Vis dėlto leidinys pažymi, kad taip mano ne visi – yra galvojančių, kad grėsmė yra perdėta.
„Gynybos pareigūnai ir įstatymų leidėjai baiminasi, kad Kremlius laikys artimiausius vienerius ar dvejus metus, kol Donaldas Trumpas vis dar yra Baltuosiuose rūmuose, o ES dar nėra sustiprinusi savo karinių pajėgumų, kaip laiką, per kurį galima išbandyti Vakarų įsipareigojimus NATO“, – savo tris šaltinius cituoja leidinys.
Putino signalai
Nors Rusija Ukrainoje iš esmės strigo, buvo akivaizdžiai parodytas jos galios ribotumas, V. Putinas jau seniai signalizuoja apie norą užgrobti daugiau teritorijos.
„Kažkas gali įvykti labai greitai – Rusijai atsivėrė palanki proga“, – sako Suomijos centro dešiniųjų atstovas Europos Parlamento užsienio reikalų komitete Mika Aaltola.
„JAV pasitraukia iš Europos, transatlantiniai santykiai yra sugriauti, o ES dar nėra visiškai pasirengusi pati prisiimti atsakomybę“, – priduria jis.
Nors gynybos pareigūnai ir politikos formuotojai neatmeta galimybės, kad V. Putinas pradės sausumos puolimą kurioje nors NATO šalyje, jie taip pat sako, kad tai mažai tikėtina, turint omenyje tai, kaip Rusija yra išsekusi kovoje su Ukraina.
Vietoj to, labiau tikėtina, kad V. Putinas imsis tikslingesnių priemonių arba surengs operaciją, skirtą sukelti nesutarimus NATO. Gali būti, kad bus išbandoma riba, kada gali būti suaktyvintas NATO 5-asis straipsnis.
Pagal šį straipsnį, puolimas prieš vieną narę laikomas puolimu prieš visą Aljansą. Tačiau D. Trumpas yra išplūdęs NATO, išvadinęs Aljansą popieriniu tigru. D. Trumpas turi palikti postą 2029 m. sausio mėnesį.
Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis leidiniui sako, kad V. Putinas gali „eskaluoti konfliktą su kitu kaimynu, bandydamas išvengti žeminančių derybų su Ukraina“.
Europos pasiruošimas dar ne pakankamas?
Nors Europos gynybos išlaidos smarkiai išaugo po 2022 m. Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, ryškų poveikį pajusti užtruks kelerius metus. Pagal gaires, blokas nori būti pasirengęs „patikimai atgrasyti savo priešininkus ir reaguoti į bet kokią agresiją“ iki 2030 m.
„Tai gali būti nedidelis psichologinis veiksnys, kuris mus gąsdina, jei Putinas jaučia, kad toks eskalavimas mus silpnina, verčia jausti grėsmę ir mažina paramą Ukrainai“, – sako Europos Parlamento delegacijos ES ir Rusijos parlamentinio bendradarbiavimo komitete pirmininkas ir buvęs Suomijos ministras Ville Niinistö.
„Rusija nėra visagalė. Bet ir neviltis yra pavojinga“, – pabrėžia jis.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas šeštadienį pareiškė, kad „didžiausia grėsmė transatlantinei bendruomenei“ yra „vykstantis mūsų aljanso irimas“.
Trumpo nestabilumas NATO atžvilgiu
D. Trumpo elgesiui NATO bei Ukrainos atžvilgiu įtakos gali turėti ir iššūkiai, su kuriais jis susiduria savo šalies viduje. Jei respublikonai lapkritį vidurio kadencijos rinkimuose pasirodys prastai, D. Trumpas gali bandyti susigrąžinti savo rinkėjų bazę, dar labiau spausdamas NATO ir Europą bei dar labiau atsitraukdamas nuo paramos Ukrainai prieš 2028 m. JAV prezidento rinkimus.
Penktadienį JAV paskelbė, kad iš Vokietijos išves 5 000 JAV karių. D. Trumpas pagrasino tuo pačiu Italijai ir Ispanijai.
„Yra pavojus, kad JAV pozicija NATO atžvilgiu gali pasisukti dar blogesne linkme“, – sako vienas pareigūnas.
Jis priduria, kad norėdama atremti šią grėsmę, ES turi „didelėmis sumomis ir kartu investuoti“, kad būtų pasirengusi apsiginti.
Kokių veiksmų gali imtis Putinas?
M. Aaltola perspėja, kad nors Rusija yra susilpnėjusi, aukų skaičius auga, tai šiuo metu daro V. Putiną tik pavojingesnį Europai.
