Užsienis

Ukrainiečiai pripažįsta mūšio lauke patiriantys milžiniškų nuostolių ir skelbia, kad Rusija Severodonecke artilerijos ugnimi šluoja ir juos, ir savus karius, kad tik užimtų miestą. Tuo metu Rusija pranešė Baltijos jūroje pradėjusi didelio masto karines laivyno pratybas ir žada netrukus pati eksportuoti iš Ukrainos grūdus per okupuotus ir užblokuotus uostus. Kremliaus pakalikai Ukrainoje net neslepia tai jau darantys – dalis grūdų per Krymą keliauja ne kur kitur, o į Turkiją.

Švedijos pakrančių sargyba ketvirtadienį pranešė, kad prie šalies krantų Baltijos jūroje aptiko didžiulį nežinomos medžiagos išsiliejimą. Tikriausiai išsiliejo tam tikras biokuras, pridūrė tarnyba. 77 kvadratinių kilometrų plotą Švedijos ir Suomijos vandenyse užimantis išsiliejimas buvo aptiktas trečiadienį Botnijos įlankoje.

Rusija ketvirtadienį pareiškė esanti pasirengusi tarpininkauti sudarant taikos sutartį tarp Azerbaidžano ir Armėnijos, į Ukrainą įsiveržusiai Maskvai siekiant atkurti savo įtaką pasaulinėje arenoje. Rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį Jerevane derėjosi su Armėnijos kolega ir dar kartą patvirtino, kad Maskva pasirengusi surengti derybas dėl sutarties po 2020 metais įsiplieskusio karo dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono.

Savarankiškai pasiskelbusios prorusiškos Donecko liaudies respublikos teismas užsienio kariškius, kurie kovojo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pusėje, nuteisė mirties bausme, rašo „The Guardian“. Mirties bausme buvo nuteisti du britai ir vienas Maroko pilietis. Jie buvo suimti kovojantys Ukrainos kariuomenės gretose Mariupolyje, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.

Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi ketvirtadienį pasiūlė parengti ir patvirtinti visą ES apimančią schemą, skirtą apsaugoti piliečius nuo didesnių energijos sąnaudų, kurias augina Rusijos invazija į Ukrainą. „Turime apsvarstyti galimybę pakartoti kai kurias bendras priemones, kurios padėjo mums greitai atsigauti po pandemijos“, – teigė M. Draghi delegatams, susirinkusiems Paryžiuje į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) posėdį.

Izraelio okupuotame Vakarų Krante ketvirtadienį mirė Izraelio karių į pilvą pašautas palestinietis, apie dar vieną kraujo praliejimo atvejį šioje teritorijoje pranešė palestiniečių Sveikatos apsaugos ministerija. Pasak ministerijos, 27 metų Mahmudas Fayezas Abu Ayhouras žuvo Chalchulyje, į šiaurę nuo Hibrono. Izraelio kariuomenė naujienų agentūrai AFP sakė tirianti įvykio aplinkybes. Raudonasis Kryžius anksčiau pranešė, kad per neramumus Chalchulyje buvo sužeisti keli žmonės.

Rusijos automobilių gamintojai „AvtoVAZ“ padirbo vieną dieną, išleido bandomąjį naują modelį su minimaliu Vakarų technologijų kiekiu ir vėl paskelbė prastovas dėl komplektavimo detalių trūkumo. „AvtoVAZ“ darbuotojų profsąjunga pranešė, kad prastovos numatomos birželio 14-17 dienomis, pranešama „Kommersant“. Gamykla negali atnaujinti darbo įprastu režimu jau nuo balandžio pabaigos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis palygino Rusijos invaziją į Ukrainą su pasaulinę pandemiją sukėlusiu Covid-19, o ginklus bei sankcijas Rusijai pavadino vakcina, rašo „The Guardian“. Apie tai V. Zelenskis kalbėjo „Time“ renginyje, skirtame 100 įtakingiausių žmonių pagerbti.

