Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovo, Baltijos valstybės, ypač Latvija, nuo 2022 metų vasarį Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą smarkiai padidino spaudimą ten gyvenantiems rusams ir šiose šalyse esą „staigiai išplito rusofobija, puoselėjama valstybės lygmeniu“.
„Rusų kalba buvo uždrausta švietimo sistemoje, griaunami paminklai, pervadinamos gatvės ir istoriniai rajonai. Norint gauti leidimą gyventi, dabar reikia išlaikyti latvių kalbos egzaminą“, – sakė pareigūnas.
Rusijos URM esą kreipėsi į Jungtinių Tautų (JT) vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurą
Ministerijos atstovas taip pat teigė, jog Rusija „ne kartą reikalavo, kad Baltijos valstybės būtų tarptautiniu mastu patrauktos atsakomybėn už ilgalaikius pažeidimus“.
Užsienio reikalų ministerija, anot jo, raštu kreipėsi į Jungtinių Tautų (JT) vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurą ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) vyriausiąjį tautinių mažumų komisarą, tačiau „konkretaus atsakymo“ negavo.
Kaip tariamo rusų persekiojimo Baltijos šalyse pavyzdį ministerijos atstovas paminėjo prokremliško aktyvisto Aleksandro Gaponenkos, kuris save vadina Latvijos nepiliečių kongreso vadovu, atvejį.
Sausio mėnesį Latvijos teismas jam skyrė dešimties metų laisvės atėmimo bausmę už etninės neapykantos kurstymą ir pagalbą užsienio valstybei vykdant agresyvius veiksmus prieš Latviją.
Rusijos užsienio reikalų ministerija rengiasi iškelti A. Gaponenkos bylos klausimą kitoje JT Žmogaus teisių tarybos sesijoje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
