašas, kas gali išprovokuoti, bet kada nors tai gali įvykti“, – cituojamas jis.

Švedija išsiunčia iš šalies penkis Rusijos diplomatus, antradienį pranešė šalies diplomatijos vadovas. Užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas sakė, kad „jų veikla mūsų teritorijoje buvo nesuderinama su jų, kaip diplomatų, statusu“. URM nenurodė, kokia tai veikla. Rusijos ambasadorius Švedijoje Viktoras Tatarincevas atsisakė komentuoti šiuo klausimu. Prieš metus Švedija išsiuntė tris Rusijos ambasados darbuotojus, kai kelios kitos šalys irgi išsiuntė rusų diplomatų.

Rusijos tenisininkė Vitalija Djačenko viešai pasiskundė dėl lenkų oro linijų atsisakymo registruoti ją skrydžiui. Moters teigimu, LOT neleido jos registruoti kovo 24-osios skrydžiui į Nicą dėl pateikto rusiško paso. Dėl to 250-ajai pasaulio raketei teko 18 valandų praleisti Kairo oro uoste. Tenisininkės teigimu, ji skrido į turnyrą Korsikoje ir dėl pavėlavimo jį praleido. „Ar iš tiesų tai padeda pagerinti pasaulinę situaciją?“ – ciniškai klausė savo „Instagram“ paskyroje ji.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) antradienį perspėjo, kad konflikto krečiamame Sudane kovotojai užėmė centrinę viešąją laboratoriją, kurioje laikomi ligų, įskaitant poliomielitą ir tymus, mėginiai, todėl susidarė labai pavojinga padėtis. „Vienai iš kovojančių pusių užėmus centrinę visuomenės sveikatos laboratoriją, kyla didžiulis biologinis pavojus“, – vaizdo ryšiu Ženevoje žurnalistams sakė PSO atstovas Sudane Nima Saeedas Abidas.

Osle antradienį prasidėjo ruso, kuris teigia dezertyravęs iš Rusijos privačios karinės samdinių bendrovės „Wagner“, teismas dėl muštynių Norvegijos sostinės centre. Smėlio spalvos marškinius ir kelnes vilkėjęs Andrejus Medvedevas padarė kaltės pripažinimo pareiškimą dėl dalyvavimo vasarį prie vieno baro įvykusiose muštynėse ir pasipriešinimo sulaikymui, taip pat dėl pneumatinio šautuvo nešiojimosi per atskirą incidentą trimis savaitėmis vėliau.

Remiantis nutekintais Pentagono dokumentais ir šaltiniais NATO karinėje vadovybėje autoritetingas leidinys „The New York Times“ skelbia apie numatomą Ukrainos kontrpuolimo laiką. Tikimasi, kad ukrainiečiai bus pasirengę atsiimti okupuotas teritorijas jau gegužės mėnesį. Tačiau, anot leidinio, be reikšmingų pergalių Vakarų palaikymas Ukrainai gali susilpnėti, o Kyjivas gali susidurti su vis augančiu spaudimu pradėti „rimtas taikos derybas“, kad konfliktas būtų užbaigtas ar įšaldytas.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas antradienį paskelbė, jog sieks antrosios kadencijos, ir pradės įnirtingą naują rinkimų kampaniją bei galimą atsakomąją kovą su Donaldu Trumpu. Demokratas paskelbė vaizdo pranešimą, kaip ir lygiai prieš ketverius metus, kai pranešė apie savo kandidatavimą 2020 metų rinkimuose, kuriuose galiausiai nugalėjo Donaldą Trumpą. Jo amžius (80 metų) yra rekordinis JAV prezidento rinkimų kampanijoms.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas per pirmadienį Niujorke įvykusį susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu pasiūlė kelią į priekį dėl Ukrainos grūdų eksporto pratęsimo. A. Guterresas įteikė S. Lavrovui laišką Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kuriame išdėstė siūlomą kelią į priekį siekiant šio susitarimo patobulinimo, pratęsimo ir išplėtimo, sakoma generalinio sekretoriaus atstovo pareiškime.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad sąjungininkai Ukrainai turėtų suteikti visą reikiamą karinę pagalbą, įskaitant ginklus, net jei tai reikštų „raudonų linijų“ peržengimą. „Man labai aišku, kad turime peržengti visas raudonas linijas. Priešingu atveju švaistome laiką. Žmonės žudomi ir kankinami kiekvieną dieną. Vaikų trėmimas – įprastas dalykas, kaip ir infrastruktūros bombardavimas.  Ilgai dvejojome dėl tam tikrų sprendimų priėmimo.

