Rusija

 Pagal Rusijos parlamento žemųjų rūmų patvirtintą ambicingą planą, prie kovos su Ukrainos dronų atakomis galėtų prisijungti šalies bankų padaliniai ir jų darbuotojai. Pagal antradienį trečiuoju ir paskutiniuoju svarstymu priimtą įstatymo projektą, bankai padengtų elektroninių trukdžių sistemų įrengimo savo patalpose išlaidas, o atrinkti darbuotojai taip pat numušinėtų atskrendančius dronus.

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna interviu „Ukrinform“ pareiškė, kad atsakomybė už dronų incidentus Estijoje ir kitose Baltijos šalyse tenka Rusijai. „Mes, žinoma, nesidžiaugiame, kad šie dronai atsiduria mūsų teritorijose, bet atsakomybė tenka Rusijai, nes ji gali nutraukti karą jau rytoj. Mes, galbūt, matysime vis daugiau panašių incidentų. Tai yra Rusijos agresyvaus karo šalutiniai padariniai“, – sako jis.

Naktį iš antradienio į trečiadienį Rusijoje griaudėjo sprogimai, skelbia „Kanal 24“, remdamiesi „Telegram“ kanalo „Exilenova+“ duomenimis. Skelbiama, kad smogta Taganrogui, virš miesto esą pakilo tirštų dūmų stulpas. Pirminiais duomenimis, miestui suduoti bent du smūgiai. Sprogimai Rusijoje Neoficialiai nustatyta, kad smūgio taikiniu galėjo būti aviacijos techninės priežiūros ir remonto objektas.

Rusų režisierius Andrejus Zviagincevas sureagavo į Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo pareiškimą, kad jis „neturi balso teisės“. Kino kūrėjas pabrėžė, jog tokios teisės neturi ne tik jis, bet ir šimtai milijonų Rusijos piliečių. „Taip, visiškai teisingai, neturiu balso teisės, kaip jos neturi ir šimtai milijonų rusų“, – sakė A. Zviagincevas.

Rusija bando kurstyti paniką dėl Kyjivo, grasindama naujais masiniais smūgiais, nes jau veikia ties savo galimybių riba. Tokią nuomonę interviu „RBC-Ukraine“ išsakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Sausumos pajėgų rezervistų tarybos pirmininkas Ivanas Tymočko. Pasak jo, dabartinis Rusijos atakų intensyvumas iš esmės yra Rusijos Federacijos galimybių „pikas“. „Daugiau, nei jie dabar, vienu metu jie negali paleisti“, – pareiškė I. Tymočko.

Kremliaus vadovo Vladimiro Putino karas Ukrainoje liko brangiausia didžiosios valstybės klaida mūsų epochoje – iki tol, kol Amerikos lyderis Donaldas Trumpas pradėjo operaciją „Epinis įniršis“. Abu lyderiai statė už silpną priešininką ir tikėjosi pergalės per kelias dienas. Kiekvienas iš jų savo šalims užkrauna išlaidas, kurios išliks dar daugelį metų po to, kai jie praras valdžią. Kaip pavyzdžiai, kaip išleisti iš rankų stiprias kortas, V. Putinas ir D, Trumpas neturi sau lygių.

NATO rengia savo rytinio flango stiprinimą, sukurdama naują karinę struktūrą, kuri leistų operatyviai dislokuoti pajėgas Latvijoje ir Estijoje Rusijos keliamos grėsmės atveju, praneša „Reuters“. Šiuo metu NATO pajėgos Baltijos šalyse ir šiaurės Lenkijoje yra pavaldžios vienai daugianacionalinei vadavietei Lenkijos mieste Ščecine. Tačiau siūlomi pakeitimai numato papildomo korpuso lygmens vadovavimo sukūrimą, kuris turėtų padidinti reagavimo greitį ir pajėgų koordinavimą regione.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Vilniuje pareiškė, kad incidentai su dronais Baltijos šalyse yra kryptingos Rusijos strategijos, kuria siekiama destabilizuoti visuomenę, dalis, rašo „Evropeiskaja Pravda“. U. Von der Leyen pabrėžė, kad tokie atvejai nėra pavieniai. „Tai kryptinga Rusijos strategija, nukreipta į mūsų demokratinių visuomenių destabilizavimą. Tačiau, kaip ir mūšio lauke Ukrainoje, Rusija patiria nesėkmę.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha Rusijos URM vadovo Sergejaus Lavrovo pareiškimus pokalbyje su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio apie ketinimus atakuoti Kyjivą pavadino „įžūlia provokacija“ ir patvirtinimu, kad Rusija yra suinteresuota tęsti karą. Jis pabrėžė, kad tai dar kartą parodo, kas iš tikrųjų yra suinteresuotas šio karo tęsimu ir eskalacija. „Aš tai vertinu kaip įžūlią provokaciją. Tai viešas, dar vienas patvirtinimas, kad Rusija yra suinteresuota tęsti karą.