Lenkija ketvirtadienį pranešė, kad panaikins pasienyje su Baltarusija paskelbtą draudžiamąją zoną, bet ir toliau statys tvorą palei sieną, kad į šalį negalėtų patekti neteisėti migrantai. Pernai Varšuva nustatė pasienyje maždaug 400 km ilgio ir 3 km pločio ruožą, kur draudžiama lankytis be leidimo, įskaitant visus migrantus, humanitarinių organizacijų darbuotojus ir žurnalistus.

Tyrėjai bando suprasti „painius“ vyro, kuris per galimai tyčinę ataką Berlyne įsirėžė į mokinių grupę, pareiškimus, ketvirtadienį pranešė miesto merė. Per incidentą, įvykusį trečiadienį populiarioje prekybos gatvėje sostinės centre žuvo viena moteris – mokytoja iš Vidurio Vokietijos. Bet to, šeši žmonės patyrė gyvybei pavojingų sužalojimų, o dar trys buvo sunkiai sužeisti.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ketvirtadienį pareiškė, kad bet kokie bandymai primesti Ukrainai „blogą taiką“, suteikiant teritorinių nuolaidų Rusijai, būtų „morališkai atgrasūs“. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „galėtų ir toliau sukioti peilį žaizdoje, krokodilas paprasčiausiai galėtų sugrįžti, kad gautų daugiau, ir sakyti, kad jo agresija ir smurtas pasiteisino“, sakė B. Johnsonas.

Turkijos prezidentas ketvirtadienį pareiškė, jog tikisi, kad Ankaros sąjungininkai „supras ir gerbs“ jos sprendimą surengti operaciją prieš kurdų kovotojus Sirijos šiaurėje, Vašingtonui pasmerkus planuojamą puolimą.

Dešimtys teisių gynimo grupių trečiadienį paragino Jungtinių Tautų vyriausiąją žmogaus teisių komisarę Michelle Bachelet atsistatydinti ir tvirtino, kad ji praėjusį mėnesį lankydamasi Kinijoje „baltino“ Pekino „žiaurius nusikaltimus“. Daugiau kaip 230 grupių, tarp jų uigūrų, tibetiečių ir honkongiečių teises ginančios organizacijos, pasirašė bendrą pareiškimą ir jame ragina „Jungtinių Tautų vyriausiąją žmogaus teisių komisarę tuojau pat atsistatydinti“. Pasirašiusios grupės, tarp kurių yr...

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario gale visoje Europoje užregistruota beveik 5 mln. ukrainiečių pabėgėlių, ketvirtadienį pranešė Jungtinės Tautos.

Ukrainos karo ekspertas Olegas Ždanovas teigia, kad fronte Rytų Ukrainoje matyti Rusijos kariuomenės judėjimo pokyčiai, nes Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iškėlė užduotį iki birželio 10 dienos užimti Severodonecką – miestą Luhansko srityje. „Situacija fronte keičiasi labai greitai. Zaporižios kryptimi priešas telkė karių grupę, galvojome, kad iš ten jis tęs puolimo operacijas Zaporižios arba Kramatorsko link.

Rusijos Dūmos deputatas Adamas Delimchanovas, anksčiau apdovanotas Rusijos prezidento Vladimiro Putino už dalyvavimą kare prieš Ukrainą, tikisi jo pabaigos iki šių metų galo. „Tikimės (karo pabaigos iki metų galo). Aš manau, kad daugiau nesitęs. Pabaiga, akivaizdu, ankstyva, mano manymu. <...> Aš esu tikras, kad visam tam bus galas, ir tam yra visi požymiai“, – „RIA Novosti“ aiškino jis.

Iranas nuims 27 stebėjimo kameras, įtaisytas jo branduoliniuose objektuose,  ketvirtadienį pranešė Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi. Šį žingsnį jis pavadino „rimtu iššūkiu“ agentūros darbui šalyje. „Mus informavo, kad 27 kameros... yra nuimamos Irane“, – sakė jis žurnalistams. „Tai, žinoma, meta rimtą iššūkį mūsų galimybei toliau ten dirbti“, – pridūrė R. Grossi.

