Rusija

Rusija gali nuspręsti išmėginti NATO 5-ąjį straipsnį, tačiau ji bet kuriuo atveju pralaimės, teigia Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Ketvirtadienį paskelbtame interviu Lenkijos dienraščiui „Dziennik Gazeta Prawna“ diplomatui buvo užduotas klausimas, ar Rusija, atsižvelgiant į dabartinę transatlantinių santykių krizę, galėtų bandyti išbandyti NATO 5-ojo straipsnio nuostatą dėl savitarpio gynybos.

Rusija svarsto išpuolių prieš Ukrainą scenarijus Černihivo–Kyjivo kryptimi iš Baltarusijos ir Briansko srities, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Valstybės vadovas kalbėjo apie Aukščiausiojo vado štabo susitikimo su kariuomene, žvalgybos tarnybomis, Ukrainos saugumo tarnyba ir Užsienio reikalų ministerija rezultatus. Susitikime buvo aptarta padėtis Baltarusijos–Briansko srities kryptimi, rašo „RBC-Ukraine“. „Žinoma, mes jau dirbame stiprindami savo gynybą šia kryptimi.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis papasakojo apie „gerus kontaktus“ su JAV, kuriais remdamasis išreiškė viltį, kad bus atnaujintos taikos derybos su Rusija, įskaitant galimą europiečių dalyvavimą. Apie tai valstybės vadovas pareiškė trečiadienio vakariniame kreipimesi. „Mūsų komanda turėjo gerų kontaktų su amerikiečių puse – tiek mūsų bendradarbiavimo saugumo srityje klausimais, tiek dėl diplomatijos rusų atžvilgiu.

Dėl Ukrainos smūgių į Rusijos naftos ir dujų infrastruktūrą sumažėjo naftos produktų eksportas, o tai smarkiai paveikė Rusijos biudžeto pajamas. Tai duodamas interviu agentūrai „Ukrinform“ pareiškė Energetikos politikos tyrimų fondo perdirbimo, transporto degalų, gamtinių dujų ir elektros projektų direktorius Maxas Pyziuras. Jis akcentavo, kad per Ukrainos atakas buvo padaryta didelė žala Rusijos perdirbimo ir naftos eksporto sektoriui.

Per Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo kolegos Xi Jinpingo derybas Pekine Rusija ir Kinija nesusitarė dėl naujojo kelių milijardų dolerių vertės dujotiekio „Power of Siberia 2“, trečiadienį Rusijos valstybinei žiniasklaidai pranešė Kremlius. Po 2022 m. vasarį pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą vis labiau nuo Kinijos ekonomikos priklausanti Maskva šio dujotiekio statybos darbų pradžios siekia jau kelerius metus, tačiau dėl Pekino dvejonių pažanga vyksta lėtai.

Rusijos Federacijos Taryba trečiadienį patvirtino įstatymą, kuris reikšmingai išplečia Kremliaus vadovo Vladimiro Putino įgaliojimus siųsti ginkluotąsias pajėgas į užsienį, praneša „The Moscow Times“. Remiantis dokumentu, kurį praėjusią savaitę vienbalsiai patvirtino Rusijos Valstybės Dūma, nuo šiol V. Putinas galės pasitelkti kariuomenę „Rusijos Federacijos piliečių apsaugai“ tuo atveju, jei jie užsienyje būtų „suimti, sulaikyti, baudžiamai ar kitaip persekiojami“. Kalbama apie atvejus, kai...

Europos Sąjungos (ES) valstybės narės svarsto buvusią Vokietijos kanclerę Angelą Merkel paskirti bloko pasiuntine Rusijai, skelbia laikraštis „Financial Times“ (FT). Taip bandoma atgaivinti derybas su Maskva dėl karo Ukrainoje. Remdamasis anoniminiais šaltiniais, leidinys trečiadienį pranešė, kad ES šalių užsienio reikalų ministrai šį klausimą ketina svarstyti kitą savaitę vyksiančiame susitikime Kipre.