Rusijos grasinimai kreiptis į Tarptautinį Teisingumo Teismą (TTT) dėl tariamų rusakalbių gyventojų teisių pažeidimų nėra nieko naujo, pareiškė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna. „Tai dar vienas žingsnis ilgalaikiame Rusijos elgesio modelyje, kuris apima sistemingą dezinformaciją ir politinį spaudimą Baltijos šalims. Maskvos retorika pasižymi priešiškumu, nepagrįstais kaltinimais ir iškraipytais naratyvais.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas patvirtino, kad Syzranės naftos perdirbimo gamykla po gegužės 21 d. suduoto smūgio sustabdė veiklą. „Remiantis preliminariais smūgio vertinimais, patvirtintas Syzranės naftos perdirbimo gamyklos (Syzranė, Samaros sritis, Rusijos Federacija), kurią 2026 m. gegužės 21 d. atakavo Ukrainos gynybos pajėgos, uždarymas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė štabas.

Remiantis antradienį paskelbtu „Greenpeace“ tyrimu, Europos NATO šalys net ir be Jungtinių Valstijų vis tiek lenktų Rusiją svarbiose karinėse kategorijose. Ataskaitoje, kurios pavadinimas – „Europa viena namuose?“, sakoma, kad Europos NATO šalys ir Kanada praėjusiais metais gynybai skyrė apie 626 mlrd. JAV dolerių, palyginti su Rusijos skirta 190 mlrd. dolerių suma (atitinkamai maždaug 538 ir 163 mlrd.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pasirašė įsaką, atleidžiantį į Rusijos kariuomenę užverbuotus naujokus nuo skolų iki 10 mln. rublių (139 tūkst. JAV dolerių).  Maskva toliau taiko finansines paskatas, kad pritrauktų daugiau vyrų kariauti Ukrainoje. Rusija jau daugiau nei ketverius metus siūlo pelningus atlyginimus vyrams, užsiregistravusiems dalyvauti plataus masto puolime prieš Ukrainą.

Artėjant JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio vizitui į Jerevaną, Kremlius pirmadienį pareiškė, kad atsisakydama integracijos su Rusija, Armėnija gali netekti „labai patrauklios“ kainos už rusiškas dujas, praneša naujienų agentūra „Reuters“. „Rusijos dujoms taikoma labai, labai patraukli ir daugiau nei lengvatinė kaina“, – paklaustas apie santykius su Armėnija žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas per pokalbį telefonu su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio pagrasino naujais smūgiais Kyjivui ir paragino evakuoti diplomatus, teigiama Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime. Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad Sergejus Lavrovas telefonu kalbėjosi su Marco Rubio Rusijos vadovo Vladimiro Putino nurodymu.

Rusija ir toliau vykdo masines atakas prieš Ukrainą, taikydamasi į civilinę infrastruktūrą ir žudydama taikius gyventojus. Be to, neseniai Rusijos užsienio reikalų ministerijoje buvo išsakyti grasinimai dėl naujų smūgių Kyjivui. Kaip rašo „Bild“, Kremlius neatsisako savo planų užimti visą Donbasą, nepaisant to, kad Ukraina ir toliau priešinasi Rusijos pajėgoms. Tikėtina, kad Rusija jau yra parengusi karinių veiksmų planą 2026 metų vasarai, o smūgiai Kyjivui gali būti tik jo pradžia.