„Konflikto eskalavimas į kitas zonas galėtų suteikti Rusijai kortą, kurią ji galėtų išnaudoti... karas eikvoja jų išteklius, todėl jie ieško išeities“, – komentuoja jis.
Ir ta išeitis esą yra „ne taikos derybos – tai konflikto išplėtimas“.
V. Putinas turi daug taikinių, iš kurių gali rinktis. Anot M. Aaltolos, ataka gali būti surengta įvairiomis formomis. Tačiau Kremlius vargu ar imsis tokių aiškių veiksmų kaip „įsiveržimas ten, kur NATO yra stipri, pavyzdžiui, prie Lenkijos sienos“.
„Tai galėtų būti dronų operacija, tai galėtų būti operacija Baltijos jūroje... Tai galėtų būti kažkas Arktyje, nukreipta prieš mažas salas. Jie turi šešėlinį laivyną, kuris jau yra iš dalies militarizuotas“, – sako jis.
„Dronų atakai nereikia karių, nereikia kirsti sienos“, – priduria M. Aaltola.
Pradėdamas tokią operaciją, V. Putinas siektų daryti spaudimą Ukrainos Europos sąjungininkams, tuo pačiu išvengdamas bet kokio galimo JAV atsako.
„Jei nebus puolimo per sieną, JAV galėtų pasakyti, kad tai nėra strategiškai taip svarbu“, – sako M. Aaltola.
„Jų ištekliai yra išeikvoti Irane, todėl galbūt jie patartų derėtis su Rusija. Ir būtent to Rusija ir bandytų pasiekti“, – priduria jis.
Europoje nėra vieningos pozicijos dėl Putino grėsmės?
Europa nėra vieninga vertindama artėjančios Rusijos grėsmės rimtumą. Yra tam tikra įtampa tarp tokių šalių kaip Suomija ir Lietuva bei kitų NATO šalių politikų. Lietuva ir Suomija skambina pavojaus varpais ir teigia, kad Europai skubiai reikia sustiprinti savo priešraketinę ir gynybinę parengtį. Kitose NATO šalyse pareigūnai teigia, kad bet koks panikos kurstymas tik padeda V. Putino planams.
Vis dėlto M. Aaltola perspėja, kad tie, kurie linkę sumenkinti grėsmę, rizikuoja Europoje sukurti klaidingą saugumo jausmą.
„Mums reikia skirti išteklių, o jei yra klaidingas saugumo jausmas, tada ištekliai nėra skiriami gynybai“, – aiškina jis.
Ukrainos prezidentas Volodymyasr Zelenskis neseniai užsiminė, kad Rusija galėtų ruoštis imtis veiksmų, pavyzdžiui, „vienoje iš Baltijos šalių“. Kyjivo aukšti pareigūnai sako, kad Baltijos šalys yra taikiniai dėl savo paramos Ukrainai.
Kaip pastebi Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, „rusai siunčia signalą“, jie apkaltino Baltijos šalis leidžiant Ukrainos dronams naudotis jų oro erdve.
Baltijos šalių politikai bandė sumenkinti šią grėsmę. NATO pareigūnai taip pat yra skeptiški.
„Rusija yra labai užsiėmusi Ukrainoje“, – sako Estijos prezidentas Alaras Karis.
„Nemanau, kad ji turi pakankamai pajėgumų bandyti“ kariauti ir su Baltijos šalimis, pridūrė jis.
Šiam argumentui pritarė vienas aukštas NATO diplomatas ir trys aukšti Europos gynybos pareigūnai.
„Manau, kad tai labai mažai tikėtina“, – cituojamas vienas aukšto rango NATO diplomatas. V. Putino „savižudiškos tendencijos turi ribas – ypač kai nėra akivaizdžios ir greitos naudos“.
„Aišku, kad Rusija save mato ilgalaikėje konfrontacijoje su Vakarais“, – sako antrasis aukštas Europos gynybos pareigūnas.
„Tačiau šiuo metu mes laikomės savo vertinimo, kad dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje NATO nekyla trumpalaikės karinės grėsmės. Tai nereiškia, kad neturėtume išlikti budrūs, nes Rusija gali klaidingai įvertinti mūsų vienybę ir ryžtą“, – cituojamas jis.
Trečiasis šaltinis sako, kad „kova dviem frontais“ yra „labai, labai rizikinga strategija“ V. Putinui, ypač turint omenyje, kad Europa rodo „sparčią pažangą“ stiprindama savo gynybą.
Tačiau, kaip pripažino A. Karis, Europa negali nieko atmesti.
„Niekada nežinai. Ir niekas nesitikėjo karo Ukrainoje“, – sako Estijos prezidentas.
„Esame budrūs. Esame pasirengę. Laikome akis atmerktas“, – priduria jis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