Jungtinės Karalystės vyriausybė, atsižvelgdama į sparčiai augančias kainas, sušvelnino sankcijas Rusijos žaliavinei naftai ir leido importuoti trečiosiose šalyse perdirbtus reaktyvinių variklių degalus bei dyzeliną. Trečiadienį įsigaliojusi prekybos licencija leidžia šias prekes importuoti „neribotą laiką“. Licencijoje numatyta, kad sankcijų išimtis bus periodiškai peržiūrima, atsižvelgiant į kuro kainas, kylančias dėl uždaryto Hormuzo sąsiaurio ir besitęsiančios krizės Artimuosiuose Rytuose.

 Kinijos lyderis Xi Jinpingas trečiadienį Pekine prie Didžiosios liaudies salės pasitiko Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir paspaudė jam ranką, rodo Rusijos žiniasklaidos paskelbta vaizdo medžiaga. Sutikimas su raudonuoju kilimu surengtas prieš Kinijos ir Rusijos lyderių derybas. V. Putinas ir Xi Jinpingas ramiai stovėjo, kol karinis orkestras grojo abiejų šalių himnus.

Latvijos ambasadorė Jungtinėse Tautose (JT) Sanita Pavluta-Deslandes antradienį JT Saugumo Tarybai (JTST) pareiškė, kad Rusijos melas, agresyvi dezinformacija ir grasinimai yra nevilties bei silpnumo ženklas. Pažymėdama panašų melą, nukreiptą prieš kitas JT Saugumo Tarybos nares ankstesniuose posėdžiuose, ji sakė: „Man didelė garbė, kad šiandien dėmesys buvo skirtas mano šaliai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienio naktį atvyko į Pekiną, kur susitiks su Kinijos vadovu Xi Jinpingu. Šiuo vizitu siekiama pademonstruoti tvirtus santykius praėjus vos kelioms dienoms po geopolitinio varžovo Donaldo Trumpo vizito. V. Putinas nusileido Pekino tarptautiniame oro uoste netrukus po 23 val. 15 min. vietos (5 val. 15 min. Lietuvos) laiku, pranešė valstybinis transliuotojas CCTV.

Rusija jau kelerius metus siekia nutiesti naują dujotiekį į Kiniją, kad savo artimai sąjungininkei galėtų tiekti gamtinių dujų už milijardus dolerių. Tačiau projektas lėtai juda į priekį dėl Pekino dvejonių. Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui atvykus derybų su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, štai kas žinoma apie siūlomą dujotiekį: 50 milijardų kubinių metrų 2600 kilometrų ilgio dujotiekis driektųsi nuo Jamalo pusiasalio šiaurės Sibire per Mongoliją į Kiniją.

Duodamas interviu Šveicarijos laikraščiui „Neue Zürcher Zeitung“ (NZZ), Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pabrėžė, kad NATO yra stipriausia kada nors sukurta organizacija ir teigė neturintis abejonių dėl kolektyvinės gynybos įsipareigojimo. K. Budrys taip pat pasiuntė griežtą perspėjimą rusams dėl Kaliningrado: pasak jo, NATO turi visas reikalingas priemones, kad prireikus visiškai sunaikintų ten esančias Rusijos oro gynybos ir raketų bazes.

Buvęs Rusijos prezidentas, dabartinis Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas savo „Telegram“ kanale pasidalijo agresyviu įrašu, nukreiptu prieš Baltijos šalis, Ukrainą ir Lietuvos užsienio reikalų ministrą Kęstutį Budrį. Įraše D. Medvedevas Estijos ir Lietuvos politikus vadino menkinančiais bei įžeidžiančiais žodžiais, kaltino juos „rusofobija“ ir tyčiojosi iš Baltijos šalių pozicijos Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste.

Rusijos kariuomenė antradienį pradėjo tris dienas truksiančias branduolinio ginklo pratybas, kuriose dalyvauja tūkstančiai karių visoje šalyje. Tai vyksta Kyjivui intensyvinant dronų atakas prieš Rusiją, o Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui vykstant į Kiniją. „Nuo 2026 metų gegužės 19 iki 21 dienos Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos vykdo pratybas dėl branduolinių pajėgų parengimo ir panaudojimo agresijos grėsmės atveju“, – pranešė Gynybos ministerija.

