Rusija

Rusijos kariuomenė gegužės 8–9 dienomis, kai Maskva švęs Antrojo pasaulinio karo pergalės dieną, vienašališkai laikysis paliaubų su Ukraina, pirmadienį pranešė Rusijos gynybos ministerija.

Rusija balandį Ukrainoje prarado daugiau teritorijos nei užėmė ir tai įvyko pirmą kartą nuo Ukrainos kontrpuolimo 2023 metų vasarą, parodė naujienų agentūros AFP atlikta JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) duomenų analizė. ISW duomenimis, Maskva prarado maždaug 120 kvadratinių kilometrų teritorijos kontrolę.

Rusijos vadovui Vladimirui Putinui visiškai nesvarbu, kas gali nutikti gegužės 9-ąją žmonėms ar kariuomenei – jam svarbiausia apsaugoti save. Tačiau jau akivaizdu, kad nuotaikos Kremliuje prieš gegužės 9-ąją yra kiek neramios, pareiškė politikas ir diplomatas Romanas Bessmertny. „Iš tikrųjų jį jaudina tik jo paties gyvybė, jo likimas, o ne tai, kas vyks parade. Nors aišku, kad šiuo metu jau atšaukti kariniai renginiai regionų centruose.

Armėnija pasirašė strateginės partnerystės deklaraciją su Jungtine Karalyste. Šalies ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas tai pavadino „nauju puslapiu“ santykiuose. Pasirašymas įvyko Europos politinės bendrijos viršūnių susitikime Jerevane. Ten taip pat atvyko Volodymyras Zelenskis. Armėnija palaipsniui tolsta nuo priklausomybės nuo Rusijos ir ieško naujų sąjungininkų, rašo „Telegram“ kanalas UNIAN.

Buvo sulaikytas vienos didžiausių Rusijos ginklų ir kosmoso pramonės įmonių „Krasmaš“ generalinis direktorius Aleksandras Gavrilovas, skelbia „Forbes“. Jis įtariamas lėšų pasisavinimu. „RIA Novosti“ duomenimis, A. Gavrilovas laikomas Krasnojarsko izoliatoriuje. Už ką sulaikytas raketas „Sarmat“ gaminančios bendrovės vadovas? Skelbiama, kad A. Gavrilovas „galėjo būti pagautas imantis kyšį“, kurio suma siekia 3 mln. rublių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Ukraina ir Suomija pasirašė susitarimą dėl dronų, nors suomių premjeras susitikime išreiškė susirūpinimą dėl ukrainiečių dronų nuklydimų. Apie tai pirmadienį skelbia suomių transliuotojas YLE.

Gegužės 4-osios naktį Maskvą atakavo bepiločiai orlaiviai. Rusijos OSINT kanalas „ASTRA“ praneša apie apgadintą daugiaaukštį pastatą Mosfilmovskajos gatvėje. Kanalo duomenimis, ši vieta yra už 6 km nuo Kremliaus, kur ruošiamasi itin kukliam gegužės 9-osios parado šventimui. Paviešintuose vaizdo įrašuose matyti, kad numanomas dronas rėžėsi į vieną iš butų dangoraižyje. Butas buvo faktiškai sunaikintas, išgriuvo dalis jo sienų.

Vienos iš ES šalių žvalgyba neatmeta galimo perversmo Rusijoje, kuriame dalyvautų Šoigu, ir praneša apie augančią įtampą tarp jėgos blokų, skelbiama kelių žiniasklaidos priemonių straipsniuose.

Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino „galimybių langas“ atėjo, sekmadienio vakarą perspėja „Politico“. Anot leidinio, artimiausi dveji metai Rusijai gali suteikti puikią progą išbandyti Vakarų įsipareigojimus NATO. Vis dėlto leidinys pažymi, kad taip mano ne visi – yra galvojančių, kad grėsmė yra perdėta.

Maskvos valstybiniame universitete (MVU) baigtas formuoti uždaras centras, kurtas specialiai MVU Dirbtinio intelekto instituto direktorei Katerinai Tichonovai, Vladimiro Putino dukrai. Dabar K. Tichonova kontroliuoja moderniausią Rusijos švietimo, tyrimų ir dirbtinio intelekto (DI) plėtros dalį.

