Rusija

Kaip pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį planuoja susitikti su Irano užsienio reikalų ministru Abbasu Aragchiu. Rusija ir Teheranas, kuriems abiem taikomos griežtos Vakarų sankcijos, pastaraisiais metais mezgė vis glaudesnius santykius. Rusijos vadovo planus remdamasi Kremliaus atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo žodžiais patvirtino Maskvos naujienų agentūra TASS.

Rusijoje vis gausėja viešų pasisakymų dėl sunkios ekonominės situacijos šalyje. Be to, kad pats Vladimiras Putinas pripažino, jog ekonomikos rodikliai nėra geri, vis dažnėja vieša kritika valdžiai dėl emocinės ir ekonominės būklės. Prieš kelias savaites Rusijos karą palaikantis tinklaraštininkas Vitalijus Voronovas išreiškė kritiką dėl aiškios Rusijos prezidento Vladimiro Putino strategijos nebuvimo ir Rusijos valdžios veiksmų karo prieš Ukrainą metu.

Naftos pajamos, kurias Rusija gauna dėl karo Artimuosiuose Rytuose, vargu ar padės prezidentui Vladimirui Putinui atgaivinti Rusijos ekonomiką, esančią ties recesijos riba, trečiadienį rašo „Bloomberg“. Pagrindinė problema, su kuria susiduria Rusijos valdžia, yra ta, kad milžiniškos biudžeto išlaidos skatina paklausą, bet ne pasiūlą. Leidinio teigimu, tai susiję su tuo, kad resursai vis labiau nukreipiami į karinę pramonę, kurios produkcija sunaikinama mūšio lauke.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris kovo 26 d. pažadėjo, kad Karališkasis laivynas persekios ir sulaikys Rusijos šešėlinio laivyno tanklaivius. Tačiau tai iki šiol neįvyko, nors nuo to laiko pro Britanijos krantus praplaukė apie 100 sankcionuotų laivų.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos balandžio 19 d. smogė „Atlant Aero“ gamyklai Taganroge raketomis „Neptun“ ir sunaikino kelis objekto gamybinius pastatus, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. „Atnaujinti 2026 m. balandžio 19 d. Ukrainos „Neptun“ sparnuotųjų raketų smūgio „Atlant Aero“ įmonei Taganroge, Rusijos Federacijos Rostovo srityje, rezultatai: patvirtintas dviejų gamybinių objektų sunaikinimas ir dar keturių apgadinimas“, – teigiama Generalinio štabo pranešime.

Kremlius toliau kuria sąlygas agresijai prieš Baltijos šalis, nurodo ISW. Kremlius vykdo daugybę informacinių operacijų, nukreiptų prieš Baltijos valstybes, siekdamas sukurti ilgalaikes informacines prielaidas galimiems būsimiesiems kariniams veiksmams prieš šias šalis pateisinti. Analitikai atkreipė dėmesį, kad balandžio 23 d. Rusijos saugumo taryba apkaltino Lietuvos valdžią kuriant „įtampos židinį“ prie sienos su Kaliningrado sritimi bei militarizuojant šalį, prisidengiant Rusijos grėsme.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad Rusija gali užpulti NATO šalį artimiausiu metu – tai gali būti mėnesių, o ne metų klausimas. Kartu jis išreiškė abejonių, ar Jungtinės Valstijos būtų pasirengusios įvykdyti savo įsipareigojimus NATO ginant Europą tokio išpuolio atveju. „Visam rytiniam flangui, mano kaimynams.

Rusijos lyderis Vladimiras Putinas sureagavo į rusų skundus dėl mobiliojo interneto veikimo sutrikimų Rusijoje, pateisindamas juos vidaus saugumo būtinybe. Tai pirmas kartas, kai V. Putinas tiesiogiai pripažino šiuos išjungimus, rašo Karo studijų instituto (ISW) analitikai. ISW primena, kad balandžio 23 d. V. Putinas surengė susitikimą su Rusijos vyriausybe, kuriame išklausė pranešimą apie mobiliojo interneto ribojimus.

Jungtinės Valstijos pakvies Rusijos vadovą Vladimirą Putiną į Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimą Majamyje, ketvirtadienį pranešė JAV pareigūnas. Vis dėlto prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė abejojantis, ar Rusijos vadovas atvyks. Šis kvietimas reikštų didelį tarptautinio spaudimo V. Putinui sumažėjimą. Nuo 2022 metais įsakytos invazijos į Ukrainą pradžios jo vengia didžioji dalis Vakarų, bet ne D. Trumpas.