Sankcijos, įvestos Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą, naikina daugiau nei dešimtmetį ekonominės pažangos ir tris dešimtmečius integracijos su Vakarais, rodo trečiadienį paskelbti analizės rezultatai. Visgi Tarptautinių finansų instituto (IIF) ekonomistai perspėja, kad poveikis vis dar yra „neapibrėžtas“, nes įvedama vis daugiau sankcijų, o Rusija gali imtis atsakomųjų veiksmų, ypač energetikos srityje.

Irane sugriuvus pastatui žuvo du žmonės ir keturi buvo sužeisti, ketvirtadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Incidentas įvyko praėjus dviem savaitėms po to, kai daugiaaukščio pastato griūtis nusinešė 43 gyvybes ir išprovokavo įtūžusių žmonių protestus. Vėliausias incidentas Kermanšaho provincijos Pavės apygardos Nosudo mieste įvyko, kaip manoma, dėl dujų nuotėkio trijų aukštų name, cituodama Pavės gubernatorių pranešė naujienų agentūra IRNA.

Socialiniuose tinkluose plinta ukrainiečių kario žodžiai, kuriuose jis ragina ukrainiečius daryti viską, kad laimėtų karą, o tai būtina padaryti dėl vaikų ateities.  95-osios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro desantininkų brigados pareigūnas Jurijus Kochevenka vaizdo įraše paaiškino, kodėl ukrainiečiai privalo laimėti dabar, kad šis karas daugiau nebesitęstų ir neliktų tarsi palikimas ateities kartoms.

Latvijoje viešinti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ketvirtadienį pareiškė, kad į šiuolaikinę Baltarusiją sugrįžo diktatoriaus Josifo Stalino laikų teroras. Kalbėdama Latvijos Saeimoje (parlamente) ji prisiminė, kad Latvija buvo antra šalis po Lietuvos įvedusi sankcijas autoritarinio šalies lyderio Aliaksandro Lukašenkos režimui. S. Cichanouskaja pabrėžė, kad baltarusiai niekada neužmirš latvių pagalbos.

Šiuo metu Melitopolyje aktyviai išvežami okupantų lavonai, kurie buvo likviduoti mūšių Pologų-Guliaipolia kryptimi, skelbiama Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos pranešime. Anot ukrainiečių žvalgybos informacijos, laikinai okupuotame Melitopolyje okupantų administracijos atstovai ieško papildomų šaldymo kamerų ir pramoninių šaldytuvų, kad būtų kur saugoti nužudytus rusų karius.

Rusijos karinės pajėgos, kaip teigia jų kariai, aptarė būdą „išminuoti“ Mariupolį per minų laukus paleidžiant į nelaisvę paimtus ukrainiečius. Jie tai vadina „išminavimu natūraliu būdu“. Apie šiuos Rusijos pajėgų svarstymus Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) sužinojo per nutekintus telefono pokalbius.

Ispanijos pietuose ketvirtadienį buvo mobilizuota beveik tūkstantis ugniagesių, karių ir pagalbinių darbuotojų, kovojant su miško gaisru, privertusiu valdžią evakuoti beveik 2 tūkst. žmonių, ir tvyrant susirūpinimui, kad dėl karštų orų liepsnos gali dar labiau išplisti. Avarinės tarnybos lenktyniavo su laiku sausame, kalvotame Andalūzijos rajone, Ispanijos meteorologijos agentūrai AEMET perspėjus, kad šalį gali užklupti karščio banga.

Dešimtys Rusijos karinių jūrų pajėgų laivų ketvirtadienį dalyvauja pratybose Baltijos jūroje, Švedijai ir Suomijai neseniai pateikus paraiškas įstoti į NATO. Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad Baltijos laivyno laivai „atliks mokomąsias laivybos kelių ir laivyno bazių gynybos užduotis“. Pranešime sakoma, kad manevruose, kurie taip pat apims pratybas sausumoje, Kaliningrado srityje esančiuose poligonuose, dalyvaus 60 laivų ir 40 orlaivių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino Rusiją pašalinti iš Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO, angl. Food and Agriculture Organization), apkaltinęs Maskvą dėl pasaulinės apsirūpinimo grūdais krizės sukėlimo pasiuntus kariuomenę į jo šalį. „Negali būti jokių diskusijų dėl Rusijos narystės FAO pratęsimo. Ką ten veikti Rusijei, jeigu jie verčia badauti mažiausiai 400 mln.

