Tūkstančiai žmonių prie Duomo katedros ir jos viduje plojo, taip išreikšdami pagarbą, kai gėlėmis išpuoštas S. Berlusconi karstas buvo iškeltas iš katafalko ir įneštas į maldos namus.
Kai karstas buvo padėtas priešais altorių, jo vaikai ir partnerė Marta Fascina braukė ašaras.
S. Berlusconi, kurį italai ir dievino, ir nekentė, jau kelerius metus sirgo, nors ir toliau oficialiai vadovavo savo dešiniojo sparno partijai „Pirmyn, Italija“ (it. Forza Italia), jaunesniajai Giorgios Meloni koalicinės vyriausybės partnerei.
Vengrijos prezidentas Viktoras Orbanas ir Kataro emyras šeichas Tamimas bin Hamadas al Thani (Tamimas bin Hamadas Tanis) buvo vieni iš aukščiausio rango užsienio svečių.
Laidotuvėse, be kitų, dalyvauja premjerė Giorgia Meloni, kurios koalicijai priklauso S. Berlusconi dešiniojo sparno partija „Pirmyn, Italija“ (it. Forza Italia), ir kitos koalicijos partnerės, kraštutinių dešiniųjų „Lygos“ (it. Lega) vadovas Matteo Salvini
Daugelis italų žiniasklaidos ir sporto magnatą, triskart premjero kėdėje sėdėjusį S. Berlusconi vadina įtakingiausia pastarųjų dešimtmečių Italijos asmenybe.
Tačiau jų nuomonės dėl to, ar jo įtaka buvo geresnė, ar blogesnė, ir dėl to, ar buvęs premjeras nusipelnė viso šurmulio ir iškilmingų ceremonijų, smarkiai išsiskiria.
Sulaukęs 86 metų amžiaus, S. Berlusconi mirė pirmadienį Milano ligoninėje, kur buvo gydomas nuo lėtinės leukemijos. Antradienį jo šeima surengė privačią atsisveikinimo ceremoniją vienoje iš S. Berlusconi vilų netoli Milano – miesto, kuriame jis uždirbo milijardus kaip žiniasklaidos imperijos vadovas, prieš 1994-aisiais įsitraukdamas į politiką.
Nuo pirmadienio prie visų viešųjų pastatų vėliavos buvo nuleistos iki pusės stiebo, taip pagerbiant lyderio, kurio įtaka buvo gerokai platesnė nei politika, nes jis daug dėmesio skyrė televizijai, laikraščiams ir sportui, atminimą.
Parlamento veikla buvo sustabdyta trims dienoms, o vyriausybė trečiadienį paskelbė nacionalinę gedulo dieną – pirmą kartą dėl buvusio ministro pirmininko mirties.
Šį sprendimą kritikavo S. Berlusconi šalininkai, kaltinę jį kronizmu, korupcija ir įstatymų stūmimu, siekiant apsaugoti savo interesus.
Senatorius Andrea Crisanti sakė esąs griežtai prieš tokius nacionalinius pagerbimus „žmogui, kuris negerbia valstybės“, ir atkreipė dėmesį į galutinį S. Berlusconi nuteisimą už mokestinį sukčiavimą 2013 metais.
Rosy Bindi, buvusi kovos su mafija komisijos vadovė, teigė, kad tai buvo „netinkamas sprendimas tokiam skaldančiam asmeniui kaip S. Berlusconi“, o dienraštis „Repubblica“ teigė, kad institucinis uždarymas yra kraštutinis sprendimas, ir palygino jį su Britanijos protokolu dėl karalienės Elžbietos II mirties.
Barbara Cacellari, „Pirmyn, Italija“ atstovė ir buvusi kandidatė į Europos Parlamentą, sakė, kad protestai dėl to, kaip oficialiai paminėti S. Berlusconi mirtį, rodo pagarbos stoką.
„Asmuo turi būti gerbiamas pats savaime. Jis yra asmuo, kuris reprezentuoja šios šalies istoriją, – sakė ji prie katedros. – Manau, kad niekas nėra be dėmių.“
S. Berlusconi savo viloje Arkorėje, netoli Milano, pastatė faraono įkvėptą marmurinį mauzoliejų, kuriame būtų galima palaidoti jo šeimos narius ir draugus, kai jie numirs.
Šiuo metu jis stovi tuščias. Kol kas neaišku, ar S. Berlusconi šeima paprašė reikiamo leidimo jį ten palaidoti.