Anot Ukrainos Užsienio žvalgybos tarnybos, dėl problemų, su kuriomis susiduria naftos perdirbimo gamyklos, Rusijoje kyla pavojus, kad gali imti trūkti benzino. „Rusijoje bręsta nauja degalų krizė: benzino AI-95 trūkumas jau peržengia biržos pranešimų ribas ir daro įtaką vidaus rinkai. Dėl netinkamų politinių sprendimų, nuolatinių naftos perdirbimo gamyklų problemų ir karo pasekmių Rusijos naftos bendrovės bando stabilizuoti padėtį mažindamos paklausiausio benzino gamybą“, – teigė agentūra.

Rusijos bandymai įtraukti Baltarusiją į karą yra ne kas kita kaip šantažas, ypač nuo tada, kai JAV panaikino sankcijas šiai šaliai. Tokią nuomonę išsakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Sausumos pajėgų rezervistų tarybos pirmininkas Ivanas Tymočko. „Mes juk suprantame, koks Rusijai itin reikalingų medžiagų srautas plūstelėjo ten. Turiu omenyje ne tik žaliavas, bet ir gatavos produkcijos srautą. Tai faktas.

Rusijos karas Ukrainoje pastaraisiais mėnesiais klostosi itin nesėkmingai – Ukrainos ginkluotosios pajėgos beveik paralyžiavo gerokai gausesnę Rusijos kariuomenę, įgydamos taktinį ir technologinį pranašumą. Ir, kaip rašo „The Wall Street Journal“, šią vasarą paaiškės, ar Ukraina sugebės šį nedidelį pranašumą paversti strateginiu lūžio momentu. Tuo pat metu daugelis analitikų įspėja, kad dar per anksti teigti, jog karas pasiekė lūžio tašką.

Po masinės dronų atakos prieš Maskvą Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų (SBS) vadas Robertas „Madyar“ Brovdi savo įraše „Telegram“ atskleidė Rusijos oro gynybos sistemos detales ir pareiškė, kad ji turi pažeidžiamų vietų. Pasak „Madyar“, po atakos Rusijos valdžia bando išlaikyti „informacinę tylą“, derindama cenzūrą su „normalumo“ demonstravimu.

Rusijos taktinio branduolinio ginklo dislokavimas Baltarusijoje ir bendros šių dviejų diktatūrų branduolinės pratybos yra precedento neturintis iššūkis pasauliniam saugumui. Apie tai teigiama Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Rusijos tęsiamas karas su Ukraina, interneto apribojimai ir blogėjanti ekonomikos padėtis sukėlė stipriausią per aštuonerius metus visuomenės nepasitenkinimo Kremliaus politika šuolį, o vyriausybės užsienio politika nepatenkintų rusų skaičius – didžiausias per 20 metų, pranešė „The Moscow Times“, remdamasis Rusijos viešosios nuomonės tyrimų centro (VTsIOM) atlikta apklausa.

Rusija ir Baltarusija pirmadienį surengė branduolinių pajėgų pratybas, pranešė pareigūnai. Pernai Rusija Baltarusijoje dislokavo savo naujausią hipergarsinę, branduolinį užtaisą galinčią nešti raketą „Orešnik“, taip didindama įtampą savo varžybose su NATO. „Pratybų metu planuojama išbandyti klausimus, susijusius su branduolinės amunicijos pristatymu ir pasirengimu ją naudoti bendradarbiaujant su Rusijos puse“, – nurodė Baltarusijos gynybos ministerija.

Juodojoje jūroje Rusijos dronas naktį pataikė į Kinijos krovininį laivą, pirmadienį pranešė Ukraina. Tai įvyko likus dienai iki Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizito į Pekiną susitikti su Xi Jinpingu. „Dronai smogė Odesai (...) ir vienas iš jų pataikė į Kinijai priklausantį laivą. Rusai negalėjo nežinoti, koks laivas yra jūroje“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Europoje netylant kalboms dėl galimo dialogo atnaujinimo su Rusija, o nuomonės išsiskiriant, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad norintieji užmegzti dialogą su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu, gali tiesiog jam paskambinti, rašo „The Moscow Times“. „Šios spekuliacijos tarsi sklando ore, tačiau Putinas jiems yra toks pat artimas, kaip ir telefono ragelis“, – sakė D. Peskovas pokalbyje su propagandistu Pavlu Zarubinu.