Rusija oficialiai įvardijama kaip pagrindinė NATO grėsmė, o Aljansas prognozuoja tolesnį Kremliaus karinės mašinos stiprinimą. NATO karinio komiteto pirmininkas, admirolas Giuseppe Cavo Dragone interviu „RBC-Ukraine“ metu pabrėžė, kad Maskvos ambicijos neapsiriboja vien Baltijos šalimis. „Hibridinės ir nekonvencinės grėsmės tęsiasi ir jos tęsis toliau.

Vladimiro Putino raginimai gimdyti kuo daugiau vaikų, abortų ribojimai ir bandymai diegti „tradicines vertybes“ nesugebėjo išsukti Rusijos iš kelio į demografinę duobę, remiantis naujausiais tyrimais skelbiama „The Moscow Time“. Vaikų gimimų skaičius Rusijos Federacijoje 2026 metais mažėjo jau 11-us metus iš eilės, vertina demografas Aleksejus Rakša. Jo skaičiavimais, per pirmąjį 2026 metų ketvirtį pasaulį išvydo 272 tūkstančiai kūdikių – 6 proc. mažiau nei prieš metus.

Kadaise tariamai iššūkį metusi Vladimirui Putinui prezidento rinkimuose, viena populiariausių ir žinomiausių Rusijoje žmonių, televizijos laidų vedėja Ksenija Sobčak išgyrė Rusijos valdžią, įskaitant ir Vladimirą Putiną.

Rusija galės išlaikyti dabartinį karo intensyvumą dar mažiausiai 1-2 metus, tačiau jos galimybės vykdyti plataus masto puolimą išlieka ribotos, teigė Ukrainos Nacionalinės gvardijos vadas Oleksandras Pivnenko. Pasak jo, Rusija turi reikšmingą mobilizacinį rezervą, kuris kartu su autoritarine sistema leidžia papildyti kariuomenę net ir patiriant didelius nuostolius. „Kalbant apie gyvąją jėgą, jie gali kariauti dar 1-2 metus net ir su tokiais nuostoliais“, – sakė O. Pivnenko.

Rusijos valdžios institucijos kartu su Amerikos puse bando rasti būdų sušvelninti sankcijas Rusijai, „RBC-Ukraine“ sakė informuotas šaltinis Ukrainos vyriausybėje. Pasak šaltinio, tariamas Rusijos pasirengimas sutikti su paliaubomis su Ukraina galėtų būti panaudotas kaip derybinis svertas, siekiant pateisinti sankcijų švelninimą. „Jie nori tam tikru momentu inicijuoti derybas dėl paliaubų ir pabandyti susitarti, pavyzdžiui, dėl savaitės trukmės ugnies nutraukimo.

Šiemet Vladimiro Putino propagandiniame gegužės 9-osios parade nebus nei tankų, nei šarvuočių, nei kitos karinės technikos kolonos. Išriedės tik fronte nenaudojamos strateginės raketos ir pražygiuos kariai. Panašu, kad visa technika fronte, kur Maskva, praėjus ketveriems karo metams vis dar bando užgrobti visą Donbasą. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Balandį Ukrainos atakų prieš Rusijos naftos infrastruktūrą skaičius pasiekė aukščiausią lygį nuo gruodžio. Dėl to Rusijos naftos perdirbimo apimtys sumažėjo iki žemiausio lygio per kelerius metus, praneša „Bloomberg“. Pasak leidinio, balandį buvo įvykdytas mažiausiai 21 smūgis prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, jūrinius objektus ir vamzdynų infrastruktūrą. Šių smūgių tikslas – sumažinti Maskvos pajamas iš pasaulinių naftos rinkų.

Jungtinių Valstijų Jungtinio štabo pirmininkas generolas Danas Caine‘as pareiškė, kad Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas padeda Iranui vykdyti karą. Jis teigė, kad Rusija padeda Iranui kare prieš JAV, tačiau atsisakė pateikti detalių, rašo „The Guardian“. „Ten tikrai kažkas vyksta“, – pridūrė jis. Prakalbo apie Putino veiksmus Komiteto pirmininkas, respublikonų senatorius Rogeris Wickeris, su tuo sutiko.