Laiminga karo Ukrainoje baigtis įmanoma tik tuo atveju, jei Rusija suskils „į mažesnes ir mažiau galingas šalis“. Tai pirmadienį paskelbė Estijos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas leitenantas Martinas Heremas, praneša „Bloomberg“. Pasak generolo M. Heremo, kitų būdų taikiai išspręsti Rusijos Federacijos ginkluotos agresijos Ukrainoje klausimą nėra. „Nėra nieko, kas galėtų lemti taikų susitarimą Ukrainoje, išskyrus Rusijos suskaidymą į mažesnes ir mažiau galingas šalis.

Rusijos užsienio reikalų ministerija antradienį iškvietė Moldovos ambasadorių Lilianą Darii ir pareiškė jam protestą dėl Maskvos nedraugiškais vadinamų Kišiniovo žingsnių. L. Darii įteikta nota, informuojant, kad atsakydama į Moldovos balandžio 19-osios sprendimą paskelbti nepageidaujamu asmeniu vieną Rusijos ambasados Kišiniove darbuotoją, Maskva išvaro vieną moldavų ambasados darbuotoją, sakoma rusų URM tinklalapyje paskelbtame pranešime.

Turkijos 21 provincijoje, įskaitant kurdų daugumos gyvenamą Dijarbakyrą, antradienį dėl įtariamų ryšių su terorizmu sulaikyta 110 žmonių, naujienų agentūrai AFP pranešė šaltiniai policijoje.  Šaltiniai šiuos masinius reidus pavadino kovos su terorizmu operacija.  Turkijos nacionalinis transliuotojas TRT pranešė, kad policija sulaikė asmenis, kurie įtariami neteisėtos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) finansavimu ir tuo, kad į šią grupuotę verbavo naujus narius.

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas pirmadienį, lankydamasi Ukrainos Žytomyro mieste, išsakė savo viltį, kad dar šiemet gali prasidėti derybos su Kyjivu dėl narystės Europos Sąjungoje.  K. Kallas susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu metu teigė, kad šalis privalo dėti visas pastangas, siekdama įgyvendinti narystės ES standartus.  „Tai bus sunkus procesas, o reikalavimai turi būti įvykdyti 100 procentų“, – teigė premjerė.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas antradienį turi paskelbti, jog sieks antrosios kadencijos, ir pradėti įnirtingą naują rinkimų kampaniją bei galimą atsakomąją kovą su Donaldu Trumpu. „Sekite naujienas“, – pirmadienį Baltuosiuose rūmuose žurnalistams sakė 80 metų J. Bidenas. Jo amžius yra rekordinis JAV prezidento rinkimų kampanijoms.

Rusams apšaudžius Ukrainos Charkivo sritį žuvo du žmonės, antradienį pranešė pareigūnai. Anksčiau skelbta apie vieną žuvusiąją – muziejaus darbuotoją. Taip pat pranešta, kad sužeista 10 žmonių. Charkivo srities administracijos vadovas Olehas Synjehubovas platformoje „Telegram“ parašė: „Naršydami po Kupjanske esančio muziejaus pastato, į kurį šį rytą pataikė Rusijos raketa S-300, griuvėsius, gelbėtojai rado antros moters kūną.

Viena ištikimiausių Rusijos propagandisčių Margarita Simonian nusprendė viešai patvirtinti, kad Vladimiro Putino atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo sūnus tarnavo „Wagner“ gretose kare Ukrainoje. Tačiau savo pareiškimu ji sukėlė tik dar didesnių abejonių. „Žinau, kad Saša, Peskovo sūnus, išvyko ten tarnauti su visišku palaiminimu ir, tam tikra prasme, netgi Peskovo paskatinimu. Tai sukelia daug klausimų. Ir jis atsako į daugybę klausimų“, – per Rusijos televiziją kalbėjo M. Simonian.

Ukrainos partizaninio judėjimo „Ateš“ nariai susprogdino rusų kontrolės postą prie Oleškų kaimo okupuotoje Chersono srities dalyje. „Laikinai okupuotoje Chersono srities teritorijoje partizanai iš judėjimo „Ateš“ atliko sėkmingą operaciją. Visų pirma, pirmadienio vakarą, balandžio 24 d., netoli Oleškų buvo susprogdintas kontrolės punktas prie karinės infrastruktūros objekto“, – praneša Ukrainos nacionalinės rezistencijos centras. Pranešama, kad partizanai detonavo savadarbius sprogmenis.