Ukraina rengia technologinę „staigmeną“ Rusijai mūšio lauke. Sėkmingos derybos bus įmanomos tik tuo atveju, jei Ukrainos ginkluotosios pajėgos išliks stiprios, pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovas Kyrylo Budanovas. Pasak K. Budanovo, karas įžengė į etapą, kai vien dronų skaičiaus didinimas nebeduoda reikšmingų rezultatų. Abi pusės pasiekė esamų dronų valdymo technologijų ribas.

Su neskelbtu vizitu į Ukrainą atvykęs britų princas Harry‘is paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nutraukti karą. Rusijos prezidentas „turi užkirsti kelią tiek ukrainiečių, tiek rusų tolesnėms kančioms ir imtis kito kurso“, sakė Harry‘is ketvirtadienį Kyjive. „Prezidente Putinai, nė viena šalis neturi naudos iš to, kad prarandamos žmonių gyvybės, kaip yra dabar“, – pabrėžė jis.

Kadenciją baigiantis Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto pareiškė, kad jis „niekada netarnavo Rusijos interesams“. Apie tai jis kalbėjo interviu leidiniui „Telex“. P. Szijjarto buvo paklaustas, ar jo veiklą galima laikyti valstybės išdavyste. „Man tai asmeniškai skaudu. 11 metų dirbau siekdamas normalių, pragmatiškų santykių su Rusija“, – teigė jis. Vengrijos URM vadovas tvirtina, kad jo šalis „laimėjo“ dėl pigesnės energijos iš Rusijos.

Rusijoje vis dar mėginama užgesinti gaisrą, siaučiantį viename iš Juodosios jūros naftos terminalų, kurį šią savaitę apšaudė Ukraina, naujienų agentūrai AFP ketvirtadienį pranešė vietos valdžios institucijos, dėl kenksmingų toksinių emisijų paraginusios gyventojus likti namuose. Pirmadienį Kyjivas smogė naftos perdirbimo objektams Tuapsės mieste pietinėje Rusijos dalyje, po smūgio kilo didžiulis gaisras, į dangų virš miesto pakilo tiršti juodų dūmų debesys.

Nepaisant Ukrainos karo ir Vakarų sankcijų, Rusijos milijardieriai, anot žiniasklaidos, tapo dar turtingesni. 155 turtingiausių šalies žmonių turtas pernai išaugo 11 proc. iki rekordinių 696,5 mlrd. dolerių (653,3 mlrd. eurų), ketvirtadienį pranešė žurnalas „Forbes Russia“, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“. Turtingiausi rusai, kurių gerovė tradiciškai kyla iš šalies gamtinių išteklių, pasipelnė iš išaugusių žaliavų kainų.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylo Budanovas teigia, kad Ukrainos atakos prieš Rusijos naftos pramonę trukdo Kremliui vykdyti pardavimo sutartis su kitomis šalimis bei smogia Rusijos reputacijai. Kaip praneša „Unian“, tai K. Budanovas sakė kalbėdamas Kyjivo saugumo forume. „Nevykdytos – čia daug įdomiau. Tai reiškia, kad Rusija patirs reputacijos smūgį. Tai svarbiausia, nes tai turės įtakos... Mūsų smūgiai Rusijos naftos pramonei baigsi, kai pasibaigs karas.

Ukrainos kariuomenė yra bene viena geriausiai apmokytų Europos armijų, ginanti Europos vertybes. Bendra Ukrainos ir Nyderlandų dronų gamyba yra strategiškai svarbus žingsnis ateities saugumui.  Šią nuomonę pareiškė analitikas ir gynybos ekspertas Patrickas Bolderis iš Hagos strateginių tyrimų centro (HCSS), buvęs Nyderlandų karališkųjų oro pajėgų pulkininkas leitenantas.  „Bendra dronų gamyba yra teisingas žingsnis, nes ateityje tai taps itin svarbiu pajėgumu.