Padėtis fronto linijoje pasižymi Ukrainos pozicijų stiprėjimu dėl bepiločių orlaivių, technologinių sprendimų ir aktyvios gynybos naudojimo, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak Ukrainos prezidento, Ukrainos pozicijos palei fronto liniją dabar atrodo stabilesnės. Jis pažymėjo, kad tai tapo įmanoma dėl kelių veiksnių derinio: Ukrainos karių drąsos, aktyvaus bepiločių sistemų naudojimo, technologinių sprendimų ir tolimojo nuotolio smūgių priešo logistikai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pasirašė įstatymą, kuris jam iš esmės suteikia teisę įsiveržti į kitas valstybes prisidengiant „Rusijos piliečių apsauga“ užsienyje, rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“. Šis įstatymas, kurį gegužės 13 dieną priėmė Rusijos Valstybės Dūma, Rusijos prezidentui leidžia įsakyti dislokuoti karines pajėgas užsienyje, siekiant „apsaugoti“ Rusijos piliečius, kuriems gresia areštas, sulaikymas, teismas ar kiti užsienio valstybių bei tarptauti...

Rusija vėl suintensyvino grasinimus smūgiais Kyjivui. Pasak Kovos su dezinformacija centro vadovo Andrijaus Kovalenkos, Kremliaus retoriką lemia trys pagrindinės priežastys. Jo teigimu, viena pagrindinių atsinaujinusios grasinimų bangos priežasčių yra Rusijos kariuomenės strateginių laimėjimų mūšio lauke stoka.

Kitą masinę ir kombinuotą ataką Rusija gali parengti ir pabandyti įvykdyti maždaug po savaitės arba 10 dienų. Apie tai komentare UNIAN sakė karo ekspertas Pavlas Narožnyj. Pasak jo, iki šiol masinės atakos vykdavo maždaug tris kartus per mėnesį, tai yra maždaug kartą per 7–10 dienų. Jis paaiškino, su kuo tai susiję: „500–600 „Shahed“ tipo dronų reikia atgabenti į paleidimo vietas, juos reikia paruošti šiems skrydžiams, įvesti į juos maršrutą.

Maskva rengiasi paduoti Baltijos valstybes į Tarptautinį Teisingumo Teismą (TTT), nes derybos su jomis neva buvo bevaisės ir šios šalys atsisako nutraukti tariamus rusų teisių pažeidimus, pirmadienį pranešė vokiečių transliuotojas „Deutsche Welle“, remdamasis rusų laikraščiu „Izvestija“. Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovo, Baltijos valstybės, ypač Latvija, nuo 2022 metų vasarį Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą smarkiai padidino spaudimą ten gyvenantiems rusams ir šiose šalys...

Laikinas JAV naftos sankcijų Rusijai sušvelninimas suteikė Kremliui galimybę „normalizuoti“ naftos pardavimą pasaulinėje rinkoje ir padidinti pajamas iš energijos išteklių eksporto. Kaip praneša „Ukrinform“, apie tai interviu „UA TV English“ sakė amerikiečių teisininkas, užsienio politikos ekspertas ir buvęs JAV Valstybės departamento pareigūnas Davidas Tafuri. Jo teigimu, net trumpalaikės išimtys sukuria Rusijos naftos „normalizavimo“ pasaulinėje rinkoje efektą.

Rusija pirmadienį įspėjo užsienio piliečius ir diplomatus palikti Kyjivą, pareikšdama, kad planuoja surengti daugiau smūgių prieš Ukrainos sostinę, įskaitant jos „sprendimų priėmimo centrus“. „Smūgiai bus nukreipti tiek į sprendimų priėmimo centrus, tiek į vadovavimo punktus (...) Įspėjame užsienio piliečius, įskaitant diplomatinių atstovybių ir tarptautinių organizacijų personalą, kuo greičiau palikti miestą“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Rusijos vartotojų teisių apsaugos tarnyba „Rospotrebnadzor“ uždraudė šalyje pardavinėti trijų Armėnijos įmonių alkoholinius gėrimus, praneša naujienų portalas „Meduza“. Draudimas įvestas bendrovių „Vedi-Alco JSC“, „Abovyan Brandy Plant LLC“ ir „Shahnazyaran Wine and Brandy House LLC“ gaminamam vynui ir brendžiui.

