Pasak jo, iki šiol masinės atakos vykdavo maždaug tris kartus per mėnesį, tai yra maždaug kartą per 7–10 dienų. Jis paaiškino, su kuo tai susiję: „500–600 „Shahed“ tipo dronų reikia atgabenti į paleidimo vietas, juos reikia paruošti šiems skrydžiams, įvesti į juos maršrutą. Per atakas paleidžiama ir daug sparnuotųjų raketų – dešimtys vienetų. Tai taip pat sudėtinga istorija. Jos paleidžiamos iš strateginių bombonešių, kurie yra aerodromuose labai toli nuo europinės Rusijos dalies. Be to, visi jų bombonešiai vos laikosi – tiek seni, tiek nauji“, – aiškino ekspertas.
P. Narožnyj teigimu, šiuos lėktuvus reikia paruošti skrydžiams. Taip pat vėliau prie jų reikia atgabenti raketas.
„Dar viena atakų sudedamoji dalis – balistinės raketos, tokios kaip „Iskander-M“, „Kinžal“, „Cirkon“. Jas gana sunku gabenti, be kita ko, dėl didelio sprogstamųjų medžiagų kiekio“, – sakė jis.
Tačiau P. Narožnyj pabrėžė, kad tai nereiškia, jog nereikia reaguoti į oro pavojaus signalus, nes priešas kiekvieną dieną gali paleisti 100–150 „Shahed“ tipo dronų.
Rusija grasina tęsti smūgius Kyjivui
Kaip pranešė UNIAN, Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė apie tolesnius smūgius „Ukrainos karinio-pramoninio komplekso įmonėms Kyjive“.
Užsieniečius, ypač diplomatinių misijų personalą, valstybės agresorės institucija paragino palikti miestą.
Rusijos URM dar kartą pareiškė, kad tai esą atsakas į Ukrainos smūgį bendrabučiui okupuotame Starobilske, Luhansko srityje.
Ten Ukrainos valdžia ir jos Vakarų partneriai buvo apkaltinti Ženevos konvencijų, Vaiko teisių konvencijos ir kt. pažeidimais.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