Tuapsėje (Rusija) po pirmadienio Ukrainos dronų smūgių toliau dega „Rosneft“ naftos perdirbimo gamykla ir jūrų terminalas, rodo „NASA Firms“ paslaugos duomenys. Gaisro dūmai, kaip matyti palydovinėse nuotraukose, nusidriekė per tris regionus. Šleifas išsiplėtė virš laukų ir asmeninių ūkių, o tai gali lemti jų užterštumą, leidiniui „Agentstvo“ sakė aplinkosaugos specialistas. Maža to, apylinkėse gyvenantys žmonės praneša apie „naftos lietų“ ir dalijasi vaizdais su nafta padengta žeme ir namais.

Rusijos vadovo spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas yra pasirengęs susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu tik kai šis sutiks su Rusijos sąlygomis. Pasak jo, toks susitikimas naudingas tik „galutiniame susitarimų įforminimo etape“, kas reiškia Rusijos nenorą nusileisti ir tęsia nuolat kartojamą „Rusija turi pasiekti savo tikslus“ naratyvą. „Svarbiausia – susitikimo tikslas.

Rusija neturi pajėgumų pradėti karinį puolimą prieš NATO šalis, įskaitant Baltijos valstybes, naujienų agentūrai LETA trečiadienį pareiškė Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė. Tai patvirtina tiek Latvijos, tiek sąjungininkų žvalgybos tarnybų duomenys, teigė ministrė, komentuodama Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pastabas apie galimą interneto prieigos apribojimų Rusijoje ryšį su mobilizacija išpuoliui prieš Baltijos šalis.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius trečiadienį pristatė naują nacionalinę karinę strategiją, kuria Berlynas reaguoja į didėjančią grėsmę iš Maskvos pusės. Reaguodamas į po Rusijos invaziją į Ukrainą, Bundesveras (Vokietijos ginkluotosios pajėgos) šiuo metu įgyvendina persiginklavimo programą. Be to, siekdama padidinti karių skaičių, šalis sausio mėnesį vėl įvedė savanorišką karinę tarnybą.

Ilgametis Rusijos komunistų lyderis, KPRF (Rusijos Federacijos Komunistų partijos) pirmininkas Genadijus Ziuganovas balandžio 21 d. Valstybės Dūmos posėdyje parėmė tinklaraštininkę Viktoriją Bonią ir pareiškė, kad problemų ignoravimas gali privesti Rusiją prie 1917 metų revoliucijos pasikartojimo. „Yra tokia dama, vardu Viktorija Bonia. Ji kreipėsi tiesiogiai į prezidentą, bet iš Monako. Ji išvardijo visus klausimus, kurie čia buvo keliami.

Rusijos propagandistas, laidų vedėjas Vladimiras Solovjovas per Rusijos televiziją italų kalba sakė, kad Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni yra „gėda žmonijai“, „laukinis žvėris“, „diplomuota idiotė“ ir „bjauri maža moterėlė“, pranešė Italijos žiniasklaida. O į tai atsakė ir pati G. Meloni.

Dėl sankcijų Rusijos Federacijai trūksta mažųjų aviacijos orlaivių, todėl ji vėl pradeda eksploatuoti susidėvėjusią įrangą, pranešė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba. „Rusija nusprendė atgaivinti kukuruznikus (taip šnekamąja kalba vadinami sovietinio žemės ūkio orlaiviai An-2). Sibiro aviacijos tyrimų institutas pasiūlė iš sandėlių susigrąžinti apie 700 orlaivių AN-2, kad būtų užpildyta katastrofiška spraga šalies lengvosios aviacijos sektoriuje.

Dėl rusų užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimų apie neva Latvijos suteiktą leidimą naudotis jos oro erdve dronų atakoms prieš Rusiją latvių Užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasados atstovą. URM antradienį iškvietė laikinąjį Rusijos ambasados reikalų patikėtinį ir pareiškė kategorišką protestą dėl balandžio 18 dieną viešai išsakytų akivaizdžiai melagingų S. Lavrovo teiginių.

Latvijos užsienio reikalų ministerija antradienį iškvietė Rusijos ambasados laikinojo reikalų patikėtinį ir pareiškė kategorišką protestą dėl Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo balandžio 18 d. pareiškimų, esą Latvija neva leido naudoti savo oro erdvę bepiločių atakoms šiaurės Rusijoje, rašo „Evropeiskaja Pravda“. Latvijos URM pabrėžia, kad S. Lavrovo pareiškimai yra akivaizdus melas. Latvija nuosekliai atmeta šiuos teiginius kaip visiškai nepagrįstus.

