Praėjusiais metais Prancūzijoje suimti 11 serbų, kaltinamų priklausymu koordinuotai, visą Europą apėmusiai kampanijai, kuria siekta kurstyti nesantaiką tarp bendruomenių. Jie įtariami palikę nupjautas kiaulių galvas prie mažiausiai devynių mečečių visame Paryžiuje. Suimtieji buvo smulkūs nusikaltėliai, gavę vos po 1 000 eurų atlygį, tačiau juos užverbavo rimtesnis nusikaltėlis, pabėgęs į Maskvą. Teigiama, kad jį užverbavo Rusijos žvalgyba per esamus ryšius su Rusijos nusikalstamu pasauliu.
Ši operacija buvo platesnės kampanijos dalis, apėmusios žydų objektų bei Holokausto memorialų išniekinimą Paryžiuje ir netoli Brandenburgo vartų Berlyne. Šiuos veiksmus vėliau internete masiškai platino Rusijos dezinformacijos tinklai.
Nusikaltėlių – dažnai ne rusų, užverbuotų per tarptautinius mafijos tinklus – naudojimas siekiant skleisti sumaištį, susiskaldymą ir ekstremizmą rodo naujo pobūdžio grėsmę iš Maskvos, tikina ekspertas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pats vartoja žodį „karas“ apibūdindamas Rusijos santykius su Europa. V. Putinui karas Ukrainoje yra netiesioginė kova su Vakarais. Jam Kyjivas tėra naujausias instrumentas, kurį Vakarai naudoja siekdami pakenkti jo režimui ir visai Rusijai. Atsižvelgiant į tai, kad Europa šiuo metu finansuoja Ukrainą, europiečių paralyžiavimas didinant susiskaldymą tarp valstybių bei jų viduje yra lemiamas Maskvos kovos frontas.
Tai nėra karas tradicine prasme. Kova vyksta kitomis priemonėmis: dezinformacija, kenkimu, ekonomine įtaka ir sabotažu. Maskva atgaivino tai, ką sovietinis KGB vadino „aktyviosiomis priemonėmis“ (rus. aktivnyje meroprijatija) – slaptas ir ardomąsias operacijas, skirtas priešams sutrikdyti. Rusijos valstybė reikalauja, kad visi visuomenės elementai atliktų savo vaidmenį – nuo kalinių, paimtų į karinę tarnybą, iki menininkų.
Rusijos mafija ir nusikalstami tinklai – naujas Maskvos ginklas Europoje
Maskva naudojasi organizuoto nusikalstamumo augimu ir didėjančiu tarpusavio ryšiu. Rusijoje jau seniai egzistuoja pragmatiškas valstybės ir nusikalstamo pasaulio bendradarbiavimas: caro slaptoji policija naudojo nusikaltėlius kaip agentus užsienyje, bolševikai bendradarbiavo su bankų plėšikais, o J. Stalino gulaguose nusikaltėliai iš „vagių pasaulio“ (rus. vorovskoj mir) prižiūrėjo politinius kalinius.
Po 2022 m. prasidėjusio karo Maskva dar labiau tiesiogiai ir plačiau atsigręžė į nusikalstamą pasaulį. Kaip vertinime įspėja Europolas, siekiant sutrikdyti Europos valstybių veiklą, buvo sukurtas „šešėlinis aljansas“ su Europos nusikalstamais tinklais. Europolo analitikas teigė: „Yra įvairių šalių, tokių kaip Kinija, Šiaurės Korėja, Iranas, tačiau šiuo metu rusai yra labiausiai probleminiai ir tikriausiai agresyviausi verbuojant nusikaltėlius savo politinei darbotvarkei stumti.“
Iš dalies taip nutiko todėl, kad iš Vakarų ambasadų išsiuntus apie 400 Rusijos šnipų, dirbusių su diplomatine danga, jie buvo priversti veikti per patikėtinius.
Iki 2000-ųjų Rusijos nusikaltėliai Europoje tapo paslaugų teikėjais, siūlančiais vietinėms gaujoms didmeninį narkotikų tiekimą ar pinigų plovimą. Pavyzdžiui, Rusijos gauja, sutriuškinta Portugalijoje per 2016 m. operaciją „Matrioškos“, plovė savo pajamas investuodama į sunkumų patiriančius Europos futbolo klubus. Tie pinigai vėliau naudoti nelegalioms lažyboms finansuoti visame žemyne.
Šie tinklai naudojami kaip tarpininkai, siekiant išplėsti Maskvai prieinamų nusikaltėlių ratą. Vienas Nyderlandų žvalgybos analitikas teigė, kad jo tikrasis košmaras yra „Rusijos patikėtiniai, kurie nėra rusai ir net nežino, kad dirba Rusijai“. Dėl interneto ryšio ir finansinių programėlių atsirado sabotažo paslaugų era, kai bet kuris finansinių sunkumų turintis asmuo gali būti užverbuotas paprastoms užduotims atlikti ir gauti atlyginimą kriptovaliuta.