Rusijoje, Volgogrado srityje, sudužo greitosios medicinos pagalbos sraigtasparnis. Per incidentą žuvo pilotas. Apie tai skelbia Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS, cituodama regionines pagalbos tarnybas. Pasak leidinio, sraigtasparnis sudužo grįždamas į bazę. Sraigtasparnyje keleivių nebuvo, pilotas žuvo vietoje. Sraigtasparnis, pirminiais duomenimis, skrido į Jerzovkos kaimą. Vėlų pirmadienio vakarą prietaisas dingo iš radaro.

Ukrainos narystė NATO yra neišvengiama, sako šalies užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. Anot jo, šiuo metu pateikiami argumentai prieš Ukrainos narystę Aljanse yra silpni ir šalys pagaliau turėtų nustoti jų ieškoti. Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje: 23:53 | Rusai smogė Dniepro sričiai Rusijos pajėgos antradienio vakarą artilerija atakavo Dniepro srityje esančius Nikopolio ir Marhanecio miestus, rašo „Ukrinform“. Atakos metu buvo sužeistos dvi 64 ir 77 metų amžiaus moterys.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad kariaujantys Sudano generolai susitarė nuo antradienio (1 val. Lietuvos laiku) nutraukti ugnį trims dienoms po to, kai ankstesni bandymai sustabdyti konfliktą greitai žlugo.

JAV ambasadorė prie JT Linda Thomas-Greenfield Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pirmadienį tiesiogiai paprašė paleisti suimtą JAV žurnalistą ir buvusį JAV jūrų pėstininką. L. Thomas-Greenfield tai pareiškė per JT Saugumo Tarybos posėdį organizacijos būstinėje Niujorke, kuriam pirmininkavo S. Lavrovas. „Raginu jus ... nedelsiant paleisti Paulą Whelaną ir Evaną Gershkovichą, leisti Paului ir Evanui grįžti namo.

Šį pavasarį Nepalas išdavė rekordiškai daug leidimų – 454 – kopti į Everesto kalną, pirmadienį pranešė pareigūnai, praėjus ketveriems metams po to, kai aukščiausioje pasaulio viršukalnėje dėl spūsties žuvo mažiausiai keturi žmonės. „Tai didžiausias skaičius leidimų kopti į Everesto kalną, kiek tik departamentas yra išdavęs“, – naujienų agentūrai AFP sakė turizmo departamento atstovas Bigyanas Koirala (Bigjanas Koirala) ir pridūrė, kad šis skaičius gali dar didėti.

JAV Nacionalinės saugumo tarybos strateginių ryšių koordinatorius Johnas Kirby įspėjo, kad Rusija gali ryžtis naujai atakai, o smūgiai gali būti suduoti į kelias skirtingas kryptis, tačiau tam yra laukiama tinkamų oro sąlygų, rašo UNIAN. „Mes žinome, kad pavasarį, kai pagerėja oras, o jos pradeda gerėti, galite tikėtis, kad rusai pradės puolimą kai kuriose teritorijose. Ir mes tiksliai nežinome kur ir kada jie tai darytis, tačiau mes norime užtikrinti, kad ukrainiečiai pasirengtų gynybai.

Rusijos laivai per Kaspijos jūrą iš Irano gabena didelius kiekius artilerijos sviedinių ir kitos amunicijos, rašo UNIAN, remdamasi „The Wall Street Journal“ surinkta informacija. Surinkti oficialūs duomenys atskleidė, kad per pastaruosius šešis mėnesius rusų krovininiai laivai iš viso į Rusiją iš Irano pargabeno daugiau kaip 300 tūkst. artilerijos sviedinių ir milijoną amunicijos.

Dauguma britų nori išsaugoti monarchiją, bet karaliui Karoliui III trūksta jaunimo paramos, rodo pirmadienį paskelbti naujos apklausos rezultatai. Likus mažiau nei dviem savaitėms iki Charleso III karūnacijos paskelbta, kad 58 proc. respondentų pritaria monarchijos išsaugojimui, o 26 proc. teikia pirmenybę renkamam vyriausybės vadovui. 16 proc. sociologinių tyrimų agentūros „YouGov“ apklausos dalyvių nurodė nežinantys, kaip atsakyti.