Kremlius pareiškė ketinantis ir toliau kurti vadinamąją saugumo zoną prie Ukrainos. Rusijos lyderis Vladimiras Putinas tvirtina, kad tai būtina „grėsmėms pašalinti“. V. Putinas sakė, kad šis procesas jau vyksta ir tęsis tol, kol bus pašalinta „grėsmė“ Rusijos pasienio regionams. „Ši saugumo zona, apie kurią kalbame, palaipsniui kuriama tam tikrose teritorijose. Mes ir toliau taip veiksime, kol pašalinsime grėsmę mūsų pasienio regionams“, – sakė jis.

Ukrainos prezidento įgaliotinis sankcijų politikos klausimais Vladyslavas Vlasiukas teigė, kad per praėjusius metus buvo užfiksuota maždaug 16 atvejų, kai Jungtinės Valstijos panaikino arba sušvelnino sankcijas Rusijos ir Baltarusijos bendrovėms bei asmenims.

Italija iškvietė Rusijos ambasadorių Romoje po to, kai Rusijos televizijos laidų vedėjas išsakė įžeidimus ministrei pirmininkei Giorgiai Meloni, pirmadienį pranešė Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani.

Rusija ir Šiaurės Korėja antradienį surengė ceremoniją, skirtą pirmojo automobilių tilto tarp abiejų šalių sujungimui, o Maskva paskelbė, kad eismui šį tiltą planuojama atidaryti vasarą. Ryšiai tarp dviejų griežtų sankcijų sulaukusių valstybių suintensyvėjo Rusijai tęsiant karą prieš Ukrainą. Maskva ir Pchenjanas stiprina ekonominius, politinius, kultūrinius bei karinius ryšius. Pietų Korėja praėjusią savaitę perspėjo, kad Kinijos ir Rusijos parama padeda gaivinti Šiaurės Korėjos ekonomiką.

Pokštininkas iš Ukrainos įsismelkė į Rusijos pramonės ir prekybos ministerijos posėdį, susijusį su dronais, ir išgirdo pareigūnę sakant, kad 90 proc. elektros komponentų yra užsienietiški, pranešė „Meduza“.  Posėdis buvo privatus ir vyko vaizdo ryšiu. Jevhenas Volnovas paskelbė vaizdo įrašą balandžio 17 dieną. „Telegram“ kanalas „Astra“ atkreipė į jį dėmesį ir nustatė kelių dalyvių tapatybę.

Internete išplito vaizdo įrašas, kuriame Krasnodaro krašto (Rusija) Tuapsės gyventoja skundžiasi masinės dronų atakos prieš miesto uostą pasekmėmis. Vaizdo įrašą „Telegram“ kanale paskelbė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Dezinformacijos kovos centro vadovas Andrijus Kovalenko. Vaizdo įraše moteris, važiuodama automobiliu, ašarodama skundžiasi gyvenimu mieste. „Aš, b***, norėjau su vaiku gyventi prie jūros. Jūra visa užteršta tuo mazutu, viskas sugadinta.

Maskva pirmadienį po užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pokalbio su Irano diplomatijos vadovu paragino išlaikyti JAV ir Irano paliaubas bei tęsti diplomatines pastangas. „Rusijos pusė dar kartą pabrėžė būtinybę išlaikyti paliaubas, kurių turi būti laikomasi pagal iš pradžių sutartus ir Pakistano tarpininkų paskelbtus parametrus“, – pranešė Užsienio reikalų ministerija po S. Lavrovo ir Irano užsienio reikalų ministro Abbaso Araghchi pokalbio telefonu.

Berlynas iškvietė Rusijos ambasadorių dėl „tiesioginių Rusijos grasinimų taikiniams Vokietijoje“, pirmadienį pranešė Vokietijos užsienio reikalų ministerija. Šie grasinimai „yra bandymas pakirsti mūsų paramą Ukrainai ir išbandyti mūsų vienybę“, parašė ministerija socialiniame tinkle „X“. „Mūsų atsakymas yra aiškus: nesileisime įbauginami. Tokie grasinimai ir bet kokios formos šnipinėjimas Vokietijoje yra visiškai nepriimtini“, – pabrėžė ministerija.