Kremlius siekia trumpalaikių paliaubų pirmiausia tam, kad apsaugotų karinį paradą Maskvoje nuo galimų Ukrainos smūgių, interviu „Bloomberg“ teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. V. Zelenskis mano, kad Rusijos vadovybė nori pasinaudoti vienos ar kelių dienų paliaubomis išskirtinai tam, kad apsaugotų savo kasmetinį karinį paradą. Po to, tikėtina, atakos bus atnaujintos. „Jie nori, kad paradas ramiai praeitų kelias valandas, o po to vėl tęsti išpuolius“, – sakė V. Zelenskis.

Bomba, skirta „Bučos skerdiku“ vadinamam asmeniui, pražudė pavaldinį atokiame Rusijos mieste, praneša šaltiniai. Teigiama, kad Rusijos vadas, vadovavęs pajėgoms per 2022 m. Bučos žudynes, buvo numatytas sprogimo taikinys.

Po pokalbio tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino, daugelis klausimų vis dar lieka neatsakyti, teigė ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas, praneša „The Guardian“. K. Kallas pažymėjo, kad taikos derybos dėl Ukrainos, panašu, „stringa“, ir nėra aišku, ar per D. Trumpo telefoninį pokalbį su V. Putinu buvo pasiekta reikšminga pažanga.

Buvęs Rusijos prezidentas, Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Rusija neturi agresyvių ketinimų Europos atžvilgiu. Tačiau kartu jis pridūrė, kad „jei kasdien sakysime, kad karas neišvengiamas, jis prasidės“. „Kalbant apie Europą, mes neturime jokių agresyvių ketinimų.

Buvęs Rusijos prezidentas, Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Rusijos konfliktas su Vakarais yra egzistencinio pobūdžio, skelbia rusų agentūra TASS. „Tai egzistencinis klausimas“, – cituojamas jis. Apie tai D. Medvedevas kalbėjo ketvirtadienį.   „Mūsų konfliktas su Vakarų pasauliu šiandien yra egzistencinio pobūdžio, tai yra egzistencinis klausimas.

Trečiadienį per telefoninį pokalbį Vladimiras Putinas ir Donaldas Trumpas aptarė karą Irane ir iškėlė klausimą dėl laikinų paliaubų Ukrainoje, rašo „The Guardian“. V. Putino patarėjas Jurijus Ušakovas sako, kad pokalbis truko apie 90 minučių. Trumpas ir Putinas kalbėjosi telefonu Jo metu esą V. Putinas pareiškė, kad Maskva laiko JAV sausumos operacijos Irane perspektyvą pavojinga, tačiau palankiai įvertino D. Trumpo sprendimą pratęsti paliaubas regione.

Dzeržinske, Rusijos Žemutinio Naugardo srityje, pranešta apie sprogimus, po kurių sprogmenų gamyklos teritorijoje pakilo dūmai. Be to, vietos gyventojai pranešė apie pakartotinius sprogimus Permėje, pranešė „Telegram“ kanalas ASTRA.  Balandžio 30-osios naktį Dzeržinsko gyventojai pranešė apie sprogimus ir ataką prieš vietos sprogmenų gamyklą. Socialinėse medijose skelbiamuose įrašuose taip pat girdėti kaukiančios sirenos. ASTRA išanalizavo liudytojų nufilmuotą medžiagą.

Palydovinės nuotraukos rodo, kad po Ukrainos dronų atakos prieš Rusijos naftos perpumpavimo stotį Permės krašte užsidegė mažiausiai du degalų rezervuarai. Palydovines nuotraukas skelbia „Telegram“ kanalas „Exilenova+“ ir „Radio Svoboda“. Iš kadrų matyti, kad liepsnos apėmė mažiausiai du degalų rezervuarus. Kiekvienas toks rezervuaras talpina iki 50 tūkst. kubinių metrų naftos – tai sudaro maždaug 314 tūkst. barelių arba daugiau nei 37 mln. JAV dolerių pagal dabartines kainas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė trečiadienį turėjęs „labai gerą pokalbį“ su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, ir pridūrė, kad pokalbyje daugiau dėmesio buvo skirta karui Ukrainoje, o ne Iranui. „Daugiau kalbėjome apie karą Ukrainoje“, – sakė D. Trumpas žurnalistams Ovaliajame kabinete. D. Trumpas pridūrė, kad V. Putinas norėjo „padėti“ užbaigti JAV ir Izraelio karą prieš Iraną, bet jis paraginęs Rusijos vadovą pirmiausia užbaigti invaziją Ukrainoje.