Per Ukrainos atakas prieš Krymo tiltą balandžio 30-ąją žuvo aštuoni Rusijos FSB pasieniečiai, patvirtino „ASTRA“. Anksčiau Rusijos karinė vadovybė skelbė „sėkmingai atrėmusi bepiločių katerių ataką“. Gegužės 4 d. „Telegram“ kanalas „VČK-OGPU“ pranešė, kad balandžio 30 d., Ukrainos bepiločio katerio atakos prieš Krymo tiltą metu, žuvo aštuoni FSB pasienio tarnybos sargybinio katerio įgulos nariai.

Po dviejų mėnesių slapstymosi griuvėsiuose Charkivo srityje, į Ukrainos nelaisvę patekęs 24-erių rusų karys Danilas (šaukinys „Haslas“) atskleidė šiurpų Rusijos pėstininkų šturmo grupių gyvenimą. Jo pasakojimas piešia vaizdą, kuriame nėra nei herojiškų žygių, nei strategijos – tik badas, nuolatinis girtuokliavimas ir saviškių žudynės.

Po Vladimiro Putino pareiškimo apie raketos „Sarmat“ bandymus, Rusijos gynybos ministerija paviešino šio paleidimo vaizdo įrašą. Vaizdo medžiagoje vadovavimo centre matoma suvyniota Mobilizacijos organų specialistų kvalifikacijos kėlimo karinio instituto (VIPKSMO) vėliava. Ši įstaiga buvo išformuota dar 2011 metais. Detalės rodo, kad suvyniota vėliava vaizdo įraše yra už stiklo, dešinėje nuo „Kovos posto Nr.

JAV administracija Europos atžvilgiu ketina taikyti politiką „skaldyk ir valdyk“ – tokią išvadą padarė tarptautinės strateginės komunikacijos agentūros „Kreab“ vyresnysis patarėjas geopolitiniais klausimais ir buvęs Latvijos ministras pirmininkas Krisjanis Karinsas. Platformoje „LinkedIn“ paskelbtame komentare K. Karinsas pabrėžia, kad beveik 80 metų trukęs abiejų partijų sutarimas dėl JAV užsienio politikos – ir JAV, kaip laisvojo pasaulio tarptautinio lyderio, vaidmuo – išnyko.

Estijos pasienio kontrolės punktai su Rusija vasaros mėnesiais naktimis liks uždaryti dėl to, kad Maskva nerodo „jokios geros valios“, pranešė šalies Vidaus reikalų ministerija. Estija, kuri yra ES ir NATO narė, turi 294 km ilgio sieną su Rusija ir jau seniai kaltina Maskvą vykdant hibridines operacijas. Šią savaitę paskelbtame pranešime ministerija nurodė, kad pratęs vasarį įvestą tvarką, pagal kurią Estijos pasienio kontrolės punktai su Rusija dirba tik dienos metu.

Rusijos teismas penktadienį pareikalavo iš Belgijos finansų grupės „Euroclear“ maždaug 250 mlrd. dolerių (215 mlrd. eurų) kompensacijos dėl milijardų dolerių vertės Rusijos turto įšaldymo Europos Sąjungoje (ES) nuo karo Ukrainoje pradžios. Neaišku, kaip Rusija ketina susigrąžinti lėšas, o „Euroclear“ pareiškė, kad nepripažįsta Rusijos teismo jurisdikcijos. „Maskvos arbitražo teismas patenkino Rusijos centrinio banko ieškinį prieš „Euroclear“ dėl 18,2 trln. rublių (250 mlrd.

Kremlius šeštadienį pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gegužės 19 d. su dviejų dienų vizitu vyks į Kiniją, kur ką tik lankėsi JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Kaip teigiama Kremliaus pranešime, kelionės metu Rusijos lyderis su savo kolega iš Kinijos Xi Jinpingu aptars, kaip „toliau stiprinti visapusišką partnerystę ir strateginį bendradarbiavimą“ tarp Maskvos ir Pekino.