Rusai skelbia apie naktį iš sekmadienio į pirmadienį įvykusias atakas prieš Jaroslavlį ir Belgorodą, rašo „Obozrevatel“. Pranešama, kad abejuose miestuose griaudėjo sprogimai. Belgorode vietos valdžia pranešė apie „smūgius į kritinės infrastruktūros objektus“, ten sutriko elektros tiekimas. Sprogimai Rusijoje Jaroslavlyje buvo užblokuotas išvažiavimas iš miesto Maskvos link.

„The Guardian“ interviu su keliais Vladimiro Putino aplinkos žmonėmis, verslo atstovais bei Vakarų žvalgybos pareigūnais atskleidžia, kad Rusijos vadas yra izoliuotas, o jį supantis elitas sparčiai nusivilia tiek stringančiu karu Ukrainoje, tiek ekonominiu nuosmukiu šalyje. Nors baimės dėl artėjančio perversmo yra perdėtos, V. Putinas neabejotinai žengia į sudėtingiausią savo ilgo valdymo laikotarpį. „Šiais metais elito nuotaikose tikrai įvyko lūžis.

Rusija skelbia ketinanti kreiptis į Jungtinių Tautų Tarptautinį Teismą dėl tariamų rusų teisių pažeidimų Baltijos šalyse, skelbia rusų agentūra TASS. „Ne kartą raginome Latviją, Lietuvą ir Estiją prisiimti tarptautinę atsakomybę dėl šių besitęsiančių pažeidimų. Tačiau šių šalių valdžios institucijos atsisako nutraukti savo neteisėtą politiką, o visos pastangos išspręsti nesutarimus derybų būdu pasirodo esančios bevaisės.

Karališkųjų oro pajėgų (RAF) lėktuvo, kuriuo keliavo Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius, signalai buvo nuslopinti, jam skrendant netoli Rusijos sienos. Johnas Healey lankė britų kareivius Estijoje ir grįžo į JK, kai įvyko elektroninė ataka, pranešė laikraštis „Times“. Manoma, kad už ketvirtadienio incidentą atsakinga Rusija.

XX a. pradžioje JAV ne tik padėjo pamatus Sovietų Sąjungos pramonei, bet ir gelbėjo jos gyventojus nuo bado. Nors vėliau sovietų propaganda šiuos faktus bandė ištrinti iš istorijos, archyviniai duomenys rodo masinę amerikiečių pagalbą „klasiniams priešams“. Dėl nesėkmingos bolševikų politikos ir teroro 1920-ųjų pradžioje Rusiją ištiko masinis badas. Į pagalbą atskubėjo „Amerikos pagalbos administracija“ (ARA). Iki 1922 m. pavasario ARA maitino daugiau nei 6 mln.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas mato rimtą Rusijos ekonomikos nuosmukį. Ką jis atsakytų skeptikams, teigiantiems, kad tokios kalbos tėra savęs apgaudinėjimas? Apie tai – pokalbis su Ž. Mauricu TV3 Žinių „Dienos komentare“.  Teigiate, kad Rusijos ekonomikos būklė smarkiai prastėja ir kad jau matyti šviesa tunelio gale.

NATO vadovas Markas Rutte pakomentavo padėtį Ukrainoje. Anot jo, Ukraina stipriai ginasi. „Jei pažiūrėtume į fronto liniją, jie stabilizuoja. Yra pranešimų, kad Ukraina atgauna teritoriją. Ne masiškai, bet bent jau stabilizuoja, potencialiai juda teisinga kryptimi“, – sako M. Rutte. Jis priduria, kad Ukraina pastaruoju metu pasižymi inovatyvumu, kai kurių dalykų sąjungininkai mokosi iš Ukrainos.

Europos Sąjunga (ES) pareiškė išlaikanti būdrumą dėl bet kokių grėsmių, susijusių su Rusijos ir Baltarusijos vykdomomis bendromis karinėmis pratybomis, ir paragino abi šalis susilaikyti nuo branduolinių grasinimų.  „Kalbant apie bendras branduolines pratybas, matėme, ką Rusija gali padaryti. Raginame visus dalyvius susilaikyti nuo šių branduolinių grasinimų ir vengti veiksmų, kurie galėtų sukelti daugiau problemų regione tokiu mastu.

