„Šiais metais elito nuotaikose tikrai įvyko lūžis... Putinu giliai nusivilta“, – teigė gerų ryšių turintis verslo lyderis. Jo vertinimais, stiprėja jausmas, kad „artėja kažkokia katastrofa“.
„Niekas netiki, kad rytoj viskas staiga sugrius. Tačiau vis labiau suvokiama, kad ir toliau priimami visiškai beprasmiški, save naikinantys sprendimai. Žmonės, kurie anksčiau gynė Putiną, to nebedaro. Bet kokia ateities vizija išnyko“, – pridūrė šaltinis.
V. Putino reitingai smunka, ekonomika patiria vis didesnį spaudimą, o balsą kelti pradeda net Kremlių palaikantys tinklaraštininkai, kurie anksčiau prezidentą kritikuodavo itin retai.
Fiksacija ties Donbasu
Nepaisant vidaus problemų, V. Putino planai dėl karo Ukrainoje nepasikeitė – jis išlieka pasiryžęs tęsti kovą. Tai patvirtina keli jo mąstymą žinantys asmenys bei Europos ir Ukrainos žvalgybos pareigūnai.
Du šaltiniai, turintys prieigą prie prezidento, nurodė, kad V. Putinas savo artimai aplinkai aiškiai davė suprasti tikintis, jog Maskva iki metų pabaigos užims visą Donbaso regioną. „Putinas yra fiksuotas ties Donbasu ir jis nesustos, kol to nepasieks“, – sakė vienas iš jų.
Kalbėdamas po Gegužės 9-osios Pergalės dienos parado, kuris buvo sumažintas dėl Ukrainos dronų atakų baimės, V. Putinas nustebino daugelį užsimindamas, kad karas „artėja prie pabaigos“. Ši pastaba pateko į antraštes, tačiau jo mąstymą žinantys asmenys įspėja, kad tai nereikėtų vertinti kaip pasiruošimo kompromisams. Priešingai, tai rodo V. Putino tikėjimą artėjančiu kariniu proveržiu.
Ukrainos žvalgybos pareigūnas teigė, kad Rusijos generolai įtikino šalies lyderį, jog Donbasas bus užimtas iki metų pabaigos: „Komandų grandine aukštyn siunčiamos sufabrikuotos ataskaitos, kuriose teigiama, kad pergalė jau arti.“
Vis dėlto kariniai analitikai pastebi, kad dabartinis Rusijos pajėgų judėjimo tempas mūšio lauke rodo ką kita – pilnam Donbaso užėmimui gali prireikti ne vienų metų. Lieka neaišku, kiek karinės ir saugumo tarnybos V. Putinui piešia pagražintą vaizdą.
„Žinoma, pareigūnai ir kariuomenė prezidentui piešia rožinį vaizdą. Jie jam meluoja. Taip veikia Putino sukurta sistema“, – kalbėjo asmuo, žinantis apie Kremliuje vykstančias diskusijas.
Kitas veiksnys, skatinantis V. Putiną kariauti toliau, yra prarastas tikėjimas Donaldu Trumpu. Šaltinis, esantis arti V. Putino, ir kitas asmuo, dalyvaujantis neoficialiose derybose, teigia, kad Rusijos lyderis nebesitiki, jog D. Trumpas sugebės priversti Kyjivą atiduoti teritorijas mainais į taikos susitarimą.
„Maskvoje buvo paplitęs optimizmas, kad Trumpas po rinkimų galėtų padėti gauti Donbasą. Šis optimizmas iš esmės išgaravo“, – teigė šaltinis, palaikantis ryšį su V. Putinu.
Nors D. Trumpas pastaruoju metu nuolat kartojo, kad karas Ukrainoje su JAV pagalba baigiasi, Rusijos vadovybė mato vis mažiau prasmės tęsti derybas su Vašingtonu. Ukraina pripažino, kad D. Trumpo pasiuntiniai Jaredas Kushneris ir Steve'as Witkoffas per susitikimus ne kartą spaudė Kyjivą išvesti karius iš vis dar kontroliuojamų teritorijų. Tačiau Kyjivas dramatiškai sumažino priklausomybę nuo Vašingtono bei padidino savo karinę gamybą. Europos Sąjungos atblokuota 90 mlrd. eurų paskola bei stiprėjantys kariniai ir žvalgybiniai ryšiai su Europos sąjungininkais sumažino JAV įtaką Ukrainai, o Kyjivas neketina daryti teritorinių nuolaidų be geležinių JAV saugumo garantijų.
Šiuo metu Maskvos tikslas yra Donbaso užėmimas, o Rusijos derybininkai leido suprasti, kad tai pasiekus Maskva būtų pasiruošusi siekti taikos. Visgi V. Putinui artimi žmonės sako, kad jo ambicijos gali vėl išaugti, jei jis pajus Ukrainos žlugimo ženklus. Tokiu atveju jis gali judėti toliau, kirsti Dnipro upę ir bandyti užimti visus keturis Ukrainos regionus, kuriuos Rusija paskelbė aneksavusi 2022 metais, bet iki šiol pilnai nekontroliuoja.