Vakarų žiniasklaida mirga antraštėmis ir pasakojimais apie braškantį ir svyruojantį Vladimiro Putino režimą Rusijoje. Ar tikrai režimas susvyravo? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Gintautu Mažeikiu.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas skelbia apie „galingiausios pasaulyje raketų sistemos“, kurią NATO praminė „Satan II“, parengimą „kovinei tarnybai“ iki metų pabaigos, rašo CNN. Anot Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS), „Satan“ – kodinis pavadinimas raketos „Sarmat“, kuri tapo Rusijos raketos „SS-18 ICBM“ pakaitalu. Pastaroji pirmą kartą buvo dislokuota sovietų valdymo laikais 1970-aisiais. V. Putinas skelbia, kad šios raketos nuotolis – 35 tūkst. km.

Rusijos kalėjime atsidūręs 25-erių Estijos pilietis Danilas, kuris žiemą per užšalusį Peipaus ežerą pabėgo į Rusiją prašyti prieglobsčio, pranešė apie patiriamą prievartinį gydymą ir brutalias kalinimo sąlygas. Apie tai skelbia leidinys „Mediazona“, gavęs vyro laišką iš Pskovo tardymo izoliatoriaus. Danilas ir kitas estas, 42-ejų Rando, sieną neteisėtai kirto sausio pabaigoje–vasario pradžioje.

Nepaisant visų Rusijos ekonominių problemų, Kremliaus valdovui buvo parodytos „spalvotos skaidrės“, kuriose piešiama visai kita realybė. Rusijos ekonomikos augimo tempai pralenkė JAV rodiklius, trečiadienį susitikime su prezidentu Vladimiru Putinu pareiškė ekonominės plėtros ministras Maksimas Rešetnikovas.  „Nepaisant visų šių išorinių iššūkių, sankcijų spaudimo, <...> mūsų ekonomika pasirodė labai gerai“, – V. Putinui sakė M. Rešetnikovas, rodydamas jam spalvotas skaidres.

Rusijos Valstybės Dūma trečiadienį antruoju ir trečiuoju svarstymu patvirtino įstatymą, kuris žymiai išplečia prezidento įgaliojimus naudoti ginkluotąsias pajėgas užsienyje, praneša „The Moscow Times“. Remiantis dokumentu, kuriuo iš dalies keičiami federaliniai įstatymai „Dėl pilietybės“ ir „Dėl gynybos“, nuo šiol Vladimiras Putinas galės pasitelkti kariuomenę „Rusijos Federacijos piliečių apsaugai“ tuo atveju, jei jie užsienyje būtų „suimti, sulaikyti, jiems būtų taikomas baudžiamasis ar kitok...

Po sunkios kovos su liga mirė Rusijos žurnalistas Vladimiras Molčanovas, kurio televizijos laida prestroikos laikotarpiu tapo laisvesnės sovietinės televizijos simbolių, o pats žurnalistas per sausio įvykius 1991 m. Vilniuje atsisakė vesti laidą, rašo BBC. Jam buvo 75-eri. Vladimiras Molčanovas baigė Maskvos valstybinio universiteto filologijos fakultetą, kur studijavo olandų kalbą.

Baltarusijos kontržvalgyba paskelbė sulaikiusi „Lietuvos specialiųjų tarnybų agentūrinio tinklo“ dalyvius, pranešė provyriausybinis telekanalas ONT siužete apie baudžiamąją bylą lietuviui Miroslavui Trockiui, kuris Baltarusijoje nuteistas 15 metų laisvės atėmimo bausme kolonijoje, kaltinant jį šnipinėjimu ir agentūrine veikla.

Praėjus keliems mėnesiams po to, kai baigė galioti paskutinė Rusijos ir Jungtinių Valstijų sutartis, ribojusi abiejų šalių dislokuotų branduolinių galvučių skaičių, Rusija antradienį išbandė naują tolimojo nuotolio raketą, galinčią nešti branduolines galvutes. Vasarį pasibaigus vadinamosios Naujosios START sutarties galiojimui, dvi didžiausios pasaulio branduolinės galios oficialiai buvo atleistos nuo daugybės apribojimų.

Maskvos teismas už akių skyrė televizijos kanalo „Dožd“ vyriausiajam redaktoriui Tichonui Dziadkai aštuonerių metų kalėjimo bausmę už tai, kad neva skleidė „melagingą informaciją“ apie Rusijos kariuomenę, remdamasis teismo spaudos tarnybos paskelbta informacija pranešė platformoje „Telegram“ veikiantis Rusijos naujienų kanalas „Ostorožno Novosti“. Anot naujienų portalo „Meduza“, T. Dziadkai taip pat buvo skirta 250 tūkst.

