Apie tai portalui esą nurodė septyni dabartiniai ir buvę JAV bei kitų Vakarų šalių pareigūnai.
„Pentagonas svarsto drastišką planą išvesti iš Europos lėktuvus, laivus, ginklus ir dešimtis tūkstančių JAV karių, nepaisydamas NATO sąjungininkų įspėjimų apie didėjančią Rusijos agresijos grėsmę.
Sumažinimas galėtų sudaryti maždaug trečdalį visų JAV pajėgų Europoje, arba maždaug 25 000 karių. Vienas JAV pareigūnas ir kitas asmuo, susipažinęs su svarstomais klausimais, teigia, kad sumažinimas galėtų būti dar didesnis – net iki pusės, arba iki 40 000 karių“, – skelbiama tekste.
Skelbiama apie galimus Pentagono planus
Tekste pastebima, kad jei šis planas būtų įgyvendintas, tai būtų reikšmingiausias JAV karinio buvimo Europoje mažinimas nuo Šaltojo karo pabaigos.
Šaltiniai sako, kad šalių, kurias palies pokyčiai, greičiausiai bus Vokietija, Italija ir Ispanija. Šiose trijose šalyse dislokuota didžioji dalis JAV kariuomenės Europoje.
Birželį Pentagonas paskelbė apie šešių mėnesių trukmės JAV karinių pajėgų buvimo Europoje peržiūrą. Pasak JAV ir Vakarų šalių pareigūnų, oro pajėgų generolas Alexusas Grynkewichius, NATO pajėgų Europoje vadas, penktadienį turėtų pateikti savo analizę gynybos sekretoriui Pete’ui Hegsethui.
Leidinys skelbia, kad jo analizėje greičiausiai bus išdėstyti keturi veiksmų planai, kurie galėtų apimti JAV aviacijos, laivyno personalo ir sausumos pajėgų arba kitų pajėgumų mažinimą, taip pat galimą kai kurių pajėgų perkėlimą Europoje į šalis, esančias NATO rytiniame flange.
Tekste nurodoma, kad P. Hegsethas turėtų gauti galutinę rekomendaciją lapkričio 6 d., kuri vėliau būtų pateikta prezidentui. Bet kokie pajėgų išvedimai vyktų po to, aiškinama tekste.
Pasak vieno aukšto rango Gynybos departamento pareigūno ir dar dviejų pareigūnų, kol kas jokie sprendimai nepriimti.
Trumpas kalba apie „didelę pažangą“ steigiant JAV bazę Lenkijoje
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą buvo išsakęs kritiką NATO. Vis dėlto ketvirtadienį jis pareiškė, kad buvo padaryta „didelė pažanga“ steigiant amerikiečių karinę bazę Lenkijoje, Varšuvai prieš tai pranešus, jog šiuo klausimu ji derasi su Vašingtonu, pranešė ELTA.
„Dėl drąsios mano draugo Lenkijos prezidento Karolio Nawrockio lyderystės daroma didelė pažanga steigiant JAV karinę bazę Lenkijoje“, – socialiniuose tinkluose teigė D. Trumpas.
„Jei tai įvyks, vieta bus paskelbta labai greitai. Tai bus istorinis žingsnis mūsų puikiam JAV ir Lenkijos aljansui“, – pridūrė jis.
D. Trumpas apie tai paskelbė nepaisant to, kad jo administracija pradėjo oficialią savo karinio buvimo Europoje peržiūrą, kuri pakurstė sąjungininkų nuogąstavimus, jog ji gali sumažinti savo pajėgų apimtis Europos šalyse.
Tačiau Lenkija, kuri ribojasi su Ukraina ir Rusija NATO rytiniame flange ir gynybai skiria apie 5 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP), stengiasi sustiprinti JAV buvimą savo teritorijoje.
„Esame pasirengę toliau dėti pastangas, kad sustiprintume bendradarbiavimą gynybos srityje: rimtai, atsakingai ir visada kartu“, – tinkle „X“ pažymėjo K. Nawrockis.
„Galiu jus patikinti, kad Lenkijos vyriausybė darys viską, jog parinktų geriausią įmanomą vietą JAV karinei bazei“, – akcentavo jis.
K. Nawrockis yra konservatyvus D. Trumpo sąjungininkas; pernai jis lankėsi Baltuosiuose rūmuose. Šio vizito metu D. Trumpas pasiūlė atsiųsti daugiau JAV karių į Lenkiją.
Lenkijos gynybos viceministras Pawelas Zalewskis rugpjūčio mėnesį sakė, kad jo šalis su Jungtinėmis Valstijomis aptaria galimybę įsteigti nuolatinę JAV bazę jos teritorijoje.
„Jau baigėme pradinį (proceso) etapą, jau nekalbant apie politinę valią, kuri buvo pareikšta jau seniai“, – visuomeniniam transliuotojui TVP teigė P. Zalewskis.
Lenkijoje šiuo metu dislokuota beveik 10 tūkst. JAV karių, tačiau beveik išimtinai rotacijos principu.
Vašingtonas pažėrė aštrios kritikos kai kurioms Europos šalims, neleidusioms JAV pajėgoms pasinaudoti NATO bazėmis jų teritorijoje per karą su Iranu.
JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas taip pat pagrasino sumažinti savo šalies indėlį į Aljanso biudžetą, jei tam tikros valstybės nevykdys praėjusiais metais NATO viršūnių susitikime Hagoje prisiimtų įsipareigojimų.
Tame viršūnių susitikime NATO sąjungininkės įsipareigojo iki 2035 m. saugumo išlaidoms skirti mažiausiai 5 proc. savo BVP, įskaitant 3,5 proc., skiriamus vien tik karinėms išlaidoms.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