Ukraina dabar yra stipriausioje padėtyje mūšio lauke per pastaruosius 9-10 mėnesių. Apie tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė interviu „Newsmax“. „Rusija nejaučia spaudimo. Todėl Maskva mano, kad gali tęsti karą, tačiau Rusija nėra stiprioje pozicijoje – ji nelaimi. Per pastaruosius 9-10 mėnesių mes esame geresnėje padėtyje – turiu omenyje mūšio lauką, bet kuriuo atveju geriau nutraukti karą“, – sakė Ukrainos lyderis.

Rusijos vadovass Vladimiras Putinas pareiškė esąs pasirengęs „paskelbti paliaubas Pergalės dienos proga“. Apie tai jis telefonu informavo JAV lyderį Donaldą Trumpą, pranešė Rusijos vadovo padėjėjas Jurijus Ušakovas. Pasak jo, pokalbis truko daugiau nei pusantros valandos. „Donaldas Trumpas teigiamai įvertino neseniai Rusijos paskelbtas Velykų paliaubas.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas šiandieninio pokalbio metu aptarė tebesitęsiančias paliaubas Artimuosiuose Rytuose, teigiama Kremliaus pranešime. Pokalbio metu, kuris, Maskvos teigimu, truko apie 90 minučių, V. Putinas išreiškė paramą D. Trumpo sprendimui pratęsti paliaubas Irane. Putinas „pateikė idėjų“ Rusijos vadovas taip pat „pateikė idėjų“, kaip spręsti klausimus, susijusius su Irano branduoline programa.

Rusijos Sankt Peterburgo miesto administracija planuoja smarkiai sumažinti žiūrovų skaičių gegužės 9 d. rūmų aikštėje vyksiančiame kariniame parade, pranešė Sankt Peterburgo naujienų portalas „Fontanka“, nenurodydamas šaltinio. Valdžia iš pradžių planavo, kad parade dalyvaus apie 5 600 žmonių: 10 ant pakylos, 250 centrinėje tribūnoje, po 700 kiekvienoje šoninėje tribūnoje ir 4 000 atviroje apžvalgos aikštelėje Milijonnajos gatvėje šalia tribūnų.

Čiukotkoje (Rusija) vienas didelis obuolys kainuoja 300 rublių (apie 3 eurus), o kilogramas atsieina maždaug 1 tūkst. rublių (apie 10 eurų), nepaisant to, kad Rusijos valdžia priėmė įstatymą dėl šiaurinio tiekimo, kuris turėjo sumažinti produktų kainas, pareiškė vicepremjeras ir prezidento įgaliotinis Tolimųjų Rytų federalinėje apygardoje Jurijus Trutnevas. „Pasakius sąžiningai, tokia kaina – daranti įspūdį.

Rusai, gavę pranešimą apie karo prievolę, nebegalės keliauti per kaimynę Baltarusiją, kad išvengtų tarnybos, trečiadienį Baltarusijos valstybinei žiniasklaidai pranešė pasienio pareigūnai.  Kaip skelbia „The Moscow Times“, žmogaus teisių gynėjai pranešė, kad šią savaitę į karo prievolininkų duomenų bazę įtrauktam rusui buvo uždrausta išskristi iš Minsko oro uosto. Jis ketino keliauti į Sakartvelą ir Armėniją.

Rusijos Tuapsėje po sėkmingų Ukrainos smūgių toliau siaučia liepsnos. Kaip praneša rusų agentūra TASS, gaisras naftos perdirbimo gamykloje Tuapsėje išplito į daugiabutį namą. Tuapsė liepsnoja Gaisras pastate buvo užgesintas, nelaimės metu namuose žmonių nebuvo. Tuapsėje 11-oje mokyklų atšauktos pamokos. Krasnodaro krašto operatyvinė būstinė oficialiai skelbia, kad ugniagesiams jau pavyko lokalizuoti gaisrą, rašo „Interfax“. „Gaisras Tuapsės gamykloje lokalizuotas.

Maskva 2026 metais rengiasi užverbuoti į Rusijos ginkluotąsias pajėgas mažiausiai 18,5 tūkst. užsieniečių, antradienį teigė Ukrainos karinės žvalgybos agentūra (HUR). Apie tai praneša ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“. Ukrainos žvalgyba: 2026 metais Rusija rengiasi užverbuoti tūkstančius užsienio kovotojų Maskva nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 metais verbuoja užsienio kovotojus iš besivystančių šalių, dažnai motyvuodama tuo, kad kariai gauna didelius atlyginimus, išmokas i...

Rusijos Orsko miestą atakavo dronai, skelbia „Kanal 24“. Vietos gyventojai praneša apie priešlėktuvinės gynybos sistemų veikimą, sprogimus ir dūmų debesis viename iš miesto rajonų. Taip pat atakuota Permė. Pirminiais duomenimis, smūgio Orske taikinys galėjo būti Orsko naftos perdirbimo gamykla. Kai kurie vietos gyventojai sako, kad bent du dronai nukrito šalia gamyklos. Sprogimai Rusijoje Informacija apie gaisrą ar rimtus pažeidimus kol kas nėra patvirtinta.

Rusijos Chabarovo krašte nugriaudėjo sprogimas. Jo metu žuvo pulkininkas leitenantas, o dar vienas generolas sužeistas. Sužeistojo tapatybė – Azatbekas Omurbekovas. Jis yra generolas, vadovavęs žudynėms Bučoje, Ukrainoje, skelbia „Sota“. Rusijoje sužeistas Bučos skerdynių dirigentas Leidinio duomenimis, karinio dalinio pašto dėžutėje buvo padėta bomba. Jos taikiniu esą galėjo būti A. Omurbekovas, 2022 m. vadovavęs 64-ajai motorizuotųjų pėstininkų brigadai, dalyvavusiai žudynėse Bučoje.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pareiškė, kad smūgiai prieš Rusijos energetikos objektus Tuapsėje gali sukelti ekologinę katastrofą, rašo „Ukrainska Pravda“. „Vis dažniau dronai smogia civilinei infrastruktūrai. Štai paskutinis pavyzdys – smūgiai energetiniams objektams Tuapsėje, kurie potencialiai gali sukelti ir rimtų ekologinių pasekmių“, – cituojamas V. Putinas. Trečiadienį Tuapsėje tęsiasi gaisras.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, reaguodamas į pastaruosius Ukrainos smūgius Rusijos teritorijoje, skundžiasi „terorizmo grėsme“. „Kyjivo režimas ėmėsi teroro, nes nepajėgia sustabdyti Rusijos kariuomenės veržimosi ir kasdien praranda teritoriją“, – teigė Kremliaus vadovas.

Rusijoje tęsiasi mįslingų mirčių virtinė. Netoli Volgogrado, žvejybos Volgos upėje metu, nuskendo 42 metų Sergejus Loiteris. Jis buvo Vilniaus licėjaus mokinys, nuo 2022 iki 2024 metų ėjo Rusijos interneto milžinės „Yandex“ komercijos direktoriaus pareigas, o pastaruosius dvejus metus dirbo tarptautiniame bendrovės padalinyje „Yango“. Kaip praneša V1.ru, remdamasis šaltiniais, S. Loiterio kūnas buvo identifikuotas tarp trijų žuvusių žvejų, apie kurių dingimą tapo žinoma praėjusios savaitės paba...

Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas sureagavo į Lenkijos premjero Donaldo Tusko pareiškimą apie galimą Rusijos puolimą prieš NATO artimiausiais mėnesiais. Jo pasisakymas buvo susijęs su D. Tusko interviu leidiniui „Financial Times“ praėjusios savaitės pabaigoje, kuriame jis teigė, kad Rusijos išpuolis prieš kai kurias NATO šalis Europoje gali įvykti jau po kelių mėnesių, o ne metų. „Visam rytiniam flangui, mano kaimynams.