Indija atmetė Rusijos pasiūlymą tiekti suskystintas gamtines dujas (SGD), kurioms taikomos JAV sankcijos, nepaisant energijos išteklių trūkumo, susidariusio dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose, praneša naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi dviem šaltiniais. Agentūros duomenimis, kalbama apie tiekimą iš gamyklos „Gazprom LNG Portovaja“ Vyborgo rajone Leningrado srityje, kuriai taikomos JAV sankcijos.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas per vizitą Kyjive pirmadienį perspėjo, kad Rusijos lyderio Vladimiro Putino pareiškimai apie galimą karo Ukrainoje pabaigą gali būti dar viena apgaulė. Apie tai B. Pistoriusas kalbėjo per spaudos konferenciją su Ukrainos kolega Mychailu Fedorovu. Jį cituoja „Interfax-Ukraina“ ir „Ukrinform“. B. Pistoriusas pažymėjo, kad tokiu būdu V. Putinas mėgina nukreipti dėmesį nuo savo paties silpnumo.

Anksčiau Rusija jautėsi gana laisvai 50-150 kilometrų atstumu nuo fronto linijos, tačiau Ukrainai pradėjus naudoti naujus dronus, tai pasikeitė. Apie tai „Radio NV“ eteryje papasakojo karinis ekspertas Pavlo Narožnyj. „Šie dronai skrenda ne pagal koordinates – juos valdo operatorius. Pas mus atsirado palyginti pigių dronų, kurie gali nuskristi 50-150 km atstumą. Jie veiksmingai naikina būtent logistiką. Logistika yra taikinys numeris vienas.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius galimu apgaulės manevru pavadino naujausius Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasisakymus apie esą artėjančią Ukrainos karo pabaigą, praneša agentūra „Reuters“. „Jei jis mato artėjančią šio karo pabaigą, tai galėtų karą tiesiog užbaigti“, – pareiškė B. Pistorius pirmadienį per vizitą Ukrainos sostinėje Kyjive. V. Putinas esą gali tai padaryti atitraukdamas savo pajėgas ar pakviesdamas derybų be išankstinių sąlygų.

Atėjo laikas Europos vyriausybėms tiesiogiai užmegzti ryšį su Maskva, pirmadienį paskelbtame interviu Italijos laikraščiui „Corriere della Sera“ sakė Suomijos prezidentas Aleksandras Stubbas. „Atėjo laikas pradėti kalbėtis su Rusija. Kada tai įvyks, nežinau“, – sakė A. Stubbas laikraščiui. A. Stubbas sakė, kad, jo nuomone, JAV politika Rusijos ir Ukrainos atžvilgiu nebeatitinka Europos interesų, o tai reiškia, kad Europa turi pradėti tiesioginį dialogą.

Rusijos Federalinė apsaugos tarnyba (FSO) uždraudė pareigūnams susitikimų su Vladimiru Putinu metu nešioti rankinius laikrodžius, pranešė platformos „Telegram“ kanalas „Možem Objasnit“ ir naujienų portalas „Meduza“. „Telefonai jau seniai uždrausti, o dabar į sąrašą įtraukti ir laikrodžiai – tiek elektroniniai, tiek mechaniniai“, – kanalui „Možem Objasnit“ pasakojo vienas šaltinis.

Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis yra gerai žinomas Rusijos įmonių lobistas, todėl nenuostabu, kad Vladimiras Putinas norėtų, jog būtent jis būtų derybininku Europos Sąjungos (ES) pusėje dėl taikos Ukrainoje, pirmadienį pareiškė ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pabandė paaiškinti, kodėl gegužės 9-osios parade Maskvoje nebuvo karinės technikos. Kaip skelbia rusų agentūra TASS, V. Putinas teigia, kad parade technikos nebuvo „ne tik dėl saugumo priežasčių, bet ir siekiant sutelkti dėmesį į specialiąją karinę operaciją“. Specialiąja karine operacija Kremlius vadina savo kruviną agresiją prieš Ukrainą.

Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico per gegužės 9-ąją Maskvoje vykusį susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu neperdavė jokių „žinių“ nuo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, žurnalistams pareiškė Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas.