Rusija

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sulaukė Kremliaus kritikos dėl savo dekreto, kuriuo „leido“ surengti Rusijai karinį paradą Raudonojoje aikštėje. „Mums nereikia niekieno leidimo, – prieš prasidedant kasmetiniam gegužės 9 d. paradui, skirtam sovietų pergalei prieš nacistinę Vokietiją paminėti, Rusijos valstybinei televizijai sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas Pergalės dienos parade Maskvoje pareiškė, kad „pergalė visada buvo ir visada bus Rusijos pusėje“. Savo kalboje jis daug dėmesio skyrė Antrajam pasauliniam karui, sovietų tautos vaidmeniui kovoje prieš nacizmą bei karui Ukrainoje, kurį Kremlius vadina „specialiąja karine operacija“. Kalbėdamas parade V. Putinas teigė, kad Rusija „šventai gerbia Pergalės karių priesakus ir palikimą“. Pasak jo, sovietų tauta lemiamai prisidėjo prie nacizmo sutriuškinimo, išgelbė...

Rusija šeštadienį Raudonojoje aikštėje pradėjo kasmetinį Pergalės dienos paradą, kuris šiemet yra kuklesnis baiminantis dėl saugumo ir ryškėjant nuovargio ženklams dėl penktus metus vykstančio karo prieš Ukrainą. Po virtinės ukrainiečių dronų atakų parade pirmą kartą per beveik du dešimtmečius nenumatoma demonstruoti jokios karinės technikos. Po JAV prezidento Donaldo Trumpo paskutinės minutės kreipimosi tiek Rusija, tiek Ukraina šia proga sutarė dėl trijų dienų paliaubų.

Maskvoje šeštadienį taikomos griežtos saugumo priemonės, prezidentui Vladimirui Putinui ruošiantis sakyti kalbą parade Raudonojoje aikštėje, skirtame pergalei prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare. Nors JAV tarpininkaujamos trijų dienų paliaubos sušvelnino nuogąstavimus dėl galimų Ukrainos bandymų sutrikdyti iškilmes, saugumas išlieka prioritetas.

2026-ųjų gegužės 9-osios minėjimas Maskvoje žada būti vienas keisčiausių ir labiausiai įtemptų per visą pastarąjį dešimtmetį. Likus vos kelioms dienoms iki parado, Raudonoji aikštė tapo ne šventinių repeticijų, bet aukščiausio lygio geopolitinių grasinimų epicentru. Pergalės paradas Maskvoje vyks nuo 10 val. (ir Lietuvos laiku), tačiau transliacija bus „su atidėjimais“ ir labai ribota.

Artėjant Pergalės dienai Maskvoje, viešojoje erdvėje daugėja svarstymų dėl šių metų minėjimo scenarijų. Analitikai aptaria galimus Kremliaus žingsnius ir Ukrainos reakcijas, o didžiausia intriga išlieka dėl Vladimiro Putino pasirodymo Raudonosios aikštės parade – ar jis pasirodys viešai, ar laikysis nuošalyje dėl saugumo sumetimų. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su politologu Nerijumi Maliukevičiumi. Artėja Maskvoje vyksiantis gegužės 9-osios paradas.

Užsienio reikalų ministerija (URM) penktadienį iškvietė Rusijos ambasados Lietuvoje atstovą, kuriam įteikė protesto notą dėl Rusijos perspėjimo evakuoti diplomatinius atstovus ir piliečius iš Kyjivo dėl planuojamų karinių atakų. Ministerija notoje pabrėžė, kad tokie Rusijos pareiškimai yra laikomi tiesioginiu grasinimu panaudoti jėgą prieš užsienio valstybių ambasadas Kyjive ir kitus miesto gyventojus.

Rusijos kariuomenė skubiai dislokuoja keturis papildomus pulkus, kad atremtų Ukrainos kovinius dronus, „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis. „Priešas skubiai, ne pagal patvirtintus planus, dislokuoja dar keturis pulkus, 24 batalionus ir 162 baterijas, kad atremtų mūsų smogiamuosius dronus. Rusija stiprina daugiasluoksnę Maskvos ir Krasnodaro krašto oro gynybą.

Maskvos kariniame Pergalės dienos parade, kuriuo pompastiškai paminima Antrojo pasaulinio karo pabaiga, nebus ne tik karinės technikos, bet ir Vakarų žiniasklaidos, praneša Vokietijos leidinys „Der Spiegel“. Kremlius atšaukė ne tik minėto leidinio, bet ir tokių televizijos kanalų kaip ARD, ZDF, „Sky“, naujienų agentūros AFP, Italijos transliuotojo „Rai“ ir Japonijos transliuotojo NHK akreditaciją gegužės 9 d. paradui sostinės Raudonojoje aikštėje.

Rusijos sudarytas Europos pareigūnų, aktyvistų ir mokslininkų, kuriems draudžiama atvykti į šalį, sąrašas iš tikrųjų yra Kremliaus agentų taikinių sąrašas, nurodo „Politico“. Suomijos centro dešinės europarlamentaras Mika Aaltola memorandume, su kuriuo susipažino leidinys, teigia, kad Kremliaus tikslas – priversti pareigūnus užsiimti savicenzūra, švelninti savo kalbų toną ir vengti antirusiškų pozicijų bei jautrių temų dėl baimės tapti Rusijos taikiniu.

Rusija pasinaudos vienašališku ugnies nutraukimo režimu gegužės 9-osios paradui surengti, kad pateisintų grasinimus arba karo prieš Ukrainą eskalaciją. Tai teigiama naujausioje Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje. Analitikai pabrėžė, kad kuo labiau artėja gegužės 9-osios paradas, tuo aštresni Kremliaus grasinimai eskalacija Ukrainai.

Rusijos kariuomenė ruošiasi naujiems tarpžemyninės balistinės raketos „Sarmat“ bandymams. Ši raketa kuriama jau daugiau nei 12 metų ir 2024–2025 m. du kartus sprogo bandymų metu. Gegužės 6 d. Kamčiatkos valdžia perspėjo apie raketų bandymus „Kura“ poligone, uždrausdama žmonėms ir „bet kokios rūšies technikai“ būti bei judėti netoli objekto.

Gegužės 8-osios rytą Ukrainos dronai atakavo Čečėnijos sostinę Grozną, pranešė čečėnų opozicinis „Telegram“ kanalas NIYSO ir Ukrainos gynybos ministro patarėjas Serhijus Sternenka. „Ukrainos dronai, kurie šiuo metu atakuoja Grozną, siunčia linkėjimus Kadyrovui (Čečėnijos vadovui),“ patvirtino S. Sternenka. Smūgiai Rusijos taikiniams Gegužės 8-osios naktį dronai vienu metu atakavo kelis Rusijos miestus.

Rusijoje laikinai sustabdytas 13 oro uostų darbas po to, kai ukrainiečių dronai pataikė į bendrovės „Pietų Rusijos aeronavigacija“ filialo pastatą Rostove prie Dono, rašo „The Moscow Times“. Visų pirma, lėktuvų nebepriima ir neišleidžia Astrachanės, Vladikaukazo, Volgogrado, Gelendžiko, Grozno, Krasnodaro, Machačkalos, Magaso, Mineralinių Vandenų, Nalčiko, Sočio, Stavropolio ir Elistos oro uostai. „Šiuo metu analizuojamas įrangos veikimo pajėgumas.

Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico savo vizito į Maskvą metu ketina perduoti Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui žinią nuo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio. Apie tai pareiškė Slovakijos Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius Rastislavas Chovanecas, kurį cituoja TASR. Be to, kaip pažymėjo Slovakijos URM atstovas, R. Fico gali gauti iš V. Putino „vertingos informacijos“ apie tai, kaip šis mato pastangas nutraukti karą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šiandien, gegužės 8-ąją, Atminimo ir pergalės prieš nacizmą dieną pareiškė, kad Ukrainos tauta vėl priversta stabdyti blogį – atnaujintą nacizmo versiją, pažymėtą etikete „pagaminta Rusijoje“. Apie tai valstybės vadovas pranešė platformoje „Telegram“. „Šiandien yra Atminimo ir pergalės prieš nacizmą diena. Diena, kai visa Europa mini baisiausio XX amžiaus karo pabaigą – karo, po kurio turėjo likti tik tikra taika.

Pranešama, kad Ukrainos pajėgos per naktį surengė ataką prieš svarbius Rusijos karinio-pramoninio komplekso objektus – buvo smogta naftos perdirbimo gamyklai ir gynybos technologijų centro filialui. Vietos gyventojų socialiniuose tinkluose paskelbtose nuotraukose ir vaizdo įrašuose esą matyti gaisras „Slavneft-YANOS“ naftos perdirbimo gamykloje Jaroslavlio mieste. „Slavneft-YANOS“ yra viena iš penkių didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų ir gali perdirbti daugiau nei 15 mln.

Rusijos vadovo Vladimiro Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas atskleidė tikrąjį Maskvos požiūrį į taikų karo sureguliavimą. Jo melą demaskavo Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhijus Tychyjus. Socialiniame tinkle „X“ Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas pacitavo J. Ušakovo žodžius, esą Ukraina turėtų išvesti kariuomenę iš Donbaso, po to „kariniai veiksmai bus pristabdyti“, o tada atsiras galimybė aptarti tolesnį ilgalaikį konflikto sureguliavimą Ukrainoje.

Rusijos vadovo Vladimiro Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas pareiškė, kad nėra prasmės rengti dar vieną trišalių derybų tarp Ukrainos, Rusijos ir JAV raundą, kol Kyjivas neišvedė savo kariuomenės iš Donbaso. Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Gynybos pajėgų išvedimas iš Donbaso, ko toliau reikalauja Maskva, Ukrainai taptų strateginiu pralaimėjimu.

ES lyderiai ruošiasi galimoms deryboms su Rusijos valdovu Vladimiru Putinu, nes Europos sostinės vis labiau nusivilia JAV prezidento Donaldo Trumpo vadovaujamomis derybomis dėl karo Ukrainoje nutraukimo, praneša „Financial Times“. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa pareiškė manantis, kad ES turi „potencialą“ deryboms su V. Putinu ir kad blokas turi Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio palaikymą tokiam dialogui.

Rusija ketvirtadienį antrą kartą per mažiau nei 24 valandas paragino gyventojus ir diplomatus išvykti iš Kyjivo, įspėdama apie galimą atsakomąjį smūgį per vienašališkas paliaubas, kurias Maskva paskelbė gegužės 9-ąją minimos pergalės Antrajame pasauliniame kare iškilmių proga.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas patvirtino smūgį „Karakurt“ laivui, skirtam nešti „Kalibr“ raketas. Kaip praneša „Telegram“ kanalai, smūgis buvo suduotas Dagestane. Tokie laivai gali paleisti sparnuotąsias raketas „Kalibr“, kuriomis Rusija reguliariai atakuoja Ukrainą. Smogta naftos perdirbimo gamyklai Taip pat Ukrainos pajėgos smogė vadavietėms, amunicijos ir kuro sandėliams bei bepiločių valdymo centrui fronto regionuose.

Ketvirtadienį Rusija pareiškė, kad jai „nesuprantama“, jog jos sąjungininkė Armėnija šią savaitę per Europos viršūnių susitikimą priėmė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, ir perspėjo šalį nesiekti glaudesnės integracijos į Europą.

Ukraina į pasikartojančius Rusijos paliaubų pažeidimus atsakys „tolimojo nuotolio sankcijomis“, ketvirtadienį pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis, turėdamas omenyje Ukrainos vykdomus smūgius taikiniams toli Rusijos teritorijoje. Apie tai rašo portalas „The Kyiv Independent“. Prieš savo Pergalės dienos iškilmes Maskvoje Rusija paskelbė paliaubas gegužės 8–9 dienomis. Ukraina į tai atsakė pasiūlydama savo paliaubas nuo trečiadienio nakties vidurnakčio.

Kremlius paskelbė užsienio delegacijų, kurios atvyks į Maskvą dalyvauti gegužės 9-osios Pergalės dienos minėjime, sąrašą. Jame – 9 užsienio politikai ir pareigūnai, tarp jų Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka bei Slovakijos premjeras Robertas Fico.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas paskelbė vienašales paliaubas, kurios turėtų įsigalioti gegužės 8–9 dienomis, tačiau Maskva ignoravo Ukrainos pasiūlymą dėl laikino ugnies nutraukimo naktį iš gegužės 5 į 6 dieną. Ukrainoje ir Europoje manoma, kad tikrasis tikslas – Kremliaus vadovo noras saugiai surengti karinį paradą. Tačiau, kaip rašo „Rzeczpospolita“, V. Putinas gali sąmoningai provokuoti Ukrainą smogti Maskvai.

Rusija nereagavo į Ukrainos pasiūlymą visiškai nutraukti ugnį ir toliau apšaudo Ukrainos regionus. Apie tai prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė vaizdo kreipimesi. „Pagal šiandienos įvykius matome, kad Rusija į mūsų pasiūlymą nutraukti ugnį atsakė tik naujais smūgiais, naujomis atakomis. Šiandien praktiškai visą dieną, faktiškai kas valandą, iš įvairių mūsų regionų gauname pranešimus apie smūgius.

Pastarosiomis savaitėmis aplink Maskvą buvo dislokuoti papildomi oro gynybos sluoksniai, perkeliant sistemas iš kitų Rusijos regionų, o tai sukuria naujas galimybes Ukrainos „ilgojo nuotolio sankcijoms“, „Telegram“ kanale pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis, gavęs informacijos iš Ukrainos gynybos žvalgybos vadovo Oleho Ivaščenkos.

Rusija silpnina atokesnius regionus, masiškai perkeldama priešlėktuvinės gynybos priemones į Maskvą. Tai atveria papildomas galimybes naudoti Ukrainos tolimojo nuotolio priemones. Apie tai „Telegram“ pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovo Oleho Ivaščenkos ataskaitos. Kaip pareiškė prezidentas, šiandien jis davė atskiras užduotis Ukrainos žvalgybai dėl Rusijos oro gynybos sistemos.

Kinija remia visas pastangas, skirtas nutraukti karo veiksmus ir sudaryti sąlygas „politiniam krizės sprendimui“ tarp Ukrainos ir Rusijos, per spaudos konferenciją pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas. „Kalbant apie Ukrainos krizę (taip Kinija oficialiai vadina Rusijos karą prieš Ukrainą), Kinijos pozicija buvo ir išlieka nuosekli bei aiški“, – sakė Lin Jianas.

Kaliningrado gyventojas, 37-erių programuotojas Aleksandras Okunevas, susidegino per trečiąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines. Rusijos valdžia šį faktą nuslėpė. Detalės paaiškėjo atlikus bendrą žurnalistų tyrimą, kurį vykdė „Vazhnyje Istoriji“, „Delfi Estonia“ ir Lietuvos nacionalinis transliuotojas LRT. Informacija apie 1988 metais gimusio Kaliningrado gyventojo susideginimą protestuojant prieš karą pirmą kartą buvo paskelbta viešoje Estijos užsienio žvalgybos ataskaitoje.

Rusija prieš pat gegužės 9-osios paradą Maskvoje paskelbė apie raketų bandymus poligone „Kura“, esančiame Ust-Kamčiatsko gyvenvietėje. Pranešama apie raketų, galinčių nešti branduolinį užtaisą, bandymus, žmonėms jau draudžiama būti šioje zonoje. Skelbiama, kad gegužės 6–10 d. ten bus atliekami bandomieji smūgiai raketomis, galinčiomis nešti branduolinį užtaisą.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova ciniškai pareiškė, kad Maskva esą yra atvira deryboms dėl Ukrainos. Apie tai ji kalbėjo interviu „RIA Novosti“, rašo news.ru. M. Zacharova papriekaištavo, kad už dialogą atsakingi JAV atstovai šiuo metu yra įsitraukę į padėtį Artimuosiuose Rytuose. M. Zacharova taip pat suabejojo Ukrainos noru derėtis, nors būtent Rusija šią savaitę pažeidė Ukrainos paskelbtas paliaubas. Maskva prašo paliaubų gegužės 9-osios minėjimui.

Ukrainai smūgiuojant giliai Rusijos teritorijoje, auga spaudimas Kremliui, tai verčia Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną vis labiau grimzti į paranoją, rašo „The Telegraph“. Naujausios atakos parodė, kad net labiausiai apsaugoti Rusijos rajonai yra pažeidžiami. Dronai smogė Maskvoje esančiam dangoraižiui – smūgis suduotas vos už kelių kilometrų nuo Kremliaus ir Rusijos gynybos ministerijos pastato.

Gegužės 5-osios, antradienio, vakarą Rusija galėjo prarasti sraigtasparnį Mi-8, rašo UNIAN. Apie orlaivio netektį praneša rusų propagandistai. Tikėtina, kad incidentas galėjo įvykti virš laikinai okupuoto Krymo. Rusija galėjo netekti karinio sraigtasparnio Teigiama, kad tikriausiai žuvo ir įgula. Rusijos propagandistas Kirilas Fedorovas paskelbė nuotrauką, kurioje matyti du Rusijos kariai sraigtasparnio fone. „Sudie, draugai! Sudie, vaikinai! Amžinojo skrydžio“, – rašoma po nuotrauka.

Rusijos Leningrado srityje Kirišuose esanti naftos perdirbimo gamykla po Ukrainos smūgio sustabdė naftos perdirbimą, skelbia „Reuters“. Tai antra pagal dydį Rusijos naftos perdirbimo gamykla. Veikla sustabdyta antradienį. Ukrainos dronų atakos apgadino tris iš keturių jos žalios naftos distiliavimo įrenginių. Apie tai minėtai agentūrai patvirtino šaltiniai.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį telefonu kalbėjosi su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, pranešė JAV Valstybės departamentas. Abu pareigūnai, kalbėjęsi S. Lavrovo prašymu, „aptarė JAV ir Rusijos santykius, Rusijos ir Ukrainos karą bei Iraną“, trumpame pareiškime, kuriame nepateikta jokių kitų detalių, nurodė Valstybės departamento atstovas Tommy Pigottas. Pokalbis įvyko tą pačią dieną, kai per Rusijos smūgius Ukrainos miestams žuvo 21 žmogus.

Netoli Rusijos vadovo Vladimiro Putino rūmų Gelendžike kilo gaisras po paskelbto bepiločių orlaivių atakos pavojaus, praneša „Telegram“ kanalai. Gelendžiko rajone, netoli vadinamųjų „Putino rūmų“, po paskelbto bepiločių atakos pavojaus kilo gaisras. Ugnis įsiplieskė jūroje esančiame objekte, o vaizdo įrašus paskelbė „Telegram“ kanalai.

Jei Rusija užpultų NATO, ji pralaimėtų, tačiau Aljansas turi intensyviai dirbti, kad jėgų balansas nepasislinktų „nepageidaujama kryptimi“. Tokį pareiškimą interviu „24 Kanal“ išsakė buvęs NATO Karinio komiteto pirmininkas, admirolas Robas Baueris. „Manau, kad atgrasymas veikia. Rusai yra pakankamai protingi, kad nepultų NATO, nes jei jie tai padarytų, Rusija pralaimėtų šį karą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasijuokė iš interneto išjungimo Maskvoje, susijusio su pasirengimu gegužės 9-osios minėjimams, savo įraše platformoje „X“. „Nors dabar Maskvoje gali būti sunku pasiekti naujienas dėl dažnų interneto sutrikimų, jie vis tiek gali jausti, kad kiekvieną dieną pralaimi“, – rašė jis. Ukrainos prezidentas taip pat palankiai įvertino Jungtinės Karalystės sankcijas, nukreiptas prieš 35 asmenis ir organizacijas.

Ne kartą teistas, įskaitant už smurtą ir finansinius nusikaltimus, lietuvis Antanas Kandrotas-Celofanas išvyko į Baltarusiją. Jis jau spėjo duoti interviu šalies propagandistams ir prikalbėti tariamą „visą tiesą“, kuri turėtų patikti Aliaksandrui Lukašenkai.