Statybvietėje šiaurinėje Maskvos dalyje kilo didelis gaisras, skelbia rusų agentūra TASS. Gaisras kilo statomame gyvenamajame name. Maskvoje statybvietėje kilo mirtinas gaisras Gaisro metu žuvo trys žmonės, dar šeši žmonės nukentėjo. Naujausiais duomenimis, išgelbėti pavyko 21 žmogų. Anot tarnybų, gaisras įsiplieskė antrame ir trečiame pastato aukštuose. Gaisrui suteiktas aukščiausias sudėtingumo lygis. Teko uždaryti aplinkines gatves.

Rusiją balandžio pabaigoje netikėtai užklupo sniego audra. Jau pirmadienį Maskvos gyventojai pabudo nuo rekordiškai didelio sniego kiekio, antradienį prognozuojama, kad snigs ir toliau – rusai perspėjami dėl pavojingų sąlygų, ledo. Kaip rašo „Euronews“, dėl orų reiškinių Maskvoje jau buvo atšaukti kai kurie skrydžiai, sutriko eismas, virto medžiai. Maskvoje paskelbtas perspėjimas dėl orų Rusijos meteorologijos centras sostinėje paskelbė oranžinį pavojaus lygį.

Ukrainos gynybos pajėgų daliniai smogė į Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų šaudmenų sandėlį, reaktyvinę salvinės ugnies sistemą „Tornado-S“ ir vadovavimo postus, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. 2026 m. balandžio 26 d. ir balandžio 27 d. naktį Ukrainos gynybos pajėgų daliniai surengė smūgių į agresorės Rusijos taikinius laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose seriją.

Estijos prezidentas Alaras Karisas interviu Suomijos laikraščiui „Helsingin Sanomat“ teigė, kad Europa privalo būti pasiruošusi kalbėtis su Rusija, kai pasibaigs pastarosios karas prieš Ukrainą, praneša Estijos visuomeninis transliuotojas ERR. Estijos prezidentas taip pat ragino neatmesti galimybės, kad karas gali baigtis labai greitai. Anot Estijos prezidento, Europos valstybės turėtų kartu ruoštis atnaujinti dialogą su Rusija.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas Irano užsienio reikalų ministrui pirmadienį pareiškė, kad Maskva padarys viską, ką gali, kad padėtų užtikrinti taiką Artimuosiuose Rytuose. Rusijos vadovas su Irano užsienio reikalų ministru Abbasu Araghchi susitiko Sankt Peterburge.

Rusijoje tęsiasi mįslingų mirčių virtinė, apėmusi aukščiausio lygio vadovus ir verslininkus netrukus po karo su Ukraina pradžios. Pranešama apie dar vieną tragišką incidentą, kurio metu žuvo jau 20-asis įtakingas verslo atstovas nuo invazijos pradžios. Netoli Volgogrado, žvejybos Volgos upėje metu, nuskendo 42 metų Sergejus Loitneris.

NATO Karinio komiteto pirmininkas admirolas Giuseppe Cavo Dragone pareiškė, kad Rusija gali siekti susigrąžinti tai, ką turėjo iki Sovietų Sąjungos žlugimo, todėl grėsmė gali kilti ne tik Baltijos šalims. Tai jis teigė interviu leidiniui „RBC-Ukraine“. Jis pabrėžė, kad Rusija ir toliau stiprins savo karinę galią ir išlieka pagrindine grėsme NATO.

Kaip praneša „The Sunday Times“, keli Rytų Ukrainoje kovojantys Rusijos kariai buvo apkaltinti kanibalizmu po to, kai žiemą jiems baigėsi maistas, rašo „Kyiv Post“. Tai skelbiama, remiantis Ukrainos karinės žvalgybos (HUR) pateiktais įrodymais, tarp kurių – nuotraukos ir perimti garso įrašai, kuriais, kaip teigiama, keitėsi aukšto rango Rusijos karininkai. Vienas žvalgybos šaltinis leidiniui teigė, kad buvo bent penki atvejai, kai Rusijos pėstininkai esą suvalgė savo bendražygius.