Europos Sąjungos aukščiausios instancijos teismas ketvirtadienį nusprendė, kad Jungtinės Karalystės piliečiai, ilgą laiką gyvenantys Bendrijos valstybėse narėse, neturi teisės balsuoti ar kandidatuoti tų šalių rinkimuose, jei nėra įgiję jų pilietybės. Ši nutartis laikoma turinčia precedento reikšmę svarstant klausimus, susijusius su JK piliečių, kurie ir toliau gyvena ES, nors Britanija prieš dvejus metus išstojo iš Bendrijos, teisėmis. Daugelis iš daugiau kaip 1 mln.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas teigia, kad Ukraina kasdien per karą praranda iki 100 savo karių, o sužeistųjų skaičius per dieną gali siekti iki 500. Apie tai „Telegram“ pranešė Gynybos ministerijos spaudos tarnyba. Pranešime pažymima, kad Kremlius „toliau spaudžia masėmis, bet buksuoja, susiduria su dideliu pasipriešinimu ir patiria didžiulius nuostolius“, skelbia UNIAN. „Padėtis priešakinėse linijose yra sunki. Kasdien žūsta iki 100 mūsų karių ir iki 500 sužeidžiama.

Graikijos regioninis teismas nusprendė, kad iš balandį sulaikyto su Rusijos vėliava plaukiojančio tanklaivio išpumpuota iranietiška nafta turi būti sugrąžinta, ketvirtadienį pranešė vienas graikų vyriausybės pareigūnas.  Pareigūnas pridūrė, jog Atėnai „labai tikisi“, kad po šio žingsnio bus paleisti du su Graikijos vėliava plaukiojantys tanklaiviai, kuriuos praėjusį mėnesį sulaikė Iranas, reaguodamas į iranietišką naftą gabenusio laivo sulaikymą.

Vakarų šalių gamybos toliašaudės artilerijos sistemos leistų Ukrainos pajėgoms atremti Rusijos kariuomenę ir per kelias dienas susigrąžinti įnirtingai atakuojamą rytinį Sjevjerodonecko miestą, ketvirtadienį pareiškė vienas regiono pareigūnas.

Prancūzijos prokurorai tiria pranešimus, jog vienos senstančios atominės elektrinės pareigūnai nuslėpė keletą incidentų, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP sakė vienas šiam tyrimui artimas šaltinis. Tyrimas vykdomas vienam Trikasteno elektrinės, esančios šalies pietryčiuose, inžinieriui pateikus teisinį skundą.

Šanchajuje, sunkiai atsigaunančiame po griežtų suvaržymų dėl COVID-19 protrūkio, šeštadienį bus uždarytas 2,7 mln. gyventojų turintis rajonas, kur žmonės bus masiškai testuojami, paskelbė miesto valdžia. Šanchajus, kurio dauguma iš 25 mln. gyventojų nuo kovo buvo uždaryti namuose, praėjusią savaitę sušvelnino daugelį suvaržymų.

Vidurio Kinijoje mažiausiai vienas žmogus žuvo ir dar du buvo sužeisti ketvirtadienį kariuomenės naikintuvui nukritus gyvenamojoje teritorijoje, pranešė valstybinė žiniasklaida. Karinių oro pajėgų naikintuvas J-7 „patyrė avarija per treniruotę ir nukrito oro uosto apylinkėse... padarydamas žalos privatiems namams“, – sakoma valstybinio transliuotojo CCTV pranešime. Pilotas saugiai katapultavosi ir buvo išvežtas į ligoninę kartu su kitais sužeistaisiais, pridūrė CCTV.

Havajuose trečiadienį lavos lauke nukritus sraigtasparniui visi šeši juo skridę žmonės buvo saugiai evakuoti iš nelaimės vietos, bet dviejų iš jų būklė sunki, pranešė pareigūnai. Havajų apygardos viešosios informacijos biuro atstovas Cyrusas Johnasenas sakė, kad pramoginiu sraigtasparniu skrido pilotas ir penki keleiviai.  Pasak C. Johnaseno, šeštą dešimtį einantis pilotas buvo įstrigęs nukritusiame sraigtasparnyje, tačiau vėliau jį pavyko išvaduoti. Vyro būklė sunki, bet stabili.

Ukrainos žiniasklaidoje skelbiama, kad šalies pajėgos sunaikino „Wagner“ bazę okupuotoje Luhansko teritorijoje. „Dega stadionas Stachanove, kur buvo „Wagner“ grupuotės bazė. Pirminiais duomenimis, 1 išgyvenęs“, – teigiama Ukrainos žurnalisto Romano Bočkalos pranešime. Stachanovo gyvenvietės, kurią kontroliavo prokremliškos „Luhansko liaudies respublikos“ pajėgos, stadionas „Pobeda“ (liet. „Pergalė“) praėjusiais metais šventė savo 100-asias metines.

Jungtinės Valstijos baiminasi, kad Turkija surengs naują puolimą Sirijos šiaurėje, ir Vašingtonas perspėjo Ankarą to nedaryti, trečiadienį pranešė vienas aukšto rango amerikiečių diplomatas. „Esame giliai susirūpinę dėl pastaruoju metu padažnėjusios Turkijos retorikos apie potencialius karinius veiksmus Sirijos šiaurėje“, – per vieno Kongreso komiteto posėdį sakė JAV valstybės sekretoriau pavaduotoja Artimųjų Rytų reikalams Barbara Leaf.

Kelių Europos šalių kibernetinės gynybos pajėgų vadai trečiadienį kalbėjo, kad Rusijos prieš Ukrainą naudojamos kibernetinio karo priemonės pasirodė esančios daug silpnesnės nei tikėtasi. „Mes, kibernetinio saugumo ekspertai, remdamiesi ankstesne patirtimi dėl Rusijos elgesio ir pajėgumų, buvome gan tikri, kad įvyks kibernetinis Perl Harboras“, – sakė Lenkijos nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas generolas Karolis Molenda.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Rusijoje gegužę smuktelėjo iki 17,1 proc. nuo balandį pasiekto aukščiausio lygio per pastaruosius du dešimtmečius – 17,8 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba „Rosstat“. Nepaisant to, maisto produktų kainų, keliančių didelį susirūpinimą mažas pajamas gaunantiems rusams, metinis augimas per mėnesį padidėjo nuo 20,5 proc. iki 21,5 procento. Cukrus per metus pabrango 61,4 procento, makaronai – 29,2 procento, vaisiai ir daržovės – 26,3 procento.

Šiaurės grupės ministrai Islandijoje išreiškė paramą Švedijos ir Suomijos narystei NATO, palaikymą Ukrainai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Suomijos ir Švedijos narystė NATO reikšmingai  pagerins kolektyvinę gynybą ir sustiprins saugumą bei stabilumą Šiaurės Europoje“, – pažymėjo krašto apsaugos ministrui atstovavęs KAM Gynybos politikos direktorius Vaidotas Urbelis.

Karai baigiami diplomatinėmis pastangomis, tačiau Rusijos karo Ukrainoje atveju tokių derybų artimiausiu atveju nebus, teigia JAV valstybės sekretoriaus padėjėja Europos ir Eurazijos reikalams Karen Donfried. Jos teigimu, būtent dėl to, kad JAV nemato galimybės Ukrainai ir Rusijai sėsti prie derybų stalo, Jungtinės Valstijos darys viską, kad dar labiau sustiprintų Ukrainos pozicijas.