Visapusiškas Rusijos puolimas prieš Ukrainą pradėjo kovinių robotų erą, kuri galiausiai gali sunaikinti pačią Rusiją. Apie tai savo skiltyje leidinyje „New York Post“ rašo gynybos technologijų ekspertas, knygos „Spiečius dronų: kaip maži dronai užkariaus pasaulį“ autorius Davidas Hamblingas. „Vladimiras Putinas sukūrė monstrą – ir tai gali jį sunaikinti“, – rašo jis, komentuodamas dronų technologijų vystymąsi Ukrainoje.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas smarkiai sumažino viešus pasisakymus apie karą dėl nesėkmingo Rusijos puolimo Ukrainoje, rašo UNIAN. V. Putinas sumažino viešą aktyvumą karo prieš Ukrainą tema, atsižvelgiant į lėtą Rusijos kariuomenės pažangą. Apie tai rašo Rusijos opozicinis projektas „Možem objašniti“. Be to, per spaudos pasisakymus 2025 m. lapkričio 27 d. ir gruodžio 2 d. V. Putinas dar išsamiai komentavo situaciją fronte.

Rusija pasveikino buvusio prezidento Rumeno Radevo pergalę Bulgarijos parlamento rinkimuose. „Žinoma, mus padarė įspūdį rinkimus laimėjusio pono Radevo ir kai kurių kitų Europos lyderių pareiškimai apie jų ryžtą spręsti problemas pragmatiško dialogo būdu“, – pirmadienį pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Manoma, kad R. Radevas palaiko palyginti draugiškus santykius su Maskva.

Rusija klastoja ekonominius statistinius duomenis, siekdama įtikinti Ukrainos sąjungininkus, kad jos ekonomika atlaikė sankcijas ir dideles karines išlaidas, duodamas balandžio 20 d. pasirodžiusį interviu dienraščiui „The Financial Times“ teigė Švedijos karinės žvalgybos vadovas Tomas Nilssonas, kurio žodžius cituoja naujienų portalas „The Kyiv Independent“. Šis vertinimas pateikiamas tuo metu, kai Maskva gauna didesnių pajamų iš prekybos nafta, susijusių su JAV ir Izraelio pradėtu karu prieš I...

Rusijoje daugeliui ekonomikos sričių stagnuojant fiksuojamas staigus laidojimo paslaugų bendrovių skaičiaus augimas. Tai vyksta Rusijos kariuomenei patiriant rekordinius nuostolius kare Ukrainoje. 2026 metų pirmąjį ketvirtį Rusijoje buvo įregistruotos 524 naujos įmonės ritualinių paslaugų ir laidotuvių organizavimo srityje, o tai yra 37,5 % daugiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais, rašoma „The Moscow Times“. Servisas „Kontur.

Vengrijos premjerui Viktorui Orbanui pasitraukus iš politinės arenos, Rusija liko be artimiausio savo sąjungininko Europos Sąjungos viduje. V. Orbanas ne tik palaikė glaudžius ryšius su Vladimiru Putinu, bet ir meistriškai naudojosi karu Ukrainoje savo vyriausybės interesams bei kovai prieš ES institucijas. Dabar Maskva priversta ieškoti naujų figūrų, galinčių drumsti vandenį Bendrijoje.

Ukrainos vykdomi dronų išpuoliai prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą neleidžia Maskvai visiškai pasinaudoti kylančiomis naftos kainomis. Nors išaugusi žaliavos vertė kol kas kompensuoja mažėjančias eksporto apimtis, situacija išlieka neprognozuojama, o JAV neskuba pratęsti sankcijų išimčių, praneša „Bloomberg“. Rusijai tampa vis sunkiau realizuoti naftą dėl sutrikimų pagrindiniuose uostuose.

Baltarusijoje teisiamas vyras, nužudęs savo nėščią žmoną ir prie jos lavono prievartavęs podukrą. Šiurpius nusikaltimus įvykdžiusiam „užsieniečiui“, kurio tapatybė nėra skelbiama, gresia sušaudymas. Generalinė prokuratūra Gomelio srities (Baltarusija) teismui perdavė baudžiamąją bylą, iškeltą 38-erių užsieniečiui.

Rusijos valdžia įprasta maniera pradėjo ruošti dirvą: gegužės 9-osios paradas arba trumpinamas, arba visai atšaukiamas – tačiau, žinoma, niekas tiesiogiai to nepasakys, pažymima „Pravda Heraščenka“. Vietoj to naudojamos atsargios formuluotės apie „saugumo priemones“, „formato keitimą“ ir „regioninius ypatumus“. Paprasčiau tariant: paradas tarsi yra, bet jo kaip ir nėra. Nes garsiai įvardyti tikrąsias priežastis reikštų pripažinti akivaizdžius dalykus.