Sabotažas, šnipinėjimas ir nusikalstamos operacijos
Nelegalūs tinklai taip pat plauna pinigus ir prekiauja kriptovaliutomis, kurios derinamos su Kremliaus įtakos operacijomis. Pavyzdžiui, Igoris Čaika (buvusio generalinio prokuroro Jurijaus Čaikos sūnus) buvo oficialus verslo pasiuntinys Moldovoje ir Padniestrėje. JAV iždo departamentas, paskelbęs jam sankcijas, teigė, kad I. Čaika bandė sukurti kriptovaliutų gavybos verslą Padniestrėje, palaikydamas ryšį su FSB, ir leido savo įmonėms pasitarnauti Kremliui „pervedant pinigus bendradarbiaujančioms Moldovos politinėms partijoms“, iš kurių dalis buvo „skirta kyšiams ir rinkimų klastojimui“.
2022 m. pabaigoje Belgijos muitinės vadovas Kristianas Vanderwaerenas pažymėjo: „Iki metų vidurio užfiksavome didžiulį tradicinės nelegalios veiklos padidėjimą iš su Rusija susijusių grupuočių, kurios, atrodo, turi Rusijos vyriausybės paramą ir siekia sukurti naujus pajamų srautus, kad padengtų sankcijų padarytą žalą.“ Šnipai patys tiesiogiai nedalyvauja nusikaltimuose, bet apmokestina Vakaruose veikiančias Rusijos gaujas, versdami jas pervesti dalį pelno į sąskaitas už Rusijos ribų, kurios vėliau naudojamos žvalgybos operacijoms remti.
Europoje vykdomos ir tiesioginės operacijos. Jauni moldavai Lenkijoje gavo atlygį už prieš NATO nukreiptų šūkių užrašinėjimą, o vėliau jauni lenkai per „Telegram“ buvo užverbuoti purkšti prieškarinius grafičius už 30 zlotų (apie 7 eurus) už kartą. Jungtinėje Karalystėje nusikaltėliai padegė sandėlius Rytų Londone, susijusius su Ukrainos verslininku, organizavusiu pagalbą Ukrainai.
Nusikaltėliai naudojami ir smurtinėms akcijoms. 2019 m. FSB užverbuotas rusų samdomas žudikas Berlyne nušovė Čečėnijos kovotoją Zelimchaną Changošvilį. 2023 m. Ispanijoje nužudytas į Ukrainą perbėgęs Rusijos sraigtasparnio pilotas Maksimas Kuzminovas. Tyrėjų vertinimu, šį išpuolį įvykdė Ispanijoje įsikūrę Rusijos nusikaltėliai, gavę užsakymą iš Rusijos karinės žvalgybos (GRU).
Praradę daug žvalgybos pareigūnų, rusai pasitelkia ir vietos gyventojus. Privati detektyvų agentūra gali manyti, kad ją pasamdė įtarimų turintis sutuoktinis, tačiau iš tikrųjų jie stebi Rusijos emigrantę disidentę. Tyrėjas gali manyti, kad rengia straipsnį, tačiau iš tikrųjų ieškoti kompromituojančios informacijos šantažui.
„Didžioji dalis žvalgybinės veiklos nėra ypač reikalaujanti įgūdžių ir priklauso nuo tokių bazinių veiksmų kaip informacijos surinkimas iš „pašto dėžučių“ ar kitų slaptaviečių, paprasto sekimo ir užkoduotų pranešimų palikimo matomoje vietoje. Tai labai panašu į kasdienę, pavyzdžiui, narkotikų gaujos veiklą“, – teigė Vokietijos vidaus žvalgybos tarnybos (BfV) pareigūnas.
Pavyzdžiui, Lenkijoje išaiškintoje operacijoje 23 metų ukrainietis vadovavo 16 asmenų šnipinėjimo tinklui, dirbusiam GRU. Jauniems ukrainiečiams, baltarusiams ar lenkams buvo pavesta stebėti karinės pagalbos Ukrainai srautus bei įrenginėti kameras palei geležinkelio linijas.
Net ir pasibaigus aktyviesiems kovos veiksmams Ukrainoje, V. Putinas ir toliau laikys Vakarus grėsme, todėl hibridinė kampanija nesustos. Saugumo tarnyboms ir organizuotam nusikalstamumui glaudžiai susiejus savo veiksmus, juos atskirti bus itin sunku.
Kremlius gali toliau intensyvinti šią strategiją arba perimti kitų šalių patirtį, pavyzdžiui, Irano ar Šiaurės Korėjos, kurios Darbo partijos sekretoriato 39-asis biuras veikia kaip oficiali nusikalstamumo ministerija. Atsižvelgiant į tai, tinkamas finansavimas policijai ir žvalgybai bei atgrasymo kampanijos yra tokios pat būtinos kaip tankai, dronai ar raketos, paaiškino M. Galeotti.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