Rusijos valdžios institucijos, tęsdamos prieš karą Ukrainoje pasisakančių piliečių persekiojimą, trečiadienį pratęsė vieno Kremliaus kritiko suėmimo terminą, patvirtino kaltinimus kitiems dviem asmenims ir privertė Maskvos vyriausiąjį rabiną bėgti iš šalies. Netrukus po to, kai vasario gale į Ukrainą įžengė Vladimiro Putino pasiųsti kariai, Rusija priėmė įstatymą, numatantį iki 15 metų laisvės atėmimo bausmes už tariamai melagingos informacijos apie šalies kariuomenę paskelbimą.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sukritikavo idėją derėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, Rusijai įsiveržus į Ukrainą. Jis tai palygino su pokalbiais su Vokietijos diktatoriumi Adolfu Hitleriu.

Ukrainoje prorusiški separatistai sučiupo kovotoją britą, trečiadienį paskelbė vyriausybę Kyjive remiantis tarptautinis legionas. „Ukrainos spaudoje pranešta, kad rusai užbaigė baudžiamosios [bylos] tyrimą trijų užsieniečių atžvilgiu ir rengiasi juos teisti, kad jiems gresia mirties bausmė“, – naujienų agentūrai AFP sakė Tarptautinio legiono Ukrainai ginti (LIDU) atstovas Damienas Magrou.

Beždžionių raupais užsikrėtęs JAV pilietis paspruko iš Meksikos kurorto ligoninės ir paliko šalį, trečiadienį pranešė vietos sveikatos priežiūros institucijos.   48 metų Teksaso gyventojas praėjusį savaitgalį pabėgo iš Ramiojo vandenyno pakrantėje esančios Puerto Valjartos ligoninės, nors medikai nurodė, kad jis turėtų būti ištirtas dėl beždžionių raupų ir laikomas izoliuotas, sakoma valstijos sveikatos departamento pranešime.

Pietinį Ukrainos uostamiestį Mariupolį okupavusios Rusijos karinės pajėgos verčia vietos gyventojus humanitarinės pagalbos laukti ištisas dienas. Kaip skelbia „Nexta“, tam, kad gautų maisto, gyventojai turi užsirašyti į eiles, kuriose laukti reikia dvi ar tris dienas. Jau šią savaitę skelbta, kad Rusijos okupuotame Mariupolyje pasireiškė milžiniškas maisto produktų ir vandens deficitas.

Nuo invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24-ąją Rusijos Federacija į Ukrainą paleido mažiausiai 2100 raketų. Tai, kur per tris mėnesius smogė rusų raketos, pusantros minutės vaizdo klipe pavaizdavo Oleksandras Filoničevas. Jo sukurtoje animacijoje matyti, kad pirmosiomis karo dienomis Rusijos raketų atakos buvo paskirstytos daugmaž tolygiai po visą šalį, nors situacija liko palyginus rami Vakarų Ukrainoje.

Vienas JAV karinis orlaivis, kuriame buvo penki jūrų pėstininkai, trečiadienį sudužo Kalifornijos pietinėje dalyje, pranešė kariuomenės atstovas. Kol kas nepaskelbta jokios informacijos apie aukas, bet kariškiai paneigė pranešimus, kad orlaivis, nukritęs netoli Glamso, esančio vos už 35 km nuo sienos su Meksika, skraidino kokias nors radioaktyvias medžiagas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Rusija nelinkusi derėtis dėl karo užbaigimo, nes tebesijaučia esanti stipri. Kreipdamasis į JAV verslo lyderius V. Zelenskis sakė, kad Rusijai įsitraukti į derybas „dabar tiesiog neįmanoma, nes Rusija tebejaučia savo galią“. Kalbėdamas vaizdo ryšiu per vertėją prezidentas pridūrė: „Turime susilpninti Rusiją, ir pasaulis turėtų tai padaryti.

Rusijos Federacija artimiausiais mėnesiais gali surengti puolimą prieš du Ukrainos regioninius centrus – Mykolajivą ir Zaporižią. Kol kas Ukrainos pusė nepastebi didelių priešo pajėgų koncentracijos puolimui, „Reuters“ komentare sakė Mykolajivo regiono karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas. „Manau, kad artimiausiais mėnesiais [Rusijos karinės pajėgos] turi tam tikrų galimybių atakuoti Zaporižią ir Mykolajivą.