Šaulys, pradėjęs šaudyti Kyjive ir nužudęs bei sužeidęs kelis žmones, buvo kilęs iš Maskvos. Apie tai „Telegram“ platformoje pranešė generalinis prokuroras Ruslanas Kravčenka, skelbia „Ukrinform“. „Sostinės Holosijivo rajone 58 metų vyras, gimęs Maskvoje, pradėjo šaudyti, nužudė keturis žmones, po to užsibarikadavo prekybos centre ir paėmė įkaitus“, – teigė R. Kravčenka. Remiantis preliminaria informacija, užpuolikas naudojo automatinius ginklus.

Prie Anapos krantų Juodojoje jūroje (Rusija) užfiksuota ekologinė nelaimė – neaiškios kilmės naftos produkto dėmė antradienį išsiplėtė ir viršijo 200 kv. km plotą. Remiantis palydovinėmis nuotraukomis, teršalų masyvas dėl vėjo suskilo į kelias dalis, o dalis jų juda gamtos draustinio „Utriš“ link. Ekologų grupės „Prozračnyj mir“, vadovaujamos Aleksejaus Knižnikovo, analizė rodo, kad teršalai pasklido po pakrantės zoną.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar vieniems metams pratęsė draudimą Rusijos laivams švartuotis JAV uostuose, rodo Federaliniame registre paskelbtas įrašas. Draudimas buvo įvestas 2022 metais, valdant tuometiniam prezidentui Joe Bidenui, reaguojant į Rusijos veiksmus, kurie, Vašingtono teigimu, kėlė grėsmę JAV tarptautiniams santykiams.

Rusijos Juodosios jūros Tuapsės uoste po ketvirtadienio Ukrainos dronų atakos tebesitęsia gesinimo darbai. Su liepsnomis kovoja 177 ugniagesiai, pranešė vietos institucijos, kuriomis remiasi agentūra „Reuters“. Per ataką, Rusijos duomenimis, žuvo du žmonės. Septyni asmenys buvo sužeisti. Ukrainos pajėgos patvirtino smūgį Tuapsės uosto įrenginiams.

Rusijai bepiločiais atakuojant Ukrainą, vienas dronas įskrido į Rumunijos oro erdvę. Tai pranešė Rumunijos gynybos ministerija, kuria remiasi „Ukrainska Pravda“. Anot duomenų, Rusija naktį į penktadienį vėl atakavo civilinius ir infrastruktūros taikinius netoli sienos Dunojaus deltos regione. Rumunijos Tulčos regione buvo paskelbtas oro pavojus. Rumunija kalba apie rimtą pažeidimą Ministerijos teigimu, oro gynybos sistemos sekė du taikinius. Vienas jų pažeidė Rumunijos oro erdvę.

Estija neabejoja, kad Rusijos puolimo atveju Jungtinės Valstijos padėtų jai apsiginti, sakė gynybos ministras Hanno Pevkuras. Ketvirtadienį su oficialiu vizitu viešėdamas Vilniuje H. Pevkuras sakė „Reuters“: „Taip, aš pasitikiu JAV, ir taip, aš pasitikiu visais mūsų sąjungininkais.“ H. Pevkuras pridūrė, kad JAV kariuomenei reikia Europos – o Europai reikia JAV. „Nemanau, kad NATO žlugs“, – sakė jis. Ministras palygino dabartinę įtampą NATO su ilgai trunkančia santuoka.

Rusai nuo 2022 metų 3 vietose įrengė vienodo tipo karines bazes, kurių paskirtis nėra aiški. Jos yra buvusioje branduolinių ginklų saugykloje okupuotame Kryme, poligone Archangelsko srityje, kur bandoma raketa „Burevestnik“, ir apleistame tankų šaudymo poligone prie Ladogos ežero. Kaip rašo „Defense Express“, į šiuos objektus dėmesį atkreipė analitikas H. I. Suttonas, tačiau jų paskirtis iki šiol lieka nežinoma. Visos bazės įrengtos objektuose, priklausančiuose Rusijos gynybos ministerijai.