Užsienis

Italijos gelbėtojai penktadienį atnaujino septynis žmones, įskaitant keturis Turkijos piliečius, skraidinusio sraigtasparnio, dingusio miškingoje, kalnuotoje vietovėje šiaurės Italijoje, paieškas, pranešė pareigūnai ir turkų žiniasklaida. Italijos ugniagesiai gelbėtojai ir Alpių gelbėjimo tarnyba pranešė, kad paieškos buvo pradėtos ketvirtadienį, kai privatus sraigtasparnis dingo iš radarų ekranų skrisdamas virš Modenos provincijos Toskanos-Emilijos Apeninuose.

Rusijos karinės pajėgos, akivaizdu, nesugeba užtektinai aprūpinti ir pamaitinti savo karių. Iš fronto linijos girdėti jau ne pirmas pasakojimas, kaip rusų kariai valgo Ukrainoje pagautus valkataujančius šunis. Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) nutekino rusų kario pokalbį su jo žmona. Pokalbyje vyras prašo atspėti, ką tądien valgė. Pasirodo, kad tai buvo šuo. Moteris: Labas, salduti, kaip tu? Karys: Žinai, ką šiandien valgiau? Tu to dar niekada nevalgei. Gyvūną.

Japonija penktadienį sušvelnino atvykimo reikalavimus užsienio turistams, kurie nuo penktadienio jau gali pateikti prašymus išduoti vizas, su sąlyga, kad turistai dalyvaus tik gido lydimose ekskursijose bei sutiks laikytis veido kaukių dėvėjimo reikalavimo ir kitų antivirusinių priemonių, šaliai mėginant subalansuoti verslo poreikius ir kovą su COVID-19. Penktadienis yra pirmoji diena, kai galima pradėti procedūras, reikalingas gauti leidimus atvykti į šalį, o pirmieji turistai atvyks ne anksči...

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) ketvirtadienį sakė planuojanti apsilankyti Zaporižios atominėje elektrinėje Rusijos okupuotoje Ukrainos dalyje, nors tam prieštarauja Kyjivas. „Ši misija nėra norų ar pageidavimų reikalas, tai ukrainiečių ir TATENA įsipareigojimas“, – sakė Jungtinių Tautų agentūros generalinis direktorius Rafaelis Grossi prieš Vienoje šią savaitę įvyksiantį TATENA valdytojų tarybos susitikimą.

Dar pačioje karo Ukrainoje pradžioje ukrainiečių kariai dalijosi radę rusų okupantų maisto davinius, kurių galiojimo laikas buvo pasibaigęs dar 2015 metais. Dabar socialinius tinklus užkariauja dar vienas vaizdo įrašas, tik šįkart vienas ukrainietis apžvelgė, ką savo kuprinėje turi rusų kariuomenės medikas. Anot vaizdo įrašą filmavusio ukrainiečio, Rusijos kariuomenės lauko mediko kuprinė buvo atimta iš mediko Brovarų rajone, Kyjivo srityje.

Ukraina penktadienį pranešė smogusi Rusijos kariuomenės pozicijoms pietinėje Chersono srityje, kur Kyjivo pajėgos stengiasi susigrąžinti teritorijas, užimtas Maskvos karinės invazijos pradžioje. „Mūsų aviacija surengė virtinę smūgių priešo bazėms, technikos ir karių telkimo vietoms, taip pat lauko sandėliams prie penkių gyvenviečių Chersono srityje“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime.

Ukrainos vidaus reikalų ministras ketvirtadienį patikino, kad šiuo metu Rusijos pajėgų veržimosi į Kyjivą pavojaus nėra, bet sostinė ir toliau bus saugoma, praėjus daugiau nei 100 dienų nuo invazijos pradžios. „Šiandien Kyjivo atakos pavojaus nėra“, – sakė vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis.

Rusija trečią kartą pakeitė datą, iki kurios šalies karinės pajėgos turi užimti Rytų Ukrainos miestą Severodonecką. Jei anksčiau kalbėta apie birželio 1 ar 10 dienas, dabar jau – apie birželio 22-ąją. Luhansko srities, kuriai ir priklauso Severodoneckas, karinės administracijos pirmininkas Sergijus Luhanskas Ukrainos televizijai pranešė žinantis apie naująją datą. „Severodonetske tęsiasi įnirtingos gatvių kovos. Aliname priešą.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad karas Ukrainoje baigsis, kai Rusija įvykdys visus Putino iškeltus vadinamosios „specialiosios operacijos“ tikslus. Ketvirtadienį spaudos konferencijoje paklaustas, kada Kremlius numato karo pabaigą, D. Peskovas pateikė tokį atsakymą. „Prezidentas Putinas išdėstė specialiosios karinės operacijos tikslus.

Dėl nuostolių, patirtų per mūšius su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis Charkivo srityje, Rusijos motorizuotųjų šaulių dalinys iš 1-ojo armijos korpuso atsisakė kovoti pilna sudėtimi. „Paaiškėjo, kad dėl nuostolių, patirtų per mūšius su Ukrainos gynėjais Charkivo srityje, 1-ojo armijos korpuso motorizuotųjų šaulių dalinys atsisakė dalyvauti karo veiksmuose pilna sudėtimi“, – „Facebook“ praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Vienoje gamybos įmonėje kaimiškojoje vietovėje Merilando vakaruose darbuotojas ketvirtadienį nušovė tris bendradarbius, sužeidė dar vieną, o paskui per susišaudymą buvo sužeisti užpuolikas ir valstijos policininkas, pranešė pareigūnai. Vašingtono apygardos šerifas Dougas Mullendore'as sakė, kad Smitsberge įsikūrusioje įmonėje „Columbia Machine Inc.“ surastos trys nušautos aukos ir kad ketvirtos aukos – sužeisto žmogaus – būklė yra kritinė.

Rusijoje buvo sukurtas propagandinis filmas apie scenos primadoną Alą Pugačiovą, kuri prieš tris mėnesius su vyru ir vaikais išvyko gyventi į Izraelį. Jau ir anksčiau savo palaikymą Ukrainai deklaravusi atlikėja didžiulio Kremliaus pakalikų pykčio sulaukė dėl savo antikarinės pozicijos. Kremliaus politiką aršiai kritikuojantis Maksimas Galkinas kartu su žmona Ala Pugačiova sulaukia nuolatinio Rusijos valstybinės žiniasklaidos dėmesio.

JAV Kongreso komitetas, tiriantis praėjusių metų sausio 6-osios riaušes Kapitolijuje, ketvirtadienį išdėstė savo argumentus, kad Donaldas Trumpas ir jo pareiškimai apie neva „pavogtus“ rinkimus buvo įvykių, prilygstančių „bandymui įvykdyti perversmą“ ir išlikti valdžioje, esminis elementas.

Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus pranešė, kad rusai išvedė iš Severodonecko likusius buriatų karius, nes jie patyrė didelių nuostolių. „Jie krenta kaip musės. Rašistai (žodžių „rusai“ ir „fašistai“ kombinacija – red. past.) išvedė iš Severodonecko likusius buriatus, nes jie neatlaiko muštynių su ukrainiečių gynėjais. Severodonecke tęsiasi įnirtingos kovos. Buriatai atsitraukė, nes yra žymiai silpnesni už mūsų gynėjus“, – „Facebook“ rašė S. Haidajus.

Vokietija, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija ketvirtadienį paragino Iraną „nutraukti branduolinį eskalavimą“ ir „skubiai sudaryti šiuo metu svarstomą susitarimą“, kad būtų atgaivinta 2015 metų branduolinė sutartis. „Nuo kovo mėnesio svarstomas perspektyvus susitarimas“, – sakoma bendrame šalių pareiškime. „Apgailestaujame, kad Iranas nepasinaudojo diplomatine galimybe sudaryti susitarimą. Raginame jį tai padaryti dabar“, – nurodoma pareiškime.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Ukrainoje gegužę sumenko iki 13,9 proc. nuo 16,4 proc. balandį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Vartojimo prekės ir paslaugos šalyje vien tik praėjusį mėnesį brango 2,7 proc. (ankstesnį mėnesį – 3,1 proc.), o per penkis šių metų mėnesius – 13,9 procento. Bazinė infliacija, į kurią neįtraukiama kainų dinamika dėl sezoniškumo ir administracinio reguliavimo, gegužę per mėnesį sudarė 1,4 proc., nuo šių metų pradžios – 9,6 proc., per metus – 13,7 procento.

Graikija ketvirtadienį išleido istorinių žemėlapių seriją, kuria siekiama paneigti turkų kaltinimus, esą Atėnai pažeidžia taikos susitarimus, sudarytus po Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo. Turkijos pareigūnų teigimu, graikai dislokuoja kariuomenę Egėjo jūros salose pažeisdama virtinę susitarimų, sudarytų po minėtų konfliktų XX amžiuje.

Asmens, kaltinamo oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuvo numušimu, advokatai olandai ketvirtadienį teisme tvirtino, kad prokurorai neįrodė, jog lainerį numušė Rusijoje pagaminta raketa. 2014 metų liepos 17 dieną iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą skridęs orlaivis „Boeing 777“ buvo numuštas virš prorusiškų separatistų kontroliuojamos teritorijos Rytų Ukrainoje. Per katastrofą žuvo visi 298 orlaivyje buvę žmonės, įskaitant 196 Nyderlandų piliečius.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį savo dabartinius veiksmus lygino su caro Petro I žygiais užkariaujant Baltijos jūros pakrantę per XVIII amžiuje vykusį karą su Švedija. Aplankęs Maskvoje veikiančią parodą, skirtą paminėti pirmojo Rusijos imperatoriaus, dar vadinamo Didžiuoju, gimimo 350-osioms metinėms, V. Putinas sakė grupei jaunų verslininkų, kad „susidaro įspūdis, jog kariaudamas su Švedija jis kažką užgrobė. Jis nieko neužgrobė – jis susigrąžino.

Socialiniuose tinkluose populiarėja vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kaip teigiama, iš tualeto išeina su šešių asmenų palyda. Vaizdo įrašu pasidalino Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno įkurto „Kovos su korupcija fondo“ tyrimų skyriaus vedėja Marija Pevčich.  Prie vaizdo įrašo ji rašo: „Štai vaizdo įrašas, kuriame šeši žmonės lydi Vladimirą Putiną į tualetą.

Japonija yra tarp penkių valstybių, ketvirtadienį išrinktų į nenuolatines vietas Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje ir dirbsiančių šioje institucijoje 2023–2024 metais. Nuo sausio 1-osios dvejus metus Taryboje taip pat dirbs Šveicarija, Mozambikas, Malta ir Ekvadoras. Minimos penkios šalys pakeis Indiją, Norvegiją, Keniją, Meksiką ir Airiją. Saugumo Tarybą sudaro 15 narių, įskaitant penkias nuolatines: JAV, Rusiją, Kiniją, Prancūziją ir Didžiąją Britaniją.

Ukrainos karo ekspertas Oleksandras Kovalenka teigia, kad Rusijos Federacijos šturmuojamas Rytų Ukrainos miestas Severodoneckas bus ne paskutinis didelio masto mūšis per šį karą. Jis įvardijo, kad Rusijos karinės pajėgos bando veržtis Slovjansko ir Bachmuto kryptimis, kurios jiems labai svarbios. „Žinoma, Severodoneckas nėra paskutinis jų šizofreniškuose planuose, nes tada jiems reikia Lysyčansko, kurį dabar tvirtai laiko mūsų gynėjai“, – Ukrainos televizijai „24 Kanal“ sakė O. Kovalenka.

Pensilvanijos valstijoje ketvirtadienį buvo išgelbėti du žmonės, įkritę į šokolado rezervuarą bendrovės „Mars Wrigley“ saldumynų fabrike, pranešė JAV žiniasklaida. Darbininkai negalėjo išlipti iš rezervuaro ir, kaip pranešama, stovėjo iki juosmens siekusiame klampiame šokolade, kol buvo išgelbėti, sakoma pranešimuose. Gelbėtojai turėjo „išpjauti angą rezervuaro šone, kad juos ištrauktų, televizijai CNN sakė Lankasterio apygardos gelbėtojų tarnybos atstovas Brad Wolfe'as.

Jungtinės Karalystės vyriausybė ketvirtadienį pareiškė esanti „giliai susirūpinusi“ dėl Rusijos žiniasklaidos pranešimų, kad promaskvietiški Ukrainos separatistai nuteisė myriop du britus kovotojus, paimtus į nelaisvę rusų pajėgų per kautynes Ukrainoje. „Be abejo, esame giliai dėl to susirūpinę. Pagal Ženevos konvenciją, karo belaisviams turi būti taikoma kombatantų neliečiamybė, jie neturėtų būti persekiojami už dalyvavimą karo veiksmuose“, – sakė ministro pirmininko Boriso Johnsono atstovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė apie sėkmingą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovą su rusų pajėgomis Zaporižios ir Charkivo srityse. „Severodoneckas, Lysyčanskas, kiti Donbaso miestai, kuriuos okupantai dabar laiko pagrindiniais taikiniais, laikosi. Tam tikro pozityvo turime Zaporižios srityje, kur pavyksta sužlugdyti okupantų planus. Palaipsniui judame į priekį Charkivo srityje, išlaisvinant mūsų žemę.

Aleksejus Golubovičius yra Rusijos oligarchas, Putino režimo rėmėjas, nuo 2007 m. iki dabar Arbat Capital direktorių valdybos pirmininkas. Apie Putino parankinius rašo Laisvosios Rusijos forumas su tikslu paviešinti Putino režimą remiančius, bendrininkaujančius ir leidžiančius veikti asmenis. Aleksejus Golubovičius gimė 1964 m. birželio 11 d. Maskvoje. 1986 m. Maskvos Plechanovo liaudies ūkio institute baigė ekonominės kibernetikos studijas.

Rusijos pajėgos vėl ruošiasi atnaujinti Slovjansko puolimą, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. Rusija taip pat toliau meta pajėgas Severodonecko kontrolei perimti bei siekia ten blokuoti ukrainiečių karius. Situacija keičiasi ir jūrose, Rusija Juodojoje bei Azovo jūrose rengiasi civilinės laivybos blokavimui, yra paruošusi raketas.

Jau daugiau nei keturis mėnesius besitęsiant Rusijos invazijai į Ukrainą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nusprendė perrašyti istoriją, rašo UNIAN. Jis iš naujo interpretavo Petro Didžiojo veiksmus ir su prašymu aktyviau daugintis kreipėsi į rusus. Apie tai, pasak „Meduza-LIVE“, V. Putinas kalbėjo susitikime su jaunaisiais verslininkais. „Tai, kad turime gintis, kovoti, yra akivaizdūs dalykai. Štai ką tik buvome parodoje, skirtoje Petro I 350-osioms metinėms. Beveik niekas nepasikeitė.

Juodkalnijos ministras pirmininkas Dritanas Abazovičius ketvirtadienį pranešė, kad telefonu pasikalbėjo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir sakė esąs pasirengęs apsilankyti Kyjive. D. Abazovičius taip pat V. Zelenskiui pasakė pasiūlysiąs kitų Vakarų Balkanų šalių lyderiams drauge keliauti į Ukrainą ir taip pademonstruoti paramą šiai Maskvos užpultai valstybei.

Lenkijos parlamentas ketvirtadienį pritarė įstatymui, panaikinančiam prieštaringai vertinamą Aukščiausiojo Teismo (AT) teisėjų drausminimo sistemą, kuri, anot Europos Sąjungos, kenkia teismų nepriklausomumui. Europos Komisija perspėjo Lenkiją, kad jai nepanaikinus ginčijamos AT Drausmės bylų kolegijos, neįvykdžius kitų teismų sistemos reformų, ji negaus atsigavimui po COVID-19 skirtų lėšų – maždaug 35 mlrd. eurų.

Suomijos vyriausybė planuoja iš dalies pakeisti pasienio teisės aktus, kad būtų galima statyti užkardas prie sienos su Rusija ir taip sustiprinti pasirengimą hibridinėms grėsmėms, rašo „Reuters“. Šiuo metu narystės NATO siekianti Suomija suskubo stiprinti sienos apsaugą, nes baiminasi, kad Rusija gali imtis spaudimo Suomijai link jos sienos siųsdama migrantus. Dar pernai tokią hibridinę ataką Lietuvai ir kitoms kaimyninėms Vakarų valstybėms surengė Baltarusija.

Prasidėjus karui Ukrainai, virš Vakarų Europos šalių pakibo tamsus debesis – ypač stipriai kritikuojami Vokietijos sprendimai.  Tiesa, neigiamai vertinami ne tik dabartinės valdžios, bet ir buvusių Vokietijos vadovų sprendimai. Kritikų taikiklyje – buvusi ilgametė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri palaikė glaudžius ryšius su Maskva. Ar jai derėtų už tai atsiprašyti, komentuoja politologas.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį paragino Šiaurės ir Pietų Amerikų šalių lyderius įrodyti, kad demokratija veikia, pristatydamas iniciatyvas, skirtas paskatinti ekonominį bendradarbiavimą bei pagerinti sveikatos apsaugos paslaugų ir maisto prieinamumą regione, kur vis labiau įsitvirtina Kinija.

Daugiau nei tūkstantis beždžionių raupų atvejų jau 29-iose šalyse – skelbia Pasaulio sveikatos organizacija. Ir liga esą sparčiai plinta, o didžiausias pavojus gresia vaikams ir nėščiosioms. Tad kai kurie gyventojai jau skuba skiepytis nuo šios infekcijos. Vis tik Pasaulio sveikatos organizacijos atstovai bent jau kol kas nemato reikalo masiškai nuo jos vakcinuotis. Vokietijos mokslininkai pluša gamindami vakciną ir džiaugiasi, kad tą pačią gali naudoti tiek raupams, tiek beždžionių raupams.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įvedė sankcijas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir dar 34 asmenims, įskaitant Dmitrijų Peskovą, Michailą Mišustiną ir Sergejų Šoigu, rašo UNIAN. Tarp sankcijų – draudimas kirsti Ukrainos sieną ir daugybė kitų. Dokumente teigiama, kad sankcijos buvo įvestos neribotam laikui.

Turkijos lyderis Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį pareiškė, kad dalyvaus kitais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose, paneigdamas gandus apie pirmalaikius rinkimus ekonominių sunkumų patiriančioje šalyje. Tai buvo pirmas kartas, kai nuo 2003 metų valdžioje esantis šalies lyderis oficialiai pranešė apie savo ketinimus siekti dar vienos kadencijos, nors šis pranešimas nebuvo netikėtas. „Leiskite tai pranešti čia.

Europos Komisija ėmėsi įgyvendinti plataus užmojo 20 mln. EUR vertės priemonę Ukrainos inovacijų bendruomenei remti. Tikslingai iš dalies pakeitus 2022 m. Europos inovacijų tarybos darbo programą, pagal naująją iniciatyvą bus paremta ne mažiau kaip 200 Ukrainos giliųjų technologijų startuolių, kiekvienam skiriant iki 60 000 EUR. Be to, Europos inovacijų taryba teiks nefinansinę paramą, pavyzdžiui, verslo konsultacines ir ryšių užmezgimo paslaugas.

Ukrainiečiai pripažįsta mūšio lauke patiriantys milžiniškų nuostolių ir skelbia, kad Rusija Severodonecke artilerijos ugnimi šluoja ir juos, ir savus karius, kad tik užimtų miestą. Tuo metu Rusija pranešė Baltijos jūroje pradėjusi didelio masto karines laivyno pratybas ir žada netrukus pati eksportuoti iš Ukrainos grūdus per okupuotus ir užblokuotus uostus. Kremliaus pakalikai Ukrainoje net neslepia tai jau darantys – dalis grūdų per Krymą keliauja ne kur kitur, o į Turkiją.

Švedijos pakrančių sargyba ketvirtadienį pranešė, kad prie šalies krantų Baltijos jūroje aptiko didžiulį nežinomos medžiagos išsiliejimą. Tikriausiai išsiliejo tam tikras biokuras, pridūrė tarnyba. 77 kvadratinių kilometrų plotą Švedijos ir Suomijos vandenyse užimantis išsiliejimas buvo aptiktas trečiadienį Botnijos įlankoje.

Rusija ketvirtadienį pareiškė esanti pasirengusi tarpininkauti sudarant taikos sutartį tarp Azerbaidžano ir Armėnijos, į Ukrainą įsiveržusiai Maskvai siekiant atkurti savo įtaką pasaulinėje arenoje. Rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį Jerevane derėjosi su Armėnijos kolega ir dar kartą patvirtino, kad Maskva pasirengusi surengti derybas dėl sutarties po 2020 metais įsiplieskusio karo dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono.

Savarankiškai pasiskelbusios prorusiškos Donecko liaudies respublikos teismas užsienio kariškius, kurie kovojo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pusėje, nuteisė mirties bausme, rašo „The Guardian“. Mirties bausme buvo nuteisti du britai ir vienas Maroko pilietis. Jie buvo suimti kovojantys Ukrainos kariuomenės gretose Mariupolyje, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.

Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi ketvirtadienį pasiūlė parengti ir patvirtinti visą ES apimančią schemą, skirtą apsaugoti piliečius nuo didesnių energijos sąnaudų, kurias augina Rusijos invazija į Ukrainą. „Turime apsvarstyti galimybę pakartoti kai kurias bendras priemones, kurios padėjo mums greitai atsigauti po pandemijos“, – teigė M. Draghi delegatams, susirinkusiems Paryžiuje į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) posėdį.

Izraelio okupuotame Vakarų Krante ketvirtadienį mirė Izraelio karių į pilvą pašautas palestinietis, apie dar vieną kraujo praliejimo atvejį šioje teritorijoje pranešė palestiniečių Sveikatos apsaugos ministerija. Pasak ministerijos, 27 metų Mahmudas Fayezas Abu Ayhouras žuvo Chalchulyje, į šiaurę nuo Hibrono. Izraelio kariuomenė naujienų agentūrai AFP sakė tirianti įvykio aplinkybes. Raudonasis Kryžius anksčiau pranešė, kad per neramumus Chalchulyje buvo sužeisti keli žmonės.

Rusijos automobilių gamintojai „AvtoVAZ“ padirbo vieną dieną, išleido bandomąjį naują modelį su minimaliu Vakarų technologijų kiekiu ir vėl paskelbė prastovas dėl komplektavimo detalių trūkumo. „AvtoVAZ“ darbuotojų profsąjunga pranešė, kad prastovos numatomos birželio 14-17 dienomis, pranešama „Kommersant“. Gamykla negali atnaujinti darbo įprastu režimu jau nuo balandžio pabaigos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis palygino Rusijos invaziją į Ukrainą su pasaulinę pandemiją sukėlusiu Covid-19, o ginklus bei sankcijas Rusijai pavadino vakcina, rašo „The Guardian“. Apie tai V. Zelenskis kalbėjo „Time“ renginyje, skirtame 100 įtakingiausių žmonių pagerbti.

Lenkija ketvirtadienį pranešė, kad panaikins pasienyje su Baltarusija paskelbtą draudžiamąją zoną, bet ir toliau statys tvorą palei sieną, kad į šalį negalėtų patekti neteisėti migrantai. Pernai Varšuva nustatė pasienyje maždaug 400 km ilgio ir 3 km pločio ruožą, kur draudžiama lankytis be leidimo, įskaitant visus migrantus, humanitarinių organizacijų darbuotojus ir žurnalistus.

Tyrėjai bando suprasti „painius“ vyro, kuris per galimai tyčinę ataką Berlyne įsirėžė į mokinių grupę, pareiškimus, ketvirtadienį pranešė miesto merė. Per incidentą, įvykusį trečiadienį populiarioje prekybos gatvėje sostinės centre žuvo viena moteris – mokytoja iš Vidurio Vokietijos. Bet to, šeši žmonės patyrė gyvybei pavojingų sužalojimų, o dar trys buvo sunkiai sužeisti.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ketvirtadienį pareiškė, kad bet kokie bandymai primesti Ukrainai „blogą taiką“, suteikiant teritorinių nuolaidų Rusijai, būtų „morališkai atgrasūs“. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „galėtų ir toliau sukioti peilį žaizdoje, krokodilas paprasčiausiai galėtų sugrįžti, kad gautų daugiau, ir sakyti, kad jo agresija ir smurtas pasiteisino“, sakė B. Johnsonas.

Turkijos prezidentas ketvirtadienį pareiškė, jog tikisi, kad Ankaros sąjungininkai „supras ir gerbs“ jos sprendimą surengti operaciją prieš kurdų kovotojus Sirijos šiaurėje, Vašingtonui pasmerkus planuojamą puolimą.