Rusijos Federacijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojo Dmitrijaus Medvedevo pastarieji pareiškimai dar kartą oficialiai patvirtino tai, ką politologai ir istorikai stebi jau ne vienus metus: Kremlius sistemingai naudoja Antrojo pasaulinio karo (Rusijoje vadinamo „Didžiuoju Tėvynės karu“) atmintį kaip pagrindinį įrankį pateisinti šiandieninę karinę agresiją prieš Ukrainą.

Aršus interneto ribojimų kritikas, Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas gali sulaukti ne tik atstatydinimo, bet ir laisvės atėmimo bausmės. Kaip skelbia tiriamosios žurnalistikos leidinys „Važnyje istoriji“, remdamasis šaltiniais, artimais Kremliui, „Vieningajai Rusijai“ bei gubernatorių korpusui, pareigūnui jau gali būti rengiama baudžiamoji byla.

Maskvoje antradienį maždaug apie pietus atidėta arba atšaukta daugybė skrydžių, skelbia „Telegram“ kanalai NEXTA, „Baza“ ir „Exilenova +“. Pranešama, kad priemonių imtasi dėl dronų grėsmės. Kaip apie 14 val. pranešė „Exilenova +“, Maskvoje buvo atidėti šimtai skrydžių. Aliarmas Maskvoje NEXTA nurodo, kad sustabdyta Šeremetjevo, Domodedovo, Vnukovo ir Žukovskio oro uostų veikla. „Baza“ skaičiuoja, kad Maskvoje iš viso laiku išskristi negalėjo apie 200 lėktuvų.

Artėjant Pergalės dienos minėjimui, Rusija antradienį Maskvoje išjungė mobiliojo interneto ryšį. Renginiai sostinėje vyks tvyrant baimei dėl galimos Ukrainos atsakomosios dronų atakos. Naujienų agentūros AFP žurnalistai pranešė, kad antradienio rytą Rusijos sostinės centre neveikė mobilusis internetas, o tinklų operatoriai įspėjo, kad sutrikimai tęsis iki gegužės 9 d., kai Rusija rengs karinį paradą Raudonojoje aikštėje.

Ukrainos dronai jau pasiekia teritorijas Rusijos gilumoje. Tas teritorijas, kurių gyventojai manė esą toli nuo karo, pastebi „Bloomberg“. Balandžio 25 d. buvo smogta į daugiabutį Jekaterinburge. Mieste gyvena daugiau nei 1,5 mln. žmonių. Tai pirmas smūgis, kurį miestas patyrė nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios. „Tai buvo šokas“, – sakė 35-erių metų verslininkas Vladimiras iš Jekaterinburgo.

Baltarusijoje tęsiasi poligonų ir logistikos maršrutų statybos darbai. Nors Rusija šiuo metu ten neturi pakankamai karių, kad galėtų pradėti puolimą prieš Ukrainą, kuriama infrastruktūra galėtų būti panaudota bet kuriuo metu, televizijos eteryje pareiškė Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Andrijus Demčenka. „Baltarusijos teritorijoje vykdoma tam tikra veikla, įskaitant logistikos maršrutų kūrimą, poligonų vystymą ir galimą tolesnę veiklą bendradarbiaujant su Rusija.

Ukrainos pajėgos antradienio naktį surengė didelio masto raketų ir dronų ataką prieš kelis Rusijos regionus, smogta Rusijos kariniam pramoniniam kompleksui svarbiems objektams, remdamasis Rusijos „Telegram“ kanalais rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“. UNIAN skelbia, kad praėjusią naktį mažiausiai 18 Rusijos regionų buvo paskelbtas raketų pavojus, o oro uostuose buvo masiškai įvesti skrydžių apribojimai.

Naktį iš pirmadienio į antradienį Rusijoje nugriaudėjo sprogimų serija, skelbia „Kanal 24“ ir NEXTA. Buvo smogta Rusijos Čiuvašijos srities Čeboksarų miestui. Atakuota ir Leningrado sritis.