Ukrainos padėtis mūšio lauke gerėja, todėl Europos Sąjungos (ES) tęsiama parama gali paskatinti Rusijos vadovą Vladimirą Putiną iš naujo įvertinti savo lūkesčius dėl karo, prieš penktadienį Helsingborge vyksiantį NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą sakė Lenkijos diplomatijos vadovas Radoslawas Sikorskis. „Klausėmės (Ukrainos) užsienio reikalų ministro (Andrijaus) Sybihos pranešimo. Padėtis gerėja.

Buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo atstovas Vladyslavas Selezniovas pažymėjo, kad pagrindinis veiksnys, nuo kurio priklauso karo veiksmai, yra ištekliai. Tačiau, pasak jo, šiuo metu nei Ukrainos žvalgyba, nei pasieniečiai, nei kitų šalių žvalgybos nepraneša apie rusų pajėgų ir priemonių telkimą Baltarusijos teritorijoje. V. Selezniovas pridūrė, kad panaši situacija stebima ir Rusijos Briansko srityje.

Gegužės 22-osios naktį Ukrainos dronai smogė Jaroslavliui, todėl valdžios institucijos buvo priverstos ties Maskvos prospekto ir Pietvakarių aplinkkelio sankryža uždaryti kelią į Maskvą. Jaroslavlio srities gubernatorius Michailas Jevrajevas teigė, kad priešlėktuvinės gynybos pajėgos ir elektroninės kovos sistemos ataką atrėmė ir aukų nebuvo.

Kai kurie aukšto rango Kremliaus pareigūnai mano, kad karas prieš Ukrainą pasiekė aklavietę, o Rusija šiuo metu nemato aiškaus būdo, kaip jį užbaigti, praneša „Bloomberg“. „Ukraina ir jos sąjungininkai vis labiau įsitikinę, kad Rusijos invazija praranda pagreitį, nes Kyjivas stabilizuoja fronto liniją ir stabdo Maskvos pavasario puolimą“, – rašo agentūra.

Rusija ir Baltarusija baigė bendras branduolines pratybas, kurių metu buvo mokomasi vykdyti raketų paleidimus ir perkelti amuniciją. Remiantis Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaita, Kremlius vis aktyviau naudoja Baltarusiją savo kariniams tikslams. Gegužės 21 d. Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ir Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka dalyvavo antrajame bendrų branduolinių pajėgų pratybų etape.

NATO žvalgyba sekė Rusijos Šiaurės laivyno veiklą, kuri gali rodyti, kad Maskva mėgina dislokuoti branduolines raketas jūros dugne, praneša „Tagesschau“, remdamasi dviejų Vokietijos televizijos stočių WDR ir NDR tyrimu. Pasak laidos, žurnalistai kelis mėnesius tyrė slaptą projektą, kodiniu pavadinimu „Skif“. Siekdami suprasti situaciją, jie analizavo palydovines nuotraukas, nagrinėjo mokslines duomenų bazes ir istorinius dokumentus iš Rusijos, taip pat kalbėjosi su kariškiais ir ekspertais.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, kad Rusija neturi teisės be pagrindo kaltinti Baltijos šalių. Apie tai jis ketvirtadienį parašė socialiniame tinkle „X“. R. Sikorskis pabrėžė, kad Rusijos grasinimai Lenkijos sąjungininkams negali būti priimtini. „Jūs neturite teisės be pagrindo kaltinti Baltijos šalių. Visiškai akivaizdu, kas yra agresorius, o kas – auka.

Nuo metų pradžios, kai buvo išjungti tūkstančiai palydovinio ryšio „Starlink“ terminalų, kuriuos naudojo Rusijos kariai, Ukrainos ginkluotosios pajėgos atkovojo apie 400 kvadratinių kilometrų teritorijos.

Po Ukrainos dronų atakos Rusijos naftos perdirbimo gamykla, esanti Žemutinio Naugarduko srityje iš dalies sustabdė darbą. Kalbama apie vieną didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų, priklausančią „Lukoil“. Apie tai, remdamasi pramonės šaltiniais, praneša „Reuters“. Agentūros duomenimis, po smūgio buvo sustabdytas pagrindinis pirminio naftos perdirbimo įrenginys CDU-6. Būtent jis užtikrina daugiau nei pusę įmonės pajėgumų.

Visapusiška invazija į Ukrainą, kuri turėjo grąžinti Rusijai „supervalstybės“ statusą, penktaisiais karo metais Kremliui virto katastrofiška problema. Apie tai rašo Vokietijos leidinys „Bild“. Analizuodami dabartinę karo situaciją, publikacijos autoriai mato 3 dideles V. Putino problemas, kurių įveikti kol kas neatrodo įmanoma. Pirma, tai milžiniški karių nuostoliai. Vakarų vertinimais, Rusija šiuo metu kas mėnesį netenka apie 35 tūkst. karių: žuvusių ir sužeistų.

Vladimiras Putinas naudojasi galimybe smogti susilpnėjusiam Friedrichui Merzui: smunkant kanclerio reitingams, Kremlius, panašu, siekia paspartinti jo krytį ir sustiprinti kylančias prorusiškas jėgas Vokietijos kraštutinėje dešinėje, rašo „Politico“. Šį mėnesį, palyginti su metų pradžia, gerokai padaugėjo F. Merzą kritikuojančių straipsnių Kremliui priklausančiame tinkle „Pravda“ vokiečių kalba – maždaug 25 proc., rodo Berlyne įsikūrusios ekspertų grupės „Polisphere“ analizė.

Rusija skelbia į Baltarusiją pratyboms atvežusi branduolinės amunicijos ir platina mūsų kaimynystėje vykstančių taktinių branduolinių mokymų vaizdus. Ukraina jau ne pirmą savaitę tikina, kad Vladimiras Putinas bando įtraukti Aliaksandrą Lukašenką į karą ir galimai planuoja naujus veiksmus Ukrainos šiaurėje ar net Baltijos šalyse. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Europos Komisijos narys, atsakingas už gynybą ir kosmosą, Andrius Kubilius apkaltino Kremlių taikant bauginimo taktiką prieš Baltijos šalis, siekiant patikrinti jų įsipareigojimą remti Ukrainą, praneša „Ukrinform“. Reaguodamas į didėjančią Rusijos retorikos eskalaciją, A. Kubilius, anksčiau ėjęs Lietuvos ministro pirmininko pareigas, pareiškė, kad Maskva „tampa nervinga ir.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas branduolinio ginklo panaudojimą pavadino „kraštutine ir išskirtine priemone Rusijos nacionaliniam saugumui užtikrinti“. Tai jis pareiškė gegužės 21 d. per bendras Rusijos Federacijos ir Baltarusijos kariuomenių pratybas, skirtas taktiniam ir branduoliniam ginklavimuisi valdyti. Jo pareiškimą paskelbė Rusijos žiniasklaida.

Estų užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį iškvietė Rusijos laikinąjį reikalų patikėtinį, kad įteiktų notą dėl nuolatinės dezinformacijos kampanijos, nukreiptos prieš Estiją ir Baltijos valstybes. Notoje Užsienio reikalų ministerija nurodė, kad Estija griežtai smerkia Rusijos vykdomą dezinformacijos kampaniją prieš Estiją ir kitas Baltijos šalis bei reikalauja, kad Maskva nustotų skleisti melą, viešai grasinti ir vykdyti provokacijas.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį lankydamas ginkluotųjų pajėgų raketų brigadą Osipovičių rajone pareiškė, kad išsipildė jo „svajonė“ turėti savo šalyje rusiškų raketų kompleksų „Iskander“. Apie tai rašo valstybinė naujienų agentūra „Belta“. „Kadaise svajojau apie šią mašiną („Iskander“), o šiandien mes jų turime ne vieną. Ir jūs geriau už mane žinote, kad tai puikus ginklas!“ – pareiškė A. Lukašenka.

Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad vykdydami branduolines pratybas, jos kariai į raketų brigados pozicijas Baltarusijoje pristatė amuniciją, skelbia portalas „Meduza“. Ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip kariniai sunkvežimiai važiuoja žvyrkeliais ir miško keliais, o vėliau, per audrą, yra iškraunami.