„Sausumos internetas“ ir augantis nepasitenkinimas
Visuomenės nepasitenkinimo ženklai Rusijoje išryškėjo anksčiau 2026 metais, kai Kremlius uždraudė arba apribojo daugumą pranešimų programėlių, palikdamas prieigą tik prie valstybės remiamos alternatyvos. Maskvos centre ir kituose regionuose buvo periodiškai trikdomas arba visiškai išjungiamas mobilusis internetas, dėl ko Rusijos verslas skundžiasi patyręs milijardinių rublių nuostolių. Valdžia šiuos veiksmus teisina saugumo priemonėmis prieš Ukrainos dronų pulti ir sabotažo operacijas.
„Prie vakarienės stalo visi kalba apie internetą. Dabar esame kažkur arčiau Šiaurės Korėjos“, – sakė vienas Kremliaus viešai neįvardijamas atstovas. Interneto ribojimus prižiūri galingoji FSB antroji tarnyba, atsakinga už opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno apnuodijimą.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ir pirmasis administracijos vadovo pavaduotojas Sergejus Kirijenka privačiai bandė atkalbėti V. Putiną nuo griežčiausių ribojimų, tačiau nesėkmingai. Žurnalistė Ksenija Sobčiak telefonu duotame interviu pažymėjo: „Interneto problema Rusijos visuomenei yra labai jautri. Tai sukėlė didžiulę pasipiktinimo bangą.“ Ji prognozuoja, kad jau kitais metais valdžia gali visiškai užblokuoti vakariečių socialinius tinklus.
Daugeliui rusų šie metai atnešė ir didesnius mokesčius bei augančią infliaciją. Rusijos socialiniuose tinkluose vis labiau matomas nusivylimas valdžia – plinta vaizdo įrašai, kuriuose smulkiojo verslo savininkai piktinasi mokesčiais, gyventojai – interneto atjungimais, o Sibiro ūkininkai – masiniu gyvulių naikinimu. Valstybinio tyrimų centro duomenimis, Rusijos bendrosios laimės indeksas balandį nukrito į žemiausią lygį per 15 metų, o V. Putino reitingai pasiekė žemiausią tašką nuo pilno masto invazijos pradžios.
Perversmo tikimybė vertinama atsargiai
Nepaisant augančio nepasitenkinimo, analitikai mano, kad reali grėsmė V. Putino režimui, jei ir kils, tai tik iš jo artimos aplinkos, o ne iš gatvės. Kelta prielaida, kad grėsmę gali kelti buvęs gynybos ministras Sergejus Šoigu, tačiau artimo Kremliaus perversmo scenarijų tiek Putino rėmėjai, tiek kritikai laiko mažai tikėtinu. Saugumo tarnybos jau suėmė kelis artimus S. Šoigu bendražygius, taip dar labiau jį izoliuodamos.
„Šoigu neturi populiarumo armijoje ir neturi palaikymo bazės. Jis niekada neis prieš Putiną“, – sakė jį asmeniškai pažįstantis buvęs aukšto rango pareigūnas.
Nepasitenkinimo nesitikima ir iš Rusijos oligarchų, kurie, nors privačiai ir baisisi karu, tyli bijodami pasekmių. Pastaraisiais mėnesiais Rusijoje prasidėjo nauja valstybinių turto konfiskavimų banga, nukreipta prieš privatų verslą, įskaitant stambios žemės ūkio įmonės įkūrėjo, milijardieriaus Vadimo Moškovičiaus suėmimą.
„Verslo elitas žaidžia rusišką ruletę. Jie tikisi, kad nukentės kaimynas, o jų bus pasigailėta“, – teigė Olegas Tinkovas, vienas iš nedaugelio viešai prieš invaziją pasisakiusių ir šalį palikusių verslininkų. „Kas eis prieš jį? Visi tiesiog laukia jo galo“, – pridūrė O. Tinkovas.
Tuo tarpu V. Putinas pastarosiomis savaitėmis padidino savo kelionių intensyvumą, taip bandydamas paneigti kalbas apie paranoją. „Taip, tarp elito yra nervingumo ir nežinomybės. Tačiau kalbėti apie egzistencinę grėsmę Putino valdymui yra per anksti. Jis išlaiko kontrolę“, – sakė neseniai su prezidentu susitikęs asmuo.
Aukšto rango Europos žvalgybos pareigūnas apibendrino, kad daugelis Rusijos viršūnėse šiuo metu yra „susitaikymo fazėje“ – jie pripažįsta augančias problemas mūšio lauke bei ekonomikoje, tačiau neturi jokių planų, kaip jiems